Gamtos ir GIS pasaulis

Turi knygų? Išmainyk jas į dar neskaitytas!

nature — Tue, 19 Jan 2010 23:46:11 -0600

Nuo šio ketvirtadienio knygų mylėtojai turės dar vieną priežastį dažniau užeiti į neseniai atsidariusį perskaitytų knygų knygyną "Mint Vinetu" Vilniuje (Šv. Ignoto 16/10). Šioje vietoje pasaulyje gerai žinomo judėjimo "Bookcrossing" atstovai įrengs dar vieną oficialią "keliaujančių knygų" lentyną - vietą, kur kiekvienas galės atnešti ir palikti perskaitytas knygas bei pasidairyti čia "atkeliavusių" neskaitytų. Tai - jau antroji oficiali BookCrossing knygų stotelė Lietuvoje.

"BookCrossing mainų filosofija panaši į Mint Vinetu veiklos idėją dalintis skaitymo džiaugsmu, todėl mielai sutikome skirti lentyną keliaujančioms knygoms ir tapti jos globėjais." - teigia Mint Vinetu bukinistė Aistė Andrijauskaite Degutienė.

Atidarymo proga sausio 21 d. 18-20 val BookCrossing atstovai knygas registruos bei nežinantiems papasakos apie keliaujančių knygų judėjimą. Atnešti knygų į naująją lentyną "Mint Vinetu" bei jų pasiimti bus galima nuo šio ketvirtadienio 18 valandos.

Spalvoti metai

nature — Thu, 24 Dec 2009 04:36:44 -0600

„Baigiasi fantastiškai spalvoti metai“ – labai tikiuosi, kad kiekvienas taip apibūdinate praėjusius metus. Nepraraskite entuziazmo, nepameskite žingeidumo, siekite ir atraskite!

"Think big, act small."

Nori sutaupyti? Pirk atsakingai!

nature — Fri, 27 Nov 2009 00:44:54 -0600

"Nepirk nieko šiandien, pirk atsakingai kasdien!"

Su tokiu šūkiu žmonės visame pasaulyje pasitinka „Nepirk nieko" dieną, kuri nuo 1992 m. tradiciškai švenčiama paskutinį lapkričio penktadienį Šiaurės Amerikoje, o kitur (tuo pačiu ir Europoj) - paskutinį lapkričio šeštadienį. Šiais metais mums tai lapkričio 28 d.

Kviečiu palaikyti šią iniciatyvą ir prieš perkant naują daiktą rimtai pasvarstyti:

Ar man tikrai jo reikia?
Ar perku tik todėl, kad jis parduodamas su nuolaida?
Kiek tokių daiktų aš jau turiu?
Ar galėčiau pataisyti ar perdaryti tokį patį seną ar sulūžusį?
Ar dažnai aš jį naudosiu?
O gal galėčiau trumpam pasiskolinti?
Kaip ilgai aš jį naudosiu?
Ar tikrai išsirinkau pačią geriausią kokybę už šitą kainą?
Kur aš jį dėsiu, kai man jo nebereikės?
Ar galėsiu jį panaudoti kur nors kitur?
Ar bus įmanoma jį išrūšiuoti?
Ar negalėčiau rasti tokio pačio, tik iš draugiškesnių aplinkai medžiagų pagaminto daikto?

Nepirk Nieko, net jei jį parduoda su nuolaida!

Sutaupyk šįkart ir nusipirk tikrai reikalingą prekę kitąkart!

Dar kelios mintys pamąstymui:

Kaimynai rūko laiptinėje?

nature — Wed, 25 Nov 2009 09:00:38 -0600

Rūkantys kaimynai - su tuo susiduria ne vienas ir, nors įstatymai gina nerūkančiuosius ir numato administracines baudas už rūkymą laiptinėj, visi žinome, kad realybė kiek kitokia. Norint kažką pakeisti įstatymų keliu, reikia konkrečių įrodymų (nuotrauka, filmuota medžiaga, "pagavimas" už rankos) arba vieningų kaimynų, kurie sutiktų paliudyti. Bet kas gi nori pyktis su kaimynais? Nesvarbu, kad keiksnoja rūkančiuosius kiekvieną dieną, dūsta visur prasiskverbiančiuose dūmuose net savo namuose.

Mes irgi turim šią problemą, kurios, deja, gražiuoju kol kas išspręst nepavyksta. Kai tik ateina šaltasis/šlapiasis metų sezonas, žiū, kaimynai jau ir čia. Visokių ieškojom išeičių, beveik kiekvienam internetiniam forume rasite diskusiją šia tema - kas kovoja drastiškai, kam pavyksta susitarti... O man patiko idėja "gesinti gaisrą", kai pajunti dūmus laiptinėj :)

Pradėsime nuo informacinės kampanijos, iškabinant tokius plakatėlius/lipdukus:

Šiuos paveiksliukus galite atsisiųsti pdf formatu spausdinimui arba ppt fotmatu, jei dar norėsite paredaguoti.

Gal pagelbės, gal ne, bet kažko juk reikia imtis! Jei turite kitų idėjų ar gerų patarimų, rašykite!

Užtvertas ežeras? Tu gali tai pakeisti!

nature — Fri, 13 Nov 2009 05:36:35 -0600

Baltijos aplinkos forumas rašo:

Pagal įstatymus žemės valdų savininkai neturi teisės aptverti ežerų ir upių pakrančių. Jos turi būti laisvai prieinamos visiems. <...> 5 metrai nuo ežero ar upės kranto linijos yra minimali riba, kuria gali praeiti VISI, net jei sklypo ribos ir susisiekia su vandens telkiniu. Šioje zonoje draudžiama statyti statinius ir tverti tvoras, tad jei eidami šalia ežero ir užtikę vieną ar kitą tvorą arčiau nei per 5 metrus iki vandens telkinio, žinokite, kad matote savivaliautojus.

Nelegalių tvorų statytojams numatomas įspėjimas arba baudos: piliečiams - 50-400 LT bei pareigūnams - 100-1000 LT.

Jei pastebėjote tvoras ar kitus statinius arčiau nei per 5 metrus iki vandens telkinio, Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija prašo Jūsų pranešti apie tai Inspekcijos Gamtos apsaugos ir taršos kontrolės skyriui tel. 8-5-275 6338, 8-5-275 8466

Galvojate, koks skirtumas, ar aš pranešiu, ar ne - vis tiek niekas nepasikeis? Tuomet pažvelkite, kiek nelegalių tvorų jau nugriauta!

