Urbokida

Laisva rinka arba vieni valgo kitus

ideja@dirbusau.lt (Urbokida) — Wed, 04 May 2011 10:41:13 +0000

Pažįstamas papasakojo istoriją, kaip atsirado Monopolio žaidimas. Jį sukūrė moteris, norėdama įrodyti, kad laisva rinka yra blogai. Jos manymu, laisvoje rinkoje įsigali vienas stambus žaidėjas ir nebeleidžia smulkiesiems iškilti ir dalyvauti žaidime. Ar istorija tikra? Man nelabai svarbu. Visko gyvenime nesužinosi, o ir svarbesniais dalykais norėtųsi užsiimti. Bet galvoju kaip tada padaryti, kad rinkoje neįsigalėtų vienas ir visi turėtų vienodas galimybes?

Įvedame reguliavimą, tuomet atsiranda problema, jog per reguliuotojus galim iškreipti rinką, nes grupės, darančios įtaką reguliuotojams teisėtais ir neteisėtais būdais, gaus, ko nori. Rezultatas? Ogi vėl tas pats. Vienas ar keli stambūs asmenys valdo situaciją. Stambūs nebūtinai svoriu :]

Tai kam įvesti reguliavimą? Juk tuomet sistemą pasidaro sunkiau įveikti ir suinteresuotiems, lengviau ją valdyti. Nebeužtenka idėjų sudominti rinkai, papildomai tenka įveikti reguliatorių. Jei reguliatoriaus nebūtų, naujokas turėtų daugiau galimybių, nes reiktų įveikti mažesnius apribojimus. Reguliavimas naudingas tam tikroms konkrečioms grupėms konkrečiais atvejais.

Žinom demokratijos minusus. Visuomet geriau vienas vadovas, bet kas užtikrins, kad jis būtų geras? Demokratija nėra didelis privalumas, nes ji leidžia dalyvauti rinkimuose žmonėms, kurie gali balsuoti už gražius, gražiai šokančius, dainuojančius, piktus arba teistus, o gal dar kokius nors kandidatus, kurie neatitinka kito asmens vertybių. Mane kiekvieną kartą stebina rinkimų rezultatai. Stebina, jog asmenys, kurie mano manymu nepasižymi nei protu, nei intelektu, nei inteligentišku yra populiarumo viršūnėje. Daugumai jie tinka. Va ir turim rezultatą. Koks rinkėjas, toks ir atstovas.

Gamta labai žiauri ir kaip šiandien ryte kolega teisingai pastebėjo - "žmogus irgi gyvūnas". Kol nauja, kol nepripratom, galim kalbėti ir apie Černobylio problemas, galim kelti demokratijos klausimą. Galim diskutuoti, kas teisesnė Rusija ar JAV... Gamtą esam linkę idealizuoti, bet dažnai tik todėl kad nežinom arba vengiam gilintis į nesmagius faktus. Pavyzdžiui liūto patinas kartais nužudo liūtės jauniklius, kad galėtų suartėti su patele. Patelė žindanti jauniklius neprisileidžia patino, nes nėra prasmės. Ji užsiėmus motinystę. Vilkų gaujos vadės vilkiukai yra maitinami ne tik motinos, bet ir gaujos silpniausių vilkių pienu. Pastarųjų jaunikliai miršta, nes jiems nebeužtenka pieno, vadės jaunikliai išauga stipresni ne tik dėl geno fondo, bet ir dėl papildomo maitinimo. Kartu vadė tiek neišeikvoja energijos jauniklių žindymui ir pati išlieka stipresnė. Per rują plėšrūnų patinai kaunasi iki stiprių sužeidimų., gali net iki vieno iš konkurentų mirties. Badaujantys vilkai ėda savo gentainius. Tai žmogus prižiūri savo neįgalius vaikus. Laukinėje gamtoje jie greitai tampa kito maistu. Tik nesidžiaukim per daug. Žmonija su vienodu susidomėjimu ir džiaugsmu diskutuoja apie karališkąsias vestuves ir Osamos Bin Ladeno mirtį.

