Mantas Malcius - Šiuo metu atostogauja

Pamąstymai apie viską ir apie nieką #2

Mantas — Thu, 15 Jul 2010 13:00:28 +0000

Kaip ir visa Lietuvos blogosfera, taip ir šitas Lietuvos dievų pamirštas tinklaraštis šiek tiek apmiręs. Tiesa, nieko čia keisto, manasis tinklaraštis nuolat bangavo: kartais po įrašą per mėnesį, kartais po tris per dieną. Niekada nerašiau iš reikalo, niekada ir nesirengiu to pradėti, taigi nenustebkit, jei ateis toks periodas, kai neišvysit nieko naujo keletą mėnesių. Visgi, kol šitas tinklaraštis dar visiškai neužsilenkė, nusprendžiau pagyvinti viską trumpais pamąstymais, nes jaučiu, kad mano durnoj galvoj retkarčiais įsižiebia ir viena kita netgi ne visai durna mintis. Bus proga grįžti prie tikrosios „web log“ reikšmės – interneto dienoraštis.

Su sąlyga, kad per paskaitas mes su vienu kurso draugu (kalbininkai, sugalvokit kokį protingesnį „kursioko“ atitikmenį) beveik visas dėstytojų mintis interpretuojame iš kačiukų pozicijos beigi esam Cat Blog fanai, tai pasistengsiu prie kiekvieno tokio tipo įrašo pridėti ir nuotrauką su kokiu nors kačiukų giminės padaru. Tikriausiai visada čia bus katė KacKac, bet ne tame esmė.

Nežinau, ko šiais laikais moko per informatikos pamokas, bet akivaizdu, jog reiktų skubiai keisti mokymo programą ir didžiausią dėmesį skirti lietuviškos abėcėlės įsijungimui klaviatūroje bei rašymui lietuviškomis raidėmis. Taip pat labai rekomenduoju pasinaudoti puikiu kai kurių mokyklų sprendimu ir neklijuoti lietuviškų raidžių ant skaičių, kad paskui nebūtų aiškinimų, kaip „rašyčiau lietuviškomis raidėmis, bet nėra sužymėta“. Gal ir pavarų automobilyje negalit perjungt nepažiūrėję į sužymėtus skaičiukus?
Jei jau pradėjom apie lietuvių kalbą, tai reikia kažką skubiai daryti ir su ja. Nežinau, kas prieš 2-3 metus sugalvojo keisti lietuvių kalbos egzaminų tvarką ir nustumti bet kokią gramatiką ir taisyklingą rašybą į paskutinę vietą, bet aš jau įsivaizduoju, kokia beraštė jaunoji karta auga. O kitaip juk ir būti negali, kai visas dėmesys skiriamas krūvos neįdomių knygų ir eilėraščių analizei. Nuo dešimtos klasės tam, ką aš laikau „lietuvių kalba“ nebeskiriama visiškai jokio dėmesio, tiesiog nelieka laiko. Net ir anksčiau įgyti įgūdžiai netobulinami pamažu nyksta. Taip, lietuvių kalba be proto sudėtinga, visų taisyklių eilinis žmogus gyvenime neišmoks, bet… Bet ką sakyti, kai nemaža dalis abiturientų, begalė studentų ir beveik visi kiti rašyti lietuviškai moka blogiau nei pagal programą tai turėtų mokėti penktokas. Taip, brolis ir daug kitų man tuoj pradės aiškint, kaip reikia lietuvių kalboje naikint nosines, supaprastint skyrybą ir visa kita. Ir kas gi iš to? Neteksim gerai išsilaikiusios senos kalbos, dėl taisyklių pasikeitimo sukelsim sumaištį, reiks perrašyt visus vadovėlius ir pan., o visi ir toliau rašys „kaip pakliūna“.
Gerai, taip jau atsitiko, kad šį kartą dėmesys sutelktas lietuvių kalbai, tai dar grįžtu prie informatikos: gal tikrai laikas peržiūrėti programą ir vietoj visokių programavimų paskaliu išmokyti ko nors praktiško? Pavyzdžiui, kaip į kompiuterį įdiegti gramatines klaidas taisančią programinę įrangą? Jei jau Švietimo ministerija ir NEC nusprendė, jog mokykloje nebereikia mokyti taisyklingos rašybos, tai bent jau suteikite žinių, kaip į šį darbą įkinkyti kompiuterį.
Gerai, užteks apie tas kalbas, pats ne ką raštingesnis už kitus esu, tai man gal labiau vertėtų patylėti šiuo klausimu. Geriau pereikim prie linksmesnių aktualijų: homoseksualai, Kedys ir kedofilai, Islandijos ugnikalnis ir Kubilius su į gerklę įsikibusiais socdemais. Berods nieko nepamiršau.
1. Homoseksualai. Visi čia daug prirašė apie homoseksualų pasivaikščiojimus ir intelektinių mažumų išsidirbinėjimus kitapus tvoros, tai nelabai yra ką pridurt, be to, nemanau, kad mano durna galva jau pakankamai subrendusi diskutuoti šita tema. Trumpai tariant, visiškai palaikau visus žmonių veiksmus už savo teises, gaila, kad aplinkui vis dar per daug budulių, kurie (nepriklausomai nuo renginio) siekia prisigert, padaužyt ir pridaužyt viską ir visus aplinkui esančius. Beje, visi čia labai sielojosi, kad „žemesnės nei jų klasės žmonių“ eitynėms buvo išleista 300.000 Lt (ar 200.000, koks skirtumas). Kai pirmą kartą šitą sumą išgirdau, man irgi nelabai patiko, bet kai pagalvoji, tai kas čia tokio. Žmonės pasinaudojo savo Konstitucine teise taikiai pasivaikščioti, o valstybė įsipareigojusi apsaugoti savo mokesčius mokančius piliečius. Nematau čia jokių problemų. Be to, pažiūrim į skaičius. Tarkim, kad išleista 300.000 Lt, o ten dalyvavo apie 700 žmonių (sakė bus mažiau, bet vėliau gi padidino skaičių), tai iš jų dirbančių lietuvių buvo kokie 300. Tarkim, kad visi gauna vidutinį 1600 Lt atlyginimą į rankas, tai kas mėnesį valstybei sumoka po beveik 500 Lt. 300*500=150.000. Tai per pora mėnesių viską valstybei ir sugrąžins. Tai biudžeto grobstytojai, ane? Ką čia žliumbiat dėl kelių šimtų tūkstančių, tai geriau pasidomėkit, kam išleidžiamos žymiai rimtesnės pinigų sumos, pvz., kasmetinės milijoninės išmokos religinėms organizacijoms. Ten tai jau tikrai kažkoks paradoksas: nuo valstybės atskirtoms, mokesčių nemokančioms, Konstitucijos negerbiančioms ir neapykantą kurstančioms organizacijoms švaistomi milijonai. Kažkas gerų lobistų turi. Užteks tam kartui apie homoseksualus, kada nors šita tema pasižadu sukurti normalų įrašą, kai tik pajausiu, kad mano smegeninė tam pribrendusi.
2. Kedys ir kedofilai. Iš šeimos nelaimės žmonės cirką pasidarė. Taigi net durnam aišku, kad joks Kedys jokio Furmanavičiaus ar ko kito nenukalė. Kažkam tik reikėjo juos abu užčiaupt. Be to, reikia pripažint, kad viso to organizatorius ir jo pagalbininkai yra visiškai intelekto nesužaloti asmenys, nes taip durnai viso siužeto nepagamintų net darželinukas. O dar kai per panoramą girdžiu, kaip kažkoks tyrėjas ramiu veidu bando aiškint, kad nėra pagrindo manyt, jog kažkas norėjo užlenkt Kedį, tai nesusilaikau nenusijuokęs – negi jis pats tiki tuo, ką sako. Paskutiniu metu nelabai domiuosi, nes jau atsibodo, tai nežinau, kaip ten su ta Kedžio dukra ir jos grąžinimu motinai. Įtariu, kad vis tik grybo pjovimas ir ta motina tikrai nelabai kuo dėta. Realiai, tai reiktų leist pačiam vaikui pasirinkt, pas ką nori gyvent.
3. Islandijos ugnikalnis su kietu pavadinimu, jau baigiu jį išmokt, kažkas panašaus į Aijafiatlajokat. Kad ir kaip ten bebūtų, islandai pasidarė pramogą dėl jo tarimo. Jau vien dėl to negalima supaprastint mūsų kalbos, gal ir mes kada nors dėl kokių nors priežasčių galėsim pasimėgaut vietovardžių tarimu. Šiaip nelabai turiu ką apie jį pasakyt. Islandijos dievai, matyt, supyko ant skolų reikalaujančių anglų ir nusiuntė dovanėlę, kad apsiramintų.
4. Na ir Kubilius. Pridirbo tas žmogus klaidų, beveik pribaigė bet kokį smulkesnį verslą, susuko galvas su neaiškiais mokesčiais ir dar neaiškesniais jų skaičiavimais, bet aš vis dar jį palaikau. Gal dėl to, kad nieko tinkamesnio nematau. Pasiklausau kartais po panoramos politikų debatų, matau, kad Socialdemokratai ir Viktoro partija neturi normalių atstovų, palaikyčiau gal daugiau liberalus, bet ten kažkaip nesimato lyderių. Tai ir neturiu nieko prieš konservatorius, nors ir nepatinka man, kad jie su krikdemais susijungę. Vis dėlto, Kubilius visai neblogai atsilaikė. Gaila, kad pagerėjus ekonominei situacijai, vėl tikriausiai valdžią paims socialdemokratai ir toliau kraus dovanėles konservatoriams iki kito nuosmukio. Net bjauru klausyt, kai jie aiškina, kokie jie buvo ir bus geri ir koks blogas yra Kubilius.
Ir paskutinė dalis, įžanga tam įrašui, kuriam ruošiuosi daugiau nei metus, bet taipogi nesijaučiu pakankamai pribrendęs. Ir tai yra ne kas kita, o religija. Kuo daugiau apie ją pamąstau, tuo labiau nemėgstu. Nekalbu apie visas religijas, kalbu tik apie keletą. Tikiuosi, kad tas įrašas kada nors rudenį vis tik išvys dienos šviesą, nes atėjo laikas, atsibodo man tylėti. Žinot, kai giminėj beveik visi gana stipriai religingi, tai stengiesi daugiau patylėt, kad dėl tokių niekų neprasidėtų beprasmiai ginčai ir visokie pykčiai. Be to, mama vis kartoja: nerašyk tu apie Dievą ir religiją, nes paskui darbo nesusirasi ir t.t., ir pan. Bet dabar kai pagalvoju: jei darbdavys renkasi darbuotoją ne pagal jo sugebėjimus ir asmenines savybes, o pagal religiją, tai toks čia malonumas dirbti neperspektyvioje ir, tikėtina, greit subankrutuosiančioje įmonėje…
Ryšium su tuo, kad Eurovizija ką tik įvyko, tai papildau šitą savo prieš gerą mėnesį rašytą įrašą. Trumpai tariant, tai šiemet Eurovizija buvo dar labiau apgailėtina nei visada. Atsimenu, užpernai buvo Jeronimas Milius su savo Eurovizijai per geru gabalu, pernai buvo pora normalių dainų (be konkurencijos Estija ir dar Islandija). Šiemet gi, neskaitant vyruko iš Belgijos, nebuvo nieko. Gerai, laimėjo Vokietija, paguoda, kad bent jau daina visai nebloga, palyginus su pastarųjų metų laimėtojais. InCulto? Nors iš lietuvių man žymiai labiau patiko Eden ir Agama, bet prieš InCulto dainą irgi nieko neturiu. Kiek nustebau, kai į finalą nepateko.

Panašūs įrašai:

Pamąstymai apie viską ir apie nieką

MRU Finansų ekonomika. IV semestras

Mantas — Thu, 01 Jul 2010 13:00:40 +0000

Nuotraukos autorius: Vidūnas Gelumbauskas. Pirmame plane: lektorius Marius Laurinaitis. MRU Finansų ekonomikos ir Verslo informatikos studentai ne visai savo noru sėdi Paskalio Fornažo paskaitoje apie tai, kokia Prancūzija yra nuostabi. Gaila, kad dėl to netekom vienos Elektroninių atsiskaitymų paskaitos.

Taip, mano semestro vidurkius nuo šiol matysit kaip savo ausis. Dėl dviejų priežasčių: pirmoji – aną kartą pradėjo reikštis kažkokie troliai, antroji – kai kurie giminės labai aktyviai seka mano tinklaraštį, skleidžia visokias paskalas bei retkarčiais dar užsimano paaiškint man, kaip aš čia mažai mokausi, kad toks prastas vidurkis. Tiesą sakant, mokytis dėl pažymių baigiau maždaug 8 klasėje, nuo tada niekad nebedarau ir paruoštukių… iš principo. Iš tikrųjų man truputį gaila tų veikėjų, kurie žmogaus žinias vertina tik pagal pažymį. Taip, mano pažymių vidurkis tikriausiai žymiai mažesnis už vidutinį, na ir kas iš to? Žinoma, kaip ir dauguma, galiu prieš kiekvieną egzaminą klijuotis armonikėles, nusirašinėt nuo kitų, daryt visokius papildomus darbus už kokį +1 balą, lįst seminarų dėstytoj….. ir t.t. Ir visgi, kas iš to? Gerai, turėsiu aukštesnį vidurkį, bet įdomu, kiek dėl to pagerės mano žinios? Taip, esu baisus tinginys, bet dar turiu valios, kad išlaikyčiau beveik 100% lankomumą. Lankau netgi visiškai beviltiškų dėstytojų paskaitas, nes tikiuosi, kad nors maža dalelė vis tik užsigulės galvoje ir prieš egzaminą reiks mažiau mokytis. O prieš egzaminus beveik nesimokau, dar nė karto paskutinę naktį prie knygų ir užrašų nesėdėjau. Ir to man visiškai užtenka, kad sugebėčiau ramiai įsisavint žinias ir judėt be skolų.

Šį semestrą visi ėmė išankstines sesijas, tai ir aš paėmiau. Žinot, bandos jausmas daro savo. Užtat dabar turėsim senas geras trijų mėnesių atostogas, kokių neturėjom berods nuo penktos klasės. Mmm, miela.

O ketvirtas semestras buvo visiškos atostogos, tik šeši dalykai. O tarp jų nė vieno, prie kurio reiktų itin daug vargt.

Buhalterinė apskaita (privalomas)

Prieš semestro pradžią visas viltis sudėjome į šį dalyką. Tikėjomės nors šį tą naudingo išmokti. Ir lektorė J. Bikienė mūsų nė kiek nenuvylė. Paprastai, aiškiai, susistemintai, su pašmaikštavimais, įvairiomis situacijomis iš profesinės patirties ir nuolat primenant Vyriausybės naktinę mokesčių reformą. Taigi paskaitomis esu visiškai patenkintas ir nematau, ką būtų galima keisti.

Seminarus vedė ta pati dėstytoja, neskubėdami sprendėm buhalterinius uždavinius. Vėlgi nelabai galiu ką prikišti. Buvo padaryta viskas, kad grupė kuo geriau įsisavintų medžiagą, ir neliktų nesupratusių.

Atsiskaitymai: du koliokviumai ir egzaminas. Nesunkūs, lankant paskaitas ir seminarus, tikrai problemų nekils.

Nusirašinėjimas: Visgi bendrą vaizdą stipriai sugadino leidimas masiškai nusirašinėti per koliokviumus ir egzaminą. Per egzaminą taipogi matėsi ir nemažai armonikėlių.

Elektroniniai atsiskaitymai (privalomas)

Žinot, jau gerą mėnesį galvoju, ar verta kažką apie šį dalyką rašyti, nes to paprasčiausiai neįmanoma nusakyti žodžiais. Paskaitas ir seminarus vedė lektorius M. Laurinaitis. Eikit sau, kas čia per žmogus, tikrai sunku nupasakot, reikia pamatyti gyvai. Žinot, teko susidurt su gana daug draugiškų dėstytojų, bet čia jau nebeįmanoma įtilpti į jokią vertinimo skalę. Žmogus, kuris trykšta teigiamomis emocijomis, kuris viską žino, viskuo domisi ir viską išmano. Žmogus, kuris ne tik idealiai išmano savo dėstomą dalyką, bet ir nuolat domisi naujovėmis. Žmogus, kuris turi stulbinamų pedagoginių sugebėjimų. Daug kas galėtų iš jo pasimokyti, kaip priversti studentą ne tik neužmigti, bet ir išbūti pusantros valandos įdėmiai kemšant pateikiamą informaciją į savo galvą. Jei tik pradedi jaust, kad teorija per paskaitą pradeda atsibosti, tuoj išgirsti kokį nors linksmą nutikimą iš dėstytojo studijų metų, darbo FNTT ar šiaip gyvenimo. Tiesą sakant, kai kuriems pradėjo kilti rimti įtarimai, ar eiliniam mirtingajam tikrai gali tiek daug visko nutikti.

Be to, čia vienas iš nedaugelio dėstytojų, kuris sugeba priversti studentus lankyti paskaitas ir seminarus, nors niekada nežymi lankomumo. Manau, kad suprantat, kodėl taip yra. Taipogi Marius Laurinaitis pasako „Marius Laurinaitis“ ne ką rečiau nei Rokas Žilinskas pasako „Rokas Žilinskas“.

Gavome daug informacijos apie elektroninius pinigus, sukčiavimą, savo teises internete, institucijas, į kurias galima kreiptis, jei mūsų teisės būtų pažeistos, ir daug daug labai daug visokios kitokios naudingos informacijos.

Atsiskaitymai: neprivalomas pristatymas apie atsiskaitymų sistemą (už maždaug 0,5 papildomo balo) ir lengvas testas su kompiuteriu per egzaminą.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ką nusirašinėti, per egzaminą praktiškai neįmanomas.

Įmonės finansai (privalomas)

Dalykas, iš kurio daug tikėjomės, bet stipriai nusivylėme. Paskaitas ir seminarus vedė lektorė L. Villis. Berods pirmą kartą per dvejus metus teko susidurti su tokiu atveju, kai paskaitų atsėdėjimas nedavė absoliučiai nieko: kaip galvoj buvo visiška tuštuma, taip ir liko. O kodėl taip buvo? Gal pradėkime nuo to, kaip buvo vedamos paskaitos. Taigi iš 180 žmonių susirenka kokie 15, kurie jas lanko vien iš principo (vėliau padaugėjo iki 20-30, nes kartais žymėdavo lankomumą). Ateina dėstytoja, atsidaro savo kurtas (?) skaidres ir visą paskaitą monotoniškai nuo jų skaito. Štai taip mano tuščia galva nė kiek ir nepapilnėja. Čia dar ne viskas, dėstytoja retkarčiais nieko nepranešusi į paskaitas neatvykdavo arba stipriai pavėluodavo, kartais ateidavo tik pasakyti, kad paskaitos dėl neaiškių priežasčių nebus ir pan. Nelabai suprantu tokio neatsakingumo. Bet ir čia dar ne viskas. Labai retai ką nors įsidėmėdavome per paskaitas, bet kai netyčia išgirdau, jog mums yra skaitoma pasenusi informacija, o dėstytoja tegali atsakyti „nežinau, gali būti“, man kyla rimtų klausimų dėl jos kompetencijos.

Per seminarus analizavome įmonių veiklos ataskaitas. Viskas vėlgi buvo vykdoma paskubomis, be svarbiausių dalykų akcentavimo, padrikai. Visgi kažkokius pagrindus šiaip taip įgavome, gal dėl to, kad teko vieną pasirinktą įmonę analizuoti patiems, taigi buvome priversti šiek tiek pasimokyti savarankiškai. Dar visa laimė, kad seminarus dėstytoja lankė atsakingiau, nepranešusi neatvyko tik vieną kartą.

Atsiskaitymai: vienas visiškai beprasmis pranešimas ir viena įmonės analizė per seminarus ir itin nekompetentingai paruoštas testo formos egzaminas, tokio absurdo nemačiau nuo 12-os klasės kompiuterinio raštingumo įskaitos, klausimai neaiškiai suformuluoti (atsakymai dar baisesni), dėl didžiosios dalies klausimų ir atsakymų galima stipriai ginčytis. Be to, sunku paaiškinti priežastį, dėl kurios beveik visi klausimai sudaryti iš dvigubų neiginių (neiginys ir klausime, ir atsakyme). Reikia nemažai laiko, kad pavyktų susigaudyti, ko klausime norima. Be to, maždaug trečdalis studentų nuo egzamino atleidžiami, nors vis dar nesuvokiau, pagal kokius kriterijus tai daroma.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ko, per egzaminą buvo atėję pora vaikinukų iš Studentų atstovybės, bet vis tiek visi masiškai nusirašinėjo.

Štai taip vietoje gana įdomaus dalyko turime vieną didelę žinių spragą.

Marketingo pagrindai (privalomas)

Prekė, kaina, paskirstymas, rėmimas. Šiuos keturis žodžius tikriausiai išmokau ilgam. Bet ne dėl to, kad mus kas nors būtų kankinęs, o tik dėl to, kad jie buvo nuolat kartojami. Docentas daktaras J. Vijeikis – geras mūsų buvusio dėstytojo R. Jasinavičiaus draugas ir bendramintis – pasirinko kiek neįprastą variantą ir paskaitas praktiškai pavertė seminarais. Dalį paskaitos buvo vykdomas praėjusios paskaitos kartojimas, per kurį savanoriai galėjo apžvelgti ankstesnę paskaitą ir gauti priedą prie egzamino balo, o per likusią dalį buvo dėstoma nauja medžiaga. Idėja tikrai gana gera, bet vėliau pirmoji dalis išsitęsė iki ~80 minučių, o naujai medžiagai likdavo tik kokios 10-20 minučių, kas man jau nebelabai patiko. Visgi tokį metodą vertinu visai teigiamai, buvo lengviau įsisavinti ir reikėjo mažiau ruoštis egzaminui.

Per seminarus su lektore B. Vaitėniene nagrinėjome įvairias marketingo situacijas, didžiųjų pasaulio įmonių veiksmus vykdant inovacijas, o galiausiai grupelėse kūrėme naujo produkto ar paslaugos įvedimo į rinką planą. Aišku, smagiausia buvo tai, kad vienai grupei pristačius darbą, kita turėjo būti gerai pasiruošusi ir pirmajai užduoti klausimus (vėliau klausimus uždavinėjo ir kiti). Dėl tų klausimų manęs grupiokai nemėgo, bet buvo smagu kitiems kenkti, aš gi normalus lietuvis.

Atsiskaitymai: žinomos įmonės marketingo veiksmų analizė, marketingo planas ir egzaminas iš dviejų atvirų klausimų.

Nusirašinėjimas: per seminarus nebuvo ką, o per išankstinį egzaminą laikėme ne vienu metu, tai sunku spręsti. Įtariu, kad per oficialų egzaminą nusirašinėjimo nuo paruoštukių netrūks.

Kompiuterinis sprendimų modeliavimas (alternatyviai pasirenkamas)

Kaip amerikietis pasakytų: WTF? Kokias nesąmones ir machinacijas Informatikos fakultetas vykdo? Kiek galima?

Įvadinė paskaita: ateina docentas daktaras S. Norvaišas ir pareiškia, kad paskaitų ir seminarų nebus! O viską darysime internetu. Iš pernykščių Informatikos paskaitų nujaučiame, kad vėl žaisime su iki gyvo kaulo įgrisusiu ir beprasmiu SVS (duodama tema, kažkas parašo idėją, o kiti vertina, kaip vaikų darželyje). Mūsų nelaimei, neklydome. Tiesa, tie SVS turi savo specifiką: negalima idėjų vertint taip, kaip tu jas vertini, nes tavo nuomonė skirsis nuo dėstytojų nuomonės, o dėl to, gausi labai mažus balus. Todėl būtina vertinti taip, kaip tikėtina, kad vertins patys dėstytojai (nors buvo požymių, kad net ir šį darbą daro ne patys dėstytojai).

Beje, esu įsitikinęs, kad vienintelis žmogus, kuris mokėtų normaliai panaudoti tą SVS sistemą, yra Marius Laurinaitis, taigi labai rekomenduoju su juo pasikonsultuoti.

Tikriausiai net nebūtina sakyti, kad absoliučiai nieko neišmokome. Ne gana to, semestro pabaigoje iš mūsų buvo pradėta akivaizdžiai tyčiotis. Iš pradžių buvo pasakyta, kad egzamino nebus, o gausime tokį balą, kokį susirinksime iš interneto projektų. Visgi vėliau dėstytojas nusprendė nesilaikyti savo pažadų ir padaryti egzaminą žodžiu. Žinokit, pajautėm tai, ką žmonės rusų laikais vadino eile prie dešros. Buvo nurodytos valandos, kada galima ateiti laikyti egzaminą. Ateini, pastovi keturias valandas ir eini namo, nes nespėji. Jei nori spėt, ateini bent pusantros valandos iki egzamino pradžios.

Tvarkaraštyje parašyta, kad tiek paskaitas, tiek seminarus veda ir docentas daktaras S. Norvaišas, ir docentė daktarė A. Skaržauskienė. Iki čia viskas gana gražiai skamba, du savo srities žinovai su moksliniais laipsniais. Bet… Kur jūs matėte, kad paskaitą vestų du žmonės, net neįsivaizduoju, kaip tai turėtų atrodyti. Kyla kažkoks įtarimas, pasiieškome daugiau informacijos apie dėstytojus: opa – dekanas ir prodekanė. Galvoje tik viena mintis – geras pinigų plovimo mechanizmas.

Atsiskaitymai: vaikiški žaidimai internete per SVS sistemą ir egzaminas žodžiu.

Nusirašinėjimas: nebuvo ko

Logistika (alternatyviai pasirenkamas)

Ne, čia ne Logika, nemaišykit. Logistika – tai optimalus materialinių srautų planavimas, organizavimas ir valdymas. Toks gana įdomus dalykas, stipriai persipynęs su marketingu. Paskaitas vedė docentas daktaras R. Minalga. Pirmą paskaitą bandė mus pagąsdinti, bet vėliau atsiskleidė kaip paprastas ir draugiškas dėstytojas, kuris retkarčiais nepamiršdavo ir pašmaikštauti. Dedam labai didelį pliusą ir už tai, kad paskaitos buvo vedamos praktiškai nesinaudojant užrašais. Labai apmaudu, kad dėl sunkios ligos dėstytojas paskaitų vesti taip ir nebaigė, balandį išėjo iš darbo.

Seminarus vedė lektorė S. Sarapinienė. Esu visiškai nusivylęs, nes iš jų nebuvo absoliučiai jokios naudos. Teko pristatyti keturis visiškai beprasmius pranešimus.

Atsiskaitymai: keturi beprasmiai pranešimai per seminarus ir du atviri klausimai per egzaminą.

Apibendrinimas

Nepamirškim užpildyt anoniminės anketos apie dėstytojus, kurią mums taip rekomendavo lektorius Marius Laurinaitis.

Šiaip visą semestrą būtų galima apibūdint dviem žodžiais: Marius Laurinaitis.

Panašūs įrašai:

Mano skaitomi tinklaraščiai

Mantas — Sun, 20 Jun 2010 13:00:48 +0000

Tikriausiai vos vienas kitas iš jūsų atsimena šio tinklaraščio pradžią. O viskas prasidėjo dar labai gūdžiais laikais, senuoju settle.blogas.lt adresu, 2007 metų lapkričio 16-ąją dieną. Tą kartą buvo užfiksuotas pirmasis įrašas – mano skaitomų tinklaraščių sąrašas. Visiškai neatsimenu, kokiu pagrindu tas įrašas atsirado, bet tai nekeičia šio fakto. Aišku, visi žinom, jog blogas.lt nėra pati tinkamiausia vieta normaliam tinklaraščiui (ypač tais laikais), taigi gana greit išsikrausčiau. Šitai tikriausiai jau pamena kiek daugiau skaitytojų (geriausiu atveju apie 10). Išsikraustydamas nusikopijavau tik tuos įrašus, kurie man pasirodė nors kiek svarbūs. Vis dėlto dabar pagalvojau, jog derėtų nepamiršti ir to pačio pirmojo įrašo, juk jis irgi reikšmingas. Taigi nusprendžiau atgaivinti šį įrašą su dabar mano prenumeruojamais tinklaraščiais. Gal surasit ką nors naujo, gal prisiminsit ką nors seno, nes kai kurios prenumeratos neatnaujinamos jau daugiau nei metus, pašalinau tik visiškai nebeegzistuojančias.

Vėliau perkelsiu šį įrašą ten, kur jam ir vieta: į 2007-11-16 dieną.

Jeigu sąrašas kiek per didelis, galite apsiriboti mano Google Reader Shared Items sekimu, ten pakliūna visi man patikę įrašai.

Štai ir sąrašas, kurį Google Reader sudarė (paskutinis atnaujinimas 2010-05-28):

Tai toks sąrašėlis susikaupė per trejus metus. Žinau, kad čia jau gana daug mirusių tinklaraščių, žinau, kad čia daug mažaverčių tinklaraščių, bet tingiu aš tą sąrašą valyti, kol kas nors nepradeda po kelis beprasmius įrašus per dieną paleisti.

Jeigu kada patys sugalvotumėt tokį sąrašą iš Google Reader išsitraukti, tai Google Reader lango apatiniame kairiajame kampe paspauskite Manage Subscriptions, tada per Subscriptions visiems tinklaraščiams uždėkite kokią nors žymą (tag), po to renkamės Folders and Tags, susiieškome savo pasirinktą žymą ir prie žodžio private spaudžiame panašią į RSS piktogramą, dešinėje atsiranda keli užrašai, pasirenkame Add a blogroll to your site. Atsidarys langelis, jame su pele pasižymime visus tinklaraščius, nusikopijuojame ir įkeliame į savo tinklaraščio vaizdųjį redagavimo įrankį. Liks tik viską permesti akimis ir pataisyti keletą adresų.

Panašių įrašų nėra

Tinklaraštinės atostogos #2010

Mantas — Sat, 05 Jun 2010 13:00:14 +0000

Kaip ir pernai oficialiai išeinu atostogų. Kraujo donorystės sezoną užbaigiau, sesiją užbaigiau, tinklaraščio rašymo sezoną irgi užbaigiu. Tai reiškia, kad iki rugsėjo (o gal ir truputį ilgiau) neplanuoju rašyti jokių įrašų, neplanuoju skaityti ir atrašyti į būsimus komentarus, netgi neplanuoju atsiliepti kontaktų skiltyje nurodytais kontaktais. Manau, kad visai sveika retkarčiais atsiriboti nuo kasdienių užsiėmimų, kad paskui neprasidėtų visokios blogodepresijos ir panašios nesąmonės. Siūlau ir jums kažką panašaus pasidaryti, tai tikrai padeda.

Aišku, jūsų nepamiršau, tradiciškai sukaupiau keletą įrašų, tiesa, šiemet jų tik penki, bet ką padarysi. Jei neatsiras kokių nors techninių kliūčių, tinklaraštis juos paskelbs automatiškai. Tiesą sakant, šitas įrašas jau irgi paskelbtas automatiškai.