Tad griebkite telefoną ir skambinkite! Arba pažymėkite nelegalią tvorą maps.lt svetainėje - kaip tai padaryti, jau rašiau čia.

Maži dideli žingsneliai vizijos link

nature — Fri, 13 Nov 2009 01:02:59 -0600

Puikus pavyzdys, kaip mes visi, pradedant nuo mažiausiųjų, galim turėti įtakos, galim keisti, kurti ir siekti tokios Lietuvos, kokią Indrė aprašė savo vizijoje.

Ačiū mokytojai Daliai iš Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos, kurioje "žalios" idėjos gyvuoja ir klesti.

"Jei šioje žemėje kažkas pasikeis, tai permainos prasidės nuo mažų kasdienio gyvenimo būdo pokyčių. Mums reikia keistis visiems kartu. Pasaulis keičiasi, kai keičiamės mes."

Knygos - keliauninkės

nature — Wed, 28 Oct 2009 09:20:30 -0500

Na štai, paleidome šiandien tris knygas keliauninkes. Viena palikta 53 autobuse, antra - 6 troleibuse, trečia - kinietiškam restoranėly prie Pylimo, Pamėnkalnio ir Jogailos g. sankryžos.

Dar nieko negirdėjote apie keliaujančias knygas? Visame pasaulyje žmonės palieka knygas viešose vietose, kad jas perskaitytų kiti žmonės. Tokios knygos turi žymą ir yra užregistruotos svetainėje www.bookcrossing.com. Tokią knygą radęs žmogus taip pat užsiregistruoja - tokiu būdu knygos savininkas gali stebėti savo knygos keliones. Tiesa, knygą galima ir atiduoti kam nors į rankas, bet tada nebus taip įdomu laukti žinių :)

Džiugu, kad po truputį gausėja keliaujančių knygų ir Lietuvoje. Kviečiu prisijungti prie lietuviškos bookcross'erių grupės: http://groups.google.lt/group/BookCrossing_LT

Ten galite rasti ir lietuviškus lipdukus knygoms! (tiesa, aš tiesiog atsispausdinau ant popieriaus ir priklijavau ant knygų). Beje, nepamirškit, kad prieš "paleidžiant" knygą, ją reikia užregistruoti ir ant lipduko užrašyti jai skirtą numerį!

Glove love

nature — Wed, 07 Oct 2009 03:59:17 -0500

Pamenu, vaikystėj pastoviai pamesdavau vieną iš pirštinių. Turbūt ne kartą matėte tokias vienišes kabančias kur ant krūmo ar tvoros, beviltiškai laukiančios sugrįžtančio šeimininko. Kiek tokių vienišų pirštinių Lietuvoje išmetama per metus?

O kodėl mes nenešiojam skirtingų pirštinių ar kojinių?

Štai jums puiki iniciatyva: surinkti tokias vienišas pirštinaites, jas išplauti, suporuoti ir parduoti, o dar geriau - atiduoti tiems, kurie jų neturi!

http://www.dothegreenthing.com/shop

Padarom tokią akciją Lietuvoje?

Sąskaita už anglies dvideginį

nature — Mon, 21 Sep 2009 05:32:48 -0500

Trumpas epizodas pamąstymui.

One of the three winners of the Germanwatch screenplay competition about Climate Justice. In this four-minute movie produced by Peter Wedel the CO2 intensive lifestyle of an urban dweller (played by Benno Fürmann) is put in contrast to the people in developing countries which are affected most by Climate Change. Further information on this topic: www.germanwatch.org

Į darbą - vienu automobiliu

nature — Thu, 20 Aug 2009 08:19:07 -0500

Įkvėpta vis dažniau pasigirstančių diskusijų ir pasirodančių straipsniukų apie žmonių kooperavimąsi važiuojant kur nors automobiliu (angl. car pool) bei kiekvieną mėnesį išleidžiamos solidžios sumelės už viešojo transporto paslaugas, nutariau pasidomėti galimybėmis ir paieškoti mašiniuko, kuriuo kas nors važinėja kiekvieną dieną į/iš darbo man palankiu maršrutu.

Neberašysiu apie "carpool" privalumus ir trūkumus, nes apie tai tikrai daug prirašyta ir diskutuota - rekomenduoju Ozono bei Vilniaus dienos straipsniukus.

Radau keturias lietuviškas svetaines, skirtas bendrakeleivių ir/ar vairuotojų paieškai:

Važiuojam - labiausiai išvystyta ir man labiausiai patikusi svetainė, į kurią integruoti Google žemėlapiai. Čia gali registruotis ir įvesti maršrutus (kurie iškart parodomi žemėlapyje) tiek vairuotojai, tiek keleiviai - ką aš ir padariau. Lauksim rezultatų. Dar naudinga funkcija - vairuotojų bei keleivių vertinimas bei galimybė rašyti atsiliepimus. Vienintelis dalykas, ko, mano manymu, trūksta šiai svetainei - reklamos. Šiek tiek daugiau apie ją rašė Ežiukas.

Bendrakeleivis - skelbimų principu realizuota svetainė, skirta tarpmiestinėms kelionėms. Keliones gali registruoti tik vairuotojai, o keleiviams padaryta paprasta paieška pagal miestus bei kelionės datą. Taip pat veikia atsiliepimų/vertinimo sistema. Skelbimų yra nemažai, įdomu, ar jie sulaukia bendrakeleivių? Be to, siūlyčiau perskaityti svetainėje pateikiamus saugumo patarimus.

Netranzuok - tarpmiestinėms/tarptautinėms kelionėms skirta svetainė, taip pat realizuota skelbimų principu. Padaryta paieška pagal kelionės maršrutą, datą, keleivių skaičių bei kainą. Skelbimus gali rašyti tik vairuotojai. Šią sistemą savo funkcionalumu prilyginčiau Bendrakeleiviui, tik čia nėra atsiliepimų sistemos.

DraugiškasVairuotojas - skelbimų principu realizuota svetainė. Dar mažiau naudotojų, nėra patogios paieškos - reikia tiesiog naršyti skelbimus, kurie patys yra šiek tiek chaotiški.

Žinoma, automobilio dalinimasis (jei kas sugalvosite puikų lietuvišką atitikmenį terminui "carpool" - siūlykite!) ne visada geriausia išeitis (lyginant su viešuoju transportu, dviračiais, vaikščiojimu pėsčiomis), bet nepulkime į kraštutinimus - tai irgi viena iš išeičių. Gal kada nors pribręsime ir iki bike pool'ingo :)

Kviečiu komentuoti ir dalintis informacija bei idėjomis! Gal žinote dar kokią lietuvišką sistemą, skirtą bendrakeleivių paieškai? O gal įmanoma patobulinti jau esamas sistemas, pridedant papildomo funkcionalumo? Gal žinote geresnių sistemų užsienyje ir jų patirtį galime pritaikyti Lietuvai? Gal turite idėjų, kaip pavadinti "car pool" lietuviškai? Rašykite!