Manau, kad mes per daug kišamės į procesą vardan gero tikslo. Bet kaip žinia gerais norais kelias į pragarą grįstas. Paleisti sistemą savireguliacijai, vadinasi nesukurti šiltnamio vieniems ir neužtrenkti durų kitiems. Dabar situacija tokia, kad jeigu kokiu nors būdu esi susijęs su kažkokiais verslo atstovais, verslo sritimi ar pan (neįsivaizduoju kaip sveikas bendraujantis žmogus gali būti nesusijęs....), negali turėti gerų idėjų visams verslo segmentui. Visuomet būsi apšauktas protegavimu nepriklausomai nuo to, kad nuo tokio sprendimo daugumai gyvenimas palengvėtų...

Man jau atrodo, kad rašau tą patį apie tą patį, todėl ir rašau taip retai. Kita vertus, gal nuoseklumas yra gerai? Tarkim, jei turėtumėm leisti gamtai gyventi taip, kaip jai gaunasi, vadinasi turim naikinti visus rezervatus, nes mes kišamės į gamtos reikalus ir bandom užšaldyti gamtą, taip kaip kalbininkai dabar elgiasi su mūsų kalba. Viena draugė (pati kalbininkė) sako, jie kada nors išmirs, ateis kita karta ir viskas susinormalizuos. Ankstesnį sakinį reiktų priimti kaip natūralios laiko tėkmės apbūdinimą, o ne blogo linkėjimą :] Tai grįžkim prie esmės. Jeigu nesikišam į gamtą, tuomet gaunasi, kad negalim ir žvėries nušauti, nes tai jau kišimasis. Negalim arti žemės, negalim gėlės nuskinti. Va tik noriu priminti, kad žmonės irgi žemėje gyvena. Ir gal tiesiog užtektų pagarbos kitam žmogui, kitam gyvūnui ar augalui, ir susireguliuotumėm? Problema, kad ir pagarbą suprantame skirtingai. O čia jau nežinau, ką daryti. Nes lyg ir galioja taisyklė - kitoks, vadinas įdomus...

PS: aš vegetarė. Tai netrukdo man suprasti, kad vilkas ėda ėriuką, ėriukas ėda žolę, o žolė maitinasi padvėsusiu vilku. Toks gyvenimas, kiekvienas gyvenam iš kito mirties, bet ar esam dėkingi už suteiktą galimybę gyventi? Pamąstymas trečiadienio popietei ;]

Balandžio vidurio pabiručiai

ideja@dirbusau.lt (Urbokida) — Sun, 10 Apr 2011 10:42:55 +0000

Visiška nesamonė. Šiemet sergu jau trečią kartą. Ko gero vaikystėj sirgau mažiau. Bet kuriuo atveju šiandien esu sveikiausia iš visų šeimos narių, tai keliavau nusipirkti, ko nors valgomo. Sumąsčiau, kad jau galima užsukti į Kalvarijų turgų nusipirkti daržovių....

Tik bėdos ne su daržovėmis, bet su pardavėjais ir pardavėjomis. Šitą malonumą buvau pamiršus. Apie tai kaip daržovės sveriamos, skaičiuojama sum, grąža - knygą galima parašyti. Dar pernai pradėjau nachališkai reikalauti, kad antrą kartą neskubant pasvertų mano daržoves, jog aš matyčiau kiek jos svėrė. Gan greitai skaičiuoju mintinai. Kai įpranti, pagauni malonumą. Man tiesiog nemalonu, kai už krapų ir ridikėlių pundelius (1lt+2lt) iš 20lt atiduoda 5lt grąžos ir nesupranta, kuo aš nepatenkinta. Kiekvieną kartą galvoju, gal taip kvailai atrodau, jei su manimi taip elgiasi?

Dar be galo pasiilgau Skandinavijos. Tas jausmas, kai eini minioje, o niekas prie Tavęs nesiliečia. Taip malonu. Ne tik, kad nesistumdo, bet net nesiliečia. Išeinu iš Helsinkio turgaus su milžinišku lašišos sumuštiniu su mėlynu sūriu (LABAI skanu), žuvėdros bando galvą nuimti, einu per gatvę ir suprantu, kas čia yra kitaip. Žmonių eina daug, vieni skuba, kiti flegmatiški, vos juda, bet niekas nesiliečia, niekas nesibrauna. To taip trūksta Lietuvoje - poreikio į asmeninę erdvę, kad sulaukęs 30ies, jau būtum pripažintas kaip sugebantis pats apsirengti, išsivalyti dantis ir žinantis, kam reikalingas šalikas. Kodėl taip skubama gyventi svetimus gyvenimus ir užmirštama tvarkytis su savuoju?

