Šiandien greituko kategorijoje pristatau, ką man stipriai išturtėjęs už 3,5 svaro lauktuvėms parvežė draugelis iš UK. Iš pradžių kalba sukosi apie bloką Lucky Strike’o, bet sužinojus jog toks kainuoja 140 svarų, fantazija atšoko iškart. Gavau pakelį, kuriame yra viso labo 10 kaip cielkų susispaudusių cigarečių ir tai kainavo 3,5 supis* svaro. Turėkime galvoje, kad didesnę dalį jų aš išdalinau stroikėse, man liko 3 sup* cigaretės. Pikta nors armėną nušauk, bet šiek tiek įsidėmėjau jų skonį savo stiprioje smegeninėje ir dabar atversiu visiems jums akis.

Dūmas: toks blt, nei šioks, nei toks. manau, nusipirkę Lietuvoje pardavinėjamo Bond’o pajustumėte kažką panašaus.

Įpakavimas: toks blt, labai įdomus. nusmaukus viršutinį popieriuką atsidengia lygiai toks pat paveikslėlis, tik kitokios spalvos. :O taipogi, melagingos reklamos su išgąsdinti bandančiais užrašais ant pakelių stipriai pažengusios į priekį. Ten ne užrašai, o paveiksliukai.

Ar verta? Dėl pakelio – taip, dėl cigarečių – ne. Po šitų iškart pasiėmiau savo vokiško Marlboro tabako ir susisukau žymiai gardesnį dūmelį.

Net ir mažiausiai treningų nešiojantis bičiukas žino, kad svarbiausia ne kiek turėjai devintoj klasėj iš chemijos, nei kelintos stadijos prostatos vežys pas tave. Ne. Svarbiausia – respektas.

Ką daryt jei nežinai kas yra tas respektas?

Ne nu vopše reik būt dalbajobu kad tokio dalyko nežinot. Bet, aišku, gyvenimas ne taip gerai išmoko kai kuriuos žmones. Man jau nuo pat vaikystės skiepijamas respektas. Močiutė sakydavo – „ne nu pi*diec eta ne malchik“. Jos kalbos nemokėjau ir dar dabar nemoku, bet esu tikras, kad šnekėdavo ji angliškai. O sakydavo vis kiek panų turėsiu – chick taigi bobos. Va tep va.

Respektas sa vsiem – mieste ble

Karočia, jeigu nori respekto, visų pirma turi nešiot normalius rūbus ir šiaip atrodyt normalna. daugiau apie tai čia. Bet kartais svarbu būna netgi ne apsirengimas. Turi pats iš savęs sakyt – „aš kietas, o tu čiulpi“.

Kaip gaut tą respektą ?

Visų pirma – žvilgsnis. Svarbiausia pastoviai stebėk aplinką, būk stipriai prisimerkęs ir įsivaizduok kad nebeturi pinigų ant cigarečių. va – turi kietą respektabilų žvilgsnį. O geriausia – užsidėk kuo tamsesnius akinius, (kaip kad aš) kad akių iš viso nesimatytų. Toliau – kupra. Patartina susikišt ties mentėmis pakabą. Kabliu žemyn. Pastarasis jum braukys nugara ir dėl to turėsit taisyt savo pozą, o pakaba išlaikys pikto kultūristo išvaizdą. Na va – po truputį tvarkomės. Dabar tave pamatę aplinkiniai šnekės – „va čia tai kietas bičas.“ ; „matei kokie pečiai?“ ; „blemba gerai, kad su akiniais jis, nes jaučiu pažiūrėtų į akis tai širdis neatlaikytų.“

Lieka paskutiniai dalykai – eisena ir šneka.

Eit turėtum taip, lyg tau raumenys trukdytų daryti įprastus judesius (nesvarbu, kad žemiau rankovės – vieni kaulai). Mieste ir jo apylinkėse vyrauja trijų plytelių kodeksas. Kad ir kur eitum, turi išskėst kojas trijų plytelių pločiu. Rankos irgi neturėtų atsilikti. Dėl pakabos nugaroje viskas turėtų išeiti savaime, tik nepamiršk – KK kodas. rankos arba Kumšty arba Kišenėj. O šnekėt tai jau nuo 10 metų, bent aš moku. Visokie B*et, Na*ui nėra keiksmažodžiai, jie tik pagyvina kalbą, leidžia be ribų bendrauti ir šiaip, sudaryti gerą foną bevalgant sėmkas.

Respektas darbe

Aišku viskas priklauso nuo atliekamo darbo, bet didžiąją dalį darbų vienija vienas dalykas. Taip, atspėjai – alkoholis. Jei ne girtas – tu nedirbi. Va tik vakar statybose toks vienas darė su Jovar ir manim čerkų keletą ir smigo veidu na betona. Strojkmeistrys atėjo, sako – „o, dirba matai vyras.“.