Partizaninis sodininkavimas

nature — Wed, 13 May 2009 03:12:03 -0500

Prieš kelias dienas perskaičiau straipsniuką "Ozone" apie partizaninį sodininkavimą ir pagalvojau "Kodėl gi ne?".

Idėja: sodinti gėles, medžius ar net daržoves viešose apleistose tau nepriklausančiose miesto erdvėse.

Kodėl: pagražink savo aplinką, išgauk praeivių šypseną, ugdyk žmonių pilietiškumą, išnaudok apleistus miesto žemės lopinėlius.

Kada: naktį niekam nematant arba organizuojant akcijas (galbūt susitarus su savivaldybe?).

Kaip:

1. rask kokį apleistą kampelį mieste, numindytą skiriamąją juostą tarp gatvių, mažą lopinėlį žemės prie tavo namų /darbo ar kitą žemės lopinėlį;

2. paberk kokių gėlių sėklų, įkišk tulpės / narcizo svogūnėlį ar kokio medelio atžalą (galima paberti sėklų tiesiog einant ar važiuojant dviračiu pro šalį).

3. prižiūrėk tą vietą (gali prireikti bent jau palaistyti) ir lauk rezultatų - ar ne smagu bus, kai pavasarį išlįs tulpės žiedas ar vasaros vidury savo geltoną galvą iškels saulėgrąža?

Viskas paprasta! Kas prisijungsit?

Susijusios nuorodos:

Partizaninio sodininkavimo bendruomenės visame pasaulyje svetainė ir forumas

Partizaninio sodininkavimo grupė facebook'e.

2009 metų vabzdys - gegužvabalis

nature — Wed, 15 Apr 2009 09:47:20 -0500

2009-taisiais Lietuvos Entomologų draugija metų vabzdžiu skelbia vabalų (Coleoptera) būrio atstovą gegužvabalį. Šiai genčiai priskiriamos keturios Lietuvoje retos vabalų rūšys.

Gegužvabaliai taip pavadinti ne atsitiktinai. Vabalai aptinkami vėlyvą pavasarį, ankstyvą vasarą, dažniausiai gegužės mėnesį. Stambių ir tingių vabalų derėtų ieškoti saulės įkaitintose pamiškėse, miško aikštelėse, sausuose pušynuose, pievose. Šie sunkiasvoriai neskraido, nes neturi sparnų. Jie lėtai ir išdidžiai ropoja žeme.Šie vabalai parazituoja bites. Jų lervos nuo augalų prisikabina prie atskrendančių bičių ir nukeliavusios į bičių lizdus ten minta medumi. Beje, gegužvabaliai iš kojų sąnarių išskiria gintarinės spalvos, tirštą ir nemalonaus kvapo skystį, kuris prisotintas stipraus nuodo – kantaridino. Juo vabalai ginasi nuo užpuolikų.Tad jei pamatysite šį vabalą - nelieskite jo plikomis rankomis.

Daugiau apie gegužvabalių vystymąsi skaitykite entomologų puslapyje. Ten rasite ir informaciją, kaip atpažinti atskiras rūšis, bei anketą, kurią reiks užpildyti radus šį vabalą gamtoje.

Praneškite apie ne vietoje pastatytus automobilius

nature — Tue, 07 Apr 2009 06:19:09 -0500

Lietuvos gyventojai kviečiami pranešti apie ne vietoje pastatytus automobilius (ant dviračių takų, vejos, neįgaliesiems skirtose vietose ir pan.) policijos pareigūnams telefonu (112 arba Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos anoniminiu pasitikėjimo telefonu 85 2719428) arba (jei pažeidimas užfiksuotas Vilniuje) el. paštu vilniausvpk.ovs@policija.lt .

Siunčiant laišką būtina nurodyti tikslų laiką, vietą ir nuotraukas, kur matytųsi automobilio markė, valstybinis numeris bei vieta (šaligatvis, dviračių tako ženklinimas arba kitas ženklas, draudžiantis ten statyti automobilį).

Galite pasinaudoti šiuo šablonu (tik pakoreguokite pabrauktas vietas):

Laba diena,

Noriu pranešti apie parkavimo taisyklių pažeidimą.

Pažeidimo esmė: automobilis ant šaligatvio

Automobilio valstybinis numeris:ABC 123

Vieta: Antakalnio g. 38, Vilnius
Data: 2009-03-07
Laikas: 12:30

Prisegamos pažeidėjų automobilių nuotraukos.

Pažymiu, kad mano pateikta informacija yra tikra, o pridedamos nuotraukos originalios ir nemodifikuotos.

Geros dienos,
Vardenis Pavardenis

Apvalykime kiemus nuo senų automobilių ir padangų!

nature — Wed, 25 Mar 2009 08:26:54 -0500

Aplinkosaugininkai kviečia gyventojus senų padangų ar jų atliekų nemėtyti prie garažų, pakelėse ar miškuose bei deramai sutvarkyti kiemuose paliktus nebenaudojamus automobilius.

Vilniuje vyksta organizuota prevencinė priemonė „Neeksploatuojamas automobilis – 2009“. Vilniaus miesto gyventojai yra raginami pranešti telefonu (8 5) 231 2584, elektroniniu paštu vilnius.vpk.vp.vtt.etpps@vrm.lt . arba į artimiausią seniūniją apie neprižiūrimus ir nenaudojamus, bendro naudojimo automobilių stovėjimo vietose laikomus automobilius.

Daugiau informacijos - Aplinkos ministerijos puslapyje.

Analogišką akciją paskelbė ir Vilniaus miesto savivaldybė - "Daugiau erdvės kiemuose ir gatvėse“. Apie savo kiemuose stovinčius netvarkingus automobilius, nurodant gatvę ir namo numerį, automobilio markę, spalvą ir valstybinį numerį, galima pranešti el. paštu e.vicemeras@vilnius.lt, (el. laiško pavadinime rašyti „dėl netvarkingų automobilių) arba trumpuoju tel. 1664.

Pasitikime sugrįžtančius paukščius!

nature — Wed, 25 Mar 2009 08:12:12 -0500

Pasitikime sugrįžtančius paukščius ir užregistruokime juos svetainėje Spring Alive!