Manau, tai keisis. Tarp savo draugų matau lygiai tokių pačių nuomonių ir kas gražiausia, jie labai moka gražiai ten, kur reikia, išlaikyti atstumą ir nesikišti. Turėti savo nuomonę yra labai gera, bet reikalauti, kad marinuotus agurkus konservuotumėm pagal kažkieno kito receptą... tiesiog kvaila.

Dar naujienos, kad pasikeitė kelio ženklinimas Šeimyniškių gatvėj (Vilnius). Gal senai pasikeitė, bet retai pro čia važiuoju. Pasirodo nuo Žirmūnų Konstitucijos prospekto link atsirado papildoma juosta sukti į kair (Žalgirio stadiono link)... Užsisvajojus važiavau, gerai, kad pamačiau.

Niekaip negaliu užbaigti "Home Depot: Built from scratc" knygos. Įdėjos geros, bet nespėju su darbais ir mažai knygai teskiriu laiko, tik per pietų pertrauką. Pietaut vienai, vis nepakliūna... Taip ir gaunas. Gaila, bet vistiek kada nors baigsiu. Jau kurpiu straipsnį ta tema, kol nebaigiau, negaliu rašyt :] "Senukams" reiktų paskaityt. Būtinai.

PS: jei norisi atmintinį skaičiavimą patreniruoti, galima online pažaisti žaidimą. Dar nebandžiau, bet žadu pabandytii. Turėtų būti super keturženklius skaičius dauginti atminty :D
Ieškoti čia http://www.miksike.lt/ (spausti Matmintinis, o tada yra šoninis meniu). Skanaus :]

Ant kilimėlio. Didelio plataus kilimėlio

ideja@dirbusau.lt (Urbokida) — Sun, 03 Apr 2011 11:35:54 +0000

Ir toliau dalinuos neblėstančiais įspūdžiais iš naujų pareigų.

Kai žiūrėdavau filmus, norėdavau sėdėti už tų ilgų didelių stalų, kur susirenka finansininkai, gamybos ir pardavimų vadovai, juodais kostiumais, išsitraukia laptopus ir labai rūsčiais veidais dalinasi informacija bei aiškinasi santykius. Tai štai atėjo ir mano eilė. Išsitraukiu savo mužutėlį NotePad‘ą (10 colių įstrižainė), sėdžiu tarp tų milžiniškų dėdžių ir pastebiu malonų dalyką, jog ko gero apie 20-30 procentų susirinkusiųjų – moterys. Reiks tiksliai kitą kartą suskaičiuoti. Čia tiesiog asmeniniai malonumai. Nemalonumai, kad nuo kovo 16-os savo noru netekau vadovo pareigų, vadinasi santykius aiškinasi su manimi. Aš nebesiaiškinu su niekuo. Kadangi naujokė – šį kartą tik šypsaus ir klausaus ausis pastačius. Baisoka, bet niekada kitaip ir nebuvo.

Pridėkim dar, kad aš iš absoliučiai komercinės sferos ateinu į viešojo sektoriaus patarnavimą... Su kuo sutapsi, tuo pats tapsi. Liaudies išminty labai daug tiesos. Ir anksčiau žinojau, bet dabar net skauda nuo suvokimo. Tai dirbant su viešuoju sektoriumi, periimama ne tik biurokratija, bet ir „sėslūs sprendimai“. Reikėjo padaryti vakar, bet šią savaitę tikrai nedarysim. Pats „geriausias“ dalykas su kuriuo reiks susitaikyti – kaip pasiekti rezultato nieko nedarant. Aš pripratus už kliento norus pasiimti pinigus, o dabar turėsiu išmokti jam pasakyti, kad savo norus pasidėtų ant lentynos. Nežinau, ar sistema prie manęs, ar aš prie sistemos, bet faktas – kažkas turės nusileisti. Jeigu ką - kur durys žinau.

Kita vertus, perėjau dirbti čia, nes noriu iš čia man patinkančių žmonių perimti mąstymo idėjas, sugebėjimus. Kai dirbau mažoj kompanijoj (apie 25 darbuotojus), atsiskaityti reikėjo tik už vieną skaičių: išlaidų ir pajamų santykį. Čia išlaidų ir pajamų negaliu dėlioti pati. Pajamas didinti galiu, bet išlaidos nuo manęs nelabai priklauso. Jau šiandien daug procesų supaprastinčiau, nes biurokratija apkrauti rinkodaros ir gamybos skyriai daugiau laiko kuria ataskaitas nei dirba. Galbūt kažkas sužino daugiau, bet kaip naujokei, man atrodo, kad tai daugiau darbo imitavimas. Išmetus „popierizmus“, atsirastų laiko tikriems pardavimams.