O dabar išjungiam kompiuterį ir einam… kur nors einam… kas po Kauną su valtele pasiirstyt, kas į mišką grybaut, kas kur šalia katės KacKac prigult… Tik duokit nors kiek ir kompiuteriui pailsėt, visgi atostogos.

Panašūs įrašai:

Kraujo donorystė #7

Mantas — Fri, 04 Jun 2010 10:40:19 +0000

Vėl truputį nuo plano atsilieku, bet turiu visiškai pateisinamą priežastį, prieš pora savaičių buvau pasigavęs tą epideminę ligą. Tai teko truputį palaukt. Aišku, Negerovė džiūgauja, nes turėjo progą nuo manęs truputį pabėgt. Nieko, bėk tu nebėgęs, tolk netolęs, bet aš visad sliūkinsiu tau iš paskos.

O Kraujo centre jaučiasi, kad prasidėjo vasara: vėl priima visus mokamus donorus, bet žmonių tik vienas kitas, jokių eilių.

Hemoglobinas mano dėl neaiškių priežasčių apmažėjęs, šį kartą tik 150 kažko/kažkur, bet čia vis tiek žymiai daugiau negu reikia. Pulsas eilinį kartą šiandien stipriai pakilęs, bet vėl užtaikiau ant tos draugiškos juodaplaukės daktarės, kuri dėl to per daug nesuka galvos. Supranta gi, kad man čia truputį nuo nervų jis užšokęs, daug aiškint nereikia.

Na ką, keliaujam į kraujo siurbimo vietą, eilinį kartą sausainių nėra. Įtariu, kad po tų plazmos pardavinėjimo skandalų, truputį užsilenkė pajamos, tai dabar tenka taupyt. Ką padarysi, gerai, kad bent cukrui ir arbatai dar užtenka. Dovanų pasirinkimas irgi stipriai mažėja, tai pasičiupau šįkart maišelį, vis nauda šiokia tokia. Kaip kažkas sakė, šokolado irgi jau pora mėnesių nebėra, šįkart tik Hematogeno gavau.

Nuleidus kraują, seselė kažkodėl sugalvojo, kad man silpna, tai dar liepė geras 10 minučių gulėt, žmonių nėra, laiko turiu, tai kodėl gi ne. Paskui dar pora kartų vėl paklausė, ar tikrai gerai jaučiuosi.

Tai tiek, baigiam šių mokslo metų donorystės sezoną ir darom atostogas iki rudens (pasidžiauk, Negerove, kol gali).

Ak, tiesa, girdėjau, kaip darbuotojos šnekėjo, kad dviračių nebėra, tai kažkaip stipriai nuslopino mano norą juos šelpt krauju. Jei Negerovė nebėgtų tolyn, tai rimtai pagalvočiau apie šito dalyko retinimą. Ypač, kai šokolado nebėra.

Ir užbaigiant įrašą pora sakinių būsimiems komentarams:

Jeigu neduodat kraujo tik todėl, kad jį parduoda, turėkit omeny, kad galit duot tik eritrocitus ir/ar trombocitus, jų tikrai niekur neišveža. Toks kraujo davimas aferezės būdu berods trunka apie 2 valandas, bet galėsit būt ramūs.
Jeigu vis tik norit duot kraujo, bet jums širdį skauda, kad Kraujo centras parduos jo plazmą, duokit jį Santariškių kraujo Centre, jie ten berods viską vietoj sunaudoja. Ten pat galėsit dar ir užpildyt anketą dėl anoniminės kraujo čiulpų donorystės, ką aš prieš pora mėnesių irgi padariau (gaunu karmos taškų už tai?).

Panašūs įrašai:

Linux Mint 9 Isadora

Mantas — Sat, 22 May 2010 21:13:40 +0000

Įžanga

Pagaliau sulaukėme ir naujosios Linux Mint 9 versijos. Iš tikrųjų aš jos netgi pernelyg nelaukiau, nes buvau visiškai patenkintas ir Linux Mint 8, nieko netrūko. Visgi reikia judėti į priekį. Šį kartą pasistengsiu aprašyti ne tik įspūdžius, bet ir pateiksiu gana daug informacijos tiems, kurie galvoja pirmą kartą pradėti naudoti šią operacinę sistemą.

Taigi visų pirma reikėjo Linux Mint 9 įsidiegti. Kaip tai padaryti, jau rašiau ankstesniame įraše. Konfigūruoju sistemą ir kuriu šį įrašą vienu metu, kad nieko svarbaus nepamirščiau.

Programinė įranga

Gal pradėkime nuo to, kad sistemos dėtuvėje (tray bar) mums rodo, jog yra 70 rekomenduojamų atnaujinimų. Visgi pagal nutylėjimą Linux Mint rodo tik 1-3 lygio atnaujinimus, 4-5 lygio svarbūs sisteminiai atnaujinimai nerodomi, taigi ant mintupdate piktogramos spaudžiame dešinį pelės mygtuką, renkamės Preferences ir uždedame varneles ties 4-5 lygiu ir Visible. Jei uždėsite varneles ir prie Safe, atnaujinimai bus diegiami automatiškai. Programoje spaudžiame Refresh. Atkreipkite dėmesį į 4-5 lygių atnaujinimus, juos nors kiek įsidėmėkite, jei diegsite. Jei kas blogo atsitiktų, kad žinotumėte, kas dėl to kaltas. Įvedame slaptažodį, atsinaujiname, nepakenks ir kompiuterio perkrovimas dėl viso pikto.

Jeigu nenaudojote atskiros /home particijos anksčiau, tai dabar reikia atsistatyt duomenų kopiją (jei tokią turite). Aš iš savo išorinio disko atgal sukopijuoju visą /home. Taigi išsaugau buvusius failus ir programų nustatymus.

Ta proga reiktų susikurti aplanką /home/jūsųvardas/.fonts ir į jį susikelti šriftus iš C:/Windows/fonts arba atsisiųsti iš Karolio. Nukopijavus terminale paleidžiame komandą sudo fc-cache -f -v

Dabar atsisiunčiame programą Ubuntu Tweak, ją įdiegiame ir pasileidžiame. Su šia programa bus galima keisti įvairius LinuxMint nustatymus, išvalyti podėlį, nebereikalingus kernelius ar nenaudojamus paketus. Einame prie Source Center, čia pasirinksime programų saugyklas (repozitorijas) tų programų, kurias naudosime, nes numatytosios LinuxMint repozitorijos ne viską turi. Aš pasirenku štai tokias:

Adobe Flash PPA
Firefox Stable Channel Packages
Google Stable Source
LinuxDC++ Official PPA
Medibuntu (jis jau yra pagal nutylėjimą)
Midori PPA
Official OpenShot PPA
Skype
Transmission BT PPA
Ubuntu Tweak Stable Source (yra pagal nutylėjimą)
X Updates
Elementary Desktop PPA (vien dėl naujo Nautilus)

Deja, net ir čia nėra visų reikiamų repozitorijų. Jeigu planuojate naudoti Bluetooth ir nuolat norite turėti naujausią tam skirtos programos versiją, terminale rašome komandą

sudo add-apt-repository ppa:blueman/blueman-dailies

Jei naudojate touchpad, reiks ir dar vienos repozitorijos, kad „pascrollinus“ ant užduočių juostos, nepradėtų šokinėti visi atidaryti langai:

sudo add-apt-repository ppa:libwnck-noscroll/ppa

Jeigu norėsim gražesnių compiz efektų, reiks ir Compiz repozitorijos:

sudo add-apt-repository ppa:compiz/ppa

Jei norėsite daugiau Gimp galimybių, reiks ir šios:

sudo add-apt-repository ppa:nilarimogard/webupd8

Dabar įsidiegsime truputį programų, einame į Package Manager. Renkamės Settings, Repositories. Čia užsidedame varneles ant Backport, Romeo ir Source (gal nelabai saugu nestabilius paketus diegtis, bet toks jau aš). Toliau pasirenkame kortelę Other Software, redaguojame patį pirmąjį – Ubuntu 10.04 Lucid Lynx. Vietoje URL http://archive.ubuntu.com/ubuntu/ įrašome http://ftp.litnet.lt/pub/ubuntu/ . Taip mums greičiau siųs atnaujinimus, nes jie bus Lietuvoje. Uždarome nustatymus ir spaudžiame Reload.

Taigi dabar galima įsidiegti keletą paketų (kai kuriuos iš jų pažymėjus, pranešama, kad reiks įdiegti papildomus paketus):

Skype
alltray
audacity
blueman
linuxdcpp
easytag
filezilla
geany
gmountiso
google-chrome-beta
gparted
midori
openoffice.org
openoffice.org-hyphenation-lt
myspell-lt (rašybos klaidų tikrinimas)
sun-java6-plugin (Java ir Firefox draugystei)
pitivi
poedit
soundconverter
vlc
ubuntu-restricted-extras
compiz-fusion-plugins-unsupported
compiz-fusion-plugins-extra
gimp-plugin-registry

Ta proga galima pašalinti ir pagal nutylėjimą įdiegtas niekam nereikalingas programas:

aptoncd
ufw
giver
pidgin
tomboy
xchat

Po visų pakeitimų nepakenks perkraut kompiuterį, nors tai ir nebūtina.

Išvaizda

Gerai, dabar reikia skubiai susitvarkyt išvaizdą, nes mane jau pradeda nervint.

Pradėsim nuo apatinės juostos, nes čia galima atsilaisvint truputį vietos. Ant Menu spaudžiam dešinį pelės, Preferences ir nutrinam tekstą Menu. Ta proga pasireguliuojam ir Places bei System, nuimdami nereikalingus elementus, kad nesimaišytų.

Šalia yra Show Desktop mygtukas, jį naikiname, kad nesimaišytų.

Ant tuščios apatinės juostos vietos spaudžiame dešinį pelės, Options, sumažiname juostos dydį nuo 24 iki 23. Atsiimam vieną pikselį. Gal kam juokinga, bet man neįdomu.

Iš piktogramų pašaliname nereikalingas.

Toliau daug vietos užima laikrodis su savo datomis. Dešinį pelės ir Preferences. Susitvarkome pagal užgaidas. Aš nustatau, kad rodytų tik laiką ir nieko daugiau.

Toliau nusistatom, kad Firefox protingiau išnaudotų ekrano vietą. Apie tai jau esu rašęs. Jei jau anksčiau viską susitvarkėte, tai lieka tik iš naujo nustatyti nusimušusį nustatymą, kad Firefox nenaudotų lango rėmo.

Dabar atsidarom failų tvarkyklę Nautilus, Edit, Preferences:

Views: Nustatom, kad rodytų paslėptus failus. Susimažinam piktogramų (icons) dydį iki 66%. Taip pat prie view new folders pasirenkame list view.
Display: Nusistatom žmoniškesnį datos formatą
Preview: Naikinam viską

Nustatymai (Control Center)

About me – galim pasikeist savo nuotrauką, slaptažodį, užsipildyt truputį informacijos.
Keyboard shortcuts – galima nusistatyti sparčiąsias klaviatūros kombinacijas.
Startup applications – galima pasirinkti, kokias programas ar komandas užkrauti įjungus kompiuterį. Nereikalingas išjungiame.
CompizConfigSettingsManager – čia saugomi visi išvaizdos efektai, galima pasikonfigūruoti. Aš naudoju štai tokius, čia minimaliai, galit prisijungt visokių dzinguliukų milijonus:
- Gnome Compatibility
- Desktop Cube
- Expo
- Rotate Cube
- 3D Windows
- Cube Atlantis
- Window Decoration
- Screenshot
- Png
- Session management
- Workarounds (kam jis reikalingas?)
- Place windows
- Move window
- Resize window
- Snapping windows
Desktop settings – galima pasirinkt, ką rodyt ant darbalaukio. Aš pasilieku tik Šiukšliadėžę.
Hardware drivers – čia gali būti įvairių kompiuterio tvarkyklių, rekomenduojama jas įdiegti.
Keyboard – kadangi naudoju tik Lithuania-Lithuania klaviatūros išdėstymą, tai visa kita ištrinu. Dingsta ir tray bar piktograma kalbai keisti. Dar galima per Options pasiredaguoti išdėstymą, išjungti CapsLock ir pan. Vėliau spaudžiam Apply system wide.
Mouse – viskas ten gerai, tik dar galima įjungti horizontal scrolling with touchpad.
Power manager – pasireguliuojam visokius apšvietimus ir kai kurių veiksmų pasekmes (sleep button ir pan.)
Sound – išjungiam sisteminius garsus, nes jie nervina. Įjungiam mikrofoną, nustatom, per ką skleisim garsą – per vidinį mikrofoną, ar per prijungiamą (šiaip galėtų kažkaip sujungt, kad nereiktų nustatinėt).
Language support – čia galima papildomai įsidiegti kitas kalbas, jei planuojate LinuxMint naudoti ne tik su anglišką, bet ir su lietuviška sąsaja. Taip pat įsidiekite lietuvių kalbos tikrinimo žodyną.
Startup manager – galima pasirinkti, kokia bus numatytoji operacinė sistema kraunantis kompiuteriui, taip pat, kiek laiko laukti vartotojo pasirinkimo (anksčiau berods šito nebūdavo, reikėjo rankomis redaguoti viską)
Time and date settings – čia nusistatome, kad laikas būtų sinchronizuojamas. Configuration: Keep sinchronised with internet servers. Aš naudoju ntp.data.lt

Programos

All Tray – programoms sumažinti į sistemos dėtuvę (tray bar)
Anglonas – per wine veikia, bet nebenaudoju. Aptikau, kad Fotonija siūlo nemokamą Angloną internete. Ten yra menki apribojimai, bet pratrinant sausainukus, jie dingsta.
Audacity – garso failams redaguoti
Blueman – pagerinta Bluetooth programa
Brasero – diskams įrašyti
Cheese – patikrinti, ar gerai veikia web kamera
CompizConfig Settings Manager – vaizdo efektams pasireguliuoti
LinuxDC++ – DC++ klientas
EasyTag – MP3 žymoms redaguoti
FileZilla – FTP
Firefox – pagrindinė naršyklė
Geany – pagerintas Notepad
Gedit – Notepad
Gimp – paveikslams redaguoti
Gmount-iso – ISO diskų atvaizdams pakrauti (standartinis man nepatinka)
Gnome Mplayer – garso ir vaizdo peržiūrai
Google Chrome – antroji naršyklė
Gparted – skirta particijoms tvarkyti, bet aš įpratęs per ją žiūrėti, kiek laisvos vietos visur likę
Hardinfo – informacija apie kompiuterį. Mane labiausiai domina temperatūra
Microsoft Office 2007 – veikia per wine ir playonlinux, bet gana kreivai, nebediegiau
Midori – trečioji naršyklė (anksčiau šią vietą užimdavo Opera, bet dėl beprotiško nestabilumo, teko atsisakyt)
Mozilla Thunderbird – pašto klientas
OpenOffice – biuro programų rinkinys, Microsoft Office alternatyva
OpenShot – kol kas viena geriausių programų, skirtų redaguoti video.
PiTiVi – Labai paprasta, bet sunkiai veikianti programa, skirta redaguoti video.
Playonlinux – wine papildas, palengvina kai kurių Windows programų bei žaidimų diegimą.
Poedit – vertimams į lietuvių kalbą
Rhythmbox – muzikos grotuvas
Skype – pokalbių klientas
Sound Converter – muzikai konvertuoti
Sound Juicer – Muzikos CD kopijavimas
System Monitor – Task Manager atitikmuo
Transmission – torrent klientas
Ubuntu Tweak – sistemai tvarkyti, kažkas panašaus į CCleaner ir dar krūvą programų
VLC – video grotuvas
wine – įrankis, skirtas WIndows programoms paleisti (nebenaudoju, nes nebėra poreikio)
xvidcap – ekranui filmuoti

Žaidimai, veikiantys su Linux (be wine)

xdemineur – minos
Unreal Tournament – pirmo asmens šaudyklė
Chicken invaders – vištas pašaudyt
Sauerbraten – pirmo asmens šaudyklė
Supertuxkart – kartų lenktynės
xmoto – senas geras 2D
Urban Terror – daiktas, panašus į Counter Strike
Wolfenstein territory – šaudyklė
Unreal Tournament 2004 – pirmojo asmens šaudyklė, pasidomėkite „modais“, yra visko nuo Counter Strike iki lenktynių.
Heroes III – legendinė strategija
Serious Sam – šaudyklė
OpenArena – šaudyklė, QuakeIII klonas

Kadangi aš šaudyklių mėgėjas, tai čia jos ir vyrauja. Tiesiog norėjau parodyti, kad Linux skirtų žaidimų yra, tik reikia pasiieškoti. Štai kelios nuorodos:

Linux Mint 9. Mano nuomonė

Pagaliau veikia visi keturi funkciniai mygtukai (log out, internet, e-mail, turn off touchpad).
Jungiant Windows diskus, nebeprašo slaptažodžio.
Rhythmbox, Transmission ir tikriausiai kitos Gnome programos: kažkokių nesąmonių pridirbta su sistemos dėtuvės (tray bar) piktogramomis. Kaip suprantu, jas bando sujungt į vieną Indicator applet, bet kol kas tas sujungimas atrodo labai blogai. Tikiuosi, kad čia tik laikini nesklandumai, o ne „patobulinimai“. Kol jie šitą dalyką padarys patogų, naikinu Indicator applet ir tas programas siunčiu į sistemos dėtuvę su AllTray.
Darbalaukio paveikslėlis man nepatinka, LM7 ir LM8 gražesnius turėjo.
Smagu, kad vis tik pasirinkta Isadora, o ne Isabella, kuri berods gavo daugiausiai balsų.
Vis dar kreivai palaikoma mano BisonCam, kadangi jos vis tiek nenaudoju, tai net nebediegiau tvarkyklių.
Vis dar neištaisytas riktas, kai kameros lemputė dega pastoviai. Vis tik apie klaidą žinoma, gal iki rudens suras sprendimą.
Lyginant su Linux Mint 8, didelių pokyčių naujojoje versijoje nesimato.
Naująjį Thunderbird galiu prilygint nebent Windows Vista. Jau seniai tiek nervų nesusigadinau tvarkydamas nustatymus.
Kur dingo thunderbird-traybiff naujai Thunderbird versijai? Būdavo labai patogu stebėt naujus laiškus. Dabar įsidiegiau FireTray įskiepį, bet čia tik iš bėdos.
Nautilus jau turi antrą skydelį (F3). Bet man jo nebelabai reikia.
Kažkoks jutiklinio kilimėlio (touchpad) riktas (bug): kai priartėju prie vertikalios slinkties juostos, pelės žymeklis peršoka į dešinį kraštą ir atvirkščiai. Tikiuosi, kad čia irgi nėra kažkoks patobulinimas.
Mano anksčiau naudota pitivi stabili kaip Windows. Nuo šiol naudosiu OpenShot.
Neveikia užmigdymas, nei paprastai, nei per sudo pm-suspend
Pabudinus iš Hybernate, pelės žymeklis tampa nematomas.
Kai kurios sistemos dėtuvės (tray bar) piktogramos apgaubiamos pilku fonu, nors fonas turėtų būti permatomas.
Nors Linux Mint 9 ir veikia stabiliai, bet yra neišbaigtų smulkmenų, ne veltui apie šios versijos pagrindą Ubuntu 10.04 buvo tiek kalbų. Jei naudojate Linux Mint 7 arba 8, nėra reikalo skubėti atsinaujinti. O gal netgi palaukti Linux Mint 10.
Apibendrinant: nesu patenkintas tuo, ką matau. Kelios smulkmenos labai gadina bendrą vaizdą.

Video

Prisimenant įrašą apie Linux Mint 7, pateikiu ir šiek tiek vaizdų iš naujosios Linux Mint 9. Nuo 15min ten truputį nesąmonės, matyt, nesusišnekėjom su mano pirmą kartą naudotu OpenShot. Žodžiu, nekreipkit dėmesio į tai. Be to, muzikos autorių pavardes su klaidomis parašiau. Ne gana to, nesuderinau dainų garsumo lygio. Kaip eilinis lietuvis pasakytų: „Epic Fail“. Bet neturiu jokio noro dar kartą kamuoti savo kompiuterį ir tvarkyti iš naujo. Visgi ~90C temperatūra jam ne į gera. Gailiuosi dėl nuodėmių, žadu ateityje taip baisiai nebenusidėti.

Jei norit geresnės kokybės, žiūrėkite Vimeo puslapyje.

Panašūs įrašai:

Linux Mint instaliavimas

Mantas — Fri, 21 May 2010 06:28:19 +0000

Pirmą kartą diegdamas Linux, buvau sukūręs ir šiokį tokį įrašą apie Ubuntu Linux instaliavimą, bet tada dar šio to nežinojau, taigi tenka kurti dar vieną įrašą, nes aną tingiu redaguoti. Taip pat primenu, kad Linux Mint ir Ubuntu beveik niekuo nesiskiriančios sistemos, taigi ir jų įdiegimas visiškai identiškas.

Visų pirma reikia kompiuterio. Reikalavimai nedideli, kokie 10GB vietos diske, 0,5Gb RAM (smagiam veikimui rekomenduoju 1,5GB ir daugiau) ir pan.
Tada reikia atsisiųsti nemokamą disko atvaizdą. Galite rinktis CD, taip pat galite pasirinkti ir identišką DVD, tik jame yra daugiau įvairių programų. Kitos versijos gal eiliniam vartotojui nelabai įdomios.
Tada reikia įsirašyti kompaktą su diskų įrašymų programos funkcija „Burn disk image“. Jokiu būdu neišarchyvuokite disko atvaizdo su archyvatoriais, nes niekas neveiks.
Tada dar reikia susitvarkyti BIOS Boot Priority, kad krautų sistemą iš kompakto. Tai plačiau aprašyta jau minėtame įraše.
Jeigu Linux diegiate pirmą kartą, arba neturėjote susikūrę atskiros /home particijos, pasidarykite atsarginę /home kopiją, kad neprapultų visi jūsų failai ir programų nustatymai. Jeigu jau turite atskirą /home particiją, nieko daryti nereiks, tiesiog instaliuodami operacinę sistemą, neformatuokite šio skirsnio.
Taigi įdedame kompaktą į CD/DVD įrenginį, perkrauname kompiuterį ir palaukiame, kol sistema užsikraus, kaip matote viršuje esančiame paveikslėlyje. Primenu, kad Linux Mint veikia ir kaip Live CD, t.y., galite ją naudoti nediegdami į kompiuterį.
Galite dar pasižvalgyti, pasižiūrėti ar viskas veikia. Tada darbalaukyje renkamės „Install Linux Mint“.
Atsidarys diegimo vedlys, reiks pasirinkti, kokios norite sistemos kalbos, tarp pasirinkimų yra ir lietuvių kalba, bet aš renkuose anglų, nes taip man žymiai aiškiau. Primenu, kad kalbą bet kada galima pasikeisti.
Antrajame žingsnyje pasirenkame laiko juostą
Trečiajame reiks pasirinkti klaviatūros išdėstymą, nurodome „Choose your own“ ir pasirenkame Lithuania – Lithuania:
Ketvirtajame žingsnyje reikia susitvarkyti particijas. Pasirenkame rankinį particijų tvarkymą (Specify partitions manually). Štai taip atrodė mano situacija, kai buvo šviežiai įdiegta Windows Seven:
Taigi penktajame žingsnyje reikia susikurti particijas. Tiesiog ištrinkite visas nereikalingas particijas. Tada iš gautos laisvos vietos reikia sukurti:
- Sisteminį diską (/), jam duodame apie 10000MB
- Virtualios atminties particiją SWAP. Jai rekomenduojama duoti dvigubai daugiau nei turite RAM. Bet jei turite 1GB RAM, tai per akis bus ir 1GB SWAP. Jei turite 2GB ir daugiau RAM, SWAP iš viso nėra itin būtinas. Aš visgi nusprendžiau SWAP skirti 2048MB, kiek turiu ir pačių RAM.
- O viską, kas lieka, skiriame failų ir nustatymų particijai (/home). Kai perinstaliuosite Linux kitą kartą, neformatuokite šios particijos ir nereiks rūpintis dėl atsarginių failų kopijų ar atsarginių programų nustatymų darymo.
Po visų šių veiksmų, mano particijų lentelė atrodė štai taip:
Šeštajame žingsnyje pasirenkamas vartotojo vardas, nurodomas slaptažodis, taip pat pasirenkama, ar jo prašyti kraunantis kompiuteriui.
Septintajame žingsnyje tik patvirtiname visus pasirinkimus. Pradedamas diegimas, kuriam jokio vartotojo įsikišimo nebereikia. Tuo tarpu jūs galite pilnavertiškai naudotis sistema iš LiveCD, kol tikroji sistema diegiama.
Pasibaigus diegimui, perkrauname kompiuterį. Užsikrovusi sistema turi būti pilnai funkcionuojanti, jokių papildomų tvarkyklių reikti neturėtų. Visgi galite nustatymuose susirasti „Hardware drivers“ ir per ten įsidiegti siūlomas tvarkykles, bet jos kartais netgi pablogina situaciją, taigi įdiegus, gali reikti ir jas pašalinti, tai labai paprasta. Jeigu vis tiek kažkas neveikia, gali būti, jog esate vienas iš nedaugelio, kuriam teks ilgokai pavargti, kad priverstų Pingviną (Linux) dirbti. Kreipkitės į Ubuntu.lt forumą.

Primenu, kad pirma diegiant Windows, o paskui diegiant Linux, kraunantis kompiuteriui matysite pasirinkimą, kurią iš sistemų įkrauti.

Panašūs įrašai:

Windows Seven instaliavimas ir perinstaliavimas

Mantas — Thu, 20 May 2010 20:52:14 +0000

Taip, taip, net ir aš į savo kompiuterį įsileidau Windows 7. Pirmas įspūdis gana neblogas, bet savo nuomonę pateiksiu kitame įraše, kai daugiau laiko panaudosiu šią operacinę sistemą. O kol kas tik išpildau kažkada labai labai seniai kažkieno išreikštą prašymą ir parašau šiokią tokią Windows 7 instaliavimo arba perinstaliavimo instrukciją, nors čia iš esmės vienas ir tas pats.

Visų pirma, jei nemokate perinstaliuoti Windows, būtinai perskaitykite mano anksčiau parašytą įrašą „Kaip perinstaliuoti Windows“. Jis yra itin išsamus, jame yra daug tiek Windows 7, tiek bet kuriai kitai Windows versijai perinstaliuoti skirtos informacijos. Šiame įraše tikrai neplanuoju visko kartoti.

Taigi apie viską trumpai:

Visų pirma, tai jums reiks kompiuterio. Reikalavimai nedideli, tai čia tikriausiai be problemų tiks ir jūsų jau turimas aparatas.
Jei jau perinstaliuojam sistemą, tai neužmirštam pasidaryti ir atsarginės duomenų kopijos, jei visko nesaugote atskiroje particijoje. Taip pat visai neblogai būtų išsisaugoti programų nustatymus (Application Data). Windows 7 jį talpina aplanke C:/users/jūsųvardas/AppData. Jį nusikopijuojame, o perinstaliavę įkeliame atgal.
Tada reikia kompakto su Windows 7. Jį galima gauti keliais būdais:
- Nusipirkti
- Pasiskolinti iš draugo
- Pasiskolinti iš Vytauto Simanavičiaus, galit jam parašyt el. paštu info@anva.lt
- Atsisiųsti iš Linkomanijos
Jei pasirinkote paskutinį variantą (kaip ir aš), teks įsirašyti viską į DVD-R (ar panašų) kompaktą. Plačiau apie tai pradžioje minėtame įraše, aš tik primenu, kad disko atvaizdo (jis užima apie 2,3GB) negalima išarchyvuoti su WinRAR ar panašia programa, jį būtina įrašyti į kompaktą per diskų įrašymo programos funkciją „Burn disk image“ (arba panašia, priklauso nuo naudojamos programos). Jeigu bandysite disko atvaizdą išarchyvuoti ir tada įrašyti į kompaktą krūvą failų, jums neužkraus (neužbootins) pačio disko.
Tada reikia perkrauti kompiuterį, įsijungti BIOS ir nustatyti, kad šis sistemą krautų iš kompaktinio disko, o ne kietojo disko. Apie tai plačiau mano jau minėtame įraše.
Lieka tik įdėti įrašytą kompaktą į jam skirtą CD/DVD įrenginį, perkrauti kompiuterį ir laukti, kol pasirodys užrašas „Press any key to boot from cd…“. Taigi paspaudžiame bet kurį klaviatūros mygtuką. Pastaba: jei tokio užrašo nepamatote, ieškokite klaidų pimuosiuose žingsniuose.
Leiskime kompiuteriui užsikrauti visus reikiamus duomenis, jis gana greitai parodys štai tokį langą, kuriame paprašys pasirinkti sistemos kalbą, lokalę bei klaviatūros išdėstymą:
Kitame žingsnyje renkamės „Install Now“. Lyg daugiau ką būtų galima pasirinkti.
Toliau uždedame varnelę, jog sutinkame su licencija. Mano linkomaninių Windows 7 licencija kažkodėl gana trumpa buvo…
Kitame žingsnyje siūloma pasirinkti: ar atnaujinti sistemą iš kitos Windows versijos neprarandant programų, failų ir pan. (Upgrade) ar įdiegti švarią WIndows kopiją (Custom). Renkamės antrąjį variantą.
Taip pasiekiame svarbiausą dalį – particijų tvarkymą. Žemiau esančiame paveikslėlyje matote, kaip viskas atrodė mano turimoje Windows XP + Linux Mint 8 sistemoje. Jei kurioje nors (ne windows) particijoje saugote savo failus, ją paliekame ramybėje, o visa kita triname.
Kadangi aš viską ištryniau, tai gavau vientisą nenaudojamos vietos gabalą:
Dabar reikia kažkiek atriekti Windows 7 sistemai. Kadangi ji gana riebi, tai nepagailime. Sukuriame particiją ne mažesnę kaip 15-18GB. Windows dar praneša, jog susikurs ir papildomą mažą particiją savo veiklai, sutinkame. Vietoje likusios nepanaudotos vietos galite susikurti kitą particiją failams arba palikti ramybėje, tai bus galima pasidaryti ir vėliau.
Na ir praktiškai viskas. Sistemia diegiama, pora kartų kompiuteris persikrauna (kai rodo „Press any key to boot from CD“, nieko nedarykite). Vėliau jūsų tik paprašys įvesti keletą elementarių nustatymų, bet to aprašinėti neverta, viskas ten elementaru.
Jeigu naudojatės nelegalia Windows 7 kopija, išjunkite automatinį atnaujinimą, nes galite netyčia gauti ir atnaujinimą, gaudantį tokius begėdžius.
Baigę tvarkytis nustatymus ir įsijungę internetą, per Internet Explorer atsidarykite Windows atnaujinimų puslapį ir susirašykite visus atnaujinimus, įskaitant ir tvarkykles (drivers). Tik žiūrėkite, kad neįdiegtumėte piratus gaudančio atnaujinimo, jis yra prie svarbiausių atnaujinimų, pažiūrėkite pagal aprašymą, viskas ten akivaizdžiai parašyta.
Jeigu po atnaujinimų sistema nesusirado visų tinkamų tvarkyklių arba kažkas veikia nekorektiškai, teks jas susirasti gamintojo puslapyje. Plačiau apie paieškas rašiau jau minėtame įraše.

