Artūras Račas

Kas ir kodėl bijo R.Pakso?

2013-05-17T09:59:11Z

Savaitraštis 15min 2013 05 17

***********************

Po apkaltos proceso, kurio metu R.Paksas buvo pašalintas iš prezidento pareigų, praėjo jau daugiau nei devyneri metai, tačiau, panašu, kad R.Pakso Lietuvoje vis dar kažkas bijo. Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad bijo beveik visi. Čia kalbu apie politikus ir partijas.

Tokia išvada peršasi po šią savaitę įvykusio Seimo Konstitucijos komisijos posėdžio, kuriame buvo planuojama apsispręsti dėl Konstitucijos 56 straipsnio pataisos siekiant įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą. Planai tikrove netapo ir jokio sprendimo priimta nebuvo.

Jei pamiršote, tai Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad R.Pakso teisės, uždraudžiant jam iki gyvos galvos kandidatuoti į Seimą, buvo pažeistos, nes toks draudimas buvo neproporcingas. Tas sprendimas buvo paskelbtas 2011 metų sausio 6 dieną, tai yra, beveik prieš dvejus su puse metų, tačiau įgyvendinant šį sprendimą, per tą laiką iš esmės nieko neįvyko.

Kodėl nieko nevyko iki 2012 pavasario paaiškinti nesunku: prisimenant, kaip prasidėjo apkalta, kam tuomet dirbo Valstybės saugumo departamentas ir jo tuometinis vadas M.Laurinkus bei su kuo draugavo KT pirmininkas E.Kūris, tikėtis, kad konservatoriai ir liberalai puls įgyvendinti EŽTT sprendimą, būtų buvę naivu. Natūralu buvo, kad A.Kubilius ir kompanija pasirinko sprendimo vilkinimo kelią ir sudarinėjo darbo grupes, dėl kurių dabar “skalbia” A.Butkevičių. Tų darbo grupių pagrindinis uždavinys buvo padaryti taip, kad sprendimo nebūtų. Padėjo ir Konstitucinis Teismas, jau be E.Kūrio, bet vis dar su dvasiomis, be jokių nagrinėjimų buvo paskelbęs, kad R.Pakso problemą išspręsti gali tik Konstitucijos keitimas.

Tiesa, tada visi, įskaitant ir prezidentę Dalią Grybauskaitę bei dabartinius R.Pakso koalicijos partnerius, apsimetė kvailiais ir suvaidino, kad to Konstitucinio Teismo pareiškimo nesuprato. Ir 2012 kovą priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, neva išsprendžiančias problemą. Nors visi žinojo, kad jos nieko nesprendžia, o tik leidžia problemos sprendimą atidėti dar mažiausiai pusmečiui. Toks savotiškas spektaklis, kuriame sudalyvavo ir savo vaidmenis atliko visi: darbiečiai, vieningai balsavę už, socialdemokratai, pasidaliję perpus ir prezidentė, iš anksto žinodama, kad dalyvauja farse, pasirašiusi jos požiūrio į teisę vertą įstatymą.

O tada jau beliko apsireikšti V.Andriukaičio iššauktoms E.Kūrio vardo Konstitucinio Teismo dvasioms ir viskas baigėsi kaip ir buvo planuota – 2012 Seimo rinkimų išvakarėse įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir R.Paksas liko ten, kur ir buvo – Lietuvos politikos užribyje.

Labai tikėtina, kad jis ten liks dar ilgai, nes po gegužės 15 dienos Konstitucijos komisijos posėdžio peršasi išvada, kad R.Pakso Lietuvos politikoje matyti nenori ne tik visur Kremliaus ranką matantys konservatoriai, bet ir dabartiniai R.Pakso partneriai – Darbo partija ir LSDP. Panašu, kad ir jie renkasi konservatorių jau išbandytą taktiką –nieko nedaryti ir kiek įmanoma ilgiau vilkinti probemos sprendimą.

Kodėl R.Pakso bijojo konservatoriai – aišku, o štai kodėl jo bijo dabartiniai “partneriai”, paaiškinti nėra lengva. Dar sunkiau paaiškinti, ko bijo pats R.Paksas, nuolankiai leidžiantis savo “partneriams” laikyti jį užribyje.

O gal čia tiesiog spektaklio tęsinys, tik mes neturime programėlių ir nežinome, kas kokį vaidmenį atlieka?

Apie autizmą

2013-05-13T19:51:12Z

Savaitraštis 15min 2013 05 09

*****************

Man baisu. Nes pastaruosius dvidešimt metų man ant galvos neauga plaukai. Ne tai, kad visai neauga, bet šukų nereikia.

Man tai visai netrukdo, nes kai kas sako, kad taip net gražiau, tačiau tai manęs visai neguodžia. Ypač – kai girdžiu kalbant iš mano kišenės finansuojamos Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką J.Pundzių ir iš ten pat savo algą gaunantį sveikatos apsaugos ministrą V.Andriukaitį.

Pirmojo gyvai kalbant negirdėjau ir jo nepažįstu, tačiau kai išgirdau antrąjį per televiziją visai Lietuvai skelbiant, kad nutukimas gali sukelti ne tik vėžį, bet ir autizmą, pasidarė tikrai baisu.

Ir iš karto prisiminiau, kažkieno siūlymą, kad kandidatuojantys į Seima, šalia biografijos, privačių interesų deklaracjos ir kitų dokumentų, privalėtų pristatyti ir pažymą apie psichinę sveikatą. Aš tam siūlymui nebūčiau linkęs pritarti, nes noriu, kad per Seimo rinkimus, priešingai nei LSDP suvažiavime, būtų iš ko rinktis. Tačiau, klausydamas V.Andriukaičio, pagalvojau, kad koks nors papildomas dokumentas galbūt ir nepamaišytų.

Pavyzdžiui, koks nors kokios nors srities kompetencijos įvertinimas arba bent jau minimalus intelekto testas (su sveikam protui įveikiama 80 taškų riba).

J.Pundziaus, kaip ir minėjau, nepažįstu, tačiau spėju, kad, įvedus papildomus kandidatavimo į Seimą reikalavimus, V.Andriukaitis šiandien nebūtų nei Seimo nariu, nei sveikatos apsaugos ministru.

Aš, žinoma, ne medikas, tačiau nepaisant to, man niekada nekilo mintis, kad gesintuvas ir “Raniberl” yra tolygūs pasirinkimai, kaip kad bando įteigti TV reklama. Galite, žinoma, ginčytis, tačiau aš manau, kad tam nereikia mediko diplomo. Pastarojo taip pat nereikia, kad suprastum, jog antsvoris niekaip negali sukelti autizmo. Suprasti tai pakanka bendrojo išsilavinimo ir to, kas vadinama sveiku protu.

Tiesa, gali būti, kad V.Andriukaičiui suprasti sutrukdė ne kompetencijos ar intelekto stoka, bet nepakankamas užsienio kalbos žinojimas, nes žinią apie antsvoro įtaką autizmui jis parsivežė iš ES sveikatos ministrų susitikimo.

Tačiau esmės tai nekeičia, ir man vis tiek baisu. Nes jei šandien Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras rimtu veidu svarsto apie galimybę padidinti mokesčius Lietuvos piliečiams, kurių kūno masės indeksas viršija ministerijos nustatytą normatyvą, tai nėra jokios garantijos, kad rytoj jis taip pat rimtai nediskutuos galimybės apmokestinti plikių arba plokščiapėdžių. Arba tų, kurie augina barzdas, kaip kad buvo sugalvojęs Petras I, kai kirviu kapojo langą į Europą. V.Andriukaičio bando mosuoti tuo pačiu kirviu, aiškindamas, kad privačios sveikatos draudimo bendrovės Europoje labai domisi antsvoriu, tabako ir alkoholio vartojimu.

Aš spėčiau, kad V.Andriukaitis apie sužinojo skaitydamas profesionalių vertėjų išverstą tekstą, nes tai tiesa. Tačiau taip pat spėju, kad vertėjai pamiršo pasakyti V.Andriukaičiui, kuo skiriasi privatus sveikatos draudimas nuo Lietuvoje veikiančio privalomojo sveikatos draudimo ir ką kiekvienam piliečiui garantuoja Konstitucijos 53-iasis strapsnis.

Aš – ne vertėjas, bet man nesunku: tame straipsnyje nėra nė užuominos apie barzdas, plikes, plokščiapėdystę, antsvorį, rūkymą ar alkoholio vartojimą.

Kita vertus, V.Andriukaitis, juk yra Seimo narys, tad gali siūlyti keisti Konstituciją ir joje numatyti, kokio dydžio PSD įmokas turėtų mokėti jo kolega Seime E.Vareikis.

Aš asmeniškai tokią ministro iniciatyvą visokeriopai palaikyčiau.

Я не поэт, но я скажу стихами

2013-05-06T19:28:59Z

Kažkaip praleidau paskutinę madą… Bet skubu prisijungti

http://www.articlesextra.com

************************

Be reikalo tu sugrįžai,

Nepagalvojai, neapskaičiavai

Nes niekada skaičiuoti juk ir nemokėjai,

Kaip ir rašyti ar mąstyti, nes ne visiems juk duota,

Pats žinai.

Sėdėtum sau dabar Albione, kur ūkanos neišsisklaido

Ir niekas taip ir nesuprastų, kas esi.

Per ūkanas juk nematyti, kad radijuje skydinės

Tik balsas aidi, o minčių nėra, nes tekstas svetimas

O momenėlis minkštas.

Minkšta ir ta kita vieta, kuria tikėjais plačiai apsėsti

Ne veltui dirvą juk ruošei metus prieš grįždamas

Ir skalijai be paliovos ant tų, iki kurių tau kaip iki mėnulio

Kurio fazes skaičiuoji, matyt, tikėdamasis nušvitimo

Bet neprašvinta vis

Trmpam padėjo ir sugrįžai kaip tie iš fabrikų, kur vištos be galvų

Panašios į tave, tik su sparnais, kuriuos bandei užsiauginti

Užaugo… kaip pas vištą, mosuok kiek nori, bet neskrisi

Ir fabriko jau nebėra kur grįžti, nes tavo vištos nupeštos seniai

O tu net ne gaidys

Jei būtum bent rytais galėtum pagiedoti, tikėdamasis, kad išgirs

Dabar gi lieka tik anų laikų godoti

Ir laukti grūdo, kurį galbūt numes Mantukas, Algis ar Andriukas

Už laiką, šierą ar tūpsniuką arba parduotą rašinuką

Tik ne rinkimų metas jau

Yra dar televizija, kurios ekranas žydras sutalpina net tave

Ir laikraštis kur bėdžiai nelaimingi laukia tavo žodžio

Apie Turkmėnistano prezidentą Nazarbajevą ir žemę neparduodamą

Nevykusią lietuvišką poeziją, gauruotą ranką iš Rytų ir sušius iš Japonijos

Tam bėdžiai ir yra, kad tavimi tikėtų.