Nuo to įvykio niekad neinam į stroikes blaivi, o ir ten palaikom savo būklę. Dar jei nori, kad tave gerbtų – niekad nesistenk dirbti. NIEKAD. Jei ką ir reik daryt, tai nebent viena ranka, atbula, kitoj rankoj – alaus bambalis, ir vapšė gali net nežiūrėt kur eini. Taip tu būsi kietas, tave aplinkui visi gerbs, o ir alga nemažės. Tik gera ant savęs paliks.

Tai tiek šiandien apie respektą. Ir atmink svarbiausią taisyklę – niekur nevaikščiok vienas, nes dar gali gaut į galvą, o kai vaikščiojat minimum penkiese, tai juk ir iš močiutės pensiją atimt lengviau.

Peace! M. Bordak.

Gyvenimas mus, serbus, išmokė, kad ir kaip prastai gyventum aplinkiniams visada turi atrodyti, kad gyveni geriau negu jis. Visada norisi pasirodyti, bet deja gyvename nebe pirmykštėje santvarkoje, kai kumštis ir greitis buvo viskas, o dabar, kai autoritetą reikia užsidirbti ir tuo, ką turi su savimi materialaus, reikia ieškoti būdų, kuo nustebinti kitus. Štai vienas jų, dėl ko aš bent dienai pasijutau tikras stroikių karalius.

Šį atradimą padariau, kai buvo prispaudę stipriai litų, bet rūkyti norėjosi taip stipriai, kad net paprašyti ar atimti nebuvo jėgų. Bet, kaip jau seniau minėjau, gyvenime visada buvau galvotas, pasiknaisiojau savo spintoje, ką esu parsinešęs po daugiadienių namo (kastuvai, maximos vėžimėlis, vibratorius ir pan.) suradau ten keletą dalykų ir toptelėjo ta idėja. Ką aš radau?

• Žvakę iš kapinių.
• Medicininę myžalais smirdančią šlangelę
• Sloikelį
• Folijos ir lipnios juostos.

Po ilgų stenėjimų ir karpymų štai ką aš sumeistravau.

Jau neabejotinai nekantraujate tapti stroikių karaliais ir jūs. Tai štai kaip šitas dalykas pasigaminamas:

1. Perkerpame šlangelę perpus.
2. Stiklainio dangtelyje prapjaunam skylutes platumo kaip šlangelė. 
3. Žvakę apsukame folija, o ją pritvirtiname lipnia juosta. Viršutinę angelę paliekame atvirą, o šoninę paliekame taip, kad butu, kur pradurti šlangelės dydžio skylutę.
4. Taks. Dabar sukišame vieną šlangutę į žvakės šonelį, pritvirtinam lipnia juosta, kitą šlangos galiuką į stiklainio dangtelį. Likusią šlangelę įkišam į kitą sloiko dangtelio skylutę, o likusį galą paliekam savo skylutei.

Tikslingas naudojimas.

Dabar susidedame šitą aparatą į gražią dėžę, geriausiai, tiktų nuo Puma sportbačių, pasiėmam gabaliuką folijos. Susiruošę einam į statybvietę ir pamatęs chebrą džiaugsmingai šuktelnat

„Ėė, blet urodai, ateikit čia pažiūrėkite kokį fynta atsinešiau. Yra pas jūs tokių Lietuvoj? Pas mus Serbijoj tik iš tokio ir rūko, šitas – dar mano senelio. Karočia, turit kas cigaretę, tabako pamiršau paimt“.

Po to, kai gaunate cigaretę, trinktelnat per kuprą tam, kuris ją jum davė, o uždėję ant žvakės viršaus foliją, kurioje su adata pradūrėte skylutes, suberiate tabaką. Dar suveikiate iš kažkurio iš kolegų obuolių sulčių, įpilate į stiklainį tiek, kad vieną šlangelę apsemtų, o kitos – ne. Po to, tik beliks traukti ir stebėti kaip dūmeliai keliaus į sloikelį ir persifiltruos su sultim.

Jei norite į filtravimo sistemą galite įtraukti daugiau sloikelių. Vaizdas bus labai gražus. Atminkite: svarbiausia, geras šlangelių pritvirtinimas, kad niekur nepakliūtų oro.

Miško kvapas, svetima kalba (nors stadija buvo ta, kad nesupratau ir mūsiškąja kalba vapančio Milosh). Jaučiausi, kaip mergaitė prieš pirmą kartą. Nuo vaikystės neturėjau kitų rūbų tik seną Saša Obradovičiaus maikutę, bliuzoną, senus praplatėjančius džinsus, Crvena Zvezda šalikiuką, kerzus ir pliką galvą, kurią dengė mūsų šalies legendinės komandos kepurė. Iškart pamatęs vietinę fauną supratau, kad toli su šia apranga aš nenukeliausiu, o Milosh, nors ir skrido kartu, jau buvo dingęs. Susiradęs sau būstą, sulanksčiau savo šalikėlį, Obradovičiaus maikutę ir šluostydamasis raudonąsias ašarėles, prie stotelės apvogiau seną žiurkę ir su jos pensija (400 lt) išėjau ieškoti sau drabužių. Stebėdamas pro mane praeinančius vaikinukus piktais žvilgsniais, kaskart viskas baigdavosi tuo, kad stovėdavau prie jų gulinčių paleistais barsčiais ir svarsčiau: „koks turėčiau tapti aš, kad šitie lietuviški šunys taptų kupini baimės ir kakotų šakočiais mane pamatę“? 