Stebėkime, kaip į Europą sugrįžta baltieji gandrai, čiurliai, gegutės ir šelmeninės kregždės:

Pranešk apie gamtosauginę problemą!

nature — Thu, 14 Aug 2008 02:33:07 -0500

Maps.lt svetainėje sukurtas įrankis, kuriuo naudodamiesi galite pranešti apie gamtosaugines problemas. Žemėlapio viršuje esančioje įrankių juostoje ieškokite specialiai tam sukurto mygtuko su medžiu:

------>

Čia Jūs galite pranešti apie:

Teršiamas upes ar ežerus;
Kanalizacijų sistemų teršalus išleidžiamus į aplinką;
Šiukšlynus miškuose;
Automobilių "laužą" (netinkamas eksploatuoti transporto priemones) kiemuose;
Deginamas atliekas;
Neleistinai kertamus medžius ir želdinius
Brakonieriavimą
Niokojamą gamtą - gyvūnus ir augalus
Ir kt.

Jūsų pranešimą gaus Vandens info centru tapęs "Baltijos aplinkos forumas", kurio specialistai šiuos duomenis persiųs institucijoms, atsakingoms už konkrečių problemų sprendimus. Jei nurodysite savo kontaktus, jums bus pranešta apie sprendimo eigą.

Pats informacijos pateikimas visiškai nesudėtingas - tereikia pažymėti vietą žemėlapyje ir užpildyti šią formą:

Tarptautinė biologinės įvairovės diena

nature — Thu, 22 May 2008 02:10:31 -0500

Gegužės 22-ąją švenčiam tarptautinę biologinės įvairovės dieną!

1992 m. gegužės 22 d. buvo priimta biologinės įvairovės konvencija (dar vadinama Rio de Žaneiro konvencija). Konvencijos gimimo ir vystymosi istorija:

Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1993 m., ratifikavo 1995 m. (Ratifikavimas reiškia, kad tarptautinės teisės aktas tampa nacionalinės teisės dalimi).

Biologinės dienai paminėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Vilniaus universiteto Botanikos sodas rengia šventę VU Botanikos sode Kairėnuose.

Detali informacija apie konvenciją, jos programas ir mechanizmus.
Lietuviškas konvencijos tekstas.

žiedų žiedais

nature — Mon, 19 May 2008 14:17:43 -0500

Šios eilės skamba galvoje kiekvieną pavasarį, svaigina aromatu, neša kartu su žiedlapiais ir nepaleidžia šypsenos. Gal ir jus užkabins?

Kol Žemė sukasi,

Kaip šis baltas žiedo kamuolys -

Mes žydėsime.

Kiti pavasariai svaigins.

Svaigins ir audrins kraują

Šis lėkimas,

Šis nepaprastas lėkimas

Ir žiedlapių kruša.

Palauk,

Šaukiu pavasariui.

Palauk,

Nes gali nepasikartoti

Sapnas.

Svaiginantis,

Saldus,

Laimingas mūsų sapnas.

Tačiau pavasaris nelaukia.

Jo dosni ranka,

Apglėbusi mane žiedų žiedais,

Į tolį šaukia.

Ir aš paklūstu.

Drauge su žiedo muzika,

Tokia tylia ir intymia,

Aš, pasidavusi žydėjimui ir virpuliui,

Kartoju:

Būk palaimintas.

Kartoju:

Nepalik manęs.

Nepalik manęs,

Pavasario svajone.

O žiedlapiai,

Sparnus išskleidę, lekia.

O žiedlapiai

Vis lekia lekia...

Kaip Žemės kamuolys,

Sušildytas pavasario glamonės.

autorė Vilija Šulcaitė

Lakštingala negali nečiulbėti

nature — Tue, 13 May 2008 12:33:58 -0500

Sekmadienį ne tik prisiklausiau, bet ir pavyko pamatyti (ir nufotografuoti) lakštingalą. Gamta joms tikrai pagailėjo išvaizdos, skirtingai nei balso, kurio pasiklausius susidarai įspūdį, kad jau TOKĮ paukštį išvysi... Lakštingalos, kaip ir kiti paukščiai, šiuo metų laiku ypač drąsios ir nesunkiai pastebimos bei išgirstamos. O balsas tikrai žavus, tad šiek tiek įdomybių apie jį.

Pagrindinė paukščių giesmių paskirtis - prisivilioti porą ir apginti savo teritoriją, tad gieda daugiausia patinai (o patelėms belieka išsirinkti ir vaikus auginti:) Ne paslaptis, kad giesmės varijuoja priklausomai nuo aplinkos, oro sąlygų bei konkurentų. Atradimai:

Lakštingalos naudoja daugiau švilpiamųjų garsų giedodamos uždaresnėje aplinkoje, pavyzdžiui miškuose ar krūmynuose, nei atvirose vietovėse.
Kuo šiauriau, tuo ilgesnis lakštingalų čiulbėjimas tamsiu paros metu. Tai užtikrina mažesnį konkurentų kiekį bei greitesnį poros susiradimą ir perėjimą, kad ypač svarbu tolimiesiems migrantams (reikia spėti ne tik atžalas išauginti, bet ir atstatyti savo energetinį balansą).
Toje pačioje teritorijoje gyvenančių patinų giesmės supanašėja (atsiranda vadinamieji dialektai). Nustatyta, kad patinų balsai panašesni į savo konkurentų net labiau nei buvo jų pačių balsas praeitais metais. Tai rodo ir lakštingalų patinų sugebėjimą išmokti naujų giesmės elementų, kurių ypač padaugėja perėjimo sezono metu.
Patinų giesmę galima suskirstyti į dvi dalis - viena dalis (apie 80%) yra labai panaši, nepriklausomai nuo to, ar tai kaimyniniai ar skirtingose vietovėse gyvenantys paukščiai. Likusi dalis - individualios giesmės variacijos, kurių jie ir mokosi iš savo konkurentų (žr. 3 punktą). Tai rodo, kad lytinį patinų pasirinkimą lemia ne pagrindiniai giesmės komponentai, o individualios variacijos ir jų kiekis.
Lakštingalos sugeba atpažinti savo konkurentus pagal jų giesmę. Kadangi skirtingi individai "išdėlioja" giesmės komponentus skirtinga eilės tvarka, pagal tai jie gali įsiminti ir atkirti savo kaimynus. Tai buvo išsiaiškinta lauko eksperimentų metu.

O dabar kviečiu pasiklausyti lakštingalos (Luscinia luscinia)!