O kuo tikėti tau, kai nebėra “Žmonių istorijų”, ir VAE jau nebestatys

Kai Anglija penkis kartus jau aprašyta, o žąsys nededa kiaušinių

Tautinių stringų pats neužsidėsi, nes vis dar nebėgioji

Ir pavydėti nieks jau nepavydi tavo išminties

Nes dvokia ji

Be reikalo tu sugrįžai ir pats dabar jau tai žinai

Nepagalvojai, neapskaičiavai, galėtum – grįžtum, bet su Ryanair tu neskraidai

Bet juk bėda ne ta, nes niekada nesupratai kad mesijų nėra

Kad tai tik pasaka, kurią vaikystėje girdėjai ir tikėjai, kad taip būna

Nes minkšta tau ir apačioj ir viršuje.

Mokesčių reforma miršta negimusi?

2013-05-05T10:59:01Z

Savaitraštis 15min 2013 05 03

************************

Esu nepataisomas optimistas. Pamenu, kai 2008-aisiais rinkimus laimėjo konservatoriai, tikėjausi, kad bent jau žiniasklaidoje, tai yra, toje srityje, kuri man tada labiausiai rūpėjo, bus daugiau skaidrumo ir mažiau korupcijos. Viskas baigėsi tuo, kad vienas Kembridžo auklėtinis prieš pat rinkimus papirkinėjo žiniasklaidą, o visa TS-LKD savo rinkimų agitaciją vykdė valstybės įmonės lėšomis per jiems be jokio konkurso dirbusią viešųjų ryšių bendrovę.

Dabar vėl tas pats: tikėjausi, kad socialdemokratai iš tiesų imsis mokesčių reformos ir pabandys iš tiesų įgyvendinti solidarumo ir teisingumo principus bei išsrėbti tą jovalą, kurį ignoravo prieš juos buvę valdžioje.

Panašu, kad viltis teks atdėti dar mažiausiai ketveriems metams, nes tai, kas viešai buvo paskelbta apie A.Butkevičiaus sudarytos mokesčių reformos darbo grupės siūlymus, neprimena nei solidarumo, nei teisingumo, nei pagaliau reformos. Tiesa, šiek tiek panašu į socializmą.

Pastarąjį ypač primena siūlymai vėl sujungti privalomojo sveikatos draudimo mokestį su gyventojų pajamų mokesčiu, kas iš esmės reikštų, jog jokio draudimo nė kvapo nebeliktų (nors to kvapo, tiesa, ir dabar nedaug buvo), o sveikatos apsauga būtų apmokama pagal kažkada taip ir neįgyvendintą principą: iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius.

Socializmu kvepia ir darbo grupės siūlymai dėl PVM lengvatų: ji iš esmės kaip ir prieš jas, bet ne visai. Nes juk tarp lygių socializme visada yra lygesnių. Šiuo atveju tai viešbučiai ir gal net pats darbo grupės vadovas S.Jakeliūnas, tikriausiai gyvenantis daugiabutyje ir todėl manantis, kad PVM lengvata šildymui yra gal ir ne visai gera, bet atsisakyti jos nereikėtų. Nes premjeras A.Butkevičius į Turniškes, atrodo, taip pat dar neišsikėlė.

Socializmo dvasia alsuoja ir S.Jakeliūno pasvarstymai apie antros pakopos pensijų fondus, kuriuos darbo grupės vadovo nuomone, iš viso reikia naikinti. Negirdėjau, ką S.Jakeliūnas siūlo daryti su tuose fonduose sukauptomis lėšomis, bet turiu įtarimą, kad pagal bendrą darbo grupės logiką, jas tikriausiai reikėtų perkelti į “Sodrą”. O po to padalinti visiems po lygiai.

Tiesa, socializmas ir solidarumas čia atrodo ir baigiasi, nes kiti pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl palūkanų apmokestinimo nuo 10 tūkstančių litų ar “Sodros” lubos nuo maždaug 7500 litų, rodo, kad A.Butkevičiaus socialdemokratai orientuojasi į savo patriarcho A.Brazausko socialdemokratijos modelį, kurio taikinys – lengvesnis gyvenimas tiems, kurie uždirba ne mažiau 20 000 ir banke laiko daugiau, nei kompensuojama pagal indėlių draudimo įstatymą.

Kai kas, žinoma, gali prieštarauti sakydami, jog tikrai socialdemokratinis yra siūlymas mažinti neapmokestinamą pajamų dydį mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Taip galėtų būti, jei ne čia pat esantis siūlymas didinti gyventojų pajamų mokestį, nes juk reikės kažkaip finansuoti bazinę pensiją, kurią mokėti darbo grupė siūlo iš biudžeto. Tai kur čia ta reali nauda tam žmogui, jei NPD didės kartu su GMP tarifu?

O įdomiausia tai vis dėlto yra tai, kad pripažindamas, kad jų siūlomų “reformų” kaina yra maždaug 1 milijardas litų, S.Jakeliūnas nė pusę lūpų neužsimena, kas vis dėlto už tai mokės. Nes nekilnojamojo turto mokestis kol kas nesvarstytas, o apie 100 000 ūkininkų, “vargšų” advokatų, notarų ir antstolių solidarų apmokestinimą – iš vis nė žodžio.

Bet vis dar esu optimistas. Palauksiu dar ketverius metus.

Ar mes žirgo galvos, ar ne?

2013-05-02T13:11:17Z

Kai paskutinį kartą buvau Latvijoje, manęs viena kolegė paklausė, kodėl mes, lietuviai, braliukus vadiname žirgų galvomis, nežinojau ką atsakyti. Po to, žinoma, pagooglinau ir radau, kad tai galbūt dėl to, kad latvių moterų galvos didelės (niekada nekrito į akis) arba dėl to, kad Rygos įlanka žemėlapyje primena arklio galvą. Pastarąją pamatyti reikia gana lakios vaizduotės, bet kitą kartą turėsiu bent jau tokį paaiškinimą.