Kadangi, nuo vaikystės pasižymėjau lakiu protu ir gera atmintimi susidariau tokį kodą ANP. Adidas, Nike, Puma. Supratau, kad šie žodžiai man padės prasimušti į šio miesto viršūnėlę ir tapti gerbiamu piliečiu. Netikėtai įsidrąsinus ir pakėlus galvą prieš akis man atsivėrė vaizdas, tai buvo didelės raidės URMAS. Įėjęs į vidų ir išvydęs, kas ten daros, tikėjausi išvysti Šv. Petrą, bet paspyręs į šikną vietinį trylikametį, suvokiau – aš gyvas. Per ilgas klaidžiojimo, derėjimosi, bėgimo nuo apsaugos valandas susirinkau rūbų komplektėlį už 200 lt. ir dar pasidariau iš seno pirdylos ‘Kudirką’.

Jau išėjęs lauk pamačiau, kelias merginas žvilgtelėjusias į mane ir susijuokusias ir pasakusios ‘Ooo, forsas’. Dėl gerų anglų kalbos žinių supratau, ką jos turėjo galvoje. FORCE – jėga. 

Šukuosena.

Už atlikusius litus prasigėriau tiek, kad spėjo ant mano plikės ir nauji plaukai užaugti. Tada suvokiau, kad galiu savo išvaizdą ištobulinti iki galo. Apsilankiau soliariume, o nuėjęs pas kirpėją, angliškai nusakiau, kokios šukuosenos norėčiau ir ši profesionali kirpėja už 10 lt padarė ją tokią, kokios ir pageidavau.

Iš pradžių man kilo klausimų kaip šukuoseną visą laiką išlaikyti tokią blizgią ir tvarkingai sušukuotą. Tačiau, kirpėja man tik šelmiškai mirktelėjo akimi, o po trijų dienų galvos neplovimo ir nakties su kirpėja, aš įmyniau šią paslaptį. Neplaut galvos, paprasčiau nei atrodo.

Atributai

Paskutinį sykį apžiūrėjęs į tuos vaikinus savo nuostabai pastebėjau, kad neatsiejama jų gyvenimo dalis sėme suncokreta*. Ištraukiau iš vieno kišenės siemkas, su markeriu nupaišiau ant kaktos raudoną žvaigždę ir pradėjau skanauti vietinio gerumyno. Greit pripratau ir pradėjo patikti. Beliko tik pradėti rūkyti ir gerti alų. Čia irgi mane lydėjo sėkmė, ypač, kai tai darau nuo trylikos, o ir alus čia žymiai skanesnis.

Pasėkmės

Jau kitą dieną mane pamatęs buto nuomininkas su manim nuolankiai pasisveikino, o siemkų prispjaudyta laiptinė, jam padarė tokį įspūdį, kad jis man pasiūlė susirasti gerą darbą ir išsikelti į geresnį rajoną.  (o sėkmė dviguba, nes tame darbe – statybose vėl pavyko surasti dingusį Milosh) 

Tikiuosi, kad praktinės žinios pravertė, nes man asmeniškai, atsikėlus čia labai trūko tokio gido, kuris būtų man parodęs kelią į Kauno elito gretas.

Susitaupęs litų vasarai, gal apsilankysiu kituose Lietuvos miestuose ir paruošiu naujų ‘Kaip pritapti?’ dalių.

* sėmkos.

Pagaliau, atėjo ta diena.

Atidarom savo visiškai legalų ir su jokiom nelegaliom chaltūrom nesusijusį blogą. Įdomu apie ką mes ?

Serbiška Ugnis – tai mūsų, dviejų deliju* blogas apie krizę, bėdas, ir šiaip. Moteris pavyzdžiui. Nu pamatysit. Neklausinėkit per daug.

Iš karto atsiprašom už necenzūrinę ar darkytą jūsų nuostabios, išpuoselėtos šalies kalbą (šalies, į kurią patekom visiškai legaliai. Jeigu atrodo kitaip – parašyk savo namų adresą komentare.), nes dažniausiai, grįžę iš darbo su kolega Javoru padarom bonką savo serbiškų atsargų. Darbe irgi pasivaišinam. Žodžiu galutinis variantas – girtos dviejų budalų* blevyzgos ir įžeidinėjimai. Neimkit giliai į širdį. Toks gyvenimas.

Jei atliks pinigų, papasakosim apie kokias naujienas kaip filmai ar muzika. Nors per daug nesitikėkit, čia rašom vien dėl to, kad nemokamai.

Vsio, zbogom.

*delija – Crvena zvezda fanas

*budal – lopas. Nu tipo durnius va.