Vasaros pabaigoje į Lietuvą gali užklysti ir vakarinė lakštingala (Luscinia megarhynchos), kuri peri šiltesniuose kraštuose. Ji užregistruota Ventės Rago stotyje 1987 m. Šių lakštingalų balsas paprastesnis ir ne toks gražus kaip mūsiškės.

Metų vabzdys - tarkšlys

nature — Mon, 12 May 2008 14:23:43 -0500

Lietuvos Entomologų draugija 2008-aisiais Metų Vabzdžiu paskelbė tiesiasparnių būrio atstovą - tarkšlį. Šių lengvai atpažįstamų vabzdžių Lietuvoje gyvena 3 arba 4 rūšys.

Šios akcijos tikslas - atsakyti į klausimus:

- kur Lietuvoje gyvena tarkšliai?
- kurie iš jų gausūs, o kurie reti?
- ar Lietuvoje dar gyvena margasis tarkšlys?

Tarkšliai aptinkami tik sausose smėlingose ar akmenuotose buveinėse. Jie nyksta dėl tinkamų buveinių nykimo - apsodinimo mišku, natūralios sukcesijos ir ekologinių trikdžių, suformuojančių tas buveines (pvz. gaisrų), stokos.

Jų pavadinimas kilęs dėl dalies rūšių suaugėlių sugebėjimo garsiai tarškėti skrydžio metu. Suaugę tarkšliai lengvai atpažįstami iš spalvotų, melsvų, raudonų arba rausvų užpakalinių sparnų.

Ką reikia daryti, norint dalyvauti akcijoje?

Vasaros antroje pusėje aplankyti Jums žinomas vietoves su sausomis atviromis buveinėmis, kuriose gali būti tarkšlių;
Apibūdinkite rūšis;
Nurodykite vietovę;
Nurodykite datą;
Suskaičiuokite stebėtus individus;
Aprašykite ir nufotograduokite buveinę;
Stebėjimų duomenis siųskite akcijos koordinatoriui.

Platesnį rūšių apibūdinimo raktą, metodikų ir reikalingų duomenų aprašymą rasite Eduardo Budrio parengtame vadove (žr. prisegtuką).

Pempinėjimas

nature — Wed, 19 Mar 2008 08:10:27 -0500

Senoliai tikėjo, kad pempės dieną (kovo 19-ąją) parskrenda pirmoji pempė, o ji – prasidedančio atšilimo ir pavasario pranašas.

Vytauto Jusio nuotr.

Nesinori postringauti apie klimato kaitą ar globalinį atšilimą, bet panašu, kad gamtoj vyksta kažkas įdomaus – ši žiema išties netradicinė. Pempės grįžo jau prieš gerą mėnesį, o kai kur, panašu, kad ir žiemojo.

Jos visuomet iš žiemojimo vietų grįžta labai anksti, kartais jau beperinčias jas užklumpa besitraukiančios žiemos sniegas. Ir šiemet pempės dieną tenka sutikti besnyguriuojant.

Pempės patraukia savo elgesiu: labai įdomus skrydis (video), turintis plevenančio drugelio, nėrimo žemyn ir kitų įdomių elementų bei nepakartojamas ir labai netradicinis balsas, iš kurio kildinami angliški šio paukščio pavadinimai:

lapwing kildinamas iš garso, kurį sukelia pliaukšintys/teškenantys (lapping) sparnai (wing), ar net iš senoviško angliško žodžio, reiškiančio svyrinėti, svirduliuoti (pempėms būdingas elgesys, kai paukštis stengiasi nuvilioti plėšrūną nuo lizdo, vilkdamas savo sparną, lyg būtų sužeistas).

peewit simbolizuoja aštrų, veriantį, spiegiantį pempės riksmą.

Žemaičiai net turi legendą apie tai, kad pempes į mūsų kraštą atvežę švedai. „Žmonės pasakoja, kad švedai supylė Plinijos piliakalnį, apie kurį ganėsi jų arkliai lankose. Tačiau prie jų niekas prieiti negalėjęs, nes švedai parsivežę pempes, kad šios sargybą eitų. Tos pempės stovėdavusios ratu apie besiganančius pabalnotus švedų arklius ir, jei tik kas mėgindavęs prie arklių prieiti, pempės pradėdavusios klykti, ir arkliai pabėgdavę.“

Iš tiesų, pempės labai agresyviai gina savo lizdus. Tuo pasinaudoja kai kurios smulkesnės rūšys, pavyzdžiui, geltonoji kielė arba pievinis kalviukas, perėdamos greta pempių. Čia ir jų palikuoniai saugesni.

Vytauto Jusio nuotr.

Biologiniu požiūriu, pempės įdomios savo poravimosi įpročiais. Apskritai dauguma sėjikinių/tilvikinių paukščių (kuriems priklauso pempės) pasižymi labai įvairiom poravimosi sistemom: monogamija (vienas partneris), poliginija (vienas patinas su keliom patelėm), poliandrija (viena patelė su keliais patinais) ir kelių vadų išvedimu. Tačiau pempės buvo laikomos monogamine rūšimi, kur abu partneriai labai rūpinasi savo palikuoniais ir gina lizdą. Tačiau tyrimai parodė, kad kai kurie pempinai (= pempių patinai), dažniausiai stipresni ir pajėgesni, poruojasi su keliom patelėm ir jas gina toje pačioje arba net skirtingose teritorijose.

Dar įdomesnis reiškinys – dviejų vadų išauginimas per sezoną. Šiuo atveju pirmą dėtį peri abu tėvai, tačiau jau išsiperėjusius jauniklius maitina tik tėvas (pempiukai gana anksti pradeda vaikščioti ir rinkti maistą patys, tas tėvams belieka juos "ganyti"). Tuo tarpu antrą dėtį peri ir prižiūri tik patelė. Kai kuriais atvejais patelė padeda net tris dėtis, pirmas dvi palikdamos rūpintis pempinams. Kelių dėčių tėvas gali būti tas pats, arba skirtis. Tad nors pempių dauguma ir monogamės, joms būdingas ir poligamiškumas (tiek tarp patelių, tiek tarp patinų).

Ar elgesys, ar balsas, kažkas patraukia ir sudomina šiais paukščiais. Apie pempes ne tik kad sukurta nemažai liaudies dainų ir posakių (pempėtas – strazdanotas/šlakuotas), bet ji puikuojasi ir ant Radviliškio rajone esančio Šaukoto miestelio herbo.

Čia ji kartu su spanguolėm simbolizuoja daug pelkių ir įvairių miško gėrybių turintį kraštą.

Mimikrija

nature — Wed, 20 Jun 2007 14:29:00 -0500

Šis gražus pasišiaušęs vabaliūkštis - tai raštuotasis auksavabalis (arba grambuoliukas), angliškai kartu su kitais savo šeimos vabalais vadinamas bite-vabalu (bee beetle).

Jis išties panašus į bites bei kamanes, o dar kartu su jomis besilankantis ant įvairių žiedų ir mintantis nektaru. Žinoma, augalai irgi nelieka be atpildo - ant šių vabalų gausių plaukelių keliauja prilipusios žiedadulkės, apdulkinančios kitus žiedus.

Kodėl jie tokie panašūs į bites? Toks panašumo į kitas rūšis reiškinys vadinamas mimikrija, kai koks nors augalas ar gyvūnas spalva, forma, kvapu ar net elgesiu pamėgdžioja kitą rūšį ir iš to turi naudos. Šiuo atveju tai viena iš jos formų - "batezinė" (batesian) mimikrija, kai mimikruojantis organizmas (auksavabalis) primena savo modelį (bitę), tačiau neturi kokių nors savybių, kurios daro bitę nepatrauklią plėšrūnams (vabalas neturi geluonies). Toks panašumas tarp visiškai skirtingų organizmų išsivystė evoliucijos eigoje, natūralios atrankos būdu, kai plėšrūnai, patyrę bitės ar vapsvos įgėlimą, neliesdavo ir jas primenančių auksavabalių, kurie perduodavo savo genus, lemiančius būtent tokią kūno spalvą, palikuonims.

Vapsvas mimikruoja ne tik raštuotieji auksavabaliai, bet ir daug kitų grupių vabzdžių, pavyzdžiui, žiedmusės (flower flies), dar vadinamos plevenančiomis musėmis (hoverflies) dėl sugebėjimo pakibti ore vienoje vietoje.

Mimikrija paplitusi ne tik vabzdžių pasaulyje, bet ir tarp stuburinių. Pavyzdžiui, gegučių patinai savo išvaizda labai panašūs į paukštvanagius. Tokia išvaizda yra prisitaikymas prie specifinio gyvenimo būdo, t.y. kitų paukščių lizdų parazitavimo. "Gegutinas" išbaido lizdo šeimininkus, kurie galvoja, kad tai paukštvanagis, o paukščiukų panikos metu patelė į tėvų paliktą lizdą padeda stebėtinai panašų į šeimininkų gegučiuko kiaušinį (dažniausiai pašalindama vieną iš esančių kiaušinių). Taigi mimikrija šiuo atveju yra tik vienas iš gegutės prisitaikymų prie tokio gyvenimo stiliaus...

Alkoholizmas tarp karkvabalių

nature — Mon, 18 Jun 2007 17:14:00 -0500

Ir kas galėtų patikėti, kad ši problema egzistuoja ir tarp šių vabalų, liaudiškai karkvabaliais vadinamų. Paprastieji grambuoliai (Melolontha melolontha) pradeda skraidyti maždaug gegužės pradžioj (angl. kartais vadinami May bug).

Iš pradžių prieblandoje išgirsi burzgiančius ir dūzgiančius patinus, o po savaitės prisijungia ir patelės, kurios, tiesa, daug mieliau ilsisi tarp augalų lapijos ir kaupia jėgas svarbiausiam gyvenimo momentui.

Tiek dėl suaugėlių pomėgio graužti (angl. Cockchafer: cock - patinas, chafer - graužti) įvairių medžių ir krūmų lapus, tiek dėl lervų, gyvenančių dirvoje ir darančių gana didelę žalą įvairių žolinių kultūrų bei javų pasėliams (nugraužia šaknis), šie vabalai laikomi miško ir žemės ūkio kenkėjais. Tiesa, šiuo metu Lietuvoje ir Europoje jau ne tokie gausūs, be to, dėl ilgos generacijos trukmės jų masiniai antplūdžiai pasikartoja kas 4-5 metus.
Tiesa, turi jie ir patys problemų: lervos kartais vadinamos kovų kirminais (angl. rookworms), nes šie labai juos mėgsta, o XIX a. Prancūzijoj net ir sriubą iš grambuolių virdavo. Kai tokia gyvenimo pabaiga nusimato, tai gali ir žalingi įpročiai atsirasti... Taigi iš kur atsirado alkoholizmas?

O viskas, pasirodo, dėl antenų, kurios turi po septynias (patinų) arba šešias (patelių) plokšteles, todėl dar vadinamos plokštelinėmis (flabellate). Tai uoslės ir lytėjimo organai. Eksperimentų metu nustatyta, kad patinai reaguoja į žalių lapų lakias medžiagas (būtent alkoholius, biocheminiais terminais šnekant), kurios išsiskiria patelėms pažeidus (mintant) augalų audinius. Šios medžiagos padeda patinams susirasti pateles, todėl vadinamos kairomonais (medžiagos, kurias išskiria vienos rūšies organizmai ir yra naudingos kitos rūšies organizmams). O gal tiesiog, liaudiškai šnekant, susirenka "prie alaus bokalo vyrukai pasėdėti" :) Taip ir svaiginasi tas kelias savaites, kol patelių išskiriamo feromono (toluchinono) paveikti leidžiasi į paskutinį savo gyvenimo nuotykį...

Drinker'iukas ir gegutės

nature — Tue, 05 Jun 2007 11:56:00 -0500

Šis žavingas plaukuotas gyvūniukas - tai pievinio verpiko lerva. Įdomu tai, kad angliškai šis naktinis drugys vadinamas Drinker moth (gėrėjas, gėrikas, girtuoklis). Kodėl?

Greičiausiai dėl to, kad dažnai stebėtojai užklumpa jį slapčia besisvaiginantį rasa nuo pačio ryto :)Turbūt vieninteliai verpikų lervų plėšrūnai - gegutės. Jos, skirtingai nei kiti paukščiai, kurie plaukuotų vikšrų išvis nelesa, ypač mėgsta tokius netgi nuodingais spygliukais, kailiukais ir panašiais dariniais apaugusius vikšrus. Tikros gurmanės.

Jei jo dar nesumedžiojo gegutė, šis vikšriukas suverps voratinklinį kokoną, virs lėliuke, o liepos-rugpjūčio mėnesiais - gražiu naktiniu drugiu. Deja, skraidys jis neilgai, nes šių drugių straubleliai neišsivysto, todėl jie nesimaitina.
Daugiau ir gražesnių nuotraukų rasite čia

Viena diena gyvenimo

nature — Tue, 22 May 2007 06:01:00 -0500

Kai gegužę (angl. Mayfly) jų tūkstančiai susirenka ežerų bei upelių pakrantėse ir demonstruoja savo vienintelį, mūsų požiūriu, akimirką tetrunkantį meilės šokį (aukštyn - žemyn - aukštyn - žemyn...), nejučia susimąstai, kokia gi ta gyvenimo prasmė.