Tai apie kilimą. Aš gyvenime nesu buvus tokiuose tarkavimuose. „Masovkės“ – bendraamžiai Vilniuj pasakytų. Kas žino, tas žino. Kas ne, gal ir nereikia žinoti. Su savo komanda stengdavaus apie blogus dalykus kalbėtis asmeniškai, o apie gerus dalykus kuo viešiau (bent man atrodo, kad stengiaus). Norėjau, kad visi sužinotų, jog kažkas pasistengė ir lubas pramušė. Čia kiek kitokia tvarka. Santykių aiškinimasis vyksta viešai, bet tam yra ir priežastis. Tai procesai kliūnantys iš karto keliems padaliniams. Komandose dirba žmonės iš skirtingų padalinių. Žodžiu, darbas didelėj įmonėj turi savų privalumų ir trūkumų.

Be galo išsiilgau moteriškos kompanijos. Atrodo, kad niekada su jomis ir nebedirbsiu :D Sėdim kabinete – aš vienintelė mergina, visi vadovai hierarchijoj į viršų – vyrai. Iš kitų padalinių dirbsiu irgi tik su vyrais... labai išsiilgau moteriškos kompanijos. Bet dabartinė komanda labai smagi, tikiuosi smagiai važiuosim ir toliau.

Dar keistas dalykas turėti daugiau nei vieną vadovą. Visų pirma išvis labai keista turėti vadovą, o per hierarchiją gaunasi du plius dar vienas išono, su kuriuo darysiu kai kuriuos komercinius projektus. Kadangi širdžiai komercija – atgaiva, negalėjau atsispirti pagundai. Kaip reiks suderinti du vadovus ant galvos vienu metu – neįsivaizduoju, bet dar ne su tokioms situacijom teko susitvarkyti :] Žiūrėsim.

Kaip jaučiuosi? Panašiai kaip visada :] Įmetė į balą, o aš plaukiu :]

PS: išvis neliko laiko. Niekam. Nei sau, nei šeimai. Norėjosi savaitgalį viską mesti ir nuvažiuot į kokį viešbutį ant jūros kranto, gurkšnot alų ir žiūrėti į bangas. Bet ko gero patingėjau važiuot alaus, todėl likau namie :]

Visiems geros savaitės :]

Mano piniginė - mano reikalas

ideja@dirbusau.lt (Urbokida) — Tue, 29 Mar 2011 15:40:20 +0000

Kas čia nutiko su masiniu susidomėjimu grynųjų pinigų atsiskaitymais? Grynais atsiskaitoma ne tik dėl šešėlio, yra daugiau priežąsčių.

Vieną paprasčiausių - žmonės taupyti pradėjo. Jei netikit, tai labai elementarus pavyzdys. Man iš Swedbanko išsiimti pinigų nieko nekainuoja. Vyro sąskaita yra SEB banke. Vadinasi apytiksliai pavedimas tarp mūsų sąskaitų kainuos apie 4lt. Jei aš esu Akropolyje ir man reikia vyrui padaryti pavedimą, aš išsiimu pinigų iš savo kortelės, nunešu iki SEB bankomato ir įdedu vyrui į sąskaitą. Mes negaunam atlyginimų vokeliuose, gaunam pavedimu į banką. Bet kartais per mėnesį taip sutaupom ir 40lt. Čia porą kartų papietauti vienam žmogui, o aš ir tris kartus sugebėčiau :] plius aš kelis kilometrus papildomai nužingsniuoju. Man į naudą dvigubai :]

Kitas dalykas - mes išsiimam savaitės pinigus skirtus maistui ir buičiai, kad per savaitę išleistumėm fiksuotą sumą. Tai irgi taupymas. Ir vistiek abu visą darbo užmokestį gaunam pavedimu į sąskaitas.