Bet, jei kalbant apie žirgų galvas, omenyje turimas tam tikros substancijos kiekis, tai gal tie braliukai latviai ne tokie jau ir žirgai, palyginti su mumis lietuviais… Na, bent jau ne visose srityse.

Štai visai neseniai netyčia (ačiū “Skyders” ir “Brodvėjui”) susidūriau su prieš Velykas startavusia iniciatyva. Vadinasi ji Lietuva 2.0 ir plačiau apie ją galima pasiskaityti jų pačių puslapyje.

Jei labai trumpai, tai du jauni ir protingi vaikinai, kurie padarė tai, apie ką prieš rinkimus kalbėjo visi politikai ir visi internetai: instrumentą, kuris leidžia nepakeliant sėdynės nuo kėdės (o, žinia, ji keliasi gana sunkiai, nepriklausomai nuo jos apimties), dalyvauti politikoje.

Kai man pasakojo, tai aš net nepatikėjau, bet po to pasitikrinau ir pasirodo, jog viskas tiesa. VRK ir amžinas jos pirmininkas Z.Vaigauskas oficialiai palaimino parašų už piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo pataisas rinkimą, duomenų apsaugos inspekcija davė visus reikalingus leidimus, viskas tvarkingai ir kaip reikalauja įstatymai. Tiesa, yra vienas “bet” – VRK dokumentuose apie tai, jog parašus galima rinkti ir elektroniniu būdu, neužsimenama, bet iniciatyvos organizatoriai prisiekinėja, kad dėl to buvo sutarta.

Aš jais tikiu. Bet man nesitiki, kad viskas gali būti taip paprasta. Spėju, kad taip pat galvoja ir Z.Vaigauskas su visa VRK – tipo, leiskim, tegul pažaidžia, vis tiek nieko nesurinks. Nes, žinodami, kad mes, lietuviai, dažniausiai tik pliurpti sugebame, jei tikriausiai net nepagalvojo, ką darys, jei tie parašai vis dėlto bus surinkti.

Patikrinti tai galima vieninteliu būdu. Per likusį mažiau nei mėnesį surinkti tuos reikalingus 50 000 parašų ir įteikti juos Z.Vaigauskui lėkštelėje mėlynais pakraštėliais.

Kol kas seksi gana sunkiai: mano parašas buvo tik 223-as, o tai reiškia, kad reikia dar kiek daugiau nei 49 000.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo labai daug ir labai baisu, bet kaip žmogus, turintis šioje srityje šiokios tokios patirties, drįsčiau teigti, kad tai visai nesunku. Žinoma, jei yra noro ir suvokimo, kam tai darai. Ir ypač jei – visai be jokio pykčio – visi storašikniai Facebook nykštukai imtų ir pajudintų savo storas subines. Ką reiškia 50 000 palyginti su 1 mln. ten esančių?

Prisimenant braliukus latvius, tai jie jau sugebėjo surinkti parašus keliolikai įstatymo iniciatyvų ir kelios iš jų Seime buvo palaimintos. Tiesa, ten surinkti reikia tik 10 000 parašų, bet mūsų tai juk gerkai daugiau nei jų. Be to, nes gi labai mėgstame girtis, kad mūsų ir internetas sparčiausias ir bankininkystės sistemos geriausios ir mes labai jomis naudojamės.

Klausimas iš tiesų tik vienas ir labai paprastas: kas – mes ar braliukai latviai iš tiesų yra didesni žirgo galvos, kai kalbame apie norą kažką padaryti ir tai, kas vadinama pilietine iniciatyva.

Atsakymą galime gauti per 24 dienas.

LŽLEK kvankos ir jų naujas (senas) vadovas L.Slušnys

2013-04-29T17:15:36Z

Kaip tik šiandien, duodamas interviu ir paklaustas apie žurnalistų savireguliacijos institucijas, sakiau, kad didžiausia problema yra ta, kad tiek Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje, tiek Radijo ir televizijos komisijoje, tiek Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje ar LRT Taryboje, daugumą dažnai sudaro žmonės, neturintys reikamos komptencijos, nesuprantantys savo funkcijų, o kartais – na, nepykite, bet labai tinkamas terminas – paprasčiausi dundukai.

Kodėl apie tai kalbu? Ogi todėl, kad grįžęs perskaičiau, jog Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininku vėl išrinktas Linas Slušnys…

Čia būtent vienas iš tų aukščiau paminėtų visiškos nekompetencijos ir savo atsakomybės nesuvokimo atvejis. Deja.

Deja sakau todėl, kad šiaip man atrodo, jog L.Slušnys yra profesionalas. Toje srityje, kurioje dirba. Ir kaip žmogus jis visai nieko. Bet tik iki tol, kol nekalbame apie jį kaip LŽLEK pirmininką.

Nes dabar jis (kartu, žinoma, su visa komisija) atlieka tokio savotiško juokdario vaidmenį. Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad jis tai daro tik dėl jau minėtos kompetencijos stokos ir todėl, kad nesuvokia savo atsakomybės už žiniasklaidą, nors kai kas mano, kad taip nėra ir kad L.Slušnys, kartu su kai kuriais komisijos nariais vykdo užsakymus.

Kartais susidaryti tokį įspūdį visai nesunku, ypač kai skaitai, kokius sprendimus priima tos pačios sudėties komisija tais pačiais klausimais.

Štai žiūrėkime, 2012 sausio 23 dieną, LŽLEK, kuriai vadovauja tas pats L.Slušnys, priima tokį sprendimą:

8.1. D. Jonikienės skundas dėl įžeidinėjimų Facebook

Daiva Jonikienė teigia, kad BTV žurnalistas A. Užkalnis ir jo palaikymo komanda socialiniame tinklapyje Facebook įžeidinėjo D. Jonikienę, jos pažįstamus ir draugus.

Nuspręsta:

Skundą atmesti ir nesvarstyti, nes tai ne Komisijos kompetencijos klausimas. Komisija vertina tik žurnalistų darbo produktą – konrečias publikacijas ir laidas.

Prabėga metai. ateina 2013 metų vasario 18-oji ir LŽLEK, vadovaujama L.Slušnio paskelbia:

3. Svarstyta: A. Račo, P. Gražulio, I. Šiaulienės skundai dėl A. Ramanausko publikacijos www.facebook.com

Posėdyje dalyvavo A. Račas. Artūras Račas prašo įvertinti 2012-12-31 socialiniame tinkle www.facebook.com išspausdintą Algio Ramanausko publikaciją “Metų šūdo” apdovanojimai”. Teigiama, kad tai – nei Visuomenės informavimo įstatymo, nei Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normų neatitinkantis tekstas. A. Račo manymu, neetiškai pasielgė ir A. Bačiulis bei A. Užkalnis šį tekstą išplatinę savo paskyrose socialiniame tinkle Facebook. Seimo narys Petras Gražulis mano, kad minimoje publikacijoje buvo apšmeižtas miręs kolega Julius Veselka. Lietuvos siacialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė mano, kad publikacijoje komentaras apie premjerą Algirdą Butkevičių yra žeminančio pobūdžio ir prasilenkiantis su žurnalisto etika ir viešo asmens atsakomybe.

Nuspręsta:

1. Vertinti www.facebook.com viešuose profiliuose išreikštas nuomones Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso požiūriu, kadangi tokiu būdu skelbiama informacija yra viešoji informacija, t.y. vieši profiliai, nemokamai prieinami kiekvienam asmeniui su prenumeratos galimybėmis, sukurti su tikslu viešai skleisti savo poziciją ir nuomonę, suburti kuo daugiau prenumeratorių ir sekėjų. Tačiau vertinti tik tuo atveju, kai šių profilių autoriai, t.y. jų skleidžiamos viešosios informacijos rengėjai, yra profesionalūs žurnalistai arba visuomenės informavimo priemonių viešosios informacijos rengėjai. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą, profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas.

2. 2012-12-31 A. Ramanausko publikacijos “Metų šūdo” apdovanojimai” (www.facebook.com) tekste “Metų durnius” buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 4 str.

3. 2012-12-31 A. Ramanausko publikacijos “Metų šūdo” apdovanojimai” (www.facebook.com) tekste “Metų tango down” buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 4 ir 38 str.

4. 2012-12-31 A. Ramanausko publikacijos “Metų šūdo” apdovanojimai” (www.facebook.com) tekste “Metų idiotas” buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 4 str.

Matote skirtumą? Iš pradžių – nevertinti, nes tai ne LŽLEK kompetencija, o po to – ne tik vertinti, bet ir pripažinti, kad tai yra viešoji informacija, kai ją rengia “profesionalūs žurnalistai arba visuomenės informavimo priemonių viešosios informacijos rengėjai”.

Aš jau tada sakiau, kad tokį sprendimą galėjo priimti tik trenkti kvankos (LŽLEK įteisintas etiškas terminas, jei ką), bet kvankos taip nemanė.

O žinote kodėl? Ogi todėl, kad kvankos nesupranta, ką daro ir kad jiems iš esmės nerūpi, ką jie daro.

Nes 2013 metų balandžio 15 dieną, LŽLEK, vis dar vadovaujama L.Slušnio nusprendia štai ką:

5. Svarstyta: Kiti klausimai

5.1. D. Rėklaičio skundas dėl informacijos facebook.com

Dainius Rėklaitis prašo įvertinti interneto portalo facebook.com A. Užkalnio paskyroje parašytą komentarą. Nuspręsta: Skundo nesvarstyti, Komisija nevertina pokalbių socialiniuose tinkluose.

Palyginkite šį sprendimą su vasario 18-osios. Randate panašumų? O skirtumų?

Aš tai randu ir man kyla paprastas klausimas: ar LŽLEK nariai, kartu su jau perrinktu pirmininku L.Slušniu, tikrai yra kvankos iš prigimties, ar jų sprendimai priklauso nuo to, kas skundžia ir kas yra skundžiamas.

Aš vis dar nesiryžtu į šį klausimą atsakyti.

Gal jums pavyks.

P.S. Blogiausia, kad nepaisant to, ką apie LŽLEK asmeniškai galvoju, esu priverstas su jais bendradarbiauti, nes ši kvankų institucija, nors tai gali ir nuskambėti kiek keistai, yra įstatymas. O aš įstatymų stengiuosi laikytis. Todėl lieka tik kantriai laukti, kol kvankas pakeis žmonės, turintys kompetenciją ir stuburą.

O L.Slušnys, jei būtų garbingas žmogus ir bent kiek vertintų savo reputaciją po tokių sprendimų turėtų atsistatydinti. Nebent… žino, ką daro.

Atnešim Dievą į namus?

2013-04-28T18:28:05Z

Savaitraštis 15min 2013 04 26

********************

Mano senelis Juozas Laurynas, kai jam buvo jau virš 70 metų, neretai iš Pažečių kaimo į Betygalą maždaug septynis kilometrus pėdindavo pėsčias. Išeidavo apie šeštą valandą ryte, kad suspėtų mišioms, kurios prasidėdavo dešimtą.

Tai buvo sovietmečiu, troleibusai, autobusai ir apskritai joks visuomeninis transportas iš Pažečių į Betygalą nevažinėdavo, tačiau tokių kaip mano senelis mišioms susirinkdavo ne viena dešimtis.

Aš taip niekada ir nesupratau ko jie visi ten eina, tačiau man vis tiek buvo gražu. Nes žmonės turėjo tikslą ir jo siekė. Tegul ir tik sekmadieniais.

Bet dar labiau nesuprantu, ką nori pasakyti jau buvęs Vilniaus arkivyksupas metropolitas J.A.Bačkis, teigdamas, jog Vilniuje reikia naujos bažnyčios, nes tikintieji iš Vilniaus Justiniškių ir Pašilaičių, norėdami nuvykti į mišias, turi važiuoti arba į Laisvės prospektą, arba į Kalvarijas.

Nors esu netikintis, bet tokie J.A. Bačkio teiginiai mane įžeidžia. Pirmiausia, kaip Juozo Lauryno, kuris buvo tikintis, anūką. Nes J.A.Bačkis bando mane įtikinti, kad mano senelio tikėjimas ir noras (kurį aš gerbiau ir gerbiu) pasimatyti ir pasikalbėti su neva egzistuojančiu Dievu nėra vertas 15 minučių kelionės troleibusu arba autobusu. Galbūt pats J.A.Bačkis į mišias visada važinėjo septintuoju BMW, bet aš juk iš patirties žinau, kad žmonėms, kurie iš tiesų tikėjo, atstumas ir kelionės laikas iki Dievo buvo nesvarbus.

Bet A.J.Bačkiui mano senelis ir jo tikėjimas, žinoma, nerūpi ir tikriausiai niekada nerūpėjo. Nes jei kada nors būtų rūpėję, tai juk galėjo, pavyzdžiui, ir tada, sovietmečiu, o juo labiau po 1991, kai A.J.Bačkis tapo arkivyskupu, pasirūpinti jei ne autobusu, tai bent jau dvikinke, kad surinktų tuos septyniasdešimtmečius ir vyresnius, norinčius pasimatyti su Dievu. Jie juk būtų susimokėję iš savo varganų pensijų. Nes tikėjo.

Tačiau tų tikinčių niekas nerinko. Nerenka ir šiandien. Renka tik aukas. Ir dar neapmokestinamas pajamas už atgautą turtą ir žemę. Ir surinkę, nori statyti naujas bažnyčias, kurių šiandien niekam, išskyrus patį A.J.Bačkį ir kelis šimtus jo pavaldinių, nereikia.

Žinau, kad kai kurie iš karto puls prieštarauti, sakydami, kad Lietuva – tai Marijos žemė ir kad paskutiniai surašymo duomenys rodo, kad daugiau nei 77 procentai šalies gyventojų priskiria save Romos katalikų bendruomenei.

Tačiau paklauskime savęs, ar tiems vadinamiesiems katalikams reikia naujų bažnyčių. Atsakymas labai aiškus ir vienaprasmiškas: ne. Nes tik kiek daugiau nei 18 proc. tų “katalikų” savo katalikybę reguliariai įprasmina bažnyčiose. 60 proc. “katalikų” bažnyčiose kalbasi su Dievu tik per laidotuves, vestuves ar krikštynas. Net per Kalėdas, bene didžiausią katalikų šventę, susitikti su Dievu į bažnyčią eina vos 40 proc. save vadinančių katalikais.

Galime pažiūrėti ir kitaip: per pastaruosius 10 metų Vilniuje gyventojų sumažėjo maždaug 20 000. Per tą patį laiką veikiančių bažnyčių Vilniaus vyskupijoje atsirado 6 daugiau, o kunigų skaičius išaugo penktadaliu. Vis dar maža? Reikia Dievo kiekviename name ir kiekvienoje laiptinėje?

Nežinau kaip jums, bet man tai panašu į tai, kas vyksta visoje valstybėje: žmonių mažiau, o juos valdančiųjų vis daugėja.

Keista, nes kažkada Bažnyčia saugojo valstybės idėją, o dabar rūpinasi tiktai savimi ir išsigimsta kartu su tuo, kas buvo išsaugota.

Kuo kvepia 52 milijonai litų

2013-04-19T09:41:00Z

Savaitraštis 15min 2013 04 19

******************

Prieš tris mėnesius, kai buvo sustabdytas “Klaipėdos naftos” paskelbtas suskystintų dujų terminalo dujotiekio statybos konkursas ir kai konservatoriai savo išlavinta uosle šiame sprendime iš karto užuodė “Gazprom” kvapą. A.Kubilius, pamenu, net pareiškė, kad konkursas neva gali būti specialiai žlugdomas valstybinių institucijų rankomis, tuo lyg ir leisdamas suprasti, kad pasibaigus jo premjeravimui, Lietuvą pradėjo valdyti “Gazprom”.

Tos rusofobiškos paranojos kontekste viename iš savo komentarų tada klausiau, ar negali būti taip, kad politikai ir kai kurie mano kolegos žiniasklaidoje, virkaudami apie viską pasiekiančias “Gazprom” rankas, taip iš esmės tik bando dangstyti kitą kvapą, kurio konservatoriai dažniausiai neužuodžia: saviškių protegavimo arba, kitaip tariant, buitinės korupcijos kvapą.

Šią savaitę, kai Apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo kovo 8 dienos nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir leido “Klaipėdos naftai” atnaujinti konkursą, tapo aišku, kad buvau iš esmės teisus.

Nes šiandien jau žinome, kad ne dabartinė Vyriausybė, ne konkursą sustabdžiusi Viešųjų prikimų komisija ir ne “Gazprom” buvo kalti dėl to, kas vienas svarbiausių Lietuvos energetinių projektų tris mėnesius nejudėjo iš vietos. Kaltųjų reikia ieškoti ne Maskvoje, o tarp saviškių. Tų, kurie likus porai savaičių iki konkurso pabaigos nusprendė pakeisti konkurso sąlygas, taip tikriausiai tikėdamiesi pritaikyti jas tiems, kurie tą konkursą turėjo laimėti. Tai yra, “saviškiams”.

