Sako, kad galima domeną pririšt prie Google Sites, tai bandysiu laimę.

Įrašų dauguma seniai nebeaktualūs, tai trinsiu lauk, perkėliau tik kelis, kurie man pačiam arba kam nors kitam dar gali būti reikalingi.

https://sites.google.com/view/mantasmalcius/pradzia

2023-10-04: Vėl su Rimu užlėkėm per pietus. Rimas, kaip pagyvenęs žmogus su demencija, vis blaškosi naujose VCUP patalpose, nutarėm, kad reikia ant grindų tokiems rodykles sužymėt, kur eit. Rimas, prisigėręs moteriškų vitaminų, sugebėjo hemoglobino daugiau išpūst, kažkas apie 147/156, aš su burokais natūraliai tiek nebeužpumpuoju. Sausainių nėra, dovanų toliau tik bilietai. Pratęsiam anąkart gimusią tradiciją, parašėm vėl skundą NKC administracijai, kad sausainių kitiems metams normaliai užpirktų, kad rodykles sužymėtų patalpose, kad programėlės kūrėjus pajudintų ir kad dovanas įvairesnes grąžintų.

Kraujo donorystė #77

2023-12-04:

Kraujo donorystė #78

2024-02-04:

Kraujo donorystė #79

2024-04-06:

Kraujo donorystė #80

2023-06-06:

2022-12-05: pasiplovė mano kraujadaviai, teko vienam per pietų pertrauką nueiti. Pasirodo, kad ne tik maniškiai pasiplovė, bet ir visi kiti, nes buvau pirmas svečias šiandien. Programėlė eilinį kartą numirė, teko ranka popierius pildyt. Hemoglobinas stabilus, 143 g/l, dovanų įdomesnių standartiškai nėra. Garbės donoro pažymėjimą neseniai gavau, daugiau diplomų jau neduos… hm, o gal kokį duotų už 100-ąjį kartą, patikrinsim.

Kraujo donorystė #72

2023-02-04: užlėkėm su Rimu šeštadienį pirmieji, bet po mūsų net eilė susirinko, nustebau. Rimas vitaminų kokių tai prisigėręs, tai hemoglobino virš 160 g/l išspaudė, aš nė nebesivaržiau, nors irgi lyg stabilūs 147 g/l buvo. Dovanų rimtesnių vis dar nėra, bet jau saldainių ant stalo pridėta, gyvenimas gerėja.

Kraujo donorystė #73

2023-04-05: Rimas privertė šiandien eit, iš karto, kai tik programėlė valandos tikslumu leido registruotis. Prieš kelias dienas liepė per lietų kartu su juo dviračiu važinėt. Kažkoks labai valdingas pasidarė, nustatėm, kad visa to priežastis yra jo geriami moteriški hormonai, kuriuos jis vadina kažkodėl vitaminais. Laimėjo jis hemoglobiną 159 prieš 150, net ir feritino daugiau turi, na bet beviltiškai atsilieka donacijų kiekiu, tai suprantama.

Kraujo donorystė #74

2023-06-05: Rimas vienintelis nepavedė, greit per pietus sulakstėm, pagaliau pralaimėjo 153/155.

Kraujo donorystė #75

2023-08-04: Su Rimu apsilankėm atnaujintose VCUP patalpose, labai nusivylėm, kad sausainukų nebuvo. Nepatiko ir naujas klaustrofobiškas patalpų išdėstymas. O dar mobilioji programėlė eilinį kartą sugadinta. Gerai, kad bent hemoglobino vėl daugiau išspaudžiau už Rimą: 142/152.

Keleriais metais vėliau nei tikėjausi, bet visgi šiemet sulaukiau savo Garbės donoro pažymėjimo, kurį Prezidentūroje per smagų renginį įteikė NKC direktorius Daumantas Gutauskas.

2022-01-07: Jau ir taip su Rimu planavome per pietus eiti, bet dar ir Kraujo centro programėlė triukšmą pakėlė kviesdama. Rimas atskuodė pirmas ir jau mosikavo savo įspūdingu 157 g/l hemoglobinu, pagrįstai džiūgaudamas, kad aš šansų aplenkt neturiu. Deja, teko jį nuleisti ant žemės su man pačiam niekad akyse dar neregėtu 169 g/l. Kraujo centre nieko naujo, rimtesnių dovanų neužvežta, rudenį žadėto Garbės donoro pažymėjimo nėra. Tiesa, saldainių ant stalo prikrauta, bet aš šviežiai grikių prisikimšęs buvau, tai palikau kitiems. Judam link 70.

Kraujo donorystė #67

2022-03-17: Dėl maskolių sukelto karo lietuviai užplūdo Kraujo centrą duoti kraujo Ukrainos žmonėms, nors niekas jų neprašė ateiti dėl šio tikslo, tad kraujo atsargos buvo perpildytos, Kraujo centras prašė kiek atidėti vizitus, tad truputį nukėlėm vizitą ir mes, kol kraujo atsargų situacija normalizavosi. Šįkart išsiruošėm su kurį laiką pasiilsėjusiu Justinu, bet tas jam nepadėjo, nes Malčius sėkmingai pripūtė 159 g/l ir vėl laimėjo. Kraujo centre nieko naujo, dovanų nėra. Judam toliau.

Kraujo donorystė #68

2022-05-30: Vėl nedidukę pertrauką teko padaryt, tai visi kiti kraujadaviai pirma manęs kraują nusileido. Visgi į savo sektą įtraukėm Veroniką, kuri pirmu bandymu metė rimtą iššūkį su 151 g/l hemoglobinu, bet čiut čiut pritrūko iki mano 152 g/l, tai neapsijuokiau. Lietus pliaupė visą dieną, NKC apytuštis buvo, visiems personalo dėmesio užteko. Rimtesnių dovanų nėra, saldumynų stalas tuščias. Artėja 70.

Kraujo donorystė #69

2022-08-02: Kraujo centras apytuštis, kaip ir pridera vasarą. Apsilankėm su Rimu, kuris pademonstravo geresnį hemoglobiną 159 prieš 151, bet apskritai nusistebėjau, kad maniškis toks aukštas, nes įprastai vasarą gerokai mažesnis būna. Kraujas sunkiai tekėjo, prabedė antrą veną, gerai, kad šįkart toj pačioj rankoj, tai diskomforto nepadaugėjo. Dovanų lentyna stabiliai tuščia, bet yra naujųjų Gaidelio sausainių-pusrytainių, tai pabaigėm likučius.

Kraujo donorystė #70

2022-10-04: sėkmingai užbaigėm su Eriku septintą dešimtį. Hemoglobinas vis dar stebėtinai geras laikosi ir pavyko Eriką įveikt 141/143 g/l, net feritinas kažkaip po truputį kilti sugeba.

Labai pavykęs gaminys, reikia Malčiui užsirašyt, kad ateity pats nepamirštų.

Sudėtis:

• 2 svogūnai
• 4 skiltelės česnako
• 2 saldžiosios bulvės – batatai
• keli pievagrybiai
• 1 raudonasis burokėlis
• didelė pakuotė špinatų
• marinuoti agurkėliai
• pakelis trintų pomidorų
• pakelis grūdėtos varškės
• daug makaronams tinkamo sūrio
• lazanijos makaronų lakštai (apvirti nereikia)
• druska, raudonėlis, bazilikas, aliejus, sviestas

Nulupam svogūnus, susmulkinam, metam į keptuvę su aliejum. Nusilupam česnako skilteles, susmulkinam, metam į keptuvę. Pasismulkinam pievagrybius, metam į keptuvę, pakepinam, bet nepersistengiam.

Pilam keptuvės turinį į puodą. Sudedam smulkiais kubeliais pjaustytus batatus ir burokėlį, supilam trintus pomidorus. Šliūkšt druskos, raudonėlio, baziliko po šaukštelį, sviesto galima įdėt, tas niekad nepakenkia. Verdam ramiai apie 40 minučių, kol batatai pradės minkštėti. Tuo tarpu labai smulkiai susipjaustom agurkėlius ir metam į bendrą katilą.

Paralelinėj visatoj verdančiu vandeniu nuplikom špinatus, kad suvystų ir nusunkiam. Varškė laukia savo eilės.

Imam kepimo skardą. Į apačią kraunam nedidelį sluoksnį daržovių troškinio, kad makaronams būtų užtektinai drėgmės iš visų pusių. Dedam pirmą sluoksnį makaronų, ant jų galima užpilt truputį fermentinio sūrio ir kraunam rimtesnį daržovių sluoksnį. Vėl makaronų sluoksnis. Špinatai kelia savo nuvytusias rankas, tai dedam jų sluoksnį su varškės grūdeliais. Vėl makaronų sluoksnis. Sukraunam likusias daržoves ir pilam galingą sluoksnį fermentinio sūrio.

Paliekam pasišildyt įkaitintoj orkaitėj 185C/50min.

Supaprastintas ir patobulintas Beatos Nikolsonienės receptas.

2021-03-05: Sėkmingai aplenkiau Eriką 150/154, bet atėjo susivėlinęs Rimas ir viską sugadino su savo 159 hemoglobinu, kad jį kur. Na nieko, bent jau su donacijų skaičiumi atsilieka, bet jau planuoja tykot manęs su dviračiu važiuojančio ir pritrenkt. Nieko, ne pirmas kartas būtų. Šiaip be didelių nuotykių viskas, dovanų nėra, tai davė dar vieną mažą kaukę ir visokių valgomų smulkmenų. Tiesa, buvo skanių saldainių prie arbatos, tai tas ant to.

Kraujo donorystė #62

2021-05-05: Dar taip blogai nebuvo. Susitikom su Rimu po darbo, mus pasitiko niekad neregėtos eilės prie Kraujo centro, na bent linksmai pašnekėjom. Antras smūgis buvo vėl Rimo laimėtas hemoglobino karas, nors pats ne ką teišspaudė, bet aš gavau malkų su 137 g/l. Na čia gėlytės. Prabedė kairę ranką – kraujas nebėga, nors visą dieną vandenį iki vėmimo pumpavausi, nėra taip buvę. Sako, nieko nebus, bedam kitą. prabedė dešinę (yra kartą tekę jau) – o iš tos irgi nebėga (taip dar nebuvo). Jau galvojau, kad išvarys lauk be teisės grįžt, bet apvertė aukštyn koja ir šiaip taip privarvinau reikiamą dozę. Dovanų nieko naujo nėra, kino bilietai, kaukės. Tai žinoma, gerai dienos pabaigai dar lietus lauke pliaupė išeinant ir smagiai su dviračiu pasivažinėt buvo proga.

Kraujo donorystė #63

2021-07-05 – prisistatėm su Rimu dviese, pagaliau jis laikosi grafiko, nebesukčiauja, tai ir hemoglobino dvikovą sąžiningai laimėjau 142/147. Jokių problemų šįkart su kraujo bėgimu nebuvo, jokių kitų nuotykių irgi nebuvo, dovanų ir saldumynų ant stalo irgi nebuvo. Labai nykus kraujo pridavimas. Žiūrėsim, ką rugsėjis įdomaus atneš.

Kraujo donorystė #64

2021-09-07 – nulėkėm po darbų su Justinu, tuščia ramu. Ans senokai nebuvęs, tai hemoglobino gerokai daugiau priauginęs 157 prieš mano 137. Be nuotykių šįkart, dovanų nėra, saldumynų ant stalo nėra. Silpnai, NKC, silpnai.

Kraujo donorystė #65

2021-11-07 – sekmadienį ramiai su Rimu. Pralaimėjau hemoglobino kovą su varganais 139 g/l, na bet Rimas turėjo ilgesnę pertrauką, tai pateisinama. Dovanų naujų nėra, davė porą bilietų į kiną. Vis dar laukiu rudenį žadėto Garbės donoro pažymėjimo.

2020-04-16: Koronijos virusai siautėja, baigia Lietuvėlė išmirt. Likę gyvi dar eina į Kraujo centrą, keista, bet žmonių gana daug. Būriuotis negalima, tai teko laužyti tradicijas ir važiuoti vienam. Kol iš namų numyniau dviračiu, širdis truputį pradėjo dirbt, pulsas lygiai apvalus šimtas, hemoglobinai stabiliai 142 g/l, vandens į organizmą pripumpuota, kraujas trykšta upeliais, svarstyklės per 5 minutes net necypteli… Sausainių nėra, bet yra Fortūnos saldainių, labai gerai, puiki cukraus dozė prieš minant namo. Išsiderėjau antrą šokoladą vietoj kino bilieto, bet paskui dar padovanojo ir istorinę knygą, gavosi puikus vizitas.