Kaip pastebėjau, sistemos diegimas nuo Windows XP laikų stipriai patobulėjo, bet vis dar gana ženkliai atsilieka nuo to, ką jau gana seniai siūlo Linux.

Panašūs įrašai:

Comment Notifier: pranešimai apie naujus įrašo komentarus el. paštu

Mantas — Fri, 07 May 2010 11:14:19 +0000

Sena kaip pasaulis problema tinklaraščiuose – lankytojai negali patogiai sekti savo komentuojamų įrašų. Tiesa, anksčiau buvo įvairių komentarų sekimo tarnybų (commentful, co.mments ir pan.), bet gana greitai visos išnyko arba tapo netinkamos naudoti. Nuo to laiko komentuojamus įrašus kaupiu adresyne, gal kiek primityvu, bet visai patogu. Aišku, po kiek laiko nuorodą ištrinu ir naujus komentarus matau kaip savo ausis. Taigi būtina informavimą apie komentarus automatizuoti.

Dar gūdžiais 2007 metais Arvydas ragino kovoti su šia negerove. Tais akmens amžiaus laikais tinklaraščių autoriai naudojo įskiepį Subscribe to comments. Įskiepis veikė kuo puikiausiai, iki šiandien naudojau jį ir aš. Bet atsirandant vis naujesnėms WordPress versijoms, Subscribe to comments man veikė vis prasčiau. Kažkokios suderinamumo problemos, nes naujausia įskiepio versija tebėra 2007 metų.

Jau kurį laiką vis pasikapstydavau WordPress įskiepių puslapyje, ieškodamas kokios nors alternatyvos. Deja, paieškos nuolat baigdavosi įsisąmoninus, kad Subscribe to comments yra vienintelis šiai funkcijai skirtas įskiepis. Taip, yra tokie agregatai kaip Disqus Comment System ar IntenseDebate, bet už juos labiau negaliu pakęst tikriausiai tik juodų tinklaraščių fonų ir žymų debesies. Ne gana to, kad tie sutvėrimai prailgina puslapio krovimosi laiką, apkrauna mano pensinio amžiaus kompiuterio procesorių, bet dar ir sujaukia komentarų ir jų RSS nuorodas, per kurias aš dažniausiai ir pasižymiu komentuotus įrašus. Gerai, išsiliejau, ne apie tai aš čia rašau.

Šiandien po vieno komentatoriaus skundo nusprendžiau dar kartą paieškoti įskiepių, siunčiančių pranešimus apie naujus įrašo komentarus. Ir pagaliau pavyko rasti 2009 metų gruody atnaujintą Comment Notifier. Atsisiunčiau, įkėliau į Blogr.lt WordPressMU sistemą ir patestavau, nepastebėjau jokių veikimo sutrikimų, pranešimai apie naujus komentarus ateina per 3 sekundes.

Tiesa, pasigedau poros ne pirmo būtinumo nustatymų bei normalios galimybės sulietuvinti įskiepį. Vis dėlto angliška lieka tik administravimo sąsaja, viską, ką matys komentatoriai, galima sulietuvinti nustatymuose.

Taip pat labai pasigedau ir numatytųjų nustatymų, nes reikia viską pačiam susikonfigūruoti, o tai mažiau patyrusiems vartotojams gali būti gana keblu. Todėl nusprendžiau sukurti šį įrašą ir paaiškinti, kaip sukonfigūruoti įskiepį. Kad mažiau klausimų kiltų tiek Blogr.lt nariams, tiek kitiems tinklaraštininkams:

Atsisiunčiame įskiepį iš WordPress įskiepių puslapio arba įdiegiame per administravimo sąsają
Įkeliame į /wp-content/plugins direktoriją
Įjungiame per administravimo sąsają (Įskiepiai > Įdiegti įskiepiai)
Einame į nustatymus (Nustatymai > Comment Notifier)

Kaip atrodo nustatymai mano tinklaraštyje, galite pažiūrėti šiame paveikslėlyje:

Taigi apie viską iš eilės:

Email management – čia galite įrašyti kokį nors el. pašto adresą. Bus panaikintos visos jo prenumeratos
Subscription checkbox configuration
- Auto add the checkbox – uždėkite varnelę, kad prie įrašų komentavimo formos būtų rodoma galimybė prenumeruoti komentarus.
- Subscription checkbox label – kokį tekstą rodyti prie varnelei uždėti skirto laukelio. Aš įrašiau:
```
Praneškite man apie naujus šio įrašo komentarus el. paštu
```
- Checkbox default status – jei norite, kad komentatoriams pagal nutylėjimą būtų uždėta komentarų prenumeravimo varnelė. Žinoma, jie galės varnelę nuimti.
Notification email settings
- Notification sender name – kokį siuntėją rodys, gavus laišką apie naują komentarą. Man šitas neveikė, vietoj jo rodė Blogr.lt
- Notification sender email – kokį siuntėjo el. pašto adresą rodys pranešime apie naują komentarą. Vietoj šito man vis tiek rodė noreply@mantas.malcius.lt.
- Notification subject – laiško apie naują komentarą pavadinimas. Aš nurodžiau:
```
Naujas įrašo „{title}“ komentaras
```
- Notification message body – koks bus laiško turinys. Nedėkite varnelės prie „send emails as html“, nebent mokate elgtis su HTML. Aš nurodžiau štai taip:
```
Jūs užsisakėte pranešimus apie naujus įrašo „{title}“ komentarus.
Taigi informuojame, jog {author} neseniai parašė štai tokį komentarą:

{content}

Įrašo nuoroda: {link}

Jei daugiau nebenorite gauti pranešimų apie naujus šio įrašo komentarus, paspauskite šią nuorodą: {unsubscribe}
```
- Comment excerpt length – čia parašykite 99999999, nebent norite komentatoriams siųsti ne pilnus komentarus, o tik jų ištraukas. Tokiu atveju nurodykite simbolių skaičių.
Unsubscription setting – čia galima nustatyti, kas bus parodoma atsisakius prenumeratos.
- Unsubscription page URL – čia galite nurodyti, į kokį puslapį bus nukreiptas prenumeratos atsisakęs komentatorius.
- Unsubscription message – čia galite nurodyti žinutės tekstą, kuris bus parodomas atsisakius prenumeratos. Po 3 sekundžių komentatorius bus perkeltas į pagrindinį puslapį. Aš įrašiau štai taip:
```
Įvykdyta. Daugiau nebegausite pranešimų apie naujus šio įrašo komentarus.
```
Thank you message settings – čia pašalinė funkcija, galite nusiųsti el. laišką žmonėms, komentuojantiems pirmą kartą.
Advanced settings – čia papildomi nustatymai, pvz., galite siųstis visų pranešimų kopijas.
Long list of subscribers – čia galima tvarkyti visas esamas prenumeratas.

Viskas, lieka tik išsaugoti nustatymus.
Jeigu pasirinkote tokius pat nustatymus, jūsų komentatoriai gaus tokius el. laiškus:

Jūs užsisakėte pranešimus apie naujus įrašo „Vertingi įrašai“ komentarus.
Taigi informuojame, jog Mantas neseniai parašė štai tokį komentarą:

Komentaro turinys

Įrašo nuoroda: http://mantas.malcius.lt/vertingi-irasai/

Jei daugiau nebenorite gauti pranešimų apie naujus šio įrašo komentarus, paspauskite šią nuorodą:

http://jūsų.adres.as/?cmnt_id=1&cmnt_t=80bd52362e5c00ad79453a7696506sbd

Panašių įrašų nėra

Mirta: ~1996-2010

Mantas — Mon, 05 Apr 2010 21:12:37 +0000

2004-08-20 – Mirta su antruoju ir trečiuoju Mirčiukais

2006-04-09 – Mirta su ketvirtuoju Mirčiuku

2006-10-15 – Mirta su penktuoju Mirčiuku

2008-04-13 – Mirta demonstruoja pelių gaudymo techniką

2009-04-11 – Pabraidymas sušilus orams

2009-05-23 – Poilsis

2009-06-27 – Šieno išvežimo proceso priežiūra

2009-10-31 – Tolerancija

2010-01-24 – Šaltą žiemos dieną

2010-03-13 – Pakeliui į mišką

Šiandien paaiškėjo, kad tęsinio niekada nebebus

Panašūs įrašai:

Kodėl kraujo donorams turėtų būti mokamas atlygis?

Mantas — Sat, 20 Mar 2010 21:33:50 +0000

Paskutiniu metu šiek tiek seku naujienas ir diskusijas apie kraujo donorystę ir vis pastebiu, kad prie kiekvieno tokio įrašo beveik visada galima išvysti tuos pačius komentarus:

Baik žaist su donorystėm, nes hepatitą pasigausi.
Jei algos būtų kaip vakarų Europoj, tai duotumėm neatlygintinai.
Kam duot neatlygintinai, kai jie sau iš to paskui pelnus kraunasi?
Negi gaila valdžiai tų 40 Lt?
O kodėl tu (neatlygintinai) duodi kraują?

Galimybė užsikrėsti tam tikromis ligomis

Baikit, žmonės, nebe sovietų laikai, kai visi tie kraujo paėmimai ir supylimai buvo vykdomi neaiškiomis sąlygomis ir neaiškaus sterilumo reikmenimis. Dabar juk viskas daroma su vienkartiniais įrankiais, nelabai įsivaizduoju, kaip, duodant kraują, būtų galima užsikrėsti per kraują plintančiomis ligomis. Savo akimis matau, kaip darbuotojos visokias adatas išplešia iš sandariai uždarytų pakuočių. Dėl šito man nė menkiausia abejonė nekyla.

Visos tos ligos yra lygiai toks pat mitas, kaip ir „pripratimas per dažnai duodant kraujo“. Paskui iš nosies kraujas bėga, jei ilgą laiką neduodi… Ar kaip ten ta pasaka skamba? Nesu medikas, net biologijos nuo 11 klasės buvau atsisakęs, bet vis tiek nelabai galiu suprasti, kaip organizmas galėtų prisigamint daugiau kraujo, nei jam reikia ir pradėt jį per nosį pumpuot. Čia šiaip nesąmonė ir dėl to, kad tas kraujo tūris berods per parą ar dvi atsistato, o vėliau tik visokie eritrocitai po truputį atsigamina. Tai kodėl kraujas pro nosį turėtų bėgt po kelių mėnesių, jei buvęs tūris atsistato jau už dienos? Tai kaip tik visokių trombocitų iš pradžių sumažėja, didesnė tikimybė nukraujuot.

Mažiau krapštykit nosį ir jokie kraujai iš jos nebėgs. O jei nepadeda, tai nueikit pas šeimos daktarus, nes gali būt rimtų ligų požymis.

Žinokit, yra ir daugiau visokių smagių perliukų apie donorystę, galit pasiskaityt Kraujo Centro puslapyje.

Atlygintina ir neatlygintina donorystė

Įstojom į Europos Sąjungą, vis lyginamės su Vakarų Europa. Ne išimtis ir Kraujo donorystė: Vakarų Europa parodoma kaip Neatlygintinos kraujo donorystės pavyzdys. Lietuviai nebūtų lietuviai, jei dėl to nepradėtų skųstis. Pasirodo, jie mielai duotų kraujo neatlygintinai, jei gyventų taip gerai kaip Vakarų Europoj, nes Lietuvoj jau tokia nežmoniškai bloga situacija, kad kraujo donorystė yra labai svarbus pajamų šaltinis. Taip, vienas kitas litas visiems praverčia, bet ar čia ta vieta, kur turėtų būti generuojamos žmonių pajamos? Galų gale, koks tas geresnis vakarų europiečio gyvenimas? Kokios nors Zimbabvės gyventojas irgi pasakytų, kad mielu noru duotų kraujo neatlygintinai, jei gyventų taip gerai kaip lietuviai. Visi šitie paverkšlenimai atrodo kvailai, gyvenimas Lietuvoje toli gražu dar nėra jau toks blogas, žmonės iš bado masiškai nemiršta. Nesvarbu kiek toks mielas lietuvis pinigų turi, vis tiek ras geriau gyvenantį ir lyginsis su juo. Internetui ir kompiuteriui pinigų pakanka, o štai be tų 40 Lt jau išgyventi niekaip nebeįmanoma.

Pelnas iš mūsų kraujo. Neduokim neatlygintinai, nes Kraujo Centro vadai iš mūsų aukų sau pinigus kraunasi. O visų pirma tai, koks skirtumas, ar atlygintinai, ar ne. Įtariu, kad tie 40 Lt lyginant su realia puslitrio kraujo kaina yra niekiniai. Tada reiktų būti ne prieš neatlygintiną donorystę, bet prieš absoliučiai visą donorystę. Nes maža ką, gal jie tikrai tuos pelnus kraunasi? Ką, mes durni? Neduokim kraujo, tegu bankrutuoja! Čia panašiai kaip, nebalsuosiu už nieką, nes jie visi vagys. Paskutinis sakinys gal ne į temą, bet užtat apie valdžią. Žinot, tie pelnai iš mūsų kraujo gal ir nebūtinai yra mitas, bet man visiškai vienodai, ką jie su mano krauju daro. Aš savo padariau, o kaip ten kas toliau – čia jau jų sąžinės reikalas. O kadangi visi viršinykai ir kiti valdžios žmonės vaidina baisius krikščionis katalikus, tai visi degs pragare, taip jiems ir reikia, ane? Čia juk tinkamas atpildas tiems „žulikams“?

Kodėl kraujo donorystė turėtų būti apmokama?

Nežinau, ar jūs pastebėjot, bet pastaruoju metu Lietuvoje mokama donorystė jau beveik išnaikinta. Dėl to kyla baisiai didelis nepasitenkinimas, dėl kurio šitas įrašas ir atsirado. Neseniai į Rokiškį buvo atvažiavę Panevėžio kraujininkai ir vykdė neatlygintinos donorystės akciją. Koks skandalas kilo, kad niekas nepriėmė mokamų donorų… Pasirodo, kalti ne tie potencialūs donorai, kurie ne iki galo perskaitė informaciją, o valdžia, nes jiems gaila tų varganų 40 Lt. Prasidėjo visokie aiškinimai, kad trūko informacijos. Taip ir nesupratau, kaip žmonės gavo informaciją apie donorystę, bet nepastebėjo žodžio „neatlygintina“. Ir visgi kur čia problema? Žmonės atvyko duot kraujo, niekas gi jų neišvarė, išskėstom rankom priėmė. Ko jie susirinko: duot kraujo ar pinigų pasiimt? Atsimenu, prieš pora mėnesių moteriškės tame pačiame Rokiškyje baisiai putojosi, kad neatlygintini donorai priimami be eilės, nes čia, matai, pasityčiojimas iš žmonių.

Taip, dėl visko kalta yra valdžia. Bet visgi, jūs man paaiškinkit, kodėl Kraujo Centras turėtų jums mokėt už jūsų kraują? Kodėl? O gal jam to mokamo kraujo visiškai nereikia? Kodėl jis turėtų pirkt tai, ko jam nereikia. Taip išeina, valdžia yra kalta dėl to, kad neperka to, ko jai nereikia. Geras argumentas, ane? Man irgi patinka tokia nemirtinga logika. Žinot, mieli skaitytojai, jūs esat nežmoniškai kalti dėl to, kad nenorit šoninėj juostoj pirkt reklamos ploto už 200 lt/mėn, kaip jum ne gėda? Čia ne į temą, bet vis tiek apie pinigus. O dabar pažiūrim, ar galima nors kiek logikos rast tame, kad mokamo kraujo Centrui nereikia. Neatlygintinos donorystės skatinimas duoda savo vaisių, vis skleidžiamos naujienos, kad tokių donorų dalis nuolat didėja. Gal neatlygintino kraujo kiekiai jau (beveik) patenkina jo poreikį? Įsivaizduokit, kad jūs atstovaujat Kraujo Centrą: ar pirktumėt tai, ką galit gaut nemokamai, ar pirktumėt tai, ko jau turit pakankamai?

O dabar paimkim tokį pavyzdį: turgaus diena, vienas šalia kito stovi du prekeiviai su dešromis, pas abu lygiai tokios pačios dešros. Abu turi 4 rūšių dešrų (kraujo grupės, ar 8, nesvarbu), tų rūšių kiekiai pas abu irgi labai panašūs. Realiai niekuo jie nesiskiria. Pas abu visos dešros po 40 Lt/kg (40 Lt už kraują). Staiga vieną dieną vienam žmogeliui pasimaišė protelis, ir sugalvojo jis dalint savo dešras nemokamai (neatlygintinas donoras). Kitas prekeivis (mokomas donoras) tik pavadino jį durnium ir daugiau nieko nedarė. Į turgų pradėjo rinktis gerų rūkytų dešrų ištroškę žmonės (Kraujo Centras), visi turėjo savo pamėgtą dešros rūšį ir į kitas net nežiūrėdavo. Aišku, pirkėjai nieko negalvodami greit laimingi pasičiupo nemokamas dešras. Pas tą kvaištelėjusį žmogelį vos keli kilogramai teliko. Bet taip jau atsitiko, kad vienos rūšies dešrų nuolat būna mažiau nei kitų (retosios kraujo grupės). Paaiškėjo, kad beveik visų pirkėjų poreikius patenkino pirmasis prekeivis. O štai tos retosios rūšies dešrų pritrūko. Bet žmonės negalėjo be dešros gyvent, tai nepagailėjo pinigėlių ir nusipirko iš antrojo. Tiesą sakant, antrasis prekeivis taip ir liko su beveik visomis dešromis, nes nupirko iš jo tik keletą retųjų dešrų kilogramų. Pagal anksčiau įvardytą logiką jis kartu su atlygintinais donorais dabar gali išversta gerkle rėkt, kokia valdžia ir visa aplinka blogi, kodėl iš jų neperka dešrų/kraujo po 40 Lt. Tai bjaurybės, negi jiems gaila tų 40 Lt už dešrą, kurios jiems nebereikia? Tokie dalykai ne iš piršto laužti, kas retkarčiais nueina į Kraujo Centrą, ne kartą išvydo ant durų prikabintą lapelį: šiandien priimami tik neatlygintini visų grupių donorai ir IV (ar kokia ten retesnė) grupės mokami donorai, t.y. tų, kurių kraujo stygius jaučiamas.

Pažiūrėkim į tai iš elementarios ekonomikos pusės: yra laisva rinka, joje yra krūva pardavėjų (kraujo donorų) ir vienas pirkėjas (Kraujo Centras). Kitaip sakant, matom akivaizdžią monopsoniją – rinkoje tik vienas pirkėjas, kuris turi galimybę šiek tiek veikti visą rinką, nes neturi konkurentų. Kadangi pirkėjas vienas, tai ir sąlygos jo. Pardavėjas (donoras) tik gali gali priimti jo siūlomas sąlygas arba ne. Niekas juk neliepia jums atiduoti savo kraują nemokamai. Jei nepatinka sąlygos, turėkitės tą savo kraują ir neverkit, kad niekas jo neperka už jūsų prašomą kainą. Arba eikit ieškot kito pirkėjo, gal rasit kokią juodąją kraujo rinką…

Kodėl žmonės yra kraujo donorai?

Manęs vis kas nors paklausia, kodėl duodu kraują neatlygintinai, arba šiaip kodėl jį iš viso duodu. Kas juokingiausia, tai neturiu aiškaus atsakymo į šitą klausimą.

Pradėjau nuo to, kad man padarė įtaką Sodonio ir dar kažkieno įrašai apie donorystę, prieš 2-3 metus tinklaraščiuose buvo trumpam užėjusi kažkokia donorystės banga. Ji ir padarė man įtaką, kurios dabar negaliu atsikratyt.

Dabar pagalvokim, kodėl aš galėčiau duot tą (nemokamą) kraują:

Gaunu šokolado. Gero šokolado. Man puslitris kraujo į plytą šokolado yra tinkami mainai, todėl ir mainau. Ir net nežliumbiu, kad per mažai šokolado duoda.
Paskutinius pora kartų dar davė ir šiaip po smagią dovanėlę. Visai miela.
Po 15 kartų duoda dviratį berods, visai nebloga paskata.
Po 40 kartų priklauso valstybinė pensija. Gaila, kad iki to laiko Sodra bus subankrutavusi.
Bent jau minimaliai patikrina sveikatą, žinau, kad tikrai neturiu problemų dėl kraujo.
Turiu ką parašyt į retai papildomą tinklaraštį.
Gaunu karmos taškų, nes esu socialiai atsakingas ir propaguoju donorystę.
Tikiuosi, kad šie įrašai užverbuos ir daugiau žmonių, kurie taps kraujo donorais. Kaip tapau ir pats. Neabejoju, kad toks įrašas tinklaraštyje padaro didesnę įtaką už valstybinio lygio socialines reklamas. Word of Mouth.
Dar galima pridėt tą „Gelbsti gyvybę“, bet čia man tikrai ne pirmoj vietoj. Niekingas aš žmogus.
Kadangi valdžia parduoda kraują į užsienį, skatinu ekonomiką ir Lietuvos eksportą!
Tie galimi 40 Lt nėra jau tokia didelė suma, kad sugundytų. Man maloniau priduot nemokamai.
Realiai didžiausia paskata yra tai, kad bandau pasivyt Negerovę pagal donacijų skaičių. Bet jis vis nepasiduoda.

Panašūs įrašai:

Login 2010: Apibendrinimas

Mantas — Fri, 19 Mar 2010 08:39:37 +0000

Visi rašo savo komentarus, bet trumpai parašysiu ir aš. Trumpai todėl, kad ilgai vis tiek niekas neskaitytų.

Kaip jau minėjau, vakar diena prasidėjo kraujo donoryste, po kurios truputį apsilpusia sveikata vos spėjau nepavėlavęs nusigaut iki Siemens arenos.

Čia dar truputį reikia nusikelt į praeitį ir pastebėt, kad prieš kokią savaitę sapnavau, kad jau po Login nusigaunu į Havaną ir iš karto susitinku Paulių. Spėkit, kas vakar buvo pirmas žmogus, kurį išvydau įėjęs į Omnitel salę? Nors šiaip čia nieko stebėtino, nebe pirmą kartą man taip.

Dabar reikia pažiūrėt, ką ten gero pamačiau:

Walter De Brouwer, „One Laptop per Child Europe“. Sunkiai man su tomis užsienio kalbomis sekasi, bet dedu šitam žmogui didelį pliusą, kad aiškiai šnekėjo ir net aš viską supratau. Pašnekėjo, kad vaikam reikia duot kompiuterių, išmaniųjų telefonų, leist žaist žaidimus ir t.t. Įskaitom šitą pranešimą. Visai smagus ir įdomus.
Alex Hunter, marketingo konsultantas. Nors užmuškit, bet visiškai išplaukė iš galvos, apie ką šnekėjo. Bet man atrodo, kad irgi visai neblogas pranešimas buvo.
Andy McLoughlin, Huddle.net įkūrėjas. Greitakalbe pašnekėjo. Bet manęs kažkaip per daug nesudomino, nes pusę pranešimo buvau atsijungęs ir šiaip apie kažką galvojau.
Metų interneto apdovanojimai. Nieko labai doro, per daug Facebook.
Tomas Ramanauskas, agentūros „Love“ vadovas ir bendrakūrėjas. Čia teko persikelt į BMW salę, kuri aiškiai buvo per maža ir šiaip visos kėdės viename lygyje, per galvas nesimato vaizdo. O pranešimas buvo labai geras.
Paulius Rymeikis, „Nomoshiti“ vadovas. Teko rinktis, ar Rymeikis, ar Ilja Laurs. Įtariu, kad pasirinkau gerai, nes Rymeikio pranešimas apie Olšauską ir dar apie kažką buvo tikrai geras.
Darius Bagdžiūnas, „Gaumina“ vadovas. Ėjau, nes girdėjau gerų atsiliepimų. Irgi nenuvylė. Įskaitom.
Diskusija „Tradicinė žiniasklaida naujoje interneto eroje“. Gera diskusija, patiko.
Sture Udd, „UpCode Ltd.“ vadovas. Tema apie 2D kodus turėjo būti įdomi, bet pranešimas man pasirodė kažkoks silpnas. Prasnaudžiau beveik visą. Mūsų dėstytojas Marius Laurinaitis žymiai geriau pavarytų tokia tema, nors jis visomis temomis gerai varo. Pakvieskit jį kitais metais. Nerealus žmogus.
Toliau ėjau ieškot ZipFM salės, kur turėjo vykti Mini BarCamp, interneto idėjų sesija. Aš tikiu, kad organizatoriai labai gailisi nedavę Omnitel salės. Link ZipFM kursavo didžiulis žmonių srautas, vieni link ten, o kiti atgal, nes tilpt neįmanoma.
Dainius Liulys, „Pigu.lt“ vadovas. Teko BarCamp keisti į šį pranešimą. Čia kažkokia reklamėlė ėjo. Pastovėjau, paklausiau, per daug nesudomino.
Artūras Olšauskas, „Media House“. Olšauskas parengė gerą pranešimą apie Rymeikį ir dar kažką. Tikrai nenuvylė.
„IGNITE“ trumpų pranešimų sesija. Bent šiokia tokia paguoda, kad nepralindau į BarCamp. Visai nieko. Bet kam šovė į galvą daryt BarCamp ir Ignite tuo pačiu metu? Aš tikiu, kad jūs gailitės.

Ir viskas, namo. Užvalgiau, priguliau pasnaust. Į Havaną taip ir nebenuėjau. Neprisiverčiau keltis (žinot, kaip būna kėlimasis į pirmą paskaitą, tai čia tas pats).

Tiesa, gavom ir tą legendinį 15min maišelį su visokiu turtu, net neperžiūrėjau gerai, kas ten yra, tai dabar galima:

Krūva reklamų. Gaila medžių.
Žurnalas Valstybė (7 Lt). Reiks pavartyt
Žurnalas Kelias (7,49 Lt). Irgi pažiūrėsim
Login užrašų knygelė
50% nuolaida skins.lt
Skardinė +Batery+. Neragavau dar, nes būtų buvus pražūtis mano širdžiai. Ir taip vakar pulsas buvo sukilęs.
Pieštukas iš gelbekitvaikus.lt

Apibendrinimas. Net nežinau, ką čia labai pasakyt. Nebuvo kažkas stebuklingo, bet šiaip visai patiko. Ypač, kai organizatoriai padovanoja bilietą.

Velnias, per ilgas įrašas. Atsiprašau.

Panašūs įrašai:

Kraujo donorystė #6

Mantas — Thu, 18 Mar 2010 16:33:12 +0000

Pirmą kartą pridaviau kraują nevėluodamas, kaip tik 61 diena praėjo, o galima kas 60.

Su sąlyga, kad nuo 10:00 Login’as, tai 8:00 jau pajudėjau link Kraujo centro. Ha ha, na ir kvailys, radau kada kraują nusileist. O ten pasirodo, kad šiandien priimami ne tik neatlygintini, bet ir atlygintini donorai (kaip supratau iš visų elgesio, taip jau retai būna). Bet tų mokamų tik po kelias dešimtis priima. Užtat kas pora minučių po skambutį su klausimu, ar galima mokamai prisiduot. Taigi žmonių ne taip jau ir mažai buvo, bet gerai, kad pėsčiom ėjau, o ne autobusu, tai spėjau kaip tik laiku, už kelių minučių tuntai žmonių pasipylė. Matosi, kad kai kurie ne iš gero gyvenimo tą kraują duoda, jei suprantat, ką noriu pasakyt.

O šiaip neturiu aš čia ką pasakyt, eilinį kartą va sau pasirašau įrašą, kad žinočiau, kada paskutinį kartą pridaviau kraują. Hemoglobinas tvarkingas kaip visada – 155 kažko kažkur. Pulsas eilinį kartą užšokęs viršun, bet nieko, šiaip ne taip praleido.

Kraujo nusiurbimas irgi be problemų. Tik va tikėjausi, kad tik šokoladą duos, bet vėl liepė rinktis dovanėlę. Užmačiau kietą tušinuką, kurio anksčiau nebuvo, tai ir pagriebiau. Nu bet pripažinkit, tušinukas tikrai kietas, raudonai rašo. Atrodo žymiai kiečiau už tą, kurį davė pirmą kartą.

Išgėriau pora arbatos (sausainių vis dar nėra) ir paskubom namo. Greit viską susirinkau ir kaip tik ant 10:00 stovėjau eilutėj prie Siemens arenos įėjimo. Apie Loginą gal kada vėliau brūkštelsiu, o gal ir nebrūkštelsiu, bus matyt. Dabar galvoju, ar eit į Havaną, nes po kraujo nusisiurbimo kažkaip sveikatos lygis sumažėjo. Tikriausiai tingėsiu eit.

Panašūs įrašai:

Login 2010: Konkurso rezultatai

Mantas — Mon, 15 Mar 2010 18:58:21 +0000

Login 2010 nenumaldomai artėja, o ambasadoriai po truputį skelbia bilietų laimėtojus. Prieš kelias dienas ir šiame tinklaraštyje buvo paskelbtas konkursas, prašiau gana paprasto dalyko: pralinksminti mane. Gaila, kad:

Nemažai dalyvių patingėjo perskaityti taisykles ir automatiškai neteko galimybės laimėti. Juk prašiau, kad visa tai turėtų nors kokią asociaciją su Login konferencija (internetas, technologijos ir pan.).
Dalyvavo nedaug žmonių.
Taip niekas ir neprivertė manęs garsiai nusikvatoti. O gal aš jau praradęs humoro jausmą?

Ir visgi pažiūrėkime komentarus, kurie man labiausiai patiko:

concordus pasiūlė neblogą anekdotą, gaila, kad nelabai įžvelgiu asociacijų su Login:

Švenčia baikeriu kompanija. Visi linksmi tokie, tik vienas kažkoks liūdnas. Draugai ima kamantinėti:
- Tai kas atsitiko, Petrai, ko toks nelinksmas?
- Ai… Žmona AIDS apsirgo…
Vyrukas peržvelgia draugus ir prideda:
- Ei, ko jūs visi taip išbalot? Aš juk tik pajuokavau…

Andrius pasiūlė gyvenimišką situaciją, gaila, kad jau ne kartą girdėtą:

- Hm, kaip manai, verta internete ieškoti informacijos apie būsimą pirkinį?
- Nežinau, ar verta, bet turiu draugą, kuris, kol ieškojo naujo lygintuvo, spėjo tapti veteranu trijuose forumuose apie buitinę techniką.

amonas suskėlė seną gerą anekdotą apie studentus. Galėjo čia būti informatikos studentas, o tai dabar nelabai ką bendro su Login matau:

Tualete studentas įkišęs ranką iki peties maišo po Š…
Įeina kitas:
-Supranti, švarką įtraukė..
-Tai ką, kai ištrauksi tu jį dėvėsi?
-Ne, bet švarko kišenėje sumuštinis buvo.

Saulius pasiūlė seną gerą apie auksinę žuvelę:

Žvejoja senis. Pagauna auksinę žuvelę.
Žuvelė: – Paleisk mane, išpildysiu tris norus…
Senis: – Nu tai man tradiciškai, daug pinigų, mašiną ir namą…
Žuvelė: – O tau lizingu ar kaip?
Senis: – O tave aliejuje ar ant sviesto kept?