Laikinai buvo pavykę, ir reikia tik džiaugtis, kad tos valstybinės institucijos, kurias A.Kubilius skelbė dirbant “Gazprom”, sugebėjo pasiekti, kad konservatorių taip užjaučiamų “saviškių” sėkmė buvo tik trumpalaikė.

Atnaujinus konkursą pirminėmis jo sąlygomis, jį laimėjo Vokietijos bendrovė “PPS Pipeline Systems”, o tie, kuriems pakeisto konkurso sąlygos tiko – “Kauno dujotiekio statybos” ir “Šiaulių dujotiekio statybos” konsorciumas – liko su ilga nosimi.

Šiaip jau džiūgauti dėl to, kad Lietuvos bendrovės pralaimi konkursus užsieniečiams galbūt ir nereikėtų, nes tai galbūt reiškia mažiau darbo vietų ir mažiau pinigų Lietuvai. Tačiau kalbant apie šį konkretų atvejį, aš būčiau labiau linkęs džiaugtis nei liūdėti, net nepaisant to, kad dujotiekio statybos pradžia buvo atidėta mažiausiai trims mėnesiams.

Ir priežastis labai paprasta. Kai konkursą buvo laimėję “saviškiai”, jų pasiūlyta dujotiekio statybos kaina buvo 167 mln. litų, tuo tarpu konkursą po sustabdymo atnaujinus, jį laimėjusi Vokietijos bendrovė įsipareigojo dujotiekį pastatyti už 115 mln. litų.

Taigi, kol A.Kubilius ir visa konservatorių kariauna, padedami kai kurių vadinamųjų “žurnalistų” uodė, iš kur sklinda “Gazprom” kvapas, Lietuvos valstybės institucijos per tris mėnesius Lietuvai sutaupė 52 mln. litų, kuriuos, priešingu atveju, būtų sėkmingai įsisavinę “saviškiai”. Tikriausiai pasidalindami su tais, kurie taip stengėsi, kad būtent jie tą konkursą laimėtų.

Dabar dar būtų gerai išsiaiškinti ir įvardyti tuos, kurie pretendavo į dalybas. Čia tikriausiai galėtų padėti ir A.Kubilius, nes konkursas buvo pradėtas, dar anos Vyriausybės valdymo laikais.

Juk gerai būtų, kad visi aiškiai žinotume, kuo kvepia tie 52 milijonai litų.

Rožėmis išsiskleidusi, kregždutėmis skrenda

2013-04-13T11:12:39Z

Savaitraštis 15min 2013 04 12

**************

Šiandien iš esmės esu bedarbis. Tai Lietuvoje gana įprasta būsena – kaip žinia, darbo šiandien neturi daugiau nei 200 000 žmonių. Vieni jų darbo net ir neieško, nes jiems pragyvenimui pakanka gaunamų pašalpų, kiti – ieško, bet neranda, o treti – spjovę į viską, važiuoja uždarbiauti už Lietuvos ribų.

Aš asmeniškai dar nežinau, kuriai grupei save turėčiau priskirti, tačiau po paskutiniojo A.Butkevičiaus Vyriausybės sprendimo, man darosi akivaizdu, kad Lietuvoje dirbti ir sąžiningai mokėti mokesčius visiškai neapsimoka.

Kalbu apie trečiadienio Vyriausybės sprendimą mažinti išmokas ilgalaikiams bedarbiams – tiems, kurie darbo neranda ilgiau nei metus ir kurie iki šiol gaudavo labai dosnią valstybės paramą – net 350 litų. Jei dar nežinojote, tai ateityje ta parama bus mažesnė, nes dabartinės – Socialdemokratų partijos pirmininko vadovaujamos – Vyriausybės požiūriu, 350 litų yra prabanga ir bereikalingas “Sodros” lėšų švaistymas.

Kur čia ta socialdemokratija ir jos raudonos rožės, aš nelabai suprantu, nes minėtas sprendimas man labiau primena konservatoriškų kregždučių skrydį pastaruosius ketverius metus, kai A,Kubiliaus vyriausybė darė viską, kad Lietuvoje būtų iš esmės sugriauta socialinio draudimo sistema ir panaikinti bet kokie socialinio teisingumo likučiai.

Tai, ką dabar daro A.Butkevičius ir jo koalicijos partneriai, iš esmės yra A.Kubiliaus ir jo koalicijos programos tęstinumas. Programos, kuria Lietuvoje siekiama sukurti nomenklatūrinį socializmą, kuriame iš kiekvieno paimama tiek, kiek įmanoma, tačiau pagal nuopelnus gauna tik išrinktieji.

Soacialdemokratijoje gi, kuriai turėtų atstovauti A.Butkevičius ir jo LSDP, būna truputį kitaip ir jei dabartinė Vyriausybė netęstų nomenklatūrinio socializmo statybų, ji pirmiausia galėtų pabandyti atstatyti tai, ką sugriovė vadinamoji “permainų koalicija”. Pavyzdžiui, socialinio draudimo sistemą, kuri turėtų garantuoti bent minimalų socialinį teisingumą ir socialinę apsaugą sąžiningai mokesčius mokantiems žmonėms.

Jei A.Butkevičius ir jo Vyriausybė nesupranta, kas yra socialinis teisingumas ir socialinė apsauga ir kuo ji skiriasi nuo socializmo, bandau paaiškinti: štai, pavyzdžiui, aš nuo 1994 metų esu sumokėjęs daugiau nei 426 000 litų “Sodros” įmokų, iš jų maždaug pusę per pastaruosius trejus metus. Per tą patį laiką iš “Sodros” esu gavęs 218,18 lito išmokų.