Jei atsiskaitymus nuo didesnių sumų, kas yra juokingai mažos sumos - 5000lt arba 10 000lt, bus galima daryti tik pavedimu, tai klausimas kaip man nusipirkti valiutos kitam banke nei mano sąskaita. Atsiskaitymas tarp bankų šiuo atveju kainuos bent 10lt, jei neturi sąskaitos abiejuose bankuose. Žinoma, galima versti litus į eurus ir vargo nematyti, o ten kur nuvažiuosi eurus į bet ką išsikeisi. Bet su tokia logika galima išvis niekur nevažiuoti. O ir keliaujam ne tik po ES, ir daugiau šalių žemėlapis turi. Žinau keliaujančių kompanijomis, kur žmonės įsigudrina keisti valiutą per vieną asmenį, taip administracinių mokesčių dar daugiau susitaupo. Kiekvienas konvertavimas bent 6lt. Taip smulkmeniška. Bet kai susiskaičiavau, kad per metus man bankas suvalgo daugiau nei 300lt mokesčiams.... Man gaila. Tuos pinigus geriau sau ir savo šeimai išleisčiau. Tai tokie kapsintys tylūs vagys. Jie siurbia energiją, laiką, norą gyventi.

O už kiek turguje dėvėti automobiliai perkami? Sakysit irgi reikia pavedimu kazachams su lietuviais atsiskaitynėt? O gal tegu kiekvienas dar po kasos aparatą su kortelių skaitytuvu įsitaiso?

Mano piniginė, mano reikalas. Jei kažkas moka algas vokeliuose, tai yra kas privalo tokius atrasti. Jei kažkas moka kyšius, o kitas ima, yra tokie, kurie privalo juos gaudyt. Tai jei kažkas kreivas, nereiškia, kad mane bausti reikia. Mokesčius moku, bet ką noriu su savo pinigais darau. Žmonių nežaloju, nežeminu ir šiaip noro kenkti neturiu. Tai ir nuo mano piniginės atšokit. Tegu būna gryni pinigėliai. Visai nesinori, kad kiekvienas mulkis galėtų nusipirkti duomenis iš banko, kur jo klientas pinigus išleidžia. Gana jau nuostabių nuolaidų kortelių, kurioms gauti reikia daugiau duomenų pateikti nei pasą darantis. Ir nereikia man pasakoti apie asmens duomenų apsaugą. WikiLeaks puikiai parodo kas yra duomenų apsauga. Aš buvusi programuotoja ir puikiai žinau kaip duomenys lengvai paimami ir kaip lengvai apeinamos apsaugos. Net jas apeiti reikia tik tiems, kurie nežino kaip paimti ... Todėl nelyskit prie mano teisės rinktis!

PS: lauke pavasaris :]

Žodžių žaismas arba kam reikalingas naujas karas

ideja@dirbusau.lt (Urbokida) — Sun, 27 Mar 2011 14:40:00 +0000

Suprantu, kad po kriziniu laikotarpiu reikia pajamų. Suprantu, kad daugiausia pajamų duoda karo pramonė. Labai naudinga yra dalyvauti kare, kai esi amunicijos tiekėja.

Va ir galvoju, ar tikrai užteko vienam žmogui susideginti Tunise, kad kiltų masinė pasipriešinimo banga per arabų šalis? Kiekvienas lietuvis turėtų žinoti, kas yra Kalanta, ir kaip jo mirtis įtakojo įvykius Lietuvoje. Kažkada ir Tarybų sąjungos griūtis atrodė utopija. Niekas netikėjo, gal ir patys netikėjom, bet gavosi. O Libija? Kokie interesai ten? Aukštos naftos kainos? Kam naudingas dar vienas karas?

Nestoviu su žibintuvėliu pasaulio sankryžoj ir nežinau kaip iš tikrųjų yra. Bet man kyla keistų minčių, kai žurnalistai sako, jog vyksta skerdynės Libijoje, o atsitraukus M.Gadaffiio pajėgoms rasta net 20 aukų. Kiekviena auka yra skaudi. Ir ne vienetais skausmas matuojamas. Bet 20 aukų po skerdynių? Man įdomu kiek tam mieste gyventojų.... Suprantu, kad logika nėra stiprioji moterų pusė, bet ar tikrai čia viskas gerai?

Prisiminkim Gruziją. Suverenios valstybės sienas kerta kaimynės kariuomenė - pasaulis sako NU NU NU. Gruzija ne Libija, o Rusija ne Afrikos valstybė. Niekