]]>Jei reikia konteksto: skaityti pas Zeldmaną.
]]>Dabar telieka laukti kol mano taip mėgstamas WebKit išsikovos geresnes pozicijas :)
]]>Deja, kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad aršiausi XHTML šalininkai
nelabai daug žino ir apie patį standartą ir apie jo skirtumus nuo HTML ir visokius niuansus susijusius su application/xhtml+xml MIME tipu.
Kaip bebūtų gaila, ko gero labiausiai už tokį neatsakingą smegenų plovimą atsakingas toks Jeffrey Zeldmanas — žmogus nusipelnęs pagarbos už nuopelnus „nešant į mases“ www standartus, ir žmogus klaikiai nusikalbėjęs antrame „Designing With Web Standards“ leidime. Tiesa, kai papriekaištavau dėl to, paaiškinimas buvo „The “ten reasons” and “five reasons” thing was an attempt to bring mild comic relief to an amazingly boring subject.“
Hmmm? Nei juokinga, nei atsakinga.
Užtat nestebina, kad Zeldmanas į W3C sprendimą leisti XHTML2 mirti negimus savotiškai sureagavo: XHTML WTF.
Džefri, Džefri, WTF būtų buvęs tolesnis laiko ir resursų švaistymas visiškai beviltiškam reikalui: specifikacijai, kuri labai mažai siejasi su realiu žiniatinkliu, kuri visiškai neįdomi naršyklių kūrėjams ir kuri iš esmės buvo kuriama ant kreivų pamatų.
Taigi, ilsėkis ramybėj XHTML 2, ir tegyvuoja HTML5. Deja, ir Zeldmano įrašo komentaruose matyti, kaip nedaug www kūrėjų supranta kas tas XHTML, o HTML5 daugeliui iš viso mistika.
Negausūs lietuviški įrašai apie naują standartą irgi palieka liūdnoką įspūdį. Laikas rašyti „Mitai apie HTML5“? Ko gero laikas, tuo labiau, kad pats į tuos reikalus esu truputį įsivėlęs.
]]> ]]>Gražu. Solidu. Validu.
Žinoma, galiu kabinėtis prie XHTML, galiu kabinėtis prie Transitional; kodas irgi toli nuo tobulybės, bet — pastangos pagirtinos, ypač jei mano įtarimas, kad visą tai sukasi ant .NET yra teisingas.
Pagirtinos ir žmonių prižiūrinčių www.lrs.lt pastangos — bent jau titulinis puslapis tikrinamas mielai sužaliuoja „This document was successfully checked as XHTML 1.0 Transitional!“. Gaila tik, kad po vienodu validumu slepiasi skirtingo lygio kodas. Whitehouse.gov kodas netobulas, bet džiugu būtų, jei LRS tinklapis pasiektų nors tokį lygį. O trūksta ne taip jau ir daug.
Klausiat apie www.president.lt? Geriau neklauskit, ten tvyro Smartwebo tvaikas :(
www.prezidentura.lt — nekomentuosiu.
]]>Jei atvirai, tai visos įmanomos alternatyvos man nelabai patinka. „Blogas“? Na taip, įprasta ir aišku, ir gal netgi nekliūtų, bet mes jau turime tokį būdvardį; ir dar primena visokius „blogus ant durniaus“, kuriems nejaučiu jokios simpatijos. Be to, jei įmanoma, stengiuosi teikti pirmenybę lietuviškiems žodžiams, angliškas importas — tik iš bėdos.
Pliusai — trumpas, įprastas žinantiems apie ką eina kalba.
„Dienoraštis“ ir „dienynas“ man kliūva savo prasminiais atspalviais — iš karto asociacijos su livejournal.com ir „vakar gėriau kakavą, šiandien skauda galvą“ stiliaus įrašais, kasdienės buities dokumentavimu. Gal ir kaprizas, bet nelimpa man šitas chronologiškumo akcentavimas.
Pliusai — normalus, įprastas, lietuviškas žodis; nereikia išradinėti dviračio. Nors netrumpas, bet fonetiškai „glotnesnis“ už „tinklaraštį“.