Kraujo donorystė #57

2020-06-16: Uždarėm karantino sezoną su Justinu, kuris vargais negalais sukrapštė daugiau hemoglobino – 135/141. Apsiėjome be didesnių nuotykių, sausainių nėra, saldainių nėra, dovanų irgi nelabai. Liūdna. Davė kaukę, gaila, kad paskutinę karantino dieną. Tiesa, per klaidą davė antrą Nusipelniusio donoro popieriuką, turėsiu dabar du beveik vienodus, tik su skirtingomis datomis ir numeriais. Labai nusipelnęs Malčius.

Kraujo donorystė #58

2020-09-01: Padariau pertrauką pagal NKC rekomendacijas. Juokauju, atostogavau, tai ir nusitempė laikas truputį. Per tą laiką perskaičiau anksčiau gautą knygą „Šilko siūlų dėžutė“, įdomi, patiko, ačiū. O NKC per tą laiką irgi nesnaudė – pagaliau susitvarkė savo programėlę, vėl galima registruotis vizitui telefonu, tiesa, integracija nepilna, reikia dar vietoj ant atskiro lapo parašyt, kad covidais nesirgai. Popieriaus gadinimas.

Tradiciškai ėjom su Justinu, nes su kitais kraujadaviais vėl išsiderinom, atsigriebiau už praėjusį kartą ir laimėjau su 152 g/l, dar paėmė feritino tyrimą, žiūrėsim, kiek primatuos, nes prieš trejus metus jo nebuvo. Nėra ir nereikia, pragyvenu ir be jo. Dovanų lentynoj vėl kaukės, bet nusprendėm, kad jų užtektinai turim, tai paėmėm naujieną – 10 eurų motušės Maximos dovanų čekį. Tiesa, nebėra šokolado, gaila. O vietoj sulčių pakelio šįkart kažkoks vandens, cukraus ir citrinų rūgšties birzgalas – geriau jau nieko neduokit nei tokius gėralus. Prie arbatos irgi nei sausainių, nei saldainių nėra. Neišlaikoma tradicija. Teko vietoj jų cukrų iš pakelių valgyt, bet po trečio visgi sustojau. Sausainiai geriau būtų.

Kraujo donorystė #59

2020-11-03: Eilinį kartą kraujadaviai išsiderinę grafikus, karantinas aplinkui, visi baigia išmirt, tad po darbo nuėjom su Justinu, kuris vėl gėdingai pralaimėjo hemoglobino karą (čia nuo mėsos valgymo visos bėdos). Pas mane ne tik hemoglobinas ūgtelėjęs iki 155 g/l, bet ir feritino padvigubėję iki 15 µg/l (dar keli metai ir gal pasieksiu minimalią feritino normą). Gavau porą šokoladų (labai geras daiktas žiemą), storą knygą Dievų šokis ir sausainių, tai sutarėm, kad dar ateisiu. Sausį sutarėm atšvęst 60-ąjį kartą.

Kraujo donorystė #60

2021-01-03: pavedė mane draugai, tai vienas nuvažiavau dviračiu sekmadienį iki VCUP. Žmonės iš to neturėjimo ką veikt, net į Kraujo centrą po truputį eina. Hemoglobinas stabilus, virš 150. Jubiliejinis 60-sis kartas. Dar bent 40 ir bus galima apsiramint. O dovanų tai va Milkos karvę davė, kaukę antrą ir sieninį kalendorių, plius visokių smulkmenų.

Jei yra burokinis šokoladinis pyragas ir burokiniai kibinai, tai visai natūralu, kad egzistuoja ir burokinis obuolių pyragas. Jo gamyba itin greita, tai net pusryčiams galima išsikepti.

• 5 laisvai lakstančių vištų kiaušiniai
• 1 burokas iš mamos „kitais metais nieko nebesodinsiu“ daržo
• Stiklinaitė ekologiškų pilnagrūdžių kvietinių miltų
• Iki dešimt obuolių, priklausomai nuo dydžio
• Labai saikingai medaus arba cukraus
• Truputį sviesto ar aliejaus

Gerai išplakam kiaušinius su cukrum ar medum, smulkia tarka sutrinam buroką, galima įdėt truputį sviesto ar šliūkštelt aliejaus, įmaišom miltus, bet jų daug nereikia, tešla turi likt skysta.

Tepam skardą riebalais arba dedam kepimo popierių, pilam pusę tešlos ir ją lygiai paskirstom, smulkiai pjaustom obuolius ir palaidojam juos po likusiu tešlos kiekiu. Dedam į orkaitę pasišildyt 180C/35min, o kol tas kepa galima pažaist su kate. Ir netrukus turim gražiai nuraudusį, kvapnų, skanų šiltą pyragą.

Įrašų ciklas finansuojamas Europos Sąjungos projekto „Burokų reintegracija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės virtuvėje: teorija ir praktika“ lėšomis.

Jeigu galima išsikept šokoladinį pyragą su burokais, tai galima ir kibiną. Kiekvienas normalus maisto produktas savyje privalo turėt nors kiek buroko (blogiausiu atveju bent jau kopūsto). Amen.

Ko reikia:

• Iki 0,5 kg ekologiškų pilnagrūdžių miltų iš Lietuvos žemelėj ūkininkų kruvinom rankom užaugintų kviečių.
• 2 nekankinamų vištų padėtų kiaušinių.
• 180-200g (priklausomai nuo gamintojų sąžinės) sviesto.
• 170-200g grietinės iš už centus iš Lietuvėlės ūkininkų supirkto pieno.
• 2 morkų iš mamos „kitais metais nieko nebesodinsiu“ daržo.
• 1 mini svogūno (galima ir be jo, nes tai yra šlykšti daržovė).
• 2 raudonųjų paprikų iš Žečpospolitos žemelės.
• 1 buroko iš mamos „kitais metais tikrai tikrai nieko nebesėsiu“ daržo. Pabijojau daugiau dėt, nes kad ir kokia tai nuostabi ir nepakeičiama daržovė, bet turi šlykštoką poskonį, su kuriuo galima prisižaist įdėjus per daug.
• Druska, juodieji malti pipirai, Pripetės saulėgrąžų aliejus.

Pradedam nuo mėsos įdaro, jį reikia ilgai ir gerai iškept, nes vargu, ar norit, atsikandę kibino, griaužt kietą buroką. Malčiaus virtuvėj su maistu nežaidžiama – imam burokinę tarką, susismulkinam morkas ir jo didenybę buroką, susipjaustom jo šlykštenybę svogūną ir paprikas. Į keptuvę šlakelis aukščiausios kokybės Pripetės saulėgrąžų aliejaus, verčiam visas daržoves, nepagailim druskos ir priverčiam juodųjų maltų pipirų, nes kibinų mėsos įdaras turi būt aštrus. Pamaišydami ilgai ir nuobodžiai palengva kepam, kol išgaruoja nereikalingas vanduo ir daržovės patampa puikaus skonio troškiniu.

Tuo tarpu atsiranda laiko pasidaryti tešlą. Imam mėgstamiausią dubenį, pilam kokius 300g miltų, truputį druskos ir sutarkuojam sviestą (keistai skamba, bet visai patogus jo smulkinimo būdas), pilam grietinę. Pasiplakam pora nekankinamų vištų kiaušinių, pusę turinio pilam į miltus, pusę pasiliekam kibinams aptepti iš viršaus. Visą masę rankom paminkom, papildomai pagal poreikį dar įpilant miltų. Su jais persistengt nereikia, nes vėliau tešla savaime pakietėja. Išminkius, dedam į šaltesnę vietą pailsėt.

Tuo tarpu mėsos įdaras keptuvėj jau pavirto skanutėliu minkštu troškiniu. Telieka jį kaip nors atšaldyti.

Išsiklojam skardą kepimo popierium, o kokį pusvalandį pastovėjusi tešla jau pakietėjusi, galima kočioti, tad patraukiam katę nuo stalo ir imamės trečio etapo. Sako žmonės, kad tešlą derėtų iškočioti kuo ploniau, bet persistengt irgi nereikia, nes man keli kibinai pratrūko kepdami. Imam tešlos paplotėlius, kraunam burokėlių krauju nudažytą mėsos įdarą, pagal sugebėjimus užlankstom, kraunam į skardą, aptepliojam likusia kiaušinių mase ir siunčiam pasišildyt į orkaitę 180C/30min. Viskas. Galima traukt ir kimšt, kol šilti, nors skanūs ir šalti. Tiesa, su kibinais kiek per daug darbo, tad nežinau, ar antrą kartą prisiruošiu juos gamint.