Justo pasiūlytas anekdotas:

Apie naujausias technologijas.

Susitinka du seni draugai ir kaip visada vienas klausia kito:
- Na, Petrai, kaip gyveni?
- Kaip ir viskas gerai, bet nepatikėsi.. namuose tarakonų priviso! Laksto po visus kampus.. Niekaip išnaikinti nepavyksta.
- Rimtai? Tai baik tu Petrai, vieni juokai. Pas mane tarakonų irgi pilna buvo, bet kreidučių nusipirkau.
- Kreidučių?? Ir ką jos?
- Nu ką ką… Va tupi, piešia dabar visi..

Dar vienas Sauliaus anekdotas:

Supyko kartą gruzinai, kad apie čiukčias kuriama daugiau anekdotų, tai nusprendė padaryti tokį kvailą dalyką, kad tik apie gruzinus būtų kuriami anekdotai.
Tai gi ėmė ir pastatė Gruzinai tiltą dykumoje. Susikvietė visą pasaulio žiniasklaidą, jau trina rankom kokie jie kvaili. Paėmė atidengė tiltą, o ant jo čiukčia sėdi ir žvejoja.

Marius priminė legendinį juokelį:

Matematikos pamoka. Mokytoja klausia Petriuko.
- Ant medžio tupi trys varnos, medžiotojas paėmė ir nušovė vieną varną, kiek liko varnų?
Petriukas:
- Neliko?
Mokytoja:
- Tai juk liko dvi
Petriukas:
- Kai tą nušovė kitos išsigando ir pabėgo.
Mokyta:
- Man patinka, Petriuk, kaip tu mastai.
Petriukas:
- O dabar mokytoja, jūs man atsakykit. Sėdi trys moterys ir valgo ledus, viena juos kanda, antra laižo, o trečia čiulpia, kuri iš jų ištekėjus.
Mokytoja pasimetė ir taip nedrąsiai sako:
- Tai turbūt ta kuri čiulpia.
Petriukas:
- Ne mokyta, ta ant kurios piršto yra žiedas, bet man patinka kaip jūs mąstot.

reanimated pasirinko gerą kryptį link mano simpatijų:

Ant dėžutės buvo parašyta „įdiegti Windows 95 arba geriau“. Dėl to aš įdiegiau Linux ^^

Eglė pirmoji pasiūlė anekdotą, kurio berods dar nesu girdėjęs:

Internetas kaime

- Kas yra mobilusis internetas kaime?
- Tai kaip seksas spintoje: lyg ir kaifas, bet žiauriai nepatogu

Kadangi katė KacKac atsisakė balsuoti, nes nei vienas pašmaikštavimas neparašytas „miau“ ar bent jau „mrrr“ kalba, laimėtoją teks rinkti man vienam.

Garbingą trečią vietą užima Andrius su gyvenimiška situacija ieškant informacijos internete.

Pačią blogiausią – antrąją – vietą užima reanimated su paaiškinimu, kuri Windows versija yra geresnė už Win95.

Truputį pasitarę „Lietuvos blogerių pašnekesių“ Skype kanale nusprendėm, kad laimėjo Eglė:

- Kas yra mobilusis internetas kaime?
- Tai kaip seksas spintoje: lyg ir kaifas, bet žiauriai nepatogu.

Jai prieš pora minučių nusiųstas Login 2010 bilietas. Liks tik jį atsispausdinti.

O visi kiti vis dar gali įsigyti bilietą Tiketoje. Deja, nuo šiandien kainos jau pakilo.

Panašūs įrašai:

Laimėkite pakvietimą į Login 2010

Mantas — Wed, 10 Mar 2010 23:11:09 +0000

Iki Login 2010 konferencijos liko vos kelios dienos (kaip jau anksčiau minėjau, ji vyks kovo 18 dieną), taigi tradiciškai Login ambasadoriai pralošinėja nemokamus bilietus savo skaitytojams. Šiemet ir man teko ši garbė.

Kaip ir kiti ambasadoriai, gavau pasiūlymą suorganizuoti konkursą ir kam nors padovanoti bilietą. Didžiausia problema buvo tai, kad konkurso sąlygos visiškai neapibrėžtos ir viską reikia sugalvoti pačiam. O man su tais kūrybingumais ir galvojimais sunkiai sekasi, tai nieko labai protingo ir nesugalvojau, skirtingai nei kiti ambasadoriai.

Ir visgi vieną variantą aš išmąsčiau. Kaip ir kiekvienas doras lietuvis, kasdien užeinu į cha.lt, siekdamas pasiskaityt anekdotų ir prasiskaidrint nuotaiką iš ryto. Visa bėda, kad nuo tokių „anekdotų“ verkt norisi, nusivažiavo visiškai. Tikriausiai supratot, kur suku: bilietą į Login 2010 laimės asmuo, parašęs geriausią anekdotą, trumpą istoriją, eilėraštuką ar dar ką nors linksmo, palieku jums praktiškai visišką laisvę, yra tik dvi sąlygos: jūsų komentaro turinys turi priversti mane nusijuokti (bent jau nusišypsoti) bei turi būti nors kiek susijęs su Login (internetas, interneto tendencijos, ateitis ir pan.). Turinys nebūtinai privalo būti sukurtas jūsų, bet turėkite omenyje, kad šimtą kartų mano matytas kūrinėlis tikrai nelaimės.

Kadangi per ilgąjį savaitgalį ne visi prie kompiuterio prisės, tai susitarkim, kad konkursą baigiame kovo 15 dieną 20 h., kad spėtų visi norintys. O aš ir katė KacKac subjektyviai (galbūt su Login organizatorių pagalba) atrinksime geriausio komentaro autorių(ę), jei bus labai sunku tai padaryti, teks pasinaudoti ir visų taip pamėgtu random.org. Bet kokiu atveju, pirmadienį (blogiausiu atveju antradienį) bus paskelbtas įrašas su įvardytu laimėtoju. Jam ar jai į el. pašto dėžutę organizatoriai nusiųs Login bilietą, kurį teliks atsispausdinti. Taigi komentuodami įveskite tikslų savo el. pašto adresą (pageidautina ne one.lt, kad nekiltų problemų).

Ir berods viskas. Laukiame linksmų komentarų. Turėkite omenyje, jog čia ne koks nors Teleloto, ir tikimybė laimėti santykinai didelė. Nepraleiskite puikios progos.

Ir truputį informacijos:

Kas yra Login?
Login 2010 programa
Jei ieškote daugiau panašių konkursų, pasižiūrėkite į skaitomiausius tinklaraščius. Tikrai ne vienas jų autorius taip pat siūlo laimėti bilietą.
Netikintys galimybe laimėti bilietą gali jį įsigyti Tiketoje. Bilietai vis dar po 50 Lt, o kitą savaitę brangs. Taigi nebedelskite.

Panašūs įrašai:

Braškių užpiltinė

Mantas — Thu, 04 Mar 2010 16:35:55 +0000

Rinktinės šiaurės rytų Lietuvos kaimo braškės

Gražios braškės, sakykit ką norit. Būtų visai neblogai dabar vienas kitas kilogramas tokių…

Prieš tęsiant įrašą, prašyčiau visus nepilnamečius klaviatūroje susirasti mygtukus Alt ir F4 bei juos vienu metu paspausti, nes kitaip gali kilti problemų su tuo Nepilnamečių apsaugos nuo realaus gyvenimo įstatymu. Jeigu jau esat kiek senstelėję kaip ir aš, nieko papildomai daryti nereikia.

Kažkada vasaros pradžioje Žilvinas, vienas iš tinklaraščio skaitytojų, baisiausiai išgyrė uogų užpiltines ir pasiūlė man pasidaryti jų pačiam. Kadangi „braškių vis yra ir yra“, kaip pasakytų Valdas, tai jas ir panaudojau.

Gaminio receptas gana primityvus:

1 kg cukraus
0,5 l degtinės ar ko stipresnio
Ir virš litro šiaurės rytų Lietuvos kaimo braškių
Ir dar kelių stiklainių, kurių bendra talpa 3 litrai

Jeigu imam trilitrinį stiklainį, tai viską ir supilam, jei imam tris litrinius – viską apylygiai paskirstom.

Braškių užpiltinės gamybos procesas

Lieka tik kuo nors sandariai viską uždaryti. Internete prieš kelias dienas skaitinėjau, aptikau, kad žmonės palaiko dieną ant saulės, bet aš šito nedariau.

Dabar dar kelias dienas reikia retkarčiais pavartyti stiklainius, kad cukrus ištirptų.

Vartoti paruošta braškių užpiltinė

O po kelių mėnesių galima ir išbandyti. Mano atveju prastovėjo nepaliesti 8 mėnesius. Vakar su grupiokais ir grupiokėmis (pagal kalbininkus būtų bendragrupiai ir bendragrupės, bet kažkaip nekyla ranka kažką panašaus rašyt) išbandėm. Neskaitant to, kad degtinės kvapas tebesijaučia stipriai, skonis gan neblogas, laipsnių stipriai nebesijaučia, tik gana saldus daiktas, tai ne visiems gali patikt. Apibendrinant galima sakyt, kad šitas pusiau savadarbis birzgalas yra gana nusisekęs ir vartotinas.

Panašūs įrašai:

Šiaurės rytų Lietuvos kaimas: 2009 06

Agurkinė sriuba

Mantas — Sun, 28 Feb 2010 23:00:35 +0000

Žinot, apie maistą rašyt man pradeda patikt. Rašant apie IT, vargsti bent 2-3 valandas, gal ir ilgiau vargtum, bet valgyt išsinori. O čia laiko tiek pat praleidi, bet bent pavalgai žmoniškai (:

Po vakarykščio čeburekų pertekliaus ir sunkaus virškinimo šiandien pagalvojau apie lengvesnį maistą. Tiksliau jau vakar pagalvojau, nes tuo pačiu tetulėj Norfoj užsipirkau akcinių produktų ir šitam reikalui. Nors ne, nieko akcinio čia nereikėjo.

Google sudėties paieška tik protą sujaukė, visur vis kitaip surašyta.

Taigi apsistojau ties tokiu rinkiniu:

Viena kita sauja perlinių kruopų. Nors gal greičiau viena.
Kokie 3-4 mamos vasarą užkonservuoti agurkai
Morka
Pora bulvių
Svogūnas, druskos truputį
Ir dar koks nors mėsgalys nepakenktų, kad riebiau būtų

Gamyba tai čia jau elementaresnė nei elementari. Imam puodą, pripilam vandens, vos vos druskos. Įmetam kokį nors mėsgalį ir perlines kruopas, daug jų nepripilkit, o tai paskui jos gan stipriai išbrinksta. Na ir paverdam, kol perlinės kruopos pastorės.

Tuo tarpu galima rubikais kubikais susipjaustyt bulves, morkas ir svogūną. Kadangi šitai trunka gana trumpai, tai dar galit prie kompiuterio prisėst ir paskaityt mano tinklaraštį. Kada nors prisiminę, kad darot valgyt (dažniausi požymiai yra pilvo gurgimas arba degėsių kvapas iš virtuvės), nueikit pažiūrėt, kaip ten tos kruopos verda. Siurbia jos vandenį greit, tai galima įpilt papildomai. Tuo tarpu mėsgalį jau galima ir išimt, jei galvojat, kad išvirė. Ir į puodą laikas supilt bulves, morką ir svogūną. Ir vėl eit paskaityt mano tinklaraščio.

Po kurio laiko nepakenktų vėl pažiūrėt, kaip ten jiems sekasi puode šildytis, patikrint ar druskos užtenka, vandens papildomai įpilt ir pan. Toks skonis buvo, kad man kažkaip norėjosi pieno užpilt ir tada dar kokių nors konservuotų žirnelių, turėtų gautis kažkoks gėris. Bet jų pašonėj nebuvo, tai teko pasismulkint konservuotų agurkų, ir sunkos jų dar galima įpilt į puodą: negi išpilsi gerą daiktą. Na ir tuo tarpu vėl galima ateit šito tinklaraščio paskaityt, jei dar kas likę neperskaityta.

Na ir viskas, pilam lėkštėn, užmetam grietinės ir srebiam.

Vaizdas gal ir nekoks, bet skonis viską atperka (:

Beje, MRU valgykloj kažką panašaus kartais galima rast. Čia viena iš nedaugelio sriubų, kurias ten galima valgyt, nes dažniausiai į sriubas pripila tiek druskos, kad jau nebelabai įmanoma srėbt.

Panašių įrašų nėra

Čeburekai su mėsa

Mantas — Sat, 27 Feb 2010 17:18:35 +0000

Sveiki gyvi, gerbiami, negerbiami ir visi kiti žmonės. Aš čia mažumėlę išsisėmęs esu, tai nieko nebeparašau, užtat va galiu jus dar kartą paerzint. Šįkart bandžiau čeburekų pasidaryt. Googlas visokio velnio apie juos man primėtė, pasirodo žmonės čeburekus net iš vaflių lakštų daro (aha, supermamos, kas gi daugiau). O toliau visi radiniai gana panašūs, tai čia jau tik reikėjo išsirinkt kefyras/vanduo ir soda/kepimo milteliai/nieko, toliau berods visur tas pats.

Taigi žiūrim ką turi tetulė Norfa.

Akcijinis jautienos faršas po berods 12 Lt/kg. Realiai prireikė kokių 400g. Tai čia gaunasi 5 Lt
Stiklinė kefyro (250ml). Tai imam visą litrą. 1,5 Lt
Kažkokie akcijiniai „Jubiliejiniai“ Kauno grūdų miltai. Apie 2,5 Lt/kg. Prireikė maždaug pusės. Tai tarkim 1 Lt
Akcijinė Norfos varškė po ~1Lt/pakeliui (200g). Tai jo vieno ir reikia. Ir, miela Norfa, būtų labai gražu iš jūsų pusės, jei iš to varškės pakelio išrūgos upeliais netekėtų. Aš jau net nebežinau, ar čia iš tos akcijos nors kiek sutaupau.
Pora kiaušinių. Radau šaldytuve. Bet spėju, kad krautuvėj kainuotų netoli 1 Lt
Svogūnas, česnakas, druska, juodieji ir kvapieji pipirai. Čia tarkim dar 1Lt
Ai, dar aliejaus geros stiklinės reikia, nes čeburekai mėgsta plaukiot. Jei kas nežinot, yra dabar Obeliuose vėl gaminamas aliejus, vadinasi „Tyras“. Čia praktiškai visose krautuvėse rasit.

Grubiai tariant, savikaina apie 10 Lt. Manau, kad visai pakenčiamai (trijų dienų pietūs MRU valgykloje).

O dabar imam kokį dubenį, gerai suplakam abu kiaušinius (vištos), tada įmerkiam tą varškę su išrūgom ir viską gražiai išmaišom iki vienalytės masės. Ant viršaus užpilam stiklinę kefyro. Dar galima bent žiupsnelį druskos užbert. Ir vėl viską gerai išmaišom. Dabar pilam miltus pamaišydami, dar pilam miltų, ir dar įpilam, kol tešla prie rankų nebelips (tai čia apie 0,5 kg). O dabar verčiam visą šitą turtą ant stalo ir rankomis pamaigom, ir negalim miltų, jei limpa prie stalo ar rankų. Turėjot gaut neblogą gabalą tešlos. Dabar teoriškai reiktų kočėlo, bet puikiausiai tiks ir litrinis stiklainis ar kitas plius minus apvalus objektas. Ir negalėdami iškočiojam į gana ploną blyną. Pasiimam kokį platesnį puodelį ir išsimaigom apskritimus iš tešlos. Juos paskui dar puikiausiai rankomis galima pratampyt.

Dabar reikia mėsos. Manau, apie 400g būtų pats tas, nes man mažumėlę pritrūko. Taigi vėl tą faršą į kokį indą sukrečiam. Nusilupam vidutinio dydžio svogūną (jei kas mėgsta, galit ir didesnį) ir per daug nežaisdami apsmulkinam. Tada jau labai pagal skonį reikia česnako. Aš jam turiu išsivysčiusią priklausomybę, tai ėmiau 5 skilteles (daugiau tikrai nesiūlyčiau). Susmulkinam ir viską sumetam prie mėsos. Dabar pusę šaukštelio druskos, čia jau plius minus pagal skonį. Ir negailėdami užpilam maltų juodųjų pipirų, dar galima ir tų kvapiųjų papildomai.

Ir viskas, į paplotėlius kraunam mėsą ir užlenkiam, galit šakute, galit rankom, kaip jau patogiau. Aš tingėjau su šakute žaist.

Keptuvėn negalėdami įpilam gerą stiklinę aliejaus, pakaitinam ir kepam ant apymažės ugnies. Tik atsargiai kepkit, o tai labai greit galit sudegint. Na ir turim tą vaizdelį kaip viršuj nuotraukoj.

Apibendrinant galima sakyti, kad čeburekus iš pirmo karto pavyko padaryt be priekaištų. Juodpipiriai ir krūva česnako maloniai degina liežuvį.

Gerai, jūs galit čia seilint varvę, o aš einu krautuvėn alaus.

Panašūs įrašai:

Cepelinai su mėsa

Žvejybos ypatumai šiaurės rytų Lietuvos kaime

Mantas — Sat, 06 Feb 2010 22:31:13 +0000

Priekaištai dėl filmuko kokybės nepriimami, nes pirmą kartą gyvenime prisėdau prie video redagavimo programos.

Panašūs įrašai:

WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai

Mantas — Thu, 04 Feb 2010 14:02:49 +0000

Kadangi daugelis tinklaraštininkų naudoja WordPress arba WordPress MU sistemas, lietuvybė turėtų būti gana aktuali. Žinoma, svarbiausias tinklaraštyje yra turinys, bet juk skaitytojui žymiai mieliau užeiti į tvarkingą lietuvišką puslapį, nei į tą, kuriame šmėžuoja angliški užrašai.

Kadangi, tapęs vienu iš Blogr.lt administratorių, turėjau progą šiek tiek pasidomėti WordPress sistemos bei jai skirtų įskiepių (angl. plugins) ir temų (angl. themes) vertimu į lietuvių kalbą, nutariau pasidalinti žiniomis. Tikiuosi, kad kam nors pravers. Taip pat neabejoju, kad komentaruose išvysiu ir jūsų idėjų, kurių iki šiol dar nežinojau.

Taigi netempiame gumos ir pradedame.

Pasiruošimas WordPress sulietuvinimui

Visų pirma, reiktų, kad jau turėtumėte veikiančią WordPress sistemą.

Tada reiktų prisijungti prie savo FTP
Šakniniame kataloge susirasti failą wp-config.php
Jį atsidaryti su bet kuria teksto rašymo programa (pvz., Notepad).
Susirasti tokią eilutę:
```
define ('WPLANG', '');
```
Ją ištrinti ir įrašyti:
```
define ('WPLANG', 'lt_LT');
```
Failą išsaugoti ir įkelti atgal į FTP, vietoje senojo wp-config.php

Sulietuviname savo WordPress sistemą

Yra trys sulietuvinimo būdai:

Atsisiųsti gerų dėdžių ar tetų sukurtą bei viešai platinamą sulietuvinimo failą ir įsikelti jį pas save į FTP.
Su tam skirtomis programomis išsiversti sistemą pačiam bei įsikelti vertimo failą į FTP.
Versti visus failus su teksto rašymo programomis bei keltis juos į savo FTP. Nebandykite to namuose!

Taigi pradedame nuo lengviausio varianto. Pasiieškome kitų sukurtų vertimo failų, štai keli mano žinomi vertėjai:

Džiugas Paršonis. Vienas pirmųjų viešai paskelbė WordPress vertimą. Vienintelė problema, kad jis jau kurį laiką neatnaujintas (2.5.1), taigi naujosiose WordPress versijose naudojant seną vertimo failą, išvysite gana daug neišverstų frazių. Žinoma, galima patiems išsiversti, kiek trūksta, bet apie tai truputį vėliau.
Danielius Ščepanskis. Iš versijų sprendžiu, kad pratęsė Džiugo vertimą. Spėju, kad šį vertimą naudoja daugelis, nes tai oficialus lietuviškas WordPress vertimas.
Rimas Abromavičius. Per daug nesiskelbdamas Rimas paviešino blog.lrytas.lt WordPressMU vertimą. Prie šio vertimo pridėtas ir papildymas, kuris sutvarko mėnesių linksnius datose. WordPressMU vertimas puikiausiai tinka ir paprastam WordPress.
Mantas Malcius. Ir, aišku, pats geriausias ir nuostabiausias mano kurtas vertimas, kuris naudojamas Blogr.lt. Viduje rasite sulietuvinimo failą, Chionso datų linksnių pataisymą bei dar kelis smulkius patobulinimus. Visus failus sukelkite į toliau minimą languages aplanką. Yra atskiros WordPress ir WordPressMU sulietuvinimo versijos.

Paprastai tarp vertimo failų sutiksite du failus: vienas su galūne .mo, o kitas su galūne .po. Po failą galima redaguoti pagal savo norus, o vertimo programos jums automatiškai sugeneruos naują Mo failą. Turint tik Mo failą, vertimo redaguoti nepavyks. Keliant vertimo failus į FTP serverį, būtina įkelti Mo failą, nes jis ir atsakingas už sulietuvinimą. Po failo kelti nebūtina, jis reikalingas tik tam, kad būtų galima redaguoti vertimą.

Taigi, jei tingite patys versti savo sistemą ir jau susiradote tinkamą vertimo failą, savo FTP atsidarykite aplanką /wp-content/languages bei ten įkelkite. Jei aplanko „languages“ nėra, sukurkite patys.

Kaip patiems išsiversti WordPress į lietuvių kalbą arba redaguoti turimą vertimo failą

Pradėkime nuo to, kad WordPress vertimo failų pavadinimai yra lt_LT.po ir lt_LT.mo. Kaip jau minėjau, Po failą galite redaguoti, o jį išsaugojus, programa automatiškai sugeneruos ir Mo failą.

Taigi atsisiunčiame programą, kurios mums reikės – Poedit. Windows turėtojai atsisiunčia ir instaliuoja, Linux turėtojai nieko nesisiunčia, o susiinstaliuoja per paketų tvarkyklę, o ką daro MacOS turėtojai, aš nežinau, bet gal žino jie patys.

Dabar pradėkim nuo to, kad mums reikia susikurti vertimo failą (jei viską versime nuo nulio). Galite atsisiųsti mano sukurtą vertimo šabloną iš čia, čia arba čia. Arba galite jį susikurti patys: atsidarykite bet kokią teksto rengyklę (Notepad, gedit ar pan.) ir nukopijuokite tokį tekstą:

msgid ""
msgstr ""
"Project-Id-Version: Blogr.lt sulietuvinimas\n"
"Report-Msgid-Bugs-To: \n"
"POT-Creation-Date: 2010-01-21 22:03+0300\n"
"PO-Revision-Date: \n"
"Last-Translator: Mantas Malcius \n"
"Language-Team: Mantas Malcius \n"
"MIME-Version: 1.0\n"
"Content-Type: text/plain; charset=UTF-8\n"
"Content-Transfer-Encoding: 8bit\n"
"X-Poedit-KeywordsList: __;_c;_e;_x:1,2c;__ngettext:1,2;_n:1,2;_nc:1,2;__ngettext_noop:1,2;_n_noop:1,2;_nx:1,2,4c;_nx_noop:1,2,3c;esc_attr__;esc_attr_e;esc_attr_x:1,2c;esc_html__;esc_html_e;esc_html_x:1,2c\n"
"X-Poedit-Basepath: .\n"
"X-Poedit-Language: Lithuanian\n"
"X-Poedit-SourceCharset: utf-8\n"
"Plural-Forms: nplurals=3; plural=(n%10==1 && n%100!=11 ? 0 : n%10>=2 && (n%100<10 || n%100>=20) ? 1 : 2);\n"
"X-Poedit-Country: LITHUANIA\n"
"X-Poedit-SearchPath-0: /home/mantas/Desktop/wordpress-mu\n"

Ir išsaugome failą kaip lt_LT.po (būtinai po galūnė). Galite prieš saugodami redaguoti pagal save, bet gal geriau palikite kaip yra. Paredaguosime viską su programa.

Tikriausiai turite savo WordPress failų kopiją kur nors kompiuteryje (jei neturite, pasidarykite).

Taigi dabar jau tikrai turime kokį nors vertimo failą: atsisiųstą kitų vertimą arba ką tik aprašytą šabloną. Jeigu atsisiuntėte vertimo failą iš kitur, patariu atsidaryti jį su teksto rengykle (pvz., notepad) ir apkeisti visą jo pradžią su mano aukščiau pateiktu tekstu, iš esmės svarbiausios yra dvi eilutės: X-Poedit-KeywordsList ir Plural-Forms, jos privalo būti būtent tokios kaip mano nurodytos. Pataisę išsaugome failą. Jeigu kažkas nepavyksta, kaip jau minėjau, bus galima viską susitvarkyti su pačia Poedit programa, tik darbo daugiau. Taigi dabar atsidarome savo turimą lt_LT.po failą su Poedit programa, renkamės „Catalog“ ir „Settings“. Galite viską redaguoti pagal save, svarbu, kad būtų mano pateiktos Plural forms ir Keywords. Atsidarome „Paths“ kortelę ir nurodome aplanką, kuriame yra visi mūsų WordPress failai. Viską padarę, uždarome nustatymų langą. Dabar renkamės „Catalog“, „Update from sources“. Kompiuteris truputį pagalvos ir suras, ką būtų galima išversti bei kurios vertimo eilutės nebereikalingos, spaudžiame OK bei galime viską išsaugoti (ctrl+s). Na ir viskas, verčiame. Pasirenkame norimą eilutę, matome du stačiakampius, viršutiniame anglišką vertimą, o į apatinį rašome lietuvišką atitikmenį. Viską baigę, išsaugome bei įkeliame programos sugeneruotą lt_LT.mo failą į jau minėtą direktoriją FTP serveryje (wp-content/languages). Berods viskas.

Kaip sulietuvinti WordPress temas bei įskiepius

Čia ir prasideda visos nesąmonės. Jeigu bandėte versti kokią nors temą kartu su visu WordPress vertimu, tikriausiai pastebėjote, kad ji neišsivertė. Įskiepius ir temas teks versti atskirai (išskyrus kelias išimtis, pvz., Akismet įskiepis bei kelios standartinės temos).

Bet čia dar ne visos nesąmonės. Kai kurie įskiepiai ir temos yra sukurtos „po senam“, taigi jų nepavyks išversti su Poedit programa. Bet apie tai vos vos vėliau. Visų pirma pasiaiškinkim, kaip versti „gerąsias“ temas ir įskiepius. Tarp jų failų galite surasti tokį failą default.pot. Jį paprasčiausiai pervadinkite į lt_LT.po ir išverskite su Poedit. Jeigu turite išverstą senesnę versiją ir norite ją tik atnaujinti, galite pasinaudoti Poedit funkcija „Catalog“, „Update from POT file“ (jei turite default.po failą, pavadinkite jį default.pot, nes kitaip neveiks). Žinoma, versti temas bei įskiepius galite ir lygiai taip pat kaip ir pačią WordPress sistemą, tik prie Paths nustatymuose nurodykite aplanką, kuriame yra tema ar įskiepis. Taip pat noriu pastebėti, kad kai kurie įskiepiai ir temos naudoja ne lt_LT.po formatą, bet, pavyzdžiui, ajaxedit-lt_LT.po, taigi žiūrėkite, kad jūsų vertimo failas atrodytų kaip ir kitų kalbų vertimo failai, esantys temos ar įskiepio kataloge. Taip pat norėčiau pastebėti, kad atnaujinus įskiepius ar temas, kuriuos patys vertėte, teks iš naujo įkelti ir vertimo failą.

O dabar bjauriausia dalis. Būna tokių dalykų, kad su Poedit nieko išversti nepavyksta, tenka versti rankomis visus temos ar įskiepio failus. Jei naudojate Windows sistemą, patariu tam naudoti Notepad++. Taigi atsidarome visus failus su teksto rengykle (Notepad++, Gedit, Geany ar pan.). Matome kažkokius kompiuterastinius kodus, teks susirasti, ką reikia išversti, o ko negalima liesti. Sunku pasakyti, kaip viską atskirti, naudokitės intuicija, žiūrėkite, kokiomis spalvomis tekstą nuspalvina teksto rengyklės. Atsidarykite savo tinklaraštį ir žiūrėkite, kokios ten angliškos frazės bei ieškokite tokių pačių atidarytuose failuose ir išverskite. Atrodo, viskas sudėtinga, bet greit viską suprasite. Beje, daug kas pamiršta comments.php faile išversti komentaro įrašymo mygtuko tekstą (Submit), nes jis truputį kitoks nei visos kitos verčiamos frazės. Atkreipkite dėmesį:

Taigi tarkime, kad viską jau išvertėte, išsisaugojote, susikėlėte į savo tinklaraštį ir… ir matote visokius kringelius vietoje lietuviškų raidžių. Dabar turime dvi išeitis. Galima visuose failuose nustatyti UTF-8 koduotę (paieškokite teksto rengyklės meniu juostoje, tikrai rasite) ir išsaugoti. Bet vėlgi kyla problema… spėkite dėl ko? Teisingai – Internet Explorer. Kad ir kokia jo versija bebūtų, didelė tikimybė, kad jis iškraipys jūsų tinklaraštį (net ir IE 8). Juokas pro ašaras, žmonės vis nesugeba sukurt normaliai veikiančios naršyklės. Taigi lieka dar labiau vargti ir taikytis prie IE kūrėjų. Prieš tai minėtas koduotes paliekame ramybėje, teks visas lietuviškas raides apkeisti tam tikrais kodais:

Mažosios raidės
ą - &#261;
č - &#269;
ę - &#281;
ė - &#279;
į - &#303;
š - &#353;
ų - &#371;
ū - &#363;
ž - &#382; 

Didžiosios raidės
Ą - &#260;
Č - &#268;
Ę - &#280;
Ė - &#278;
Į - &#302;
Š - &#352;
Ų - &#370;
Ū - &#362;
Ž - &#381;

Skyrybos ženklai
„ - &#8222;
“ - &#8220;
– - &#8212;

Pvz., žodis „Tinklaraštis“ turėtų atrodyti taip: Tinklara&#353;tis

Jei viršuje netyčia matote ne kodus, o raides, tekstinį failą su šiais kodais galite atsisiųsti iš čia, čia arba čia.

Kitų simbolių kodus rasite ascii.cl puslapyje. Pasitikrinti, kaip atrodo jūsų parašytas kodas, galite w3schools.com puslapyje.

Aišku, tikriausiai prasikeiksite, jei po kiekvieną raidę kaitaliosite. Taigi Notepad++ turėtojai spaudžia ctrl+f, pasirenka Replace funkciją, nustato, kad būtų skiriamos didžiosios ir mažosios raidės bei taip su visomis raidėmis maigo Replace in all documents. Na, kažkas panašaus, dabar tiksliai nebeatsimenu, Windows nebenaudoju. Verčiant su Linux, rekomenduoju programą geany (rasite paketų tvarkyklėje). Žinoma, tikriausiai yra ir kokia nors speciali tokiam vertimui skirta programa, bet aš jos nežinau, gal kas informuos?

Laiko ir datos formatas ir kitos smulkmenos

Taip pat noriu pastebėti, kad daug kas, versdamas savo WordPress ar jos komponentus, palieka anglišką laiko ir datos formatą (pvz., Gruodis 24, 2009 arba 2:00 ryte). Pripažinkite, atrodo negražiai.

Siūlau vartoti tokius variantus:

Metams, mėnesiui ir dienai Y-m-d arba Y F j (vietoje F j, Y)
Metams ir mėnesiui Y-m arba Y F (vietoje F, Y)
Laikui G:i (vietoje g:i a)

Taip pat atkreipkite dėmesį į linksnius. Pačioje WordPress sistemoje daugelyje vietų galima linksnius derinti, priklausomai nuo prie žodžių esančių skaičių (plural forms), bet verčiant temas to padaryti negalime (kažin, kodėl temų kūrėjai kurdami nenaudoja daugiskaitos formų). Todėl išvertę žodį „comments“, pamatome ką nors panašaus į „11 komentarai“. Reikia ieškoti tokių formatų, kurie labiausiai tiktų tokiu atveju, pvz., „Komentarai (X)“, aš pats naudoju „Komentarų: X“ formatą. Kad ir koks skaičius bus X vietoje, vertimas atrodys pakenčiamai. Jei turite geresnių variantų – siūlykite.

Berods viskas, ką norėjau pasakyti. Kas neaišku, klauskite, papildysiu.

Jeigu visi šitie sulietuvinimai atrodo baisiai, galite tiesiog užsiregistruoti Blogr.lt blogofermoje ir naudotis mūsų pačių sulietuvinta sistema, įskiepiais ir temomis.

Panašūs įrašai:

Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema

MRU Finansų ekonomika. III semestras

Mantas — Fri, 29 Jan 2010 22:20:03 +0000

Praplaukė dar vienas semestras, kažkaip laikas vis greičiau bėga. Senstu…

Bet visgi žiūrim, ką čia šį semestrą apturėjom, reikia gi paburbėt ir ateities kartoms truputį informacijos palikt.

Šį kartą pamėginsim į įrašą prigrūsti dar daugiau kritikos, objektyvumo ir informacijos apie nusirašinėjimo galimybes. Ir daugiau jokių nuorodų į dėstytojų tinklaraščius, užteks čia žaist.

Kaip jau matot suvestinėj, Mantas laaabai nusimokė, nors mokės tikrai ne mažiau. Matyt, mokslas pasunkėjo, o gal aš jau atbukau?

Gerai, užteks šitų kvailų įžanginių nusišnekėjimų, einam prie semestro apžvalgos:

Anglų kalba

Trečią ir paskutinį semestrą pas dėstytoją D. Užpalienę mokėmės anglų kalbos. Net nelabai ką galiu ir papildyti, trečias semestras nesiskyrė nuo ankstesniųjų, lankom seminarus, jei juos praleidžiam, atsiskaitinėjam, parašom pora kontrolinių darbų ir baigiam semestrą. Kadangi čia jau paskutinis anglų kalbos semestras, tai apturėjom nebe įskaitą, o egzaminą. Dėl to gruodžio pabaigoje atsiskaitėm egzamino dalį raštu (užduotys kaip per kontrolinius + summary), o sausy vyko baigiamoji dalis žodžiu (jeigu kas tikisi išsisukti nuo šios dalies, tai teks visus tris semestrus mokytis aukščiausiais balais, kitaip galit nesvajot). Temos nesunkios (yra dėstytojos puslapyje surašytos), išsitraukiau klausimą apie globalizaciją, tai kažką truputį pašnekėt sugebėjau.

Nusirašinėjimas per paskaitas/egzaminą nepastebėtas, nelabai tam ir galimybių buvo.

Ekonometrija

Pas dėstytoją P. Rudzkį pasimokėm truputį ekonometrijos. Net nežinau, ką čia ir rašyt. Nėra, ką būtų galima pakritikuot. Matosi, kad žmogus puikiai išmano savo profesiją, vedė paskaitas be užrašų (o čia labai retas atvejis). Ateityje bus labai geras dėstytojas, net neabejoju.

Per seminarus pas tą patį dėstytoją grupėse po 3-4 žmones darėm šiokį tokį projektinį darbą, nuo kurio priklausė pusė egzamino balo. Teko net iki Statistikos departamento nugaut ir duomenų pasirinkti. Tiesą sakant, prasikeikėm darydami tą projektą, bet galima pasidžiaugt, kad jau baigta, užtai ateities kartos dar apturės šitą džiaugsmelį. Tiesa, čia turiu vieną pastabą: kodėl reikėjo mus mokyti daryti visus skaičiavimus su MS Excel, jei yra tam pritaikytų programų. Nepraktiška.

Nusirašinėjimas per egzaminą nepastebėtas, nors ir nesižvalgiau per daug. Buvo stengiamasi tam nesudaryti sąlygų. O egzaminas buvo pakankamai lengvas, tikėjausi kažko sunkesnio.

Finansų matematika

Pagaliau tokia matematika, kokia man dar patiko ir kokios jau nuo kokios 10 klasės aš nemačiau. Nieko mokytis nereikia, yra kelios formulės, truputį pagalvoji ir sprendi. Turėjom ir tikrai gerą dėstytoją – P. Katauskį, kuriam net nelabai galiu ką prikišti, tik per paskaitas kartais tempas per greitas buvo. Pagaliau nuo 10 klasės, kai paskutinius metus mane mokė mokytoja L. Liobikienė, atsirado žmogus, kuris mane sudomino matematika.

Per seminarus uždavinius sprendėm su dėstytoju A. Kaučiku, pas kurį kentėjom visą pirmąjį semestrą. Tiesa, jo vedamiems seminarams šį kartą irgi nelabai galima ką prikišti. Tempas buvo kiek per lėtas (nors taip užtikrinama, kad visi suprastų), nuolatiniai matematiniai juokeliai kartais įgrisdavo (bent jau miegas neimdavo), nepatiko man ir tas perdėtas dėmesys smulkmenoms. Bet čia menkniekiai.

Per seminarus susirinkau 5 iš 5 egzamino balų, per egzaminą kažkokiais būdais sugebėjau gauti vos 1 iš 5, nors užduotys tikrai nebuvo sunkios. Bet čia jau buvo tos temos, kur reikėjo truputį mokytis, mažiau man patiko.

Per seminarus nusirašinėjimo nepastebėta, per egzaminą irgi nepastebėta, nors šiokios tokios sąlygos tikrai buvo. Gal kas iš tolėliau sėdėjusių tuo ir pasinaudojo.

Finansų teisė

Štai čia ir prasideda įrašo linksmybės. Visa finansų teisė buvo vienas didelis, labai didelis nesusipratimas. Paskaitas vedė dėstytojas A. Raišutis. O tas vedimas buvo mažų mažiausiai prastas: ateina dėstytojas, atsisėda, išsitraukia nešiojamąjį kompiuterį, atsidaro konspektą ir visą paskaitą monotoniškai skaito. Gruody buvo pora vos vos geresnio lygio paskaitų, bet to neužteko.

Seminarus vedė dėstytoja A. Visockaitė. O čia situacija dar tragiškesnė. Dėstytoja sėdi visą paskaitą ir tyli, o mes neva rengiam kažkokius pranešimus, nors patys nelabai suprantam apie ką. Iš viso per seminarus galėjom susirinkti 3 iš 10 egzamino balų, taip ir nežinom, kiek kas gavom.

Prieš egzaminą gavom pasiūlymą: arba rašom sunkų egzaminą su literatūra, arba rašom lengvesnį, bet be jokios medžiagos. Kadangi niekas atvirai neprieštaravo, susitarėm rašyti lengvesnį. Atėjo egzamino diena, gavom tris poras klausimų (iš kiekvienos poros reikėjo išsirinkt vieną klausimą ir atsakyt). Tiesą pasakius, nebuvo jau jis toks ir lengvas. Gavau, perskaičiau klausimus ir sėdžiu, nežinau ką rašyt. Dar gerai, kad į paskaitas ėjau, tai iš ten šiek tiek atsiminiau, šiaip taip parašiau ir esu laimingas, gavęs 5. Buvo nemažai tokių, kuriems prasčiau pasisekė.

Per seminaro atsiskaitymą vyko masinis nusirašinėjimas, jokia čia paslaptis, dėstytoja ir pati tai puikiai žinojo. Nelabai supratau to atsiskaitymo prasmės. Per egzaminus nusirašinėtojams buvo sudarytos geros sąlygos, matėsi, kad žmonės armonikėles mėgsta. Įsivaizduoju, kokia situacija buvo paskutinėse eilėse…

Komercinė teisė

Štai ir priėjom prie dalyko, kuriam teko skirti daugiausiai laiko. Bet pradėkim nuo paskaitų. Jas vedė dėstytojas D. Švirinas, tas pats, pas kurį egzamino neišlaiko kas antras teisininkas. Šiaip šiam dėstytojui neturiu jokių pastabų, viskas buvo gerai, dėstė įdomiai, mokėjo sudominti.

O štai per seminarus dėstytoja G. Jakuntavičiūtė mus šiek tiek ir pakankino. Medžiagos daug, klausimų daug, laiko mažai, dažnoki atsiskaitinėjimai, nežinai, kada pakvies atsakinėti… Dar gerai, kad leido taisytis gautus pažymius, nes teko ir man pora neigiamų pasitaisyt. Bet ir šiai dėstytojai nelabai galiu ką prikišti.

Beje, ta pati Gintarė Jakuntavičiūtė padavė Linkomaniją į teismą. Nemėgs jos ateities kartos…

Tik būtų malonu matyti, jei per seminarų atsiskaitymus nebūtų sudaromos tokios geros sąlygos nusirašyti. Egzaminas šiek tiek nuvylė, nes dėstytojas irgi sudarė idealias sąlygas nusirašinėtojams.

Politologija

Politologiją mokėmės pas labai draugišką dėstytoją – A. Visockaitę. Paskaitos buvo įdomios. Neprieštaraučiau pasiklausyti politologijos paskaitų ir dar bent vieną semestrą. Per seminarus nagrinėjom kažkokius dažnai sunkiai suprantamus klausimus, bet irgi buvo pakankamai įdomu. Priekaištų vėlgi neturiu.

Jei gerai atsimenu, per seminaro atsiskaitymą žmonės su armonikom vaikščiojo, o per egzaminą buvo leista naudotis užrašais, taigi to nusirašinėjimo nelabai ir buvo.

Verslo ekonomika

Paskaitas vedė dėstytoja Z. Gineitienė – milijonų nepelno organizacijų įkūrėja bei verslo projektų entuziastė. Paskaitos buvo vedamos gana įdomiai, bet medžiagos buvo labai daug, trūko kažkokio akcentavimo ir susisteminimo. Kažkas tikrai buvo negerai, net sunku pasakyti kas.

Per seminarus pas dėstytoją įmonės savininką M. Markevičių 2-3 žmonių grupėse kūrėme verslo planus arba verslo projektus. Ir netgi nelabai turiu priekaištų, visai įdomu buvo tuos projektus rašyt.

Egzamino nebuvo, bet vietoje jo buvo du koliokviumai, per kuriuos vyko masiškai masinis nusirašinėjimas. Kas iš armonikų, kas per draugo petį. Vargu, ar buvo bent vienas sąžiningai rašęs.

Fizinis rengimas

Žadėjau šį semestrą nebesirinkti, bet taip jau atsitiko, kad dėl tvarkaraščio nepavyko pasiimti kito laisvai pasirenkamo dalyko. Sportavom sau ramiai, kol apie spalio vidurį prasidėjo kažkokios kalbos apie egzaminą. Galvojom, kad juokauja žmonės. Tada gal apie spalio pabaigą paaiškėjo, kad čia menki juokai ir kad tikrai egzaminas. Klausiam dėstytojų, kokios užduotys – nesako. Apie lapkritį iškabinamos 6 egzamino užduotys, kiek vėliau atsiranda ir normatyvai. Gruodį prasideda atsiskaitymai, bet jiems įpusėjus, normatyvai keičiami, čia normalu?

Dar viena nesąmonė – visiems sportuojantiems, nepriklausomai nuo sporto šakos, egzaminas toks pat. O dar didesnė nesąmonė – tie pratimai yra kvaili. Ir didžiausia nesąmonė buvo tai, kad kažkas girtas keistai sudarinėjo normatyvus, kitaip aš negaliu paaiškinti to, kad iš kai kurių pratimų nebuvo įmanoma gauti 10, o iš kai kurių reikėjo labai pasistengti, norint gauti mažiau.

Taigi 6 pratimai:

30s stovėjimas užsimerkus ant vienos kojos, galima dukart priliesti žemę. Praktiškai visi gauna 10.
Atsisėdus ant žemės, pirštais siekti kojas ir dar šiek tiek toliau. Kai pirmą kartą bandžiau, būčiau gavęs lygiai 2, nes aš nelankstus žmogus. Bet namie truputį pasikankinau ir šiaip taip gavau 10. Normatyvas normalus, bet čia pasityčiojimas iš nelanksčių žmonių.
Bėgimas 10 po 5 metrus pirmyn atgal, gal greičiau – šokinėjimas, o ne bėgimas. Bet normatyvai gana normalūs, tai irgi problemų nesukėlė.
Tempingas, arba „kaip greitai moki judint ranką“. Uždėti nesveiki normatyvai. Kiek teko matyt, berods niekas 10 taip ir negavo. Aš pats vos 5 sugebėjau susirinkt.
Kabėti prisitraukus ant skersinio 66s. Iš mano pažįstamų niekam problemų nekilo. Iškabojus kokias 40 sekundžių labai norisi pasileisti, bet šiaip dar bent minutę galima laisvai kabėti. Iš šalies atrodo labai lengvas pratimas, bet toli gražu ne visi įvykdė.
Spaudimas, ranka reikėjo suspaust kažkokį įrenginį. Normatyvas – 64 kažko. Pirmą kartą bandydamas išspaudžiau 55, po savaitės 60, dar po savaitės 70. Bet egzamino dieną kažkas tą daiktą sulaužė, o jau kai pataisė, tai vos virš 50 išspaudžiau, kažką ten primeistravo, nes ne man vienam rezultatas stipriai nukrito.

Beje, mažiau 7 balų gauti negalima, netgi nelaikant egzamino. O šiaip su normatyvais reiktų padirbėti, nes jie tikrai netinkami. Viskas padaryta taip, kad visi gautų 9, mažiausiai 8, jei jau labai nepasiseka. Mačiau tik vieną žmogų, kuris 10 gavo. Būtų daugiau gavusių 10, jei tempingo normatyvai būtų protingiau nustatyti.

Panašūs įrašai:

Lietuvių kalba kompiuteryje, klaviatūros išdėstymai, klaidų taisymas…

Mantas — Thu, 21 Jan 2010 15:19:36 +0000

Kadangi žmonėms vis kyla įvairių klausimų, susijusių su lietuvių kalba kompiuteryje, prisiverčiau save įsijungti senuosius Windows XP ir viską surašyti į vieną vietą.

Nuo Windows Vištos man skauda galvą, o Windows Seven vis dar neteko išbandyti, taigi eilinį kartą rašysiu remdamasis kol kas geriausiu MicroSoft gaminiu – Windows XP. Bet manau, kad ir naujosiose versijose viskas vyksta gana panašiai.

Kai kuriose vietose pateikiama ir alternatyvi informacija Linux operacinių sistemų naudotojams.

Operacinės sistemos sulietuvinimas

Iš karto pasakysiu, kad niekada tokių dalykų nesu daręs, taigi informacija gali nebūti itin tiksli. Taip pat prašau neužduoti klausimų dėl Windows sistemų sulietuvinimų, nes padėti tikriausiai negalėsiu, pagalbos geriau iš karto prašykite forumuose.

Windows XP turėtojai turėtų atsisiųsti ir įdiegti Windows XP LT Interface Pack. Primenu, kad jūsų operacinė sistema privalo būti legali, nes kitaip susilietuvinti nepavyks. Prieš įdiegdami šį paketą, atidžiai perskaitykite viską, kas parašyta tame puslapyje.

Windows Vista vartotojai gali įdiegti lietuvybę per Windows Update. Taip pat radau ir atskirus kalbų paketus, galite bandyti įdiegti (lietuvių kalba žymima simboliais lt-lt). Jei gerai pamenu apkarpytų (Basic) versijų taip paprastai sulietuvinti nepavyks. Bet gal pavyktų su programa Vistalizator?

Windows Seven sulietuvinimas tikriausiai vykdomas panašiai kaip ir Vistoje. Jei per Windows Update sulietuvinti nepavyktų, internete taip pat radau atskirus kalbų paketus.

Linux vartotojai kalbą gali pasirinkti įdiegdami sistemą. O pasikeisti kalbą galima nuėjus į nustatymus, susiradus kalbas ir pasirinkus norimą. Net kompiuterio perkrauti nereikia (užtenka ctrl+alt+backspace), ir jau matome kitą kalbą.

Jei sulietuvintose programose negalima matyti lietuviškų raidžių

Atsidarome Start > Control Panel > Regional and language options

Prie Regional options abiejuose laukeliuose nustatome Lithuanian (nepadės, bet šiaip tvarkingesnė sistema bus). Dabar atsidarome kortelę Advanced, ten mūsų paprašo pasirinkti kalbą, kurią naudosime „non-Unicode“ programose. Pasirenkame Lithuanian ir spaudžiame Apply. Mano apkarpyti Windows XP buvo nepatenkinti ir liepė duoti failą app775.fon. Jei gerai atsimenu, tikriausiai užtenka kompiuteriui paduoti Windows įdiegimo diską, ir jie susiras, ko reikia. Kitu atveju, galite atsisiųsti tą failą iš čia, čia arba čia. Išsiarchyvuojame ir įkeliame į C/Windows/Fonts aplanką bei prieš tai iššokusioje lentelėje nurodome, kad sistemos prašomas failas jau įkeltas į šį aplanką. Viskas, perkrauname kompiuterį ir nebeturime problemų.

Lietuviškas klaviatūros išdėstymas

Nežinau, kokia situacija naujosiose Windows operacinėse sistemose, bet bent jau Windows XP netgi neturi normalaus lietuviško klaviatūros išdėstymo.

Taigi keliaujame į Rimo Kudelio puslapį ir atsisiunčiame klaviatūros išdėstymą Lietuvių Numeric +. Pagal naudojamą operacinę sistemą išsirenkame reikiamą failą, atsisiunčiame ir įdiegiame.

Dabar einame į Start > Control Panel > Regional and language options > Languages > Details

Jeigu viduriniajame laukelyje nematote visų jums reikalingų klaviatūros išdėstymų, rinkitės „Add…“ ir pridėkite juos. Jeigu laukelyje matote, kad yra jūsų nenaudojamų išdėstymų, pažymėkite juos ir pašalinkite su „Remove“, kad nesimaišytų (pvz., jei yra Lietuvių ir Lietuvių (Numeric+), ištriname pirmąją).

Viršuje pasirenkame sistemos numatytąjį (default) klaviatūros išdėstymą, jis bus automatiškai parenkamas, įjungus kompiuterį.

Kodėl turėtute naudoti ne kompiuteryje jau esantį, o atsisiųstąjį klaviatūros išdėstymą

Jie skiriasi gana nežymiai, bet Rimo Kudelio Lietuvių Numeric+ išdėstymas žymiai tobulesnis. Jis leidžia patogiai rašyti „lietuviškas kabutes“ bei lietuvišką brūkšnį (–). Kabutes rasime vietoje 9 ir 0, o brūkšnį tarp kairiojo Shift ir Z (jei toks mygtukas ten yra). Plačiau pasiskaitykite Rimo puslapyje.

Į Linux operacines sistemas toks klaviatūros išdėstymas įtrauktas pagal nutylėjimą ir pavadintas Lithuania-Lithuania.

Kaip rašyti skaičius ir kitus ženklus naudojant lietuvišką išdėstymą

Daugelis nešiojamųjų kompiuterių turėtojų bando aiškinti, jog nevartoja lietuviškų raidžių ir lietuviško išdėstymo vien todėl, kad su juo negali rašyti skaičių bei kitų ženklų, pvz., @. Iš tikrųjų visus šiuos ženklus galite rašyti ir neįjungdami angliško klaviatūros išdėstymo. Yra klaviatūroje toks mygtukas Alt Gr (dešinysis Alt), kol laikote jį paspaudę, tol veikia angliškas klaviatūros išdėstymas (panašiai kaip nuspaudus Shift, galima rašyti didžiąsias raides). Vietoje Alt Gr galite naudoti ir ctrl+alt derinį. O dabar kelios kombinacijos, kad būtų aiškiau:

1 – AltGr+1 arba ctrl+alt+1

2 – AltGr+2 arba ctrl+alt+2

! – AltGr+Shift+1 arba ctrl+alt+shift+1

@ – AltGr+Shift+2 arba ctrl+alt+shift+2

% – AltGr+Shift+5 arba ctrl+alt+shift+5 ir taip toliau.

Kokia klaviatūros kombinacija perjungia kalbas

Jei nenustatyta kitaip, klaviatūros išdėstymus perjungia klaviatūros kombinacija Alt+Shift.

Kaip į sistemos juostelę grąžinti dingusią kalbų piktogramą

Atsiranda žmonių, kurie primaigo „kažką“ ir paskui nebemoka atstatyti dešiniajame apatiniame ekrano kampe esančios kalbų piktogramos. Štai kaip ją galima atstatyti:

Start > Control Panel > Regional and language options > Languages > Details > Language Bar

Uždedame varnelę tik ant pirmosios frazės (Show the language bar on the desktop). Jeigu dėl neaiškių priežasčių tai nepadeda, siūlyčiau išvalyti Windows registrus. Ten dažnai kas nors užsikemša.

Lietuvių kalbos klaidų tikrinimas naršyklėje

Visų pirma, rekomenduočiau naudoti naršyklę Firefox. Jeigu neklystu, lietuviška jos versija automatiškai taiso klaidas, kitu atveju reiktų įdiegti Lietuvių kalbos tikrinimo įskiepį. Žinoma, aklai nepasitikėkite kompiuteriu, nes ir jo žodyne pasitaiko klaidų.

Jeigu kas nors naudojate Operą, pasiskaitykite įrašą „Opera 10 kalbos tikrinimas“.

Lietuvių kalbos klaidų tikrinimas dokumentuose

Yra du klaidų tikrinimo būdai: Sunkesnis (Microsoft Office) ir Lengvesnis (OpenOffice).

Galime įsigyti (arba pasivogti) tokias programas kaip „Juodos avys“ arba „Tildės biuras“ bei jas įdiegti, klaidos dokumentuose bus taisomos automatiškai, be papildomų nustatymų.

Jeigu norite klaidas MS Office programų pakete taisyti papildomai niekam nemokėdami, prireiks kažkokio Proofing Tools, kurį turėjote gauti pirkdami MS Office. Bet visi puikiai žinome, kad nei jūs, nei aš jo nepirkome, tai ir to Proofing Tools neturime. Kaip visada pagalbos ieškome torrent tinkluose. Niekada nebandžiau Proofing Tools, tai negaliu nieko daugiau pasakyti. Beje, radau Džiugo įrašą apie Microsoft Office 2007 ir Proofing Tools. Gal kam pravers.

Jeigu naudojame OpenOffice (nemokamą MS Office alternatyvą), viskas yra žymiai paprasčiau. Atsisiunčiame lietuvių kalbos tikrinimo žodyną. Įsijungiame OpenOffice ir mūsų atsisiųstą žodyną tiesiog nutempiame į OpenOffice langą. Taigi žodyną jau įdiegėme. Liko tik nustatyti, kad lietuvių kalba būtų parinkta kiekvieną kartą įjungus programą.

Tools > Options > Language settings > Languages > Default languages for documents > Western: Lithuanian.

Panašūs įrašai:

Naujų reikšmių priskyrimas klaviatūros mygtukams

Login 2010 – Kovo 18 dieną

Mantas — Tue, 19 Jan 2010 14:32:53 +0000

Daugelis tinklaraštininkų jau ir taip žino, bet esu įpareigotas skleisti žinią, kad šių metų kovo 18 dieną Siemens arenoje vyks „Login 2010“ – didžiausias interneto tendencijoms skirtas renginys Baltijos šalyse, per dieną pasiūlantis didelę žinių bei idėjų koncentraciją.

Kol kas dar neteko sudalyvauti nei viename panašiame renginyje, bet šįkart gavau pasiūlymą iš organizatorių tapti Login 2010 ambasadoriumi ir sudalyvauti, taigi neliko nieko kito, kaip sutikti. Bent kartą ir aš kur nors sudalyvausiu (jei iki to manęs nepagrobs ateiviai).

O dabar pažiūrėkim, ką įdomaus radau savo elektroninio pašto dėžutėje:

Laikas: 2010 m. kovo 18 d.
Vieta: Vilniaus „Siemens arena“
Tema: Ateitis (interneto tendencijos, prognozės, spėjimai)
Pranešėjų skaičius: 30+
Planuojamas dalyvių skaičius: 1400 +
Vyks „Ignite“ ir „Mini BarCamp“ pranešimų sesijos
Interneto apdovanojimai
O pabaigoje persikėlimas į „Havana Social Club“

Skamba visai neblogai, tikriausiai neteks nusivilti.

Pradinė bilietų kaina Tiketoje – 50 Lt. Pirmieji 50 užsisakiusieji gaus ir Matthew Fraser, vieno iš renginio pranešėjų, knygą „Mano virtualieji aš“ (Throwing Sheep in the Boardroom). Šiuo metu tikriausiai tų pirmųjų 50 bilietų jau nė kvapo nelikę. Bet kokiu atveju nedelskite, nes vėliau bilietų kainos pakils.

Daugiau informacijos apie renginį rasite login.lt interneto puslapyje, kurį visi labai giria. Na taip, gražus jis, bet mano senolis kompiuteris kažkodėl dirba ant pakibimo ribos, kai jį atidarau. Bet čia jau mano problemos…

Taigi kviečiu visus tinklaraščio skaitytojus dalyvauti ir iki pasimatymo Siemens arenoje. Tikrai pasirodysiu, jei ateiviai nepagrobs…

Matthew Fraser

Panašių įrašų nėra

Kraujo donorystė #5

Mantas — Fri, 15 Jan 2010 11:37:50 +0000

Ir vėl aš jums RSS skaitykles pašiukšlinsiu nieko vertais įrašais, bet čia jau jūsų problemos, kad skaitot mano rašliavas.

Su sąlyga, kad nuo ketvirto karto praėjo gerokai daugiau laiko, nei reikia, o Rasa (11 kartų) ir Vilhelmas (irgi jau tikriausiai 11 kartų) nuo manęs bėga tolyn, tai ir aš atidariau 2010 metų donorystės sezoną. Šiandien kaip tik laisvesnė diena po vakarykščio egzamino, tai ir nupėdinau. Žmonių praktiškai nėra (su manim gal kokie 4 prasilenkė), nors nėra ko stebėtis, kai ant durų kaba užrašas, jog šiandien priimami tik nemokami ir tų retųjų grupių mokami donorai. Man tik geriau, eilėse nereikėjo laukt.

Davė šįkart dar vieną papildomą anketą, kurios esmė buvo „Ar mes gražiai su jumis bendraujam“. Užpildžiau, negi sunku. Beje, galiu paneigt, kad per sesiją studentai nusilpsta, nei velnio, hemoglobino virš 150 (berods 153 ar 154). Pulsas berods buvo pasiekęs kosmines aukštumas, bet dar nematyta gydytoja praleido be jokių didesnių priekaištų, tik liepė truputį luktelėt prieš priduodant kraują, kad širdis apsiramintų.

Duodant kraują, dar atėjo krūva mokinių, ekskursija kažkokia, tai dar gavau papildomą mandagumo dozę.

Kadangi prisidaviau penktą kartą, tai leido išsirinkt dovanėlę, nieko ten labai doro nėra, pakabukai, užrašų knygelės, medžiaginis maišelis ir pan., tai pasičiupau puodelį. Ir standartiškai davė šokoladą. Geras šokoladas, su broliu prieš savaitę vieną pernykštį sužiaumojom, net jis priekaištų neturėjo.

Panašūs įrašai:

Kaip atidaryti Microsoft Office 2007 failus

Mantas — Mon, 11 Jan 2010 16:14:24 +0000

(Pasiskolinta iš Motivatedphotos.com)

Kaip jau dauguma žinome, senieji Microsoft Office (2003 ir senesni) nesugeba atidaryti naujųjų Microsoft Office 2007 formatų (docx, pptx, xlsx ir pan.). Ir, žinoma, Microsoft proto bokštams neužtenka sumanumo, kad su visais operacinės sistemos atnaujinimais atsiųstų ir Microsoft Office 2007 suderinamumo atnaujinimą. Nors gal greičiau užtenka sumanumo jo nesiųsti, nes žmonės bus labiau linkę pirkti naująjį ofisą, jei galvos, kad tik taip galima atidaryti naujuosius failus.

Gerai, nesiplėskim, trumpai apie galimus šios problemos sprendimo būdus:

Eiti į Google ir pasiklausti, kaip galima būtų atidaryti docx failus, turint Microsoft Office 2003. Galimos užklausos frazės:
1. how to open docx with word 2003
2. kaip atidaryti docx word 2003
Abiem atvejais atsakymą randame jau pirmame paieškos rezultate.
Eiti į bet kurį forumą ir pasiklausti (bet kam tai daryti, kai yra pirmas variantas)
Atsisiųsti ir įdiegti Microsoft Office 2007 suderinamumo paketą. Tokiu atveju bus galima atidaryti naujuosius failus su senuoju Microsoft Word 2003 (ar senesniu).
Pradėti naudoti Microsoft Office 2007.
Naudoti nemokamą Open Office. Jis atidarys ne tik senuosius (doc, ppt, xls…) ir naujuosius (docx, pptx, xlsx…) MS Office failus, bet ir atviruosius formatus (odt, odp…). Be to, į OpenOffice labai paprasta įdiegti ir lietuvių kalbos tikrinimo žodyną, taigi nauda dviguba. Taip pat yra ir nešiojama OpenOffice versija, kurią galima laikyti USB rakte. Kadangi tikriausiai klausite, ar galima su OpenOffice sukurtus dokumentus atidaryti MS Ofise, tai iš karto pasakysiu: OpenOffice gali išsaugoti senuoju (doc, ppt, xls…) MS Office formatu, taigi dėl to bėdų nekils.
Konvertuoti naujuosius failų formatus į senesnius specialiose tarnybose, pvz., zamzar.com. Konvertuoti Office failus su interneto tarnybomis yra dviračio išradinėjimas, bet gal kam patiks toks variantas, nereiks nieko instaliuoti. Beje, ši tarnyba konvertuoja įvairius failus (muzika, video ir pan.). Gal šiaip kada pravers.
Galima susikonvertuoti ir su Google Docs.
Paprašyti draugų, kad jie sukonvertuotų ir jums atsiųstų. Naudoti nepatartina.