„Tinklaraštis“ patinka tuo, kad (mano nuomone), tiksliausiai pataiko į esmę. Šio žodžio negirdėję arba supras iš konteksto, arba pagalvos, kad kažkada pamario žvejai nusižiūrėjo į babiloniečių dantiraštį ir sukūrė savo raštą, o tu dabar jį šifruoji :(
Minusai — gana griozdiškas, neįprastas.
VLKK dar siūlo įdomią alternatyvą — „asmenraštis“. Tarti lengviau, bet kitoje diskusijoje blogas.lt/irzlus labai gerai pagavo kuo ir man kliūva šis variantas:
tačiau asmenraštis, kad ir apibūdina kas yra “blog”, kitą vertus nenusako pilnai, jog tinklaraštis egzistuoja internete (ir tik jame?), taip pat šis terminas sudaro prielaidą nuomonei, jog asmenraštis – kažkas asmeniško ir konfidencialaus, tuo tarpu tinklaraščiai nukreipti į sociumą.
Tokie reikaliukai. Širdis linksta prie „tinklaraščio“ kaip pataikančio į prasminį dešimtuką, liežuviui lengviausia „blogas“, o protas turbūt pasistengs, kad kuo rečiau tektų TAI kaip nors įvardinti :)
]]>Atsakymą į šį klausimą aš turiu ir jis paprastas — „taip kaip noriu nemoku, taip kaip moku nenoriu“ — ir tuo pačiu puikiai suvokiu, kad nieko nedarant niekas ir nesikeis.
Taigivat, šimtaseilinį kartą bandysiu startuoti iš naujo. Yra kelios senos idėjos juodraščiuose, yra kelios naujos galvoje.
Noriu nenoriu teks padirbėti su WordPress temomis, tai tuo pačiu bus ir proga pakeisti dizainą — tikiuosi iki to laiko visi naudojantys Firefox 2 atsinaujins iki trečios versijos ;).
Tematika nesikeis — www technologijos, usability ir susiję dalykai, kartais įmaišysiu ko nors obuoliukinio ;)
Iki susitikimo!
]]>class ir id atributų…Matyti, kad įstatymą ir rekomendacijas ruošė išmanantys žmonės, kaip pasakoja pats Peter-Paul, sugebantys apie interneto technologijas ir accessibility diskutuoti ir tarptautinei www konferencijai gėdos nepadarysiančiu lygiu.
O Lietuvoje? Lietuvoje mes turime LRV nutarimą Nr. 480 “DĖL BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ INTERNETO SVETAINĖMS APRAŠO PATVIRTINIMO”. Priimtas dar 2003 m. balandžio 18 d. atnaujintas 2006-10-25 (atnaujinimas, jei neklystu – tik pavadinimo keitimas).
Apie web standartus ir accessibility truputį užsimena vienintelis (ir už tai ačiū!) punktas:
26. Įstaigų interneto svetainėse siūloma laikytis Pasaulinio interneto tinklo konsorciumo rekomendacijų, apibrėžiančių interneto tinklalapių modeliavimo kalbų naudojimą (rekomendacijos skelbiamos tinklalapyje http://www.w3.org/TR). Įstaigų interneto svetainių peržiūrai negali būti reikalaujama specialios komercinės programinės įrangos. Dokumentai tinklalapiuose turi būti prieinami naudojant ir atvirus (aprašytus) duomenų failų formatus (HTML, PDF ir kita). Rekomenduojama tinklalapius pritaikyti duomenų perdavimo protokolą palaikantiems bevieliams ryšio įrenginiams.
Aš dar 2005-ųjų pavasarį bambėjau šia tema rašiusiam “Veido” žurnalui, kad reikalavimai sau, realybė sau. Teoriškai arklys, praktiškai neatsikelia… Reikia manyti, kad per tuos porą metų arklys visai padvėsė, nes vaizdas iš blogo palaipsniui tapo kraupus.
Nors… Negaliu sakyti, kad šie reikalavimai visai neturi praktinio pritaikymo. Iš vienos pusės, Informacinės visuomenės plėtros komitetas (kurio nekompetencija abejoti neturiu pagrindo) turi darbo rengdamas ataskaitas, apie tai, kad va, svetainės reikalavimų neatitinka, bet šiemet neatitinka jau mažiau nei pernai. Labiau graudu, nei juokinga, kad pati atskaita pateikiama tik kaip MS Word dokumentas. O kas nutiko aukščiau cituotam reikalаvimui dokumentus pateikti atviru formatu?
Dar graudesnis vaizdas – užsukus į “pritaikyta neįgaliesiems” (beje, tokios atskiros versijos egzistavimas jau patikimas pranašas, kad accessibility srityje gero nelauk). Kažkoks košmaras ir pasityčiojimas :(. Blogiausia, kad kažkam užteko įžūlumo visą tai papuošti WAI-AA ženkleliu. Atsiprašau, gerbiamieji, bet mėšlo krūvą puoškite nepuošę Chanel No. 5 etikėtėmis, esmės tai nepakeis.
Antrasis praktinis pritaikymas įdomesnis, bet paliksiu jį kitam kartui, tai verta atskiro pasakojimo.
Ar aš noriu olandiško įstatymo Lietuvoje? Ne. Kaip sakė Bulgakovo herojus profesorius Preobraženskis: разруха не в клозетах, а в головах
. Joks įstatymas kodo nesutvarkys ir kompetencijos nepakels. O kai mes patys prisiimsime atsakomybę už tai ką ir kaip darome, kai imsime gerbti savo darbą, užsakovus, ir svarbiausia – vartotojus, tada neliks ir poreikio drakoniškiems įstatymams.
javascript: nėra.Niekada, niekada nuorodose nenaudokite href="javascript:".
Vienas labiausiai erzinančių dalykų, kai bendaršydamas viduriniu pelės mygtuku/ratuku sumaigai dėmesį atkreipusias nuorodas – jos atsidaro naujose kortelėse (tab’uose).
Eini skaityti ir randi tik tuščią langą ir adreso eilutėje besipuikuojantį “javascript:”.
Nenoriu dabar išsiplėsti apie naujų langų atidarymo pliusus ir minusus, bet jei jums laaaabai reikia naujo lango, padarykite civilizuotai. href attribute turi būti nuoroda į galutinį dokumentą: ar tai būtų didesnio formato paveikslėlis rodomas paspaudus ant sumažintos versijos, ar formos lauko aprašymas, rodomas iššokančiame lange paspaudus nuorodą “pagalba”.
Kai nuoroda veda tiesiog į dokumentą, niekas nesugriūva:
Visišku blogiu javascript: pavadinti negaliu, nes, nors nuorodose jam vietos nėra, bet kai kur šis pseudo protokolas praverčia. Kalbu apie bookmarklets.
Va šis
javascript:(function(){
alert(document.getElementsByTagName('table').length)
})();
Užvakar visai netyčia pakliuvau į vienos lietuviškos kompanijos tinklalapį, kuriame visa navigacija suregzta būtent su tuo nelemtu javascript:. Suregzta ne bet kaip, o su fantazija, nes funkcija, kuri turi rodyti kažkokį puslapį realizuota window.content.location = 'somepage.html' motyvais. Trys skirtingos nuorodos – trys skirtingos funkcijos.
O firma tikrai ne nauja, bet kažkaip buvau ją pamiršęs. Javascript mano naršyklėje, lamei, veikia, tai panaršiau. Nuostabūs tekstai, nežinau, ką jie rūkė juos rašydami, bet, pasak Woody Alleno, verčiau tegul nebando to vežti per muitinę. Tiek daug buzzword’ų ir stantrumpų ir taip mažai prasmės vienoj vietoj senokai neteko matyti. Akivaizdu, kad šios knygos jie neskaitė (labai gera knyga, rekomenduoju). O gal aš tiesiog per kvailas suprasti tokius dalykus kaip “We are creating innovation because of innovation”.
Žinote ką, vaikinai, jei tokia navigacija yra inovacijos pavyzdys, tai grabe aš mačiau tokią inovaciją.
]]>