Jei užsiregistruočiau Darbo biržoje, man šiandien galbūt pasiūlytų maksimalią draudimo nuo nedarbo išmoką – 650 litų. Tokią pačią, kokią tikriausiai gauna Jonas ar Petras, kuris “Sodrai” per visą savo gyvenimą kokius 50 000 litų. O po to, jei mes visi trys (kartu su Jonu ir Petru) metus nerastume darbo, visi gautume po 350 litų.

Ar tai ir tas socialdemokratinis socialinis teisingumas? Jonui ir Petrui, ir galbūt A.Butkevičiui bei naujajai socialinės apsaugos ir darbo ministrei A.Bajorienei galbūt ir taip ir atrodo.

Tačiau man ir – neabejoju – tūkstančiams sąžiningai “Sodros” įmokas dvidešimt ar daugiau metų mokėjusiems Lietuvos piliečiams tai panašu į socialistinę lygiavą. Kurioje dar yra nomenklatūra, mūsų sumokėtus mokesčius dalijanti labdarai savo vardu ir pasiskirianti sau valstybines pensijas bei rentas, kurių dydis gerokai viršija 650 litų.

Aš nesiskundžiu, bet man atrodo, kad rožėmis išsiskleidusi, ši koalicija skrenda kregždutėmis, kurios po savimi dergia lygiai taip pat, kaip ir prieš tai skraidžiusios.

Andrius Kubilius: nesuvokiantis elementarių dalykų ar tiesiog paprastas melagis?

2013-04-12T12:34:28Z

Manęs kartais klausia, kodėl aš dažnai kritikuoju konservatorių partiją ir jos pirmininką Andrių Kubilių.

Dažniausiai atsakau: todėl, kad ta partija per ketverius metus iš esmės sugriovė Lietuvos socialinės apsaugos sistemą, todėl kad ta partija savo kadencijos metu papirkinėjo žiniasklaidą, naudojo vaikus politinei reiklamai ir todėl, kad jos lyderiai veidmainiai.

Šiandien galiu pridėti ir dar daugiau: todėl, kad tos partijos pirmininkas A.Kubilius yra neišmanėlis arba melagis.

Sakysite, vėl be reikalo užsipuolu žmogų, kuris Lietyuvą išvedė iš krizės ir tuoj tuoj apie tai parašys vadovėlį?

Paskaitykite penktadienį lrytas.lt skelbiamą interviu su A.Kubilumi ir patys tuo įsitkinsite. Beje, to interviu pavadinimas labai gerai apibūdina A.Kubilių: “Kodėl tampama ministrais nesuvokiant elementarių dalykų”. Bėda tik ta, kad jis buvo ne šiaip ministru, o visų ministrų ministru. Mūsų visų nelaimei…

Interviu ilgas, ten daug demagogijos ir šiaip visokių blėnių, todėl siūlau paskaityti tik pačią pabaigą. Ten A.Kubilius sako:

Ne tik Vilniuje, bet ir nemažoje dalyje Lietuvos šilumos ūkyje atsiranda dominuojančią padėtį turinčių ūkio subjektų, – turiu omenyje ir „Ikor “ grupę, kuri dėl įvairių priežasčių, anksčiau nesiėmus tinkamai reguliuoti biokuro rinkos, pradėjo dominuoti.

Kaip ir bet kuriuo atveju, atsiradus tokiam dominavimui, biokuro kainos didėjimas yra to pasekmė. Tai sudaro nemažų problemų toliau projektuojant biokuro naudojimą šilumos ūkiuose. Iki šiol visi skaičiavimai buvo grindžiami tuo, kad biokuras leidžia turėti pigesnę šilumą, nei naudojant dujas, tačiau taip smarkiai kylant biokuro kainoms, tas skirtumas mažėja.

O kainos kyla ir dėl to, kad nėra sukurta galimybių smulkiems pardavėjams ir pirkėjams sąžiningoje rinkoje gauti pačią geriausią kainą.

Specialiai paryškinau tas vietas, kur elementarių dalykų nesuvokiantis A.Kubilius, kalbėdamas apie biokuro kainas ir tris kartus pakartodamas, kad jos didėja, užsiima visiška demagogija. Jam tai leidžia daryti jį klausinėjanti žurnalistė – Ugnė Naujokaitė, kuri klausia apie tai, ką, panašu išmano dar mažiau nei A.Kubilius.

Todėlpadedant savo darbo neišmanančiai U.Naujokaitei, elementarių dalykų nesuvokiantis A.Kubilius gali sau be jokių problemų viešai meluoti.

O jis aiškiai meluoja, nes realybė yra visiškai kitokia ir tuo labai nesunku įsitikinti užsukus į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos puslapį. Ten labai aiškiai matyti, kad biokuro kaina pastaruju metu mažėja. Ir mažėja gana ženkliai.

Kuro kainos

Kalbant konkrečiau – reminatis VKEKK duomenimis, biokuro kaina 2013 m. sausio mėnesį., palyginus su 2012 m. gruodžio mėnesiu., mažėjo 4 proc., o palyginti su 2012 m. sausiu – 14,6 procento arba beveik 100 litų.

A.Kubilius gal ir nesuvokia elementarių dalykų, bet sunku būtų patikėti, kad jis nemoka skaičiuoti.

Todėl išvada yra labai paprasta: TS-LKD lyderis yra paprasčiausias melagis ir demagogas.

Galbūt tokio lyderio šiai partijai ir reikia ir galbūt A.Kubilius taip rengiasi būsimiesiems partijos vadovo rinkimams.

Tada sėkmės jam ir visai TS-LKD. Ji tokio pirmininko ir nusipelnė.