Panašūs įrašai:

Pati geriausia antivirusinė

Mantas — Sat, 02 Jan 2010 15:42:05 +0000

Vengiu į tinklaraštį dėti filmukus, bet naujajai Kaspersky versijai padarysim išimtį.

Prieš tokią apsaugą nublanksta net Avira.

Panašių įrašų nėra

Kiek kainuoja pietūs MRU valgykloje?

Mantas — Mon, 28 Dec 2009 23:10:42 +0000

Sveiki gyvi, gerbiamieji. Kadangi atėjo toks laiko tarpas tarp dviejų prisigėrimo ir persivalgymo švenčių, tai galim apie tai ir pakalbėti. Apie pirmąjį gal nutylėsim, nes gali supykti Seimo nepilnamečių sargai, o apie antrąjį tikriausiai niekas šnekėti neuždraus.

Taigi, mieli lankytojai, nuotraukoje matot vieną iš pačių pigiausių pietų rinkinių MRU valgykloje: sriuba ir kažkoks sutvėrimas iš maltos mėsos su garnyru.

O dabar imkit ir paspėliokit, kiek visa tai gali kainuoti. Taip pat parašykite, kiek už tokį rinkinį sutiktumėt mokėti kitose valgyklose.

Tikslią šių pietų kainą vėliau sužinosite komentaruose.

PAPILDYMAS

Jei jau tingite žiūrėti komentaruose, tai ir čia parašau: 2,97 Lt

Galite užsukti į Ateities g. 20 ir pavalgyti, vis tiek niekas tų pažymėjimų nebetikrina.

Panašių įrašų nėra

Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema

Mantas — Tue, 22 Dec 2009 15:18:43 +0000

Eduroam – Educational Roaming. Tarptautinis projektas akademinėms institucijoms. Projekto tikslas – saugus, patogus ir lankstus bevielės prieigos tinklas (Wi-Fi). Naudojantis eduroam paslauga, visų projekte dalyvaujančių įstaigų vartotojai gali prisijungti ir naudotis eduroam paslauga visuose projekte dalyvaujančių organizacijų bevielės prieigos tinkluose. Pvz. MRU studentas nuvykęs į Danijos universitetą, kuris dalyvauja eduroam projekte, be jokių papildomų registracijų galės prisijungti prie bevielės prieigos tinklo naudodamasis savo prisijungimo duomenimis iš Mykolo Romerio Universiteto (šiuo atveju tai bus studento universiteto elektroninio pašto adresas ir slaptažodis).

Kaip jau žinote, pats naudoju Linux Mint, tai ir aprašymas bus pritaikytas būtent jai, bet su Baltix, Ubuntu ir kitomis panašiomis sistemomis viskas tikriausiai labai panašu.

Pradžiai paketų tvarkyklėje patikrinkite, ar yra įdiegtas paketas WPASUPPLICANT (Linux Mint 8 jį tikrai turi). Tada spaudžiame interneto ryšių piktogramą ir pasirenkame Eduroam.

Atsidarys štai toks langas:

Wireless security: WPA & WPA2 Enterprise (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
Authentication: Tunneled TLS (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
Anonymous identity: paliekame tuščią
CA certificate: paspaudžiame ant šio langelio ir nurodome /etc/ssl/certs/Go_Daddy_Class_2_CA.pem. Jei tokio dalyko netyčia nerasite, galite bandyti jį atsisiųsti iš čia, čia arba čia, išsiarchyvuoti ir su terminalo komanda gksudo nautilus įsikelti į minėtą aplanką (internetas veikia ir nenurodžius sertifikato, bet kas tam tikrą laiko tarpą vis prašo slaptažodžio)
Inner authentication: MSCHAPv2 (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
Username: pilnas jūsų MRU el. pašto adresas
Password: jūsų MRU el. pašto slaptažodis

Na ir viskas, spaudžiame Connect.

Dar interneto ryšių tvarkyklėje prie Eduroam galite nusistatyti „Available to all users“, bet tai nėra būtina.

Taip pat galite pasiskaityti ir Vilniaus universiteto puslapį apie jų prisijungimą prie Eduroam tinklo.

PAPILDYMAS

Jeigu su Go_Daddy_Class_2_CA sertifikatu neleidžia prisijungti, naudokite GTE_CyberTrust_Global_Root sertifikatą. Bent jau man su juo mažiau problemų kilo.

PAPILDYMAS 2

Aurimo komentaras, gal kam pravers:

Bent jau KTU siūlo įdiegti Litnet’o sertifikatą:
http://www.litnet.lt/LITNET_CA.crt

Panašūs įrašai:

Tinklaraštininkų klaidos #1

Mantas — Thu, 17 Dec 2009 17:25:13 +0000

Aš juk jums žadėjau, kad šis įrašas bus. O pažadus aš stengiuosi įvykdyti… Taigi pradėkime, kol dar pats nepridariau krūvos klaidų įžangą rašydamas.

Pusvalandžio bėgyje bit.ly sutrumpinta nuoroda su norimu tekstu pasirodo Twitter’yje (Karolis Pocius)

Kaip sako kalbininkai, vietininkas nevartotinas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti. Tokia protinga taisyklė, kad net aš nieko nesupratau. Reiktų keisti į „Per pusvalandį…“.

Įspūdingai žiūrisi, o medkirčiams užuojauta dėl gręsiančios bedarbystės (Darius Kairaitis)

Sangrąžinis veiksmažodis čia netinka, ne „įspūdingai žiūrisi“, o „atrodo įspūdingai“.

Žodis „gresiančios“ rašomas be nosinės, nes gimininguose žodžiuose kaitaliojasi su žodžiu „grėsti“. Kaip nuo penktos klasės žinome, jei gimininguose žodžiuose yra „o“ arba „ė“, nosinė nerašoma.

Vietoje „bedarbystės“ geriau vartoti „nedarbą“. Bet čia nėra klaida.

…bandyti šitaip atgrąsinti nuo protestų… (Rokiškis)

…tačiau vėzdu, atgrąsančiu Ukrainą nuo kontrpuolimo ir priverčiančiu ją išimtinai tiktai gintis – tai puikiausiai gali tapti. (Rokiškis)

Jau kitą dieną Florencijos arkivyskupas Dž. Betoris kunigą nušalino nuo tarnystės ir nurodė laiką „apmastymams ir maldoms“. (Apostazė)

Garbieji Seimo nariai, nepabūgę gręsiančių nepriteklių ir įvairių kitų iššūkių, praeitą savaitę ėmė ir čekštelėjo taupymo žirklėmis per savąsias parlamentines išlaidas. (Auksinė varpa LT)

Ar neprasidėtų piketai prieš mažas bausmes iškrypėliams ir grąsinimai susidorojimu jiems? (2 vėjai)

Dar šiek tiek klaidų, susijusių su nosinių raidžių rašyba pagal giminiškus žodžius. Kaip jau minėjau, jei giminiškuose žodžiuose šaknyje atsiranda „ė“ arba „o“, nosinė nerašoma.

Norėtųsi sulaukti ir Lietuvos interneto padangėje tokio mąsto išpardavimų. (Marketer.lt)

Dar sausio pabaigoje balsas.lt rašė apie valdininkų vagystes milijardiniais mąstais. (Scania GTI)

Čia tikriausiai išimtis, nosinės tiesiog nėra.

Nuo to laiko prisisaugau bomžų visuomeniniame transporte…(Benamis)

Pasirodo, kad ne „bomžai“, o benamiai, valkatos…

…sušukau balsu, panašiu į skestančiojo… Todėl, kad įsitikint, jog yra mums nežinoma, trečia priežąstis, verčianti jus vairuot išgėrus (Veržikauskas)

„Skęstančiojo“ su nosine, nes gimininguose žodžiuose yra „en“ (skendo). „Kad+Bendratis“ konstrukcija netinkama tikslui reikšti. O „priežastis“ yra be nosinės.

Kad išmokti kokį nors darbą – reikia teorijos (Scania GTI)

Šie vakarėliai buvo sugalvoti tam, kad pritraukti žmonių dėmesį į naujosios operacinės sistemos „Windows 7“ pristatymą… (Žinokite, ką pirkti)

Dar keletas pavyzdžių, susijusių su netaisyklinga jungtuko „kad“ vartosena.

Tačiau jeigu jūsų poreikiai yra didesni ar galvojate internete gyventi metus, du, dar daugiau… (Edvinas Stonikas)

Du metai scania gti. (Scania GTI)

Tris metus prasinaudojau telekominiu internetu. (Meškynas)

Ryt bus praėję lygiai du metai nuo mano pirmojo įrašo publikavimo. (Extazy)

Daug kas daro klaidas, susijusias su dauginiais skaitvardžiais (vieneri, dveji, treji, ketveri metai; vienerios, dvejos, trejos, ketverios rungtynės). Kadangi mokėmės mokykloje, tikriausiai žinome, kad dauginiai skaitvardžiai rašomi tik su vienaskaitos neturinčiais žodžiais (metai, rungtynės, žirklės, durys…).

Na, o šiandien dieną galima būtų paskelbti kaip gedulo dieną blogosferai, nes atsisveikinom net su dvejais tinklarasčiais. (Žaliasis blogas)

O štai puikus pavyzdys, kada dauginis skaitvardis netinka.

Kiniečių meninkų… (Grumlinas)

Kiniečiai savo prekėmis išmokė vakarų gamintojus truputėlį mažinti savo godulį (Scania GTI)

Kaip jau žinom, Kinijos gyventojai yra kinai, jų gaminamos prekės yra kiniškos ir t.t. Kita vertus, Grumlinas kalbininkų ir jų taisyklių nelabai mėgsta, tai tikriausiai veltui čia rašau.

Vienok, originalu! (Scania GTI)

Kas čia atsitiko, kad visi masiškai pavirto barbarais (t.y. barbarizmus vartojančiais asmenimis). Žodis „vienok“ yra nevartotinas rusizmas arba lenkizmas (taip rašo VLKK).

Matydami, kiek žmonių klausosi muzikos iš mobiliųjų telefonų, jų gamintojai ir mobiliojo ryšio operatoriai priėjo logiškos išvados, kad prekyba muzika telefonams yra didelė neišnaudota galimybė. (Manofonas)

Pamatę dar ir tai, jog alaus stiprumas 5%, nusprendėme, kad čia bus Utenos mėlynas, tačiau grįžę atsidarėme jį, paragavom, išgėrėm ir vis dėl to priėjome išvados, jog čia garsusis EURO alus (2 vėjai)

Mieli lietuvis dar neišmoko vartoti lietuvių kalba linksniais. Juk suprantat, ką noriu pasakyti. Jeigu sakote „priėjo išvados“, tai kodėl nesakote „priėjo namo“? Juk linksniai tie patys. Jeigu vis dėl to „priėjo namą“, tai ir „priėjo išvadą“, „priėjo prie išvados“.

Rado Germantė, didelis dėkui jai už surašymą (Kur dingo pinigai)

Dar kartą didelis ačiū. (Juodagalvytė)

Vis dar nesibaigia „didelio dėkui“ nesusipratimas. Nuo kada žodis „dėkui“ pavirto vyriškos giminės daiktavardžiu? Juk tai jaustukas.

Ogi užsukau, aš, senai bebuvęs į Kauno Viešąją biblioteką, tą kur prie ažuolyno… Sakau jums atvirai – šioje vietoje jau pradėjau įtart kląstą ir baimintis žengti pro tuos jųjų vartelius… (Kur dingo pinigai?)

Jei atmintis neapgauna, „senai atrodantis žmogus jau seniai nebuvo nuvykęs į biblioteką“.

Argi gražu tokį žodį „ąžuolas“ rašyti be nosinės? O eiliniam žodžiui „klasta, klastoti, klastą“ ją užkabinti? Iš vieno atimam ir kitam atiduodam, kaip senais gerais rusų laikais?

- Tai vistiek varom? (Žalia net Raudona)

Vėlines gal vistik reiktų su savo protėvių vėlėmis bendrauti kiek rimčiau nusiteikus. (Grumlinas)

Nors šiandien esu laisvas, vis gi nusprendžiau apsilankyti tokio tipo pamokoje. (Altajus)

Kalėdos man visiškai ne katalikiškos. Nesu labai tikinti, bent jau oficialiais tikėjimais. Bet vistik man visada buvo laukiamiausia šventė (Žalia net Raudona)

Dar kartą pasikartosiu: dalelytė „vis“ kartu rašoma tik žodyje „visgi“. Tuo tarpu dalelytė „gi“ rašoma kartu tik su vienskiemeniais nekaitomais žodžiais. Čia beveik visos mano žinios apie dalelyčių rašybą.

Verslo žinios tvirtina, kad būtiniausi maisto produktai brangsta (vietoj to, kad piktų). (dali.us)

Pradinių klasių mokytoja gali supykti. Pigti-Pinga. Tik liepiamojoje nuosakoje pamatytume „k“ (pik).

Pažįstu žmonių kurie gyvena lietuvoje ir priešingai nei aš turi kur kas daugiau lietuviško kraujo, tačiau tai jiems netrukdo Lietuvoje bendrauti kita kalba. Nesupraskite manęs neteisingai. Aš neesu nusistatęs prieš kitas kalbas. (Denisas)

Negaliu komentuoti to, su kuo neesu susipažinęs (Vytautas Simanavičius)

Vaikai, nerašykit žodžio „nesu“ su dviem „e“, nes megztukais pavirsite…

„Labas, Lietuva!“ neneša jokios atsakomybės už pateikiamas bylas. (Labas, Lietuva)

O kaip galima kur nors nunešti nematerialų dalyką?

Kas teikia kokias paslaugas Lietuvoje paslaugų (turinio peržiūrėjimui) apmokęstinimui, atsiskaitymui sms žinutėmis? (Ramas)

Žodis, kuriam reikia skirti šiek tiek daugiau dėmesio. Žinoma, jis rašomas be nosinės (mokėti), bet ši klaida daroma dėl kitos klaidos. Praktiškai visi žmonės šį žodį blogai kirčiuoja. Žodis „mókestis“ yra pirmosios kirčiuotės, todėl beveik visose formose išlaiko savo kirčio vietą: Apmókestinti. Jeigu nedarytume klaidų kirčiuodami, nekiltų idėja ir nosinę užkabinti.

Šou “Lietuvos talentai” antrasis pusfinalis tapo šalies gyventojų požiūrio į negalę lakmuso popierėliu. (Tomas Viluckas)

Suprantu, klaida dėl skubėjimo, nes kitame sakinyje parašyta taisyklingai. Nežinantiems paaiškinsiu, jei vardininke nėra „ė“, tai nėra ir kituose linksniuose.

Kodėl bent jau žurnalistai nevartoja „lietuviškų kabučių“?

Tačiau galbūt vistik laikas senutei Europai prabusti iš miego ir pamatyti, kad tie imigrantai absoliučiai nesiruošia integruotis į šalių, kuriose gyvena, visuomenę, o bevelija kurti uždarus getus, kuriuose galėtų kultyvuoti savo papročius, ignoruodami šalies-šeimininkės visuomenę? (Grumlinas)

Aišku, nepriversiu Grumlino atsisakyti rusizmų ir kitų „-izmų“, bet pabandyti juk galima…

pakrovėjas;

instaliaciniai diskai;

krūva garantinių ir „kaip įjungti kompiuterį pirmą kartą“ instrukcijų;

HP „accessories“ reklama;

baterija. (Versmė.net)

Aš vis negaliu atsistebėti, kaip galima nusipirkti kompiuterį ar telefoną kartu su žmogumi, kuris jį pakrautų (pakrovėju), vos už 2000 litų. Kiek nedaug šiais laikais žmogus tėra vertas…

Pabaigai…

Norėčiau išgirsti nuomonę, ar tokie įrašai kam nors reikalingi, ar juos nutraukti?
Rašant pastabas, nenorėjau nieko įžeisti, tiesiog subtilūs pašmaikštavimai.
Jeigu norite, kad citatos iš jūsų tinklaraščio čia daugiau nepasirodytų, praneškite komentaruose.
Aš taip pat žmogus, nesu kalbininkas, darau klaidas (galbūt jų yra ir šiame įraše). Jei jų randate, praneškite.
Beje, Bartas nėra lietuvis ir mūsų raidžių rašyti nemoka.
Jeigu esate nepatenkinti dėl to, jog paminėjau jus šiame įraše, praneškite komentaruose arba el. paštu. Pašalinsiu jūsų citatas.

Panašūs įrašai:

Tinklaraštininkų klaidos #0

Žemaičių blynai

Mantas — Sat, 05 Dec 2009 23:52:23 +0000

Sveiki gyvi, mieli peralkę grupiokai ir visi kiti nepavalgę skaitytojai. Vėl aš jus paerzinsiu.

Su sąlyga, kad šeimyna man užvežė stipriai daugiau bulvių nei prašiau, tai tenka dabar jas didesniais tempais naikint. Tai ta proga sugalvojau pabandyt Žemaitblynių išsikept. Susiradau kažkokį receptą ir pirmyn.

Apsižiūrim, ko reikia:

1 kg bulvių
miltų
kiaušinis
svogūnas
gabalas apyriebės mėsos ar faršo
druska, juodieji pipirai ir pan.

Visų pirma išsiverdam bulves, dėl neaiškių priežasčių jas reikia virt su lupenomis (čia gal kokį krakmolą saugo, ar ką?). Baigus virti bulves, jas paliekam, kad atauštų, o tuo tarpu išsiverdam apyriebės mėsos gabalą. Kadangi neturiu mėsmalės, tai viriau faršo gabalą, nuo cepelinų virimo užsilikusį.

Ataušusias bulves nusilupam ir sumaigom, sumalam ar dar velniai žino kaip sutrinam. Išsiplakam kiaušinį ir užpilam ant tos bulvių masės. Dar užpilam keturis šaukštus miltų, druskos ir viską rankomis ar kuo kitu išminkom. Tik labai jau prie rankų ta košė limpa.

Tada reikia susimalt mėsą, jei ne faršą verdam. Sumetam į ją supjaustytą svogūną, negailėdami užpilam maltų juodpipirių, druskos. Išmaišom.

Lieka gerai apsimiltuot rankas ir, į tą bulvių tešlą grūdant mėsą, suformuot kažką panašaus į blynus. Eilinį kartą man su proporcijom sunkiai sekėsi, tai blynai per pusę keptuvės. Galiausiai dar gerai apvoliojam juos miltuose.

Imam keptuvę, pakaitinam riebalų ir ant itin mažos ugnies pakepam iš abiejų pusių. Pirmą pusę bekepdamas, buvau primiršęs sumažint ugnį, tai dėl neaiškių priežasčių ji truputį pajuodavo.

Ir viskas. Pavyko netgi geriau nei tikėjausi. Nors ir visiška košė (miltų, matyt, per mažai), bet skanu. Tik sunkiai virškina.

Panašūs įrašai:

Linux Mint 8 Helena

Mantas — Tue, 01 Dec 2009 16:30:31 +0000

Patuščiažodžiavimas

Štai ir sulaukėm naujos mūsų pamėgtos Linux Mint versijos. O jei jau sulaukėm, tai reikia ir įsidiegt. Galit atsisiųsti iš užsienio arba iš Linkomanijos, greičiau bus.

Atsisiuntus reikia įsirašyti į kompaktą. Čia mane maloniai nustebino Linux Mint 7 ir diskų įrašymo programa Brasero, kuri sėkmingai įrašė naująją Mėtą į CD kompaktą. Nustebino todėl, kad su Windows jau pora metų nepavyksta į CD nieko įrašyt, vis sugadindavo kompaktus, jau buvau pradėjęs galvot, kad įrašymo įrenginiui paskutinioji… Kas pirmą kartą planuojat instaliuot, tai pasiskaitykit dar šitą įrašą apie įdiegimą.

Linux Mint 8 instaliavimas

Instaliavimas vyko be didesnių nesklandumų, vienintelė smulkmena – Lithuania – Lithuania klaviatūros išdėstymas nerašė lietuviškų raidžių, bet instaliavus viskas susitvarkė.

Šį kartą ėmiau ir susitvarkiau particijas kaip normalus žmogus. Suformatavau savo turto talpyklą NTFS ir iš jos prisijungiau prie Linux /home skirsnį.

Keletas naujų patarimų

Atlaisviname daugiau laisvos vietos Firefox naršyklėje. Papildžiau įrašą ketvirtuoju papildymu.
Kartais bekopijuojant kokius nors failus ar šiaip prisižaidus, paaiškėja, kad dalis aplanko failų priskiriama nebe jums, o root vartotojui. Po vieną failą keisti teises tingisi, taigi prireikia komandos sudo chown -R jūsų_vardas /kelias/iki/direktorijos
Dar reiktų įsidiegti paketą Ubuntu-Restricted-Extras. Ten šiaip visokio turto yra, kurio prireikia.
Time and Date nustatymuose pasirenkame Configuration: Keep synchrinized with internet servers. Paprašys įdiegti vieną paketą, įdiegiame. Spaudžiame Select servers. Ir pridedame ntp.data.lt , nuo šiol kompiuterio laikrodis bus automatiškai sinchronizuojamas, kad visada rodytų tikslų laiką.
Nuo šiol Grubą redaguoti galima įvedus sudo gedit /etc/default/grub , baigus redagavimą, dar reikia paleisti sudo update-grub
Alltray – programėlė, kuri leidžia į system tray juostą nusiųsti bet kokią programą.
GParted – programa particijoms tvarkyti. Berods buvo ankstesnėje Linux Mint versijoje, dabar tenka ją įsidiegti patiems. Daugiausiai ją naudoju laisvai vietai diskuose patikrinti.
Ant Menu spaudžiame dešinįjį pelės mygtuką, renkamės Preferences ir Button text eilutėje viską ištriname. Taip sutaupome truputį laisvos vietos užduočių juostoje.

Kas gero ir naujo naujojoje Mėtoje?

Prie pelės nustatymų atsirado (berods anksčiau nebuvo) „Disable touchpad while typing“. Labai protingas poelgis, nes dėl to problemų kildavo kasdien.
Visiškai pakeisti Garso nustatymai. Pagaliau mikrofonas veikia pagal nutylėjimą, nebereikia pačiam nustatymuose įjungti.
Galima redaguoti Pradžios meniu elementus, esančius tarp „Places“ ir „System“. Tai galima padaryti ant Menu paspaudus dešinįjį pelės mygtuką, pasirinkus Preferences ir Places/System. Prie Places galima pridėti norimus katalogus. Kaip tik buvau to pasigedęs ankstesnėje versijoje.
Dėl neaiškių priežasčių susitvarkė LRT archyvo įrašų garso/vaizdo sinchronizacija.
Prijungus išorinį diską ar USB raktą, atsiranda ne tik senasis „Unmount“, bet ir „Safely Remove Disk“, kaip Windowsuose.
Tiek pastebėjau per pusdienį naudojimo.Visas kitas naujienas galite pasiskaityti Linux Mint puslapyje.

Išvados

Vartotojo akiai nieko per daug naujo ir pastebimo, bet kelios smulkmenos tikrai pradžiugino. Rekomenduotina atsinaujinti.

PAPILDYMAS

Pastebėjau, kad nebeprašo slaptažodžio, budinant iš Hybernate.
Pagaliau be problemų galima žiūrėti tiesioginę LRT transliaciją tiesiai per naršyklę (jeigu jums nerodo, įdiegiam totem-xine, libxine1-plugins ir libxine1-gnome paketus ir panaikinam totem-gstreamer).

Panašūs įrašai:

Troškintos kiaulienos kepenys

Mantas — Sat, 28 Nov 2009 13:02:56 +0000

Va, prisėdau vėl jūsų paerzint. Kiaulių gripas išguldė nemažai kiaulių (mane irgi šią savaitę bandė paguldyt, bet po pusantros dienos pasidavė). Su sąlyga, kad krautuvėse neuždrausta pardavinėti užsikrėtusių kiaulių gripu kiaulių mėsos, stipriai padidėjo jos pasiūla ir dėl kiauliagripofobijos sumažėjo paklausa. Tai gerbiamiems ekonomistams ir kitiems logiškai mąstantiems žmonėms pasako, kad kiaulienos kaina nukrito. Taigi buvau vakar Norfos krautuvėj ir užsipirkau kiaulgrypinės kiaulės kepenų po 3,99 Lt/kg. Prašiau puskilogramio, bet atrėžė gerokai didesnį gabalą, nieko tiks ir 700g. Jeigu namie kačių turit, tai dar joms po puskilogramį paimkit vietoj visų tų antrarūšių „kiteketų“, „viskių“ ir panašių nesąmonių.

Tai dabar pažiūrim, ko čia gali prireikt:

700 g kepenų
ne mažiau 4 morkų
1-2 svogūnų
truputį sviesto
poros saujų miltų
kiaušinio
keleto bulvių
raugintų kopūstų
druskos
dar druskos
negailėkit druskos

Kadangi perkam kepenis Norfoj, tai puikiai žinom, kad labai didelės kokybės tikėtis nebūtina, labai tikėtina, kad bus su pradėjusios gesti mėsos kvapu. Bet nieko tokio, viskas gerai, įmerkiam į vandenį ir kvapas dingsta. Lieka tik tas labai specifinis kepenų kvapas. Tai va, sumerkiam tas kepenis į vandenį, kas kiek laiko pakeitinėjam vandenį. Paskui pasiimam kokį didelį piktą ir aštrų peilį bei išnaikinam didžiausias kraujagysles (ar kas ten tokios) bei apsmulkinam į mažesnius gabalus. Vėl apipilam vandeniu ir paliekam nakčiai.

Ryte pamatom, kad naktį buvo atėjusi kiaulių fėja ir pradangino dalį mūsų kepenų, nes iš tų 700g mažai beliko. Išpilam vandenį ir negailėdami pripilam druskos. Pripylėt? Tai dabar dar tiek pat įpilkit, gal užteks. Dar kokių juodpipirių maltų užpilkit, kvapieji irgi nekenks, prisipilkit visko pagal skonį. Ir paliekam bent pusvalandžiui, kad susigertų.

Imam kiaušinį, išplakam, į kitą lėkštę prisipilam miltų. Keptuvėj pasikaitinam riebalų (aliejaus, taukų, lajaus, sviesto ar dar kokio velnio). Na ir žinot gi, kepenys > plaktas kiaušinis > miltai > keptuvė. Nežinau, kiek ten laiko man kepė, bet maždaug pajausit. Kai po kambarį pradės sklist nebe smirdančių kepenų, o kvepiančių kepenų kvapas, tai ir bus iškepę. Tik neperkepkit.

Tai va, dabar galim arba valgyt, arba tušint.

Antruoju atveju įmetam į puodą gabalėlį sviesto, su burokine tarka apsmulkinam morkas (iš kurių paskui mažai kas lieka), peiliu apkapojam svogūną, smulkiais gabalėliais supjaustom mūsų kepenis. Viską sumetam į puodą. Dar užberiam truputį druskos ir užpilam šiek tiek vandens. Ir ant mažos ugnies paverdam, vis pažiūrėdami, ar vandens yra ir stipriai nepridegė. Vėlgi, nežinau, kiek laiko čia užtruko. O kol šitas turtas šildosi, nusiskutam ir išsiverdam bulvių. Košė geriau būtų, bet tingėjau daryt. Ir nubėkit krautuvėn raugintų kopūstų nusipirkt, jei neturit. Kaip visi žinom, normaliai raugintų kopūstų nelabai nusipirksi, tai imam maišelį su kuo daugiau skysčio. Tai reiškia (berods), kad jie teberūgsta. O tai reiškia, kad bus geriau išrūgę ir kietesni.

Ir berods viskas. Truputį per mažai morkų, bet šiaip skanu.

Ai, dėl tos įžangos su kiaulių gripu sergančiomis kiaulėmis, tai aš pajuokavau. Nors čia protingi žmonės lankosi, tai ir patys supras.

Ta proga dar galima paburbėt apie kiaulgrypį. Nuo pat pradžios jis mane nervina, tiksliau nervina tie nemąstantys ir panikuojantys žmonės. Ant kiekvieno kampo girdim, koks baisus tas kiaulgrypis ir kaip jo reikia saugotis. Nors, kaip skaičiau kažkuriame tinklaraštyje, mirtingumas nuo jo perpus mažesnis nei nuo paprasto gripo. O ir tas mirtingumas juokingai mažas. Gal geriau susirūpinkit kokiom svarbesnėm ligom, vėžiai, tuberkuliozės, cukriniai diabetai, kiaulgripofobijos ir pan., nuo kurių nuolat pasaulyje miršta velniai žino kiek kartų daugiau žmonių nei nuo šito vargano gripelio. Kaip jau sakiau, ir aš buvau kažkuo truputį apsirgęs, bet nepradėjau saujom vaistų gert ir kitaip farmacininkams pelno kraut (nors čia nieko blogo, ekonomiką žmonės gal truputį išjudins). Pamenat tą posakį, kad gydoma sloga praeina per 7 dienas, o negydoma – per savaitę? Tai va, gydomas gripas praeina irgi per savaitę, o negydomas per 2-3 dienas. Kuo mažiau organizmą alinsit visokiom chemijom (jau nekalbu apie daktarų visur kišamus antibiotikus), tuo greičiau atsigausit (medikai, gal turit savo nuomonę, bet aš vis tiek pasilaikysiu savąją). Vėlgi kažkokiam tinklarašty skaičiau, kad daktarai net nesiūlo numušinėt mažesnės nei 38,5 C temperatūros. Ir tai visiškai logiška. Pirkitės jūs tas visokias kaukes, skiepykitės, melskitės ar dar velniai žino ką darykit, niekur nepasislėpsit nuo to vargano gripelio, jei organizmas sugalvos, kad nėra pakankamai stiprus, kad jam atsispirtų. Ir tada jau galėsit skųstis, kad čia jus farmacininkai apkrėtė, toks likimas, ar dievas nubaudė, čia priklausomai nuo to, kas jums labiau patinka. Kokia baisi tragedija, pasirgsit kelias dienas ir vėl sveiki. Žinot, eikit velniop su savo gripofobijom, tikrai kvailai atrodot.

Panašių įrašų nėra

Linux Mint – draugiškas mėtinis pingvinas

Mantas — Tue, 03 Nov 2009 16:21:23 +0000

Priešistorė

Kaip jau minėjau, prieš kurį laiką buvau pradėjęs draugauti su populiariausia pingvinų rūšimi – Ubuntu Linux. Sistema, kaip ir dera, veikė stabiliai, bet buvo iškilę šiokių tokių smulkių problemų, kurių net nebandžiau šalinti (pvz., interneto naršyklėje kreivai veikiantys Flash ir Shockwave įskiepiai, neveikianti integruota kompiuterio kamera ir pan.). Neieškojau sprendimų, nes buvo svarbesnių dalykų – priprasti prie naujos sistemos. Tiesą sakant, instaliavęs Ubuntu, pamačiau geresnį rezultatą nei tikėjausi, galima sakyti, kad nekilo jokių didelių problemų, dėl kurių negalėčiau jo naudoti (kaip aname įraše minėjau, Linux turi integruotas tvarkykles, kurios tiko ir mano senukui). Visgi per pirmas dienas progresas buvo gana lėtas, atsimenu, per pirmą pusę dienos vos pavyko instaliuoti Skype ir atlikti dar kelias smulkmenas. Na gal čia truputį sustojam, plačiau pakalbėsiu, kai pereisiu prie Linux Mint.

Tinkamos Linux versijos paieškos

Per pora savaičių forumuose apsidairiau ir sužinojau, kad prie Windows įpratusiems žmonėms patogiau būtų naudoti ne Ubuntu su Gnome aplinka, o kurią nors kitą versiją su KDE. Google vaizdų paieškoje susiradau, kad visai gražiai atrodo Mandriva ir Kubuntu sistemos. Įsirašiau į kompaktą pirmąją, pasileidau kaip „Live cd“, pamačiau, kad nesugeba atidaryt mano Windows diskų be kažkokių papildomų nustatymų, ir numečiau velniop bei įsirašiau Kubuntu. Kadangi čia tas pats Ubuntu, tik su pakeista išvaizda, tai vėlgi veikė viskas be didesnių priekaištų. Jau galvojau apsistoti prie šios Linux versijos, bet Kubuntu 9.04 buvo luošas pingvinas, kuriame viskas lūžinėjo (pati sistema neužlūždavo, tiesiog šiaip visokie programėlių pakibimai). Tiesa, tai nutikdavo retai, bet nutikdavo. Būtų suprantama, jei tai vyktų Microsoft gaminyje, bet čia gi turi būti stabilusis Linux. Kadangi nebuvau labai patenkintas, tai po dviejų savaičių ir Kubuntu išskrido iš mano kompiuterio. O ir tas KDE su savo plazmoidais manęs nė kiek nesužavėjo. Taigi pradėjau galvoti, ką dar iš milijonų Linux versijų galima išbandyti. Prisiminiau, kad Karolis rašė apie kažkokius Linux (kadangi man tai anksčiau nebuvo aktualu, tai ir neskaitydavau), užėjau į jo tinklaraštį ir išsiaiškinau, kad tai – Linux Mint.

Linux Mint

Ką gi, atsisiunčiau ir Linux Mint. Ėmiau „Universal“ versiją, nes ji daugiau užima, bet paaiškėjo, kad ji nelabai kuo tesiskiria nuo mažesnės „Main“ versijos, kurią ir rekomenduojama diegtis. Užsikroviau „live cd“, patiko, instaliavau. Kadangi ir šitas pingvinas pagamintas Ubuntu pagrindu, tai suderinamumo problemos irgi panašios – tvarkyklės yra, neveikia tik integruota BisonCam kamera. Bet čia jau be problemų veikė visi Flash filmukai internete, matyt, kažkas patobulinta.

Perėjimas nuo Windows prie Linux

Savaitę išbandęs, nutariau pasilikti ją ilgiau ir ėmiau tvarkytis įvairias smulkmenėles.

Jeigu šiek tiek girdėjote apie Linux, tikriausiai žinote, kad nereikia programų ieškoti internete ir instaliuoti, visa tai atliekama paketų tvarkyklėje (Synaptic Package Manager, Package Manager ar pan.). Visa bėda, kad su Ubuntu negalima taip paprastai instaliuoti net Skype, taigi tenka atsidaryti Konsolę ir pridėti Medibuntu saugyklą, smulkmena, bet pradedančiajam tikrai didelė bėda (sakiau pradžioje, kad pirmą dieną vos sugebėjau Skype įsirašyti). Beje, kai kurie kritikuoja Linux, kad reikia su konsole žaist, bet juk labai patogu: jei kas neaišku, eini į Google, susirandi problemą, atsidarai konsolę, nukopijuoji problemai išspręsti susirastą kodą ir problema išspręsta. Taipogi dedam didelį pliusą Linux Mint, nes Medibuntu jau yra pagal nutylėjimą. Čia šiaip parašiau, jei kas naudojat Ubuntu.

sudo wget http://www.medibuntu.org/sources.list.d/feisty.list -O /etc/apt/sources.list.d/medibuntu.list

wget -q http://packages.medibuntu.org/medibuntu-key.gpg -O- | sudo apt-key add – && sudo apt-get update

sudo aptitude install skype

Toliau reikėjo, kad automatiškai užkrautų windows NTFS diskus, įjungus kompiuterį (pvz., muzikos klausant). Vėlgi pavyko rasti gana paprastą sprendimą. Įrašom pirmąją komandą, mums parodo visas particijas, susisirandam, kurią norim užkrauti automatiškai. Tada paleidžiam antrąją komandą ir atsidariusiame lange prirašome trečiąją eilutę (sd3 arba kitoks, priklausomai nuo to, kas priskiriama pirmajame žingsnyje reikalingai particijai, DATA arba kitoks, priklausomai nuo to, kaip norite pavadinti particiją).

sudo fdisk -l

sudo gedit /etc/fstab

/dev/sda3 /media/DATA ntfs defaults,umask=007,gid=46 0 0

Kadangi instaliuodamas pasirinkau, kad užkrautų sistemą be mano patvirtinimo įvedant slaptažodį, kilo problemų, nes kaskart įjungus kompiuterį, buvau prašomas įvesti slaptažodį, kad būtų prisijungta prie Wireless tinklo. Google pakuždėjo, kad užtenka tik atsidaryti interneto ryšių tvarkyklę bei prie reikiamo Wireless tinklo uždėti varnelę ties „Available to all users“.
Toliau teko susitvarkyti ir neveikiančią BisonCam kamerą. Savo jėgomis nepavyko, bet įgudę Kompiuterijos forumo nariai greit rado sprendimą.

Atsisiunčiam tvarkykles

cd /kelias_iki_tvarkyklių_aplanko

make

make install

Kadangi jau metus nebenaudoju pelės (kam pelė, kai yra nešiojamuose kompiuteriuose jutiklinis kilimėlis (ačiū kalbininkams už nevykusį „touchpad“ vertimą)). Taigi kilo problemų, nes dažnai perbraukiu per slinkties juostą (scrolling), o toks dalykas pradeda kaitalioti virtualius darbalaukius (viewport switcher). Pavyko šitą problemą nesunkiai išjungti nustatymuose.

Menu > Control Center > Compiz Config Settings Manager > išjungiam Viewport Switcher.

Dar pasinaudojau Karolio informacija ir nusistačiau, kad Win+D sumažintų langus į užduočių juostą, kaip Windows

gconftool-2 -t str --set /apps/metacity/global_keybindings/show_desktop "d"

O su ten pat esančiu septyneto patarimu įsidiegiau Parcellite clipboard manager, kad nekiltų nesklandumų kopijuojant ką nors iš vienos programos į kitą.
Gal dar kas norės nusistatyti, kad pagal nutylėjimą krautų ne Linux, o Windows, jei vartotojas to nepasirenka, kraunantis kompiuteriui. Tokiu atveju į konsolę vedam žemiau esančią komandą, atsidariusiame lange ties „default“ įvedam tokį skaičiuką: kai kraunasi kompiuteris, mums leidžia pasirinkti, kurią operacinę sistemą užkrauti, susiskaičiuojam, kelintoj eilutėj yra Windows ir atimame vienetą. Tą skaičių ir įvedam. Timeout eilutėje galime pasirinkti, po kiek laiko įkrauti numatytąją sistemą, jei vartotojas pats nepasirenka, nes numatytosios 10 sekundžių yra per daug.

gksudo gedit /boot/grub/menu.lst

Berods viskas, gyventi jau galima.

Tinkamų programų paieška

Lieka dar susirasti programas (pagrindinės programos pilnaverčiam darbui jau būna įdiegtos pagal nutylėjimą, dar vienas pliusas Pingvinams). Kadangi su Windows sistema pamėgtos programos ne visada turi ir Linux versiją, tai tenka arba bandyti paleisti jas su Wine emuliatoriumi arba ieškoti alternatyvų. Taigi žiūrim, ką turim:

Ofiso programos: Microsoft Office, Open Office > Open Office (ir taip jau kurį laiką naudojau Open Office, tai problemų nekyla, beje, dedam čia ir dar vieną pliusą, nes Open Office be problemų atpažįsta MS Office 2003/2007 failus, taigi nekyla jokių nemalonumų)
Naršyklė: Internet Explorer, Firefox > Opera, Firefox (Firefox kaip pagrindinė, bet mėgstu turėt ir dar vieną dėl viso pikto, taigi vietoje IE pasirinkau Operą)
Paštas: Thunderbird > Thunderbird (nėra ką komentuot)
Žodynai: Anglonas, Oxford Business English Dictionary > OpenDict, Anglonas su Wine emiliatoriumi, Oxford Business English Dictionary su Wine emuliatoriumi (OpenDict būtų visai neblogas, bet labai jau liesas, lyginant su Anglonu, tarimo nerodo. Emuliuojamas Anglonas veikia be jokių priekaištų, kaip ir Oxford angų-anglų žodynas)
DC++ pumpavimo programa: StrongDC++ > LinuxDC++ (nejaučiu didelio skirtumo)
Torrent pumpavimo programa: uTorrent > Transmission (irgi geras daiktas)
Muzika: JetAudio > Rhythmbox (labai jau primityvi, lyginant su JetAudio, bet veikia labai gerai, man jos užtenka. Ir dedu didelį pliusą už tai, kad veikia klaviatūros specialūs mygtukai, skirti WMP. Pagaliau ir jie bus panaudoti).
Filmai: JetAudio > MPlayer, VLC (Jau baigiu įprast prie VLC, ne toks gražus kaip JetAudio, bet turi pora funkcijų, kurių neturi JetAudio).
FTP: FreeCommander > gFTP (Na, speciali FTP programa veikia kokybiškiau ir greičiau, bet man FreeCommander labiau patiko).
Failų tvarkyklė: Windows Explorer, FreeCommander > Nautilus (vienintelis dalykas, ko pasigendu iš KDE, tai Dolphin – vienintelės man patikusios failų tvarkyklės. Poreikiai nedideli: normali išvaizda ir du skydeliai (panels). Kol kas nieko žmoniško nerandu, ką pasiūlysit? Tikriausiai imsim Gnome Commander. Dar jei pavyks spalvas susitvarkyt, tai bus nuostabu.
Pokalbiai: Skype > Skype (laukiam naujos versijos, nes senoji kiek primityvi).
Teksto rašyklė: Notepad, Notepad++ > Gedit, Geany (iki Notepad++ dar toloka, bet iš bėdos užtenka).
Diskų įrašymas: Ashampoo Burning Studio, PowerIso > Brasero (dar net neišbandžiau)
Muzikos žymų tvarkymas: TagScanner > EasyTag (irgi nebandžiau, bet turėtų pakakt)
Nuotraukos: Paint, Paint.NET > Gimp (per sudėtinga truputį, bet su Google išgyvensiu, visgi Paint.Net mano primityviems poreikiams labiau tiko)
Video redagavimas: Nieko > Kol kas nieko (gal ką žmoniško žinot, kad bet kuris pradedantysis sugebėtų naudotis? Nieko nesusiradau). Panašu, kad apsistosiu ties OpenShot.
Antivirusinė: Avira Personal > Vaje, pingvinas virusų nelabai bijo, tai ir antivirusinės nereikia.
Operacinės sistemos tvarkymas: Wise Registry Cleaner, CCleaner, Defraggler… > Nieko, Linuxai tiesiog veikia.

Panašu, kad viskas. Tų elementarių programėlių net nebeminėsiu, viskas integruota. Beje, yra puslapis, kuriame galima rasti alternatyvių Windows sistemoms programų.

LRT, LRT2 tiesioginės transliacijos žiūrėjimas su Linux

Toliau dar gana didelė problema kilo dėl to, kad aš mėgstu tiesiogiai Panoramą pažiūrėt, o jie ten viską pasidarę taip, kad tik su Windows normaliai veiktų. Visgi išeitis yra, galima tiesiogiai žiūrėti LRT ir LRT2 su VLC grotuvu, pasileidus:

mmsh://86.38.0.225:83 (LRT aukšta kokybė)
mmsh://86.38.0.225:85 (LRT vidutinė kokybė)
mmsh://86.38.0.225:84 (LRT2 aukšta kokybė)
mmsh://86.38.0.225:86 (LRT2 vidutinė kokybė)

Tiesioginei transliacijai neturiu jokių priekaištų. Problema kyla, norint pažiūrėti ne tiesiogiai, o archyvą. Laidas galima tiek žiūrėti naršyklėje, tiek atsisiuntus į kompiuterį, su video grotuvu. Ir taip, ir taip žiūrint, jaučiama apie 1,1 sekundės garso/vaizdo desinchronizacija, gal kas žinot, kaip sutvarkyt? Aišku, galima atsisiųst bei su VLC susisinchronizuot, bet čia ne sprendimas.

Apibendrinimas

Pabaigai gal reiktų apžvelgt visus tris mėnesius su Linux:

Instaliavimas. Vyksta labai greitai, kartu instaliuojamos ir tvarkyklės bei reikalingiausios programos, taigi tai sutaupo daug laiko. Operacinė sistema iš karto būna paruošta darbui. Kraunantis kompiuteriui, kaskart leidžiama pasirinkti, Linux ar Windows.
Programos. Nors kartais trūksta pakankamai stiprių alternatyvų kai kurioms Windows programoms, bet jų yra daug, jas lengva instaliuoti (nereikia internete ieškoti) ir jos nemokamos (tarp mūsų kalbant, nereikia ieškot, kaip nulaužt). Be to, daugelį Windows programų ir žaidimų galima paleisti per Wine emuliatorių.
Programų ir sistemos atnaujinimai. Viskas viename, nereikia žiūrėti, kada atsiras nauja programos versija bei ją diegti. Sistema pati suranda atnaujinimus ir pasiūlo juos įdiegti. Ir, skirtingai nei Windows, nelenda kas penkias sekundes su pasiūlymais perkrauti kompiuterį.
Stabilumas. Jie tiesiog veikia, niekas nelūžinėja (nebent kokia programa užlinksta ko nors primaigius per daug, bet užlūžusi programa nelaužia visos sistemos kaip dažnai pasitaiko su Windows), nėra minutės trukmės užšalimų kaip su Windows (čia apie savo kompiuterį kalbu), vieną dieną iš niekur nieko nepradeda mėtyt klaidų, nelėtėja kiekvieną dieną.
Kompiuterio užsikrovimas. Windows XP užsikrauna per 1:15 min, Ubuntu berods per 48 s, Mint neskaičiavau, bet tikriausiai truputį daugiau nei Ubuntu.
Grožis. Man patinka juoda Shiki-Mint tema, gražu. O su tais Compiz efektais linksma pažaisti. Kas svarbiausia, tas grožis netrukdo ir nesulesa visų resursų. Be to, galiu pagirti Linux Mint kūrėjus už kompaktišką užduočių juostą, nes aš taupau ekrano vietą.
Įpratimas. Kaip jau sakiau, pirmosios dienos buvo gana sunkios, bet pamažu viskas tapo taip pat aišku kaip ir Windows. Tam prireikė 1-2 savaičių. Taigi sistema tikrai draugiška vartotojui.

Vis dar neišspręstos problemos

LRT archyvo laidų audio/video desinchronizacija.
Juodas ekranas po pažadinimo iš „Stand by“ (kartais). Tikriausiai kaltas Ati Mobility Radeon.
Reikalinga paprasta video redagavimo programa. Panašu, kad apsistosiu ties OpenShot.
Dviejų skilčių (panels) failų tvarkyklė, normalios išvaizdos ir pritaikyta mirtingiesiems (reiks dar pasiskaityt, gal galima Dolphin su Gnome naudot normaliai). Tikriausiai imsim Gnome Commander. Dar jei pavyks spalvas susitvarkyt, tai bus nuostabu.
Klaviatūros mygtuko Caps Lock reikšmės pakeitimas į Right Alt
Užvedus pelę ant užduočių juostos ir brūkštelėjus per slinkties juostą, pradeda atsidarinėti sumažinti langai. Reiktų išjungt šitą funkciją, su „touchpad“ tikrai trukdo.
Įjungus kompiuterį, slaptažodžio prašymas išjungtas. Bet prikėlus iš StandBy arba Hibernate, vis dėlto slaptažodžio reikalauja.
[Kažką dar užmiršau tikriausiai, tai vėliau papildysiu]

Kokiems vartotojams labiausiai tiktų Linux?

Ir vis pagalvoju, kuriems žmonėms Linux visgi labiausiai tinka, padariau išvadą, kad visiškai žaliems, kuriems tereikia, kad sistema veiktų stabiliai, rodytų visokius dokumentus, filmus, grotų muziką ir pan. be papildomo vartotojo įsikišimo ir kad nei iš šio nei iš to nepradėtų mėtyt neaiškių klaidos pranešimų, nes žmogus nemokės išspręsti kilusių problemų. Žinoma, iš pradžių kažkam teks truputį sukonfigūruoti viską, bet po to Linux bus idealus variantas visiškai žaliems. Taipogi Linux skirtas ir pažengusiems iki tokio lygio, kad moka naudotis Google (normaliai, o ne ant durniaus), kad patys sugebėtų viską susikonfigūruoti, jei to prireiktų. Mažiausiai tinka visiems vidutinių žinių žmonėms, kurie įpratę prie Windows, kuriems galbūt reikia specifinių programų, kurių nepavyksta paleisti su Linux. Taip pat ir žmonėms įpratusiems dažnai kviestis meistrus, kai Windows pakrato kojas, jiems būtų neįprasta, jei sistema ilgą laiką veiktų stabiliai. Ir, žinoma, kad Linux visiškai netinka žmonėms „o šita programa niekam tikus, nes nemokama, nors ir nebandžiau, nemokamas tik sūris pelėkautuose, o va šita eina su „crackais“, tai tikriausiai labai gera, imsiu šitą…“. Žinoma, paskui tokio požiūrio žmonės kviečiasi meistrus, kad perinstaliuotų Windows, nes virusų prisikaupė, bet čia jau kita kalba.

Ir šiek tiek vaizdų iš mano Linux Mint 7 Gloria

Spustelėkite pora kartų, jei norite matyti per visą ekraną.

Jei dėl kokių nors priežasčių nematote video arba norite pažiūrėti originalą, atsisiųskite iš čia arba čia.

Panašūs įrašai:

Ubuntu Linux instaliavimas

Kraujo donorystė #4

Mantas — Fri, 30 Oct 2009 16:58:28 +0000

Atidariau naują kraujo donorystės sezoną. Šiandien pasitaikė laisvesnė diena, o nuo trečio karto beveik praėjo 4 mėnesiai, per kuriuos daktarė liepė man nesirodyt, tai ir nupėdinau. Žmonių absoliučiai nėra, krūva darbuotojų per televizorių žiūri TV3 ir aptarinėja. Beje, kaip supratau, yra trombocitų donorų stygius, nes kai vienas vyriškis užėjo, jam pasiūlė duot trombocitus ir labai apsidžiaugė, kai sutiko. Reiks vėliau pasiskaityt, kur ten katė po tais trombocitais pakasta. Bus galima kada nors išbandyt.

Tai tas vyriškis ir buvo vienintelis atėjęs, kol aš ten buvau. Gal dėl to, kad ant durų kaba „Šiandien tik neatlygintini ir visi 0 grupės (berods) donorai“. Bet man nuo to tik geriau, nereikėjo eilėse stovėt. Visgi vėliau į anglų paskaitą nebespėjau – bent jau bus pasiteisinimas.

Ką čia dar parašius, nieko įdomaus šįkart nenutiko. Hemoglobino truputį sumažėjo iki 151, bet čia vis tiek stipriai daugiau nei pakankamai. Pulsas net nustebino, vos 97, čia stipriai daugiau nei turėtų būt, bet leistina norma. Gal ta gudobelių arbata rimtai padeda?

O Kraujo centre krizė tebesitęsia, kaip ir aną kartą, taip ir šį sausainiams pinigų vis dar neužtenka. Gerai, kad bent arbatos su cukrum dar sugeba užpirkt. Dovanų vėl davė šokoladą, tiesą sakant, jau pradeda atsibost, trečią kartą tas pats. Dabar turiu tris šokoladus, reiks pradėt valgyt. Tiesa, šįkart net negavau jų visai gražaus popierinio maišelio, negi rimtai pinigų nebeturi net jiems? Nors čia gal kokie rėmėjai gamindavo juos, net nežinau.

Tai tiek trumpai šįkart. Žinau, kad jums neįdomu, bet man čia labai patogu pasižymėt, kada paskutinį kartą buvau.

Jeigu kas iš Vilniaus norėtų priduot kraują, bet prisibijo vieni eit, tai už poros mėnesių galiu palydėt iki Centro.

Panašūs įrašai:

Failų talpykla Fliiby.com

Mantas — Fri, 30 Oct 2009 14:50:27 +0000

Šį kartą trumpai pristatysiu savo pamėgtą failų talpyklą Fliiby.com. Kadangi jie visokias smulkmenėles dovanoja, tai negi man gaila truputėlį atsilyginti ir pareklamuoti juos.

Pradėjau talpykla naudotis daugiau nei prieš dvejus metus, kai ją savo tinklaraštyje pristatė Džiugas. Ir ji man iš karto pradėjo patikti, nes pasiūlė geras talpinimo paslaugas nemokamai:

iki 50 MB dydžio failai (dabar jau 200 MB)
iki 25 aplankų failams susidėlioti
neribotas failų skaičius
neribotas srautas
neribojama failų užimama vieta
nereikia laukti, norint atsisiųsti
neribotas failų saugojimas
tiesioginės nuorodos paveikslėliams

Pripažinkite, tokias sąlygas mažai kas suteikia, ypač nieko nemokant. Kai kurios talpyklos pasiūlo geras sąlygas tik savo veiklos pradžioje, tuo tarpu Fliiby tai daro daugiau nei dvejus metus. Galbūt vienintelis trūkumas – Flash aplinka, kurios daug kas nemėgsta. Bet su AdBlock Plus galima ją užsiblokuoti, tokiu atveju veiks kiek skurdesnė paprastoji aplinka.

Kadangi naudojuosi talpykla jau gana ilgai, galiu apibendrinti ir jos stabilumą. Jam tikrai neturiu jokių priekaištų, jau senokai nepastebiu jokių serverio užlūžimų ar sulėtėjimų. Tiesa, per dvejus metus vieną kartą įvyko gana didelis incidentas, kai talpyklos savininkai perkėlė ją į kitą serverį. O nutiko taip, kad berods dėl vieno iš naujosios įmonės darbininkų kaltės buvo prarasti keli procentai failų (daugiausiai tai buvo paveikslėliai). Tiksliai nebeatsimenu, o skaityti iš naujo tingiu. Persiskaitykite patys Fliiby tinklaraštyje. Kas mano tinklaraštį skaito dažniau, tikriausiai galvoja, kad iš karto mečiau Fliiby ir ėjau ieškot ko nors geresnio, bet čia buvo viena iš nedaugelio išimčių. Fliiby man patiko, o tos kelios prarastos nuotraukos nuomonės nepakeitė.

Žinoma, Fliiby kūrėjai jautėsi labai kalti, todėl, pabaigę viską tvarkyti, iš karto išsiuntinėjo žmonėms laiškus:

Hello Settle,
Please update your profile under the ‘Profile and Stats’ tab on http://fliiby.com/account.php page.
We want to send some gifts to you.

Also, we have developed file re-upload tool.
simply visit image pages, and re-upload files to old paths. No need to change anything on your site. This works one-by-one file for now. We are on multiple file re-upload tool…

Thank you for support

Fliiby team

http://fliiby.com

Manau, kad šiuos laiškus gavo visi prisiregistravę vartotojai (pasižiūrėkite savo pašto dėžutėje, 2008.10.28). Per daug neskaitęs, kažką ten užpildžiau. Ir pavasarį gavau marškinėlius ir dar pora kalendoriukų. Gal būčiau ir anksčiau gavęs, jei toj anketoj būčiau suvedęs tikslų adresą, o ne tik pašto kodą, gatvės pavadinimą, miestą ir šalį. Ačiū „Lietuvos pašto“ darbuotojams, kad nepatingėjo ieškot, kur aš gyvenu. Gal kas nors daugiau gavot dovanų?

Bet čia visos dovanos dar nesibaigia. Prieš keletą mėnesių, Fliiby pristatė savo mokamus Plius planus (beje, nemokamos paslaugos dėl to nebuvo nė kiek apribotos). Ta proga buvo nemokamai visam gyvenimui išdalinta 100 nemokamų pliusinių planų, tereikėjo komentaru pasveikint Fliiby su antruoju gimtadieniu. Gal kas be manęs šitą dovanėlę irgi gavot? Taigi dabar, neskaitant pradžioje išvardytų savybių gavau šį tą papildomai:

Man neberodomi reklaminiai skydeliai (nors ir taip aš jų nemačiau)
Maksimalus failo dydis – 1 GB.
HD video
100 aplankų
Galimybė įkelti failus iš interneto nuorodų.

Tai tiek šį kartą, jei ieškote failų talpyklos, išbandykite Fliiby.com.

Papildymas

Paaiškėjo, kad neprisijungusiems vartotojams, norintiems ką nors atsisiųsti, vis dėlto tenka palaukti 60 sekundžių. Taigi dar viena priežastis, kodėl vertėtų užsiregistruoti.

Panašūs įrašai:

Failų tvarkyklė FreeCommander

Cepelinai su mėsa

Mantas — Sat, 10 Oct 2009 17:14:02 +0000

Buvo suplanuota šį savaitgalį važiuot namo, bet paskutinę akimirką planai pasikeitė, ir aš likau be cepelinų, kuriuos būčiau gavęs Rokišky (kaip ir kiekvieną kartą, kai grįžtu).

Ta proga šiandien pabandžiau kompensuoti šitą netektį.

Atsidariau Google paiešką, susiradau tris cepelinų receptus (1, 2, 3), nusigrūdau iki Norfos (žmonės kalba, kad ten pigiau. Paaiškėjo, kad žmonės teisybę kalba), nusipirkau kažkokio akcijinio faršo už nepilnus 10 Lt/kg, dar visokio mažai reikalingo šlamšto ir grįžau.

Dar kartą apžiūrėjau tuos receptus, pabandžiau prisiminti kaip tą gėrį mama gamindavo, ir susirinkau ko gali prireikt:

7 bulvės
250g akcijinio kiaulienos faršo
Svogūnas
Kiaušinis
Kvietiniai miltai
Juodieji malti pipirai, druska

Pora bulvių išverdam, kitas sutarkuojam ir nusunkiam. Sunkos neišpilam, o palaukiam kelias minutes, kad krakmolas nusistovėtų. Tada sumaigom virtas bulves, sumaišom su sutarkuotom, sukrečiam krakmolą, įberiam druskos, įdėjau dar ir šaukštą miltų. Viską gerai išmaišom ir paliekam ramybėj.

Tada imam faršą, įberiam druskos ir pipirų, susmulkinam svogūną, suplakam kiaušinį ir viską išmaišom. Gaunam kažką panašaus į tai:

Jau dabar matom, kad aš faršo per daug prisidariau, bet ką padarysi. O dabar iš šitos nesąmonės suformuojam kažką panašaus į cepelinus:

Iš šito turto gavom keturis cepelinus, o faršo dar keturiems liko (nieko, bus kitam kartui). Prisipilam į puodą vandens, užvirinam, pasūdom ir sumetam šituos vargšus, po pusvalandžio turim štai tokį gėrį:

Dabar jau galit seilint varvę.

Negaliu pasakyt, kad skonis idealus, iki mamos cepelinų dar toli toli, bet lyginant su kur kitur ragautais, tai visai neblogai pavyko. Tikėjausi, kad bus blogiau.

Patarimai sau kitam kartui:

Daugiau virtų bulvių
Nedėt miltų
Negailėt druskos tešloj
Negailėt druskos farše
Negailėt pipirų farše

Panašūs įrašai:

Ubuntu Linux instaliavimas

Mantas — Thu, 08 Oct 2009 15:15:42 +0000

Vieną dieną, besinaudodamas senais gerais, laiko patikrintais Windows XP, Mantas pagalvojo, kad turi per mažai problemų. Taigi sugalvojo, kad reikia išbandyti ką nors naujo. Kadangi dėl nepaaiškinamų priežasčių Apple kompanijai jaučia šiokią tokią antipatiją, o ir kompiuteris tikriausiai jų operacinei sistemai netiktų, teko rinktis iš Windows Vista, Windows Seven arba ko nors iš tų „sudėtingųjų ir tik programuotojams skirtų“ Linux. Nesu toks ekstremalas, kad į savo vienintelį kompiuterį išdrįsčiau diegtis Vistą, to jau būtų per daug. Prisiminęs kaip Vistą bandžiau pas brolį bei vieną draugą ir stengiausi tą vištišką sistemą padaryti tinkamą žmogui, iš karto atmečiau tokį variantą, gaila man savo nervų, o ir mano trimetis senukas tikriausiai nelabai bepavežtų to nupenėto paukščio. Toliau – Windows Seven, apie kurią sklinda labai geros kalbos (aš tikiu, kad už Vistą jau nieko blogesnio padaryti nepavyko…), bet… aš toks jau žmogus, kad vieną kartą nusivylęs produktu, pradedu ieškot kitų gamintojų. Kaip gyvenime nesirengiu pirkti Nokia telefonų, taip kol kas ir naujų Windows versijų bandyt nesiruošiu (patys kalti). Beje, girdėjau, kad tas Septynetas iki 14GB užima, nelabai sutilptų į mano Windows’ams skirtą 10,5 GB dalį. Ir kokio ten šlamšto šįkart Geitsas prikišo, kad tiek užima?

Taigi telieka Linux, su savo milijonais versijų. Kadangi buvau prisiskaitęs, kad naujokams geriausiai yra rinktis Ubuntu, tai ir atsisiunčiau iš torrent tinklų. Taip, torrent tinklai skirti ne vien nelegaliai medžiagai „pumpuoti“. Jeigu netingite palaukti, galite užsisakyti, kad Ubuntu kompaktą jums nemokamai pristatytų į namus.

Beje, štai minimalūs Ubuntu reikalavimai:

300 MHz x86 processor
64 MB of system memory (RAM)
At least 4 GB of disk space (for full installation and swap space)
VGA graphics card capable of 640×480 resolution
CD-ROM drive or network card

Kaip matom, tokius reikalavimus atitiktų net gana senas kompiuteris.

Šiame įraše nesiplėsiu, tiesiog pateiksiu šiokią tokią instrukciją, jeigu kas nors susigundysit irgi išbandyti šią operacinę sistemą.

Taigi, atsisiunčiame Ubuntu, įsirašome į kompaktą (kaip ir Windows atveju, nedarykit nesąmonių ir nesityčiokit iš disko atvaizdo su archyvavimo programomis), pasileidžiam turimą diskų įrašymo programą ir įsirašome į CD-R arba DVD-R su funkcija „burn iso disk“, o ne „burn data“.