Lašalų (Būrys Ephemeroptera, gr. Ephemeros - trumpaamžis, pteron - sparnas) suaugėliai (imago) gyvena nuo poros valandų iki poros dienų, nors visas vystymosi ciklas užtrunka 1-2 metus. Labai paprasta juos atpažinti iš trijų (kai kurių rūšių - dviejų) cerkų - siūliškų išaugų pilvelio gale. Tokie gležnučiai, o kai dar žinai, kad ilgai negyvens...

O per tas kelias valandas patelės apvaisinamos ir kiaušinėliai padedami į vandenį. Iki kitų metų, kai iš nimfų vėl išsiris subimago, matinius sparnelius pakeisiantys į grakščias permatomas vėduokles, reikalingas pagrindiniam gyvenimo vaidmeniui...
O kol kas vandens telkinių paviršių nuklojo tūkstančiai kūnelių, kuriuos labai skaniai suvakarieniaus žuveliukai :) Gyvenimas tęsiasi.

O kaip gyventume mes, jei žinotume, kad mums skirta gyventi tik vieną dieną?..

Pavasarinė raktažolė

nature — Fri, 18 May 2007 02:32:00 -0500

Štai jau ir raktažolės savo nusvirusius žiedus kelia...

Primula veris - vaistinis, antidiuretinis, antispazminis, atsikosėjimą lengvinantis augalas. Labai kvapnus, kai kur iš jų gaminamas "raktažolių vynas" (Cowslip wine), kuris bent jau anksčiau buvo naudojamas kaip geras raminamasis, skausmą malšinantis, migdantis vaistas (sako, turintis narkotinių savybių). Net trijų Anglijos grafysčių(?) simbolis.
Pamačius jos anglišką pavadinimą - cowslip (cow - karvė, slip - paslysti), tikėjausi rast kokią legendą, apie tai, kaip karvė ant šitos gražios gėlytės paslydo :D Bet šio vardo kilmę aiškina kaip nesusipratimą (mishearing) blogai nugirdus žodžių derinį - 'Cow's Leek,' leek - senoviškas Anglo-Saksiškas žodis leac, reiškiantis 'augalą'. Taigi - 'karvės augalas'. Panašiai sudarytas angliškas perkūnropės pavadinimas - houseleek - namų augalas.

Žalia

nature — Thu, 17 May 2007 09:20:00 -0500

...patraukianti, apgaubianti, prasiskverbianti, užpildanti ir subtiliai prasiskleidžianti...

Žiedai ir balsai pavasarėjančiam miške

nature — Thu, 10 May 2007 03:50:00 -0500

Trumpai pertraukėlei - įspūdžiai iš sekmadieninio pasivaikščiojimo.

Miškas jau pasipuošė baltais kiškiakopūsčių žiedeliais. Gražu... Nė nesusimąstai žmogus, kad tai ne vieninteliai šio augalo žiedai. Šiems peržydėjus, vėliau subręsta paslaptingi uždarieji žiedai.

Pagal lotynišką pavadinimą (Oxalis acetosella), šis augalas turi oksalatų ir oksalo rūgšties, kuri buvo išgaunama būtent iš kiškiakopūsčių senovėj (dabar sintetinama dirbtinai). Tai gana stipri organinė rūgštis, 1000 kartų stipresnė už acto r., tad šių augaliukų geriau nepadaugint, miške alkaniems vaikščiojant ;) Įdomu, kad ši rūgštis gana populiari gamtoje ir randama įvairiuose augaluose, bet viena didžiausių jos koncentracijų - arbatmedžio (Camellia sinensis) lapuose, iš kurių išgaunama baltoji, žalioji bei juodoji (ir daug tarpinių variantų) arbatos. Ką gi, skanaus!

O žinot, kad ir geltonžiedžių kiškiakopūsčių Lietuvoj auga? Netikit? Aš ir dar nemačiau, apyrečiai jie čia. O ir ne miškuose reik ieškot, labiau - dirvose, daržuose, pakelėse. Tik žiedukai ne tokie dideli ir, matyt, ne taip lengvai pastebimi. Užtat kokie gražuoliai miške greta baltažiedžių jau skleidžiasi:

Tai geltonžiedis šalmutis iš notrelinių šeimos. Charakteringas lapuočių miškų augalas. Dvilūpis žiedas, gražuolis. Apatinė lūpa triskiautė, o prie viršutinės prigludę 4 nepastebimi kuokeliai.

Ir pienių jūra...

Jei jau moksliškai, tai čia paprastoji kiaulpienė, bet apie tai gal kitąkart..., nes dabar dėmesį patraukė kaip visada elegantiškas - juodasis strazdas. O ir balsu nenusileidžia strazdui giesmininkui. Jei išeisit pasivaikščiot temstant, kai mišką užlieja paukščių vakarinės giesmės, ir išgirsit stebėtinai švarų švilpčiojimą - tai bus greičiausiai vienas iš jų.

O čia, ne, tai ne žvirbliai, tai - karklažvirbliai ;) Skiriamasis požymis - balti skruostai su juodom dėmelėm.

"Štai kokį blizgantį vabalą pagavau!"

Pūga klevams žydint

nature — Tue, 01 May 2007 06:40:00 -0500

Nespėjau pasidžiaugt pavasariu ir jau bežydinčiais klevais, kai ėmė ir prisnigo!

O po langais darželiuose mirga marga drebantys nuo šalto vėjo gūsių žiedai. Ir ievos jau ima skleistis. O pienės, išmėtytos po pievą, tarsi maži visu gražumu geltonuojančių forzicijų vainiklapiai.
Žąla po truputį Lietuva...

Pasaka

nature — Wed, 11 Apr 2007 15:06:00 -0500

Fantastiškas grįžimas namo. Oras, pritvinkęs 100% drėgmės, nenusakomo žaibų kvapo, susimaišiusio su ievų žiedais, strazdų lopšinėm ir pirmąja šių metų Vilniaus gegute, skaičiuojančia metus prietemoje plevenančiam žmogaus siluetui. Ir, žinoma, linksmieji kalneliai - tešku plešku tišku takšt! :) Dar... maži balti žiedeliai, bandantys pasislėpt tamsoje, pakelėje pakeitę žibuokles. Ir dangus... žemas, juodas, rodos, tuoj sprogsiantis nuo įtampos... Bet ta drėgmė... Ir tas kvapas... Visur prasisunkiantis ir viską užpildęs... Jausmas kaip sapne, lyg būtų netikra... Lyg bandytum paliest, o pirštai pasinertų į tirštą neapčiuopiamą...
O gal tikrai ant dviratuko sėdynės užsnūdau?