Dabar susitvarkome BIOS, kad krautų sistemą iš kompaktų, jei to dar nepadarėme anksčiau. Viskas yra aprašyta temoje apie Windows perinstaliavimą, taigi tiesiog nukopijuosiu:

Perkraunam kompiuterį, trumpam turėtų atsirasti užrašas „press XXX to open BIOS“ (ar kažkas panašaus). Jei matom tą užrašą, maigom nurodytą mygtuką, jei nematom, bandom visus mygtukus iš eilės, kuris nors tiks (pvz., pas mane BIOS atsidaro maigant F2, jei jums jis netinka, išbandykit ESC, DELETE, F1 bei kitus funkcinės F juostos mygtukus). Tai reikia padaryti dar prieš ekrane atsirandant Windows paveikslėliui (tada jau per vėlu). Taigi atsidarysite BIOS (jeigu ekrane matote užrašus „safe mode“, tai atsidarėte ne tą, ko reikėjo, bandykite kitus mygtukus).
Dabar su klaviatūros rodyklėmis susirandame BOOT, BOOT PRIORITY ar pan. bei nustatome, kad pirmoje vietoje būtų jūsų cd/dvd įrenginys, o antrojoje – kietasis diskas.
Spaudžiame „save and exit“ atitinkantį mygtuką (pas mane F10) bei patvirtiname pasirinkimą.
BIOS jau sutvarkyti, baigę perinstaliuoti Windows, galite atstatyti juos į ankstesnę būseną arba palikti kaip yra, nebereiks kaitalioti kitą kartą. Tiesiog nelaikykite cd/dvd įrenginyje įkrovos kompaktų, kompiuteriui besikraunant.

Kadangi šis Ubuntu kompaktas kartu yra ir „Live cd“, tai galima užsikrauti sistemą tiesiai iš kompakto ir pasižiūrėti, kaip ji veikia (nei Windows, nei kokiems kitiems kompiuteryje esantiems duomenims nieko nenutiks). Taigi įdedame kompaktą į CD/DVD įrenginį ir perkrauname kompiuterį, užsikraus langas, kuriame paprašys pasirinkti kalbą (padarykite tai per 30 sekundžių, kitaip pasikraus automatiškai) bei pasirenkame „Try Ubuntu without any change to your computer“. Palaukiame, kol viskas užsikraus ir pasižaidžiame su Ubuntu. Kadangi Ubuntu turi integruotas tvarkykles (drivers), tai viskas turėtų veikti be problemų (gali taip atsitikti, kad trūks kokių nors tvarkyklių, tada jau telieka tik išsiaiškinti su Google, ar jų iš viso nėra, ar jos tik neintegruotos į kompaktą). Visgi labai didelė tikimybė, kad viskas veiks be priekaištų.

O dabar, jei ši sistema jūsų neišgąsdino, pabandysime įsidiegti ją į savo kompiuterį.

Pirmiausiai reiktų nuspręsti, kaip instaliuosite: supaprastintu būtu per Wubi šalia Windows, ar atskirai. Pirmuoju atveju galite užkrauti Windows operacinę sistemą, paleisti diską bei instaliuoti. Pats šio būdo nebandžiau, bet kiek teko girdėti, Ubuntu bus instaliuoti šalia Windows kaip kokia atskira programa, kurią bet kada galėsite pašalinti per „add/remove programs“, o kraunantis kompiuteriui galėsite pasirinkti: krauti Windows ar Ubuntu.

Aš pasirinkau normalų instaliavimo variantą bei įsidiegiau Ubuntu į atskirą particiją.

Kadangi nenoriu čia prikrauti daugybės paveikslėlių, tai įdėsiu tik svarbiausius. Jeigu norite peržvelgti visą instaliacijos eigą, atsisiųskite visas nuotraukas iš čia arba čia.

Jeigu dar neišjungėte iš kompakto įkrautos Ubuntu sistemos, tai darbalaukyje yra piktograma, pavadinta „Install“. Taigi ją ir spaudžiame. Maloniai nustebino tai, kad instaliacija vyksta normaliai funkcionuojančioje sistemoje: jeigu kyla kokių nors nesklandumų, galima įsijungti Firefox ir su Google susirasti reikiamą informaciją.

Pirmiausiai mūsų paklausia, kokią sistemos kalbą norime naudoti (instaliavus galima lengvai pasikeisti, jei nepatinka). Nors yra ir lietuvių kalba, bet pasirinkau anglų, nes prisibijau lietuviškų frazių atliekant svarbius veiksmus, o ir šiaip angliškai viskas aiškiau. Galų gale, jei kokios problemos kiltų, angliškai lengviau rasti sprendimą.

Antrojoje stadijoje reikia pasirinkti laiko juostą, nieko sudėtingo.

Trečiojoje dalyje reikia pasirinkti klaviatūros išdėstymą, siūlau rinktis Lithuania – Lithuania, nes yra ir lietuviškos kabutės, ir brūkšnys. Žemiau esančiame laukelyje galite išbandyti, kaip veikia klaviatūra.

Ketvirtojoje dalyje reikia susitvarkyti particijas, jei mokate susitvarkyti su Windows, tai ir čia daug problemų nekils.

Install side by side – čia tikriausiai tas anksčiau minėtas variantas, kai Windows ir Ubuntu draugiškai gyvena viena šalia kitos.
Use entire disk – sprendžiant iš pavadinimo, suformatuos visą kietąjį diską su visomis particijomis.
Use the largest continuous space – pasiieškos didžiausio laisvos vietos tarpo diske ir pasiims jį sau.
Specify partitions manually – nurodyti, kur instaliuoti, rankiniu būdu. Šį variantą aš ir pasirinkau.

Primenu, kad visa instaliacijos eiga yra aukščiau pateiktose nuorodose, galite atsisiųsti ir atidžiau pasižiūrėti.

Aš ištryniau savo D particiją (kurioje laikiau visus savo failus, aišku, prieš tai viską persikėliau į išorinį diską). Tada sukūriau particiją Linuxams

Čia pasirinkau 20,5GB, bet tikrai užteks ir 10GB bei netgi mažiau. Su visomis programomis dabar mano Linuxai užima 5,5GB. Tada iš likusios laisvos vietos dar reikia sukurti SWAP failą (nebūtina, bet patartina), kuris yra Windows virtual memory atitikmuo. Na o visą kitą laisvą vietą siūlyčiau palikti ramybėje ir susiformatuoti vėliau, užsikrovus Windows į NTFS (nes Linuxai mato Windows particijas, o Windows Linuxinių nemato).

Kitame žingsnyje mūsų paprašo įrašyti vardą, slaptažodį ir panašias smulkmenas.

Vėliau dar pasiūlo kažką importuoti iš Windows, bet man kažkodėl visa tai nesuveikė.

Ir galiausiai paskutiniame žingsnyje peržiūrime, ar viską gerai sužymėjome bei spaudžiame „Install“. Baigus instaliavimą, išimame kompaktą bei perkrauname kompiuterį, mums leidžia pasirinkti, ką norime įkrauti: Windows ar Linux (kiekvieną kartą, įjungus kompiuterį)

Tai tiek, plačiau apie Linux kada nors kitą kartą, kai turėsiu daugiau laisvo laiko. Juolab, kad nelabai galiu ir ką pasakyti, nes pats esu visiškai žalias Linux vartotojas. Visiškai prie jų neperėjau, bet Windows tenka užsikrauti vis rečiau.

Papildymas 1

Kadangi šį įrašą rašiau pirmą kartą diegdamas Ubuntu, tai čia šiek tiek neprotingai nurodžiau particijų tvarkymą (nenurodžiau atskiros /home particijos). Rekomenduoju naudotis įrašu Linux Mint instaliavimas. Linux Mint ir Ubuntu diegimas yra identiškas.

Panašių įrašų nėra

Kaip perinstaliuoti Windows

Mantas — Fri, 18 Sep 2009 17:18:14 +0000

Su sąlyga, kad vasariniai įrašai pasibaigė, o aš vienam asmeniui buvau prisižadėjęs parašyti šiokią tokią instrukciją (kuri, logiškai mąstant, čia jau seniai turėjo būti), tai ir rašau.

Pavadinimas gal ir ne visai atitinka VLKK paliepimus, bet kompiuterinius įrašus rašau žmonėms, o ne kalbininkams, taigi pakentėkit.

Ir dar viena pastabėlė: per savo gyvenimą esu perinstaliavęs tik Windows XP Pro, taigi apie ją ir rašysiu. Žinoma, aprašymas tiks ir visoms naujesnėms versijoms, nes iš esmės tas procesas niekuo nesiskiria. Mokėsit perinstaliuot XP – sugebėsit susidorot ir su Vista, ir su Septynetu.

Pasiruošimas Windows perinstaliavimui

Pasidarom atsarginę C disko kopiją (arba kito disko, priklausomai nuo to, kur laikote savo Windows). To daryti nėra būtina, bet labai rekomenduoju dėl dviejų priežasčių. Jei netyčia perinstaliavimas nepavyktų, turėtumėt galimybę susigrąžinti senąją sistemą. Ir iš savo patirties pasakysiu – beveik visada prireikia kokio nors failo, buvusio C diske.
Einame į C:/Documents and Settings/jūsų_vardas ir išsisaugome aplanką „Application data“ (tarkim į D diską, nes Windows perinstaliavimo metu dings visi jūsų C disko duomenys, bet kitiems diskams nieko nenutiks). Šiame aplanke saugomi kai kurių programų nustatymai (Skype, Firefox ir pan.). Kai perinstaliuosite Windows ir susidiegsite tas programas, tiesiog nukopijuokite visą tą aplanką atgal. Jei kartais nepavyksta surasti to Application Data aplanko, pasinaudokite šiuo patarimu: Windows slepia kai kuriuos failus nuo vartotojų, todėl galite jų nerasti. Panaikinti slėpimą galite Tools > Folder options > View > Show hidden files and folders bei Display the contents of system folders (abiems uždedame varneles), to turėtų užtekti. Arba galite naudoti failų tvarkyklę FreeCommander, ji tikrai viską rodys. Application Data aplanką taip pat galite pasiekti taip: Start > Run > %AppData% > Enter.
Susirandame Windows diską arba jį „pasiskoliname“ ir įsirašome. Jeigu jau turime diską, einam prie kito punkto, jeigu dar neturim, skaitom toliau. Einam kur nors į torrent tarnybas ir pasiskolinam Windows kompaktą (aš jums šito nesakiau, jei ką). Rekomenduotina pasiieškot originalaus disko atvaizdo, su kuo mažiau pakeitimų, taigi ir mažiau galimų nesklandumų. Žiūrėkit, kad būtų su integruotomis SATA tvarkyklėmis, kad paskui nekiltų nesklandumų (berods tik XP, naujesnės Windows versijos jau juos turi). Pačiam neteko su tokiomis problemomis susidurti, tai ir padėti negaliu, pasiskaitykite šią CBL forumo temą. Bandant įrašyti Windows be SATA į naujesnius kompiuterius, gali nerasti kietojo disko. Jei jau susiradome patinkančius Windows, jungiame uTorrent ir siunčiamės (šito aš irgi nesakiau). O kol siunčiamės, einam į parduotuvę ir nusiperkam kokį nors CD-R diską (na, jeigu siunčiatės Windows „pagerintą“ versiją, užimančią daugiau nei 700MB, tai čiumpam DVD-R). Grįžę pasižiūrim, ar kompiuteryje yra kokia nors programa, skirta diskams įrašyti (CdBurnerXP, PowerISO, Imgburn, Ashampoo Burning Studio iš bėdos ir ta pati Nero). O dabar NEDAROM nesąmonių ir atsisiųsto Windows disko atvaizdo (užimančio kelis šimtus megabaitų ar daugiau) NELIEČIAM su jokiom archyvavimo programom (nors ir matytumėt ant jo WinRar piktogramą). T. y., nesugalvokit išarchyvuot to failo ir paskui įrašyt failiukus į kompaktą. Kitu atveju paskui nesiskųskit, kad kompaktas „nesibootina“. Atsidarom jūsų naudojamą diskų įrašymo programą, susirandam funkciją, panašią į „burn iso image“ (Burn DATA netinka), nurodom atsisiųstą Windows failą ir įsirašom į kompaktą.
Vos nepamiršau, reikia susirast tvarkykles (drivers). Jei planuojate įsirašyti Windows 7, tai šitą punktą praleidžiame, jie patys susiranda. Tvarkyklės tai toks daiktas, be kurio ekrane matysite baisų vaizdą, neturėsite garso ir pan. Jas reikia surašyti po Windows instaliacijos. Kai pirkote kompiuterį, jums turėjo duot kompaktą, ant kurio užrašyta „drivers“. Jei tokį „pametėm“, tai teks iš interneto susisiųsti. Jei turim nešiojamą kompiuterį, ieškom tvarkyklių pagal jo gamintoją (Google: kompiuterio modelis (paieškokit kokio nors lipduko ant korpuso arba prie pirkimo dokumentų) drivers download, pvz., asus z96js drivers download), o dar geriau: atsidarot gamintojo puslapį ir per ten ieškot. Iš bet kur siųstis nepatartina, nes didelė tikimybė, kad netiks. Jei turim stalinį kompiuterį, tai žiūrim iš kokių detalių jis sudėtas ir vėlgi per google susirandam toms detalėms reikiamas tvarkykles. Jei nežinot iš ko susideda jūsų kompiuteris, pasinaudokite programa SIW.

BIOS susitvarkymas

Perkraunam kompiuterį, trumpam turėtų atsirasti užrašas „press XXX to open BIOS“ (ar kažkas panašaus). Jei matom tą užrašą, maigom nurodytą mygtuką, jei nematom, bandom visus mygtukus iš eilės, kuris nors tiks (pvz., pas mane BIOS atsidaro maigant F2, jei jums jis netinka, išbandykit ESC, DELETE, F1 bei kitus funkcinės F juostos mygtukus). Tai reikia padaryti dar prieš ekrane atsirandant Windows paveikslėliui (tada jau per vėlu). Taigi atsidarysite BIOS (jeigu ekrane matote užrašus „safe mode“, tai atsidarėte ne tą, ko reikėjo, bandykite kitus mygtukus).
Dabar su klaviatūros rodyklėmis susirandame BOOT, BOOT PRIORITY ar pan. bei nustatome, kad pirmoje vietoje būtų jūsų cd/dvd įrenginys, o antrojoje – kietasis diskas.
Spaudžiame „save and exit“ atitinkantį mygtuką (pas mane F10) bei patvirtiname pasirinkimą.
BIOS jau sutvarkyti, baigę perinstaliuoti Windows, galite atstatyti juos į ankstesnę būseną arba palikti kaip yra, nebereiks kaitalioti kitą kartą. Tiesiog nelaikykite cd/dvd įrenginyje įkrovos kompaktų, kompiuteriui besikraunant.

Windows perinstaliavimas

Kai išėjot iš BIOS (nors galėjot ir anksčiau tai padaryti), įdėkit mūsų įrašytą Windows kompaktą į cd/dvd įrenginį, kol dar nepradėjo krautis Windows (jei pradėjo, perkraukit kompiuterį). Jei atsisiuntėt normalų kompaktą (pasiskaitykit žmonių atsiliepimus, prieš siųsdamiesi. Ir nesisiųskit labai senų leidimų, iš patirties sakau. Kadaise bandėm instaliuot iš seno kompakto, mano kompiuteris atsisakė priimt tuos Windows) ir normaliai įrašėt (o ne pridarėt nesąmonių su archyvatoriais), bei susitvarkėt BIOS, jums prieš akis turėtų išdygti užrašas „Press any key to boot from cd“, taigi paspaudžiam bet kurį klaviatūros mygtuką. Dabar šiek tiek palaukiam, kol kompiuteris nusiskaitys reikiamus duomenis. Po kurio laiko išvysime particijų tvarkymo įrankį:

Particijų tvarkymas

Kaip matote paveiksliuke, pas mane yra dvi particijos: C (su Windows) ir D (su visais failais). Dabar suformatuosime C diską (tai padaryti BŪTINA).

Dėmesio: jei kažkas anksčiau yra pridaręs nesąmonių su skirsniais, gali būti, kad particijų raidės susimašiusios (pasižiūrėkite pagal jų dydį megabaitais (MB) (tikriausiai žinot, kuris diskas pas jus didesnis), ar taip kartais nenutiko, nes, suformatavus ne tą diską, prarasite savo turėtus failus. Bet dėl to raidžių susimaišymo yra mikroskopinė tikimybė, galite nesibaiminti.

Jei pas jus naujas kompiuteris (ar naujas kietasis diskas), tų particijų nebus, o bus vien tik „Unpartitioned space“. Praleiskite keletą sakinių apie trynimą ir eikite prie kūrimo.

Taigi su klaviatūra pažymime particiją, kurią formatuosime (kaip viršuje paveikslėlyje), ekrano apačioje matote užrašą „D=Delete Partition“, taigi paspaudžiame D mygtuką.

Particijos trynimas

Dabar spaudžiame „Enter“ ir patvirtiname, kad norime ją ištrinti.

Particijos trynimo patvirtinimas

Spaudžiame raidę L, taip galutinai patvirtiname, kad norime ištrinti particiją.

Dabar mus grąžina į ankstesnį langą tik vietoje C disko matome „Unpartitioned space“. O apačioje matome „C=Create partition“, taigi spaudžiame C.

Particijos kūrimas

Atsidaro langas, kuriame prašo įrašyti, kiek skirsite vietos diskui, kuriame yra Windows. Tarkim aš saviesiems XP esu paskyręs 10998MB (maždaug 10,5 GB), kadangi pas mane XP su programomis užima apie 5GB. Vistai arba Septynetui galite drąsiai duoti 40000MB ir daugiau (kaip sakoma, ką kompiuterių gamintojai sukuria, tą Microsoft pasivagia). Jei perinstaliuojate Windows, o ne diegiate į švarų diską, siūlau pasirinkti tiek pat, kiek ir buvo anksčiau (maksimumą), kam ta nepanaudota vieta, negi kursit kelių gigabaitų particiją failams ar vargsite jungdami prie kitos. Taigi, jei lieka nepanaudotos vietos (pvz., diegiant į švarų diską) lygiai taip pat susikurkite ir dar vieną particiją būsimiems savo failams, panaudokite visą laisvą vietą.

Taigi įrašom, kiek MB duosim diskui (particijai) ir spaudžiame „Enter“ (kaip ir rodoma ekrano apačioje).

Sukurta particija

Taigi ištrynėme ir sukūrėme particiją (tai tolygu jos suformatavimui). Dabar spaudžiame Enter (nes Enter=Install). Atsidarys langas, kuriame klaus, kaip formatuoti, pasirenkame Format the partition using the NTFS file system. Jei pasirinksite senąją FAT sistemą, negalėsite į diską patalpinti didesnių nei 4GB failų.

Spaudžiame Enter (nes Enter=Continue). Pas mane pasižymėta, kad suformatavus diską, kompiuteris persikraus, vėl bus rodoma „Press any key to boot from cd“. NIEKO NESPAUDŽIAME. Prasidės Windows instaliavimas. Ten jau viskas priklauso nuo to, kaip stipriai redaguotus Windows instaliuojate. Kai instaliavau savuosius piratinius neuždavė jokių klausimų. Jei naudojate mažiau perdirbtus kažkurioje vietoje gali paprašyti pasirinkti kokius nors nustatymus (bet ten nieko sudėtingo, jei angliškai bent žodį mokate, susitvarkysite). Jei naudojate visiškai originalius Windows, gali tekti įvesti ir registracijos kodą (serial key). Tikiuosi turite tokį (piratinių kompaktų turėtojai tokių prašymų neišvys). Jei kartais tokio neturite (nejaugi?), galite paspausti ant šios nuorodos ir pasiieškoti (šito aš irgi nesakiau).

Pasibaigus instaliacijai, vėl persikraus kompiuteris, vėl NIEKO NESPAUDŽIAME, kai bus „press any key to boot from cd“. Dabar vėl reiks suvesti šiek tiek nustatymų, Windows parinkta rezoliucija, administratoriaus susikūrimas ir pan., vėlgi nieko sudėtingo.

Tik vienas dalykas – jei jau piratinius Windows naudojate, laikykite išjungtus visokius „automatic update“ ir neleiskit prisiregistruot savo Windows internete, nes pas jus atsibels senas geras „Windows Genuine Advantage Notification“. Jei netyčia padarėt tą klaidą, tai galit jį išjungti (How to Remove Windows Genuine Advantage Notifications). Beje, šito aš irgi nesakiau. Dar yra tokia programa RemoveWGA, galite ir ją išbandyti.

Perinstaliavom Windows, dabar susiinstaliuojam tvarkykles (drivers), atsinaujinam Windows su Windows Update per Internet Explorer (jei legalūs) ir gyvenam sau laimingi.

Beje, jei turit legalų Windows raktą, bet susiinstaliavot piratinius Windows, galite juos lengvai susilegalizuoti:

Atsisiunčiam programėlę „KeyFinder“ iš čia, čia arba čia.
Išsiarchyvuojam ir pasileidžiam.
Options > Change Windows Key
Įrašom legalųjį ir spaudžiam Change.

Beje, nepamirškite pasidaryti atsarginės C disko kopijos, kai susitvarkysite Windows taip, kaip jums patinka. Kitą kartą nebereiks vargti perinstaliuojant, o užteks tiesiog atstatyti kopiją ir per 10 min vėl turėsite švarią operacinę sistemą.

Papildymas

Jei perinstaliuojate Windows 7 sistemą, taip pat skaitykite ir įrašą Windows Seven instaliavimas ir perinstaliavimas.

Panašūs įrašai:

Kuriame Windows XP live cd

Kaip užblokuoti interneto puslapius

Mantas — Wed, 02 Sep 2009 15:00:58 +0000

Kadangi temoje apie one.lt blokavimą žmonės retkarčiais paklausia, kaip užblokuoti ir kitus puslapius, nusprendžiau apie tai parašyti. Tikriausiai kiekviena naršyklė turi savo vidinius blokavimo įrankius, bet juos dažnai būna labai paprasta apeiti, be to, blokavimas veikia tik konkrečioje naršyklėje. Todėl žymiai pranašesnis yra blokavimas per HOSTS failą, taip užblokuojama prieiga visoms naršyklėms.

Susitvarkome HOSTS failo nuostatas

Kadangi redaguosime šį failą, pirmiausiai reikia įsitikinti, jog mums tai bus leidžiama. Atsidarome aplanką

C:\WINDOWS\system32\drivers\etc

bei jame susirandame failą hosts (gali būti keli tokie failai, mums reikalingas tik tas, kuris neturi jokio plėtinio (be galūnės)). Windows slepia kai kuriuos failus nuo vartotojų, todėl galite jų nerasti. Panaikinti slėpimą galite Tools > Folder options > View > Show hidden files and folders bei Display the contents of system folders (abiems uždedame varneles), to turėtų užtekti. Arba galite naudoti failų tvarkyklę FreeCommander, ji tikrai viską rodys. Taigi spaudžiame dešinį pelės mygtuką ant hosts failo bei renkamės Properties, pažiūrėkite, kad nebūtų uždėta varnelė ant Read-only ir pan.

Blokuojame puslapius per HOSTS failą

Vėlgi spaudžiame ant hosts failo dešinį pelės mygtuką, renkamės open, with notepad (arba bet kuria kita tekstų rašykle). Jeigu taip nepavyksta, tiesiog atidarykite notepad programą ir nutempkite hosts failą į notepad langą. Taigi Notepad lange pamatysite kažką panašaus į (pradžia visiškai nesvarbi, viskas prasideda nuo localhost eilutės):

# Copyright (c) 1993-1999 Microsoft Corp.
#
# This is a sample HOSTS file used by Microsoft TCP/IP for Windows.
#
# This file contains the mappings of IP addresses to host names. Each
# entry should be kept on an individual line. The IP address should
# be placed in the first column followed by the corresponding host name.
# The IP address and the host name should be separated by at least one
# space.
#
# Additionally, comments (such as these) may be inserted on individual
# lines or following the machine name denoted by a ‘#’ symbol.
#
# For example:
#
# 102.54.94.97 rhino.acme.com # source server
# 38.25.63.10 x.acme.com # x client host

127.0.0.1 localhost

Taigi, norėdami užblokuoti kokią nors svetainę, apačioje parašykite kitą tokią pat eilutę kaip localhost, bet vietoje šio žodžio įrašykite blokuojamą puslapį (be http://). Pvz.,

127.0.0.1 one.lt

Visa bėda, kad blokuojamas bus tik ėjimas į one.lt. Puslapį bus galima pasiekti vedant www.one.lt, w.one.lt ir pan. Taigi teks visus juos užblokuoti, jei žiūrėjote one.lt blokavimo failą, tikriausiai matėte, kad ten yra keli šimtai eilučių, bet realiai puslapį galima užblokuoti ir su 1-4 eilutėmis, tereikia išsiaiškinti, kokie adresai jame vyrauja. Tai galima padaryti peržiūrint pirminį tekstą, bet žymiai paprasčiau būtų įsidiegti naršyklę Firefox bei įdiegti jos plėtinį AdblockPlus. Telieka atsidaryti puslapį, kurį norime užblokuoti, ir paspausti ant raudonos ABP piktogramos, atsiradusios Firefox lange, bus parodyti visi atverti elementai. Panagrinėsime puslapį draugas.lt (kaip kažkuris skaitytojas prašė).

Štai ką rodo AdblockPlus langas:

Visame sąraše dominuoja img.draugas.lt, taigi reiks ir jį užblokuoti. Pagrindinis adresas yra draugas.lt, bet jis peradresuojamas į pazintys.draugas.lt. Šiuos abu taip pat užblokuosime. Dar dėl viso pikto padarysime visų eilučių kopijas, priekyje prirašydami www.

Taigi dabar grįžtame prie hosts failo bei jame kuriame tokias eilutes:

127.0.0.1 draugas.lt
127.0.0.1 pazintys.draugas.lt
127.0.0.1 img.draugas.lt
127.0.0.1 www.draugas.lt
127.0.0.1 www.pazintys.draugas.lt
127.0.0.1 www.img.draugas.lt

Po pakeitimų Notepad lange spaudžiame File > Save. Perkrauname naršyklę bei įsitikiname, jog viskas veikia (jei neveikia, dar pabandome perkrauti kompiuterį). Minėtų draugas.lt atveju reiktų atkreipti dėmesį į eilutę su img.draugas.lt – atsakingą už paveikslėlius. Net jei kam kompiuteriu ir pavyktų atidaryti draugas.lt (įvedus kokį nors neužblokuotą adresą), paveikslai nebūtų rodomi, o kokia gi pažinčių svetainė be paveikslų? Taip pat galima blokuoti tik img.draugas.lt – tokiu atveju pati žainčių svetainė veiks, bet nebus rodomi paveikslai, taip bus sunkiau suprasti, jog jūs prikišote nagus ir kažką užblokavote.

Kuriame failą, kurį paleidus, blokavimo informacija būtų automatiškai įrašoma į hosts failą

Kad būtų patogiau draugui šunybę iškrėsti, užblokuojant kokią nors jo mėgiamą svetainę, galime sukurti tam skirtą failą, pavadintą, pavyzdžiui, „porno“, ir jam nusiųsti.

Vėlgi atsidarome Notepad programą (jei yra nežinančių, kaip ją rasti, Start > All programs > Accessories > Notepad) ir į ją rašome, ką norime užblokuoti. Blokavimo eilutės atrodys kiek kitaip nei prieš tai:

@echo off
echo 127.0.0.1    img.draugas.lt >> %WinDir%\system32\drivers\etc\hosts
echo 127.0.0.1    pazintys.draugas.lt >> %WinDir%\system32\drivers\etc\hosts
echo 127.0.0.1    draugas.lt >> %WinDir%\system32\drivers\etc\hosts
echo 127.0.0.1    www.draugas.lt >> %WinDir%\system32\drivers\etc\hosts

Kaip matote pirma eilutė specifinė, kitos identiškos, skiriasi tik blokuojamas adresas. Taip surašę visus blokuojamus puslapius, Notepad meniu juostoje spaudžiame File > Save as. Filename eilutėje įrašome blokavimas.bat ir išsaugome (failas būtinai turi būti su galūne .bat . Jo pražia nesvarbi, pvz., porno.bat ; one.bat ; draugas.lt.bat ir t.t.). Dukart pele spragtelėjus ant šio failo, duomenys bus įrašyti į hosts failą.

Kaip atblokuoti užblokuotus puslapius

Lygiai taip pat, kaip ir užblokavote. Su Notepad atsidarote:

C:\WINDOWS\system32\drivers\etc\hosts

Čia ištrinate nebereikalingas eilutes bei išsaugote. Perkraunate naršyklę.

Panašūs įrašai:

Gauk RSS naujienas į Skype, GTalk ar MSN

Mantas — Sun, 30 Aug 2009 15:00:29 +0000

Prieš kelias dienas dienas, užvedęs pelę ant dešiniajame skydelyje esančio „RSS srauto“, pastebėjau Skype piktogramą. Neatsispyriau ir paspaudžiau ją. Ilgokai palaukęs, buvau perkeltas į tarnybos iNezha prisijungimo puslapį. Jame be įprastos prisijungimo formos išvydau ir eilutę Login by MSN/Skype/Gtalk account. Ją ir paspaudžiau. Atsidariusiame puslapyje buvo pasiūlyta įvesti Skype, GTalk, MSN arba e. pašto adresą. Kadangi nei GTalk, nei MSN nesinaudoju, pasirinkau Skype, įvedžiau savo vartotojo vardą bei paspaudžiau „Get login link“.

Išvydau pranešimą, raudonomis raidėmis prašantį pridėti iNezha prie Skype kontaktų. Tai padariau paspaudęs „Add me, Click Here!“. Skype programa iš karto parodė langą su pasiūlymu pridėti naują kontaktą, sutikau. Kelias minutes palaukiau, kol per Skype gavau tarnybos roboto pasisveikinimą, šiek tiek instrukcijų bei keletą naujienų iš CNN RSS srauto.

Grįžau atgal į naršyklę bei dar kartą paspaudžiau „Get login link“. Į Skype gavau patvirtinimo nuorodą, ją ir paspaudžiau. Atsidariusiame lange tarnyba paprašo susigalvojus įvesti slaptažodį bei jį patvirtinti. Taip ir padariau ir paspaudžiau „Save“.

Viskas. Registracija baigta. Galime naudotis tarnyba. Siūloma šiek tiek papildyti savo profilio informaciją, taip ir padariau. Skiltyje „Delivery and privacy“ pasirinkau, kad siųstų atnaujinimus ne kas 15min, o kas 1min. Pasirinkę „Alerts“, galime nustatyti, kur siųsti naujienas: į Skype, MSN, GTalk, e. paštą ar „Windows Live Alerts“.

Teliko tik spausti „Subscribe“, kad įtrauktume naują RSS srautą arba „My iNezha“, kad tvarkytume jau pasirinktus srautus. Pradžiai siūlyčiau pašalinti pagal nutylėjimą į sąrašą įtrauktą CNN srautą.

Išvados: Pats internetinis puslapis veikia tragiškai lėtai, bet RSS naujienos pristatomos be problemų, maždaug per 10 minučių (kartais ir ilgiau, žinoma). Nemanau, kad toks naujienų skaitymo būdas yra labai patogus, bet mažai naujienų prenumeruojantiems gal ir tiks. Pats užsiprenumeravau tik naujus savo tinklaraščio komentarus ir fermos forumo naujus pranešimus, labai patogu.

Panašių įrašų nėra