Žibuoklės = kepeninžolės?

nature — Thu, 05 Apr 2007 13:48:00 -0500

Dar iš žibuoklių serijos, kol visai nenužydėjo...

Kadangi jos priklauso vėdryninių šeimai, pasidarė įdomu, ar turi kokių nuodingų medžiagų. Pasirodo, kadaise jos buvo naudojamos kepenų ligoms gydyt. Manoma, kad tai kažkokios senos Europinės filosofijos - ženklų doktrinos, pagal kurią visos augalų dalys turėjo atitikmenis žmonių ar gyvūnų organizme, pasekmė.

Tad žibuoklių triskiaučiai lapai buvo gretinami su tris skiltis turinčiomis kepenimis (jie matyt kepenų buvo nematę), apie ką byloja ir lotyniškas žibučių genties pavadinimas - Hepatica (gr. ir lot. hepar - kepenys) bei keli iš daugelio angliškų pavadinimų - liver leaf (kepeninialapė:) arba liverwort (kepeninžolė:)Visgi žibuoklių lapuose nerasta jokių ypatingų medžiagų, išskyrus taninus, kurių padauginti nepatartina (kaip ir daug ko). XVI a. jos buvo naudojamos kaip šaldanti, kraują stabdanti priemonė (turi sutraukiančių savybių). O nuo kepenų ligų buvo naudojama iki XVIII a. vidurio, kai užvirė šiokia tokia "kepeninė" košė. Galų gale buvo išsiaiškinta, jog žibuoklės dėl tokio pačio pavadinimo liverworts buvo painiojamos su biologams turbūt geriausiai žinoma kerpsamanių rūšimi - Maršantija (šios tikrai į kepenis panašesnės), kuri taip pat buvo naudojama kepenims gydyt ir, atrodo, teikia daugiau vilčių kaip vaistinė medžiaga, net plaučių bei kepenų vėžiui gydyti.
Šiaip ar taip, žibuoklės irgi gali gydyti! Net ir trumpa išvyka į vis dar lėtai pavasarėjantį mišką, pilną šių mėlynų žiedų, tikrai gali išgydyt sielą. Tik atsargiai su dviračiu - rizikuojate atsitrenkti į medį, užsižiūrėję į šias grožybes ;)

Beje, o bandėt kada pauostyti žibuoklę? Kaip kvepia? =)

Atstumtasis

nature — Thu, 05 Apr 2007 01:53:00 -0500

Tokia gyvenimiška situacija..

Gluosnius ir karklus apdulkina vabzdžiai!

nature — Wed, 04 Apr 2007 11:42:00 -0500

Nu jau to tai nesitikėjau. Būčiau lengva širdim susilažinus, kad gluosniai - anemofiliniai augalai, apdulkinami vėjo. O pasirodo - juos apdulkina vabzdžiai! Aišku, vėjas kažkiek žiedadulkių irgi išnešioja, bet didžiąją dalį jų perneša drugeliai, bitės ir kitokie vabzdžiai (specifiškumo rūšių atžvilgiu nėra).

Įvairios gluosnių (medžiai) ir karklų (krūmai) rūšys lengvai kryžminasi tarpusavyje, todėl dėl hibridų, o ir dėl rūšių gausos (Lietuvoj auga, berods, 35 rūšys) gamtoj juos atskirti ne taip ir lengva. Šiaip ar taip, paprastai jie niekuo neypatingi, išskyrus pavasarį, kai pasipuošia pūkuotais "katinukais". Šiek tiek biologijos. Tai dvinamiai augalai, t.y. vyriški ir moteriški žiedynai, vadinami žirginiais, auga ant skirtingų augalų. Nesunku juos atskirti ir gamtoje. Vyriški žiedynai (viršuj) "pūkuotesni", su ryškiais geltonais kuokeliais ant ilgų kotelių, o moteriški (apačioj) - "santūresni".

Abejus žiedynus sudaro vienalyčiai žiedai, išsidėstę po vieną ant žirginio pagrindinės ašies. Vyriški žiedai paprastai turi po 2, 3 arba 5 kuokelius, o "moteriškių" purkos dviskiautės arba keturskiautės (matosi plika akim). Radau fainą piešinuką:

Paskaitėlė baigta :)

Šilelio žiedai

nature — Tue, 03 Apr 2007 18:16:00 -0500

Vakar jau mačiau besiskleidžiančias forzicijas. Tuoj miestas pasipuoš geltonais skverais, pritvinkusiais kaštonų pumpurais ir žaliom pievelėm. O ta žaluma šiemet taip lėtai keičia rudą miško paklotę. Tik mėlynos žibuoklės džiugina akį. Taip ir skamba širdy vaikystėj tiek dainuota "Tau, mano mamyte, pirmieji pirmieji žiedai..."

Šalpusniai

nature — Tue, 03 Apr 2007 16:38:00 -0500

Gražuoliai šalpusniai, pražystantys prieš išaugant jų pamatiniams lapams. Natūralus vaistas kosuliui gydyti, tik tam labiau tinka lapai nei žiedai.

Iš tikro tai čia visas žiedynas (graižas), sudarytas iš daugybės mažų žiedelių. Žiedai, nors ir miniatiūriniai, bet skirtingi: vidurinių žiedų vainikėlis vamzdiškas, o pakraštinių - liežuvėlio pavidalo.

Lazdynai

nature — Tue, 03 Apr 2007 16:38:00 -0500

Vis neatsispiriu pagundai fotografuoti žiedus (naujagimio fotografo sindromas). Gal ir banalu, bet gražu... vėl ir vėl...

Lazdynai... kažką jie turi tokio, kas užkabina iki sielos gelmių, kaip ir gervių klyksmas...

Pumpuro pavidalo taisyklingas dvižiedis moteriškas žiedynas su raudonom purkom. Pirmasis sumedėjęs augalas, pražystantis Lietuvoje. Paprastai pirmuosius žiedus pavykdavo rast tik paskutinėm kovo dienom. Šiemet - jau kovo pirmoj pusėj.

Saulėlydis

nature — Mon, 02 Apr 2007 19:15:00 -0500

"Every fool can see that sun rises and sets. But it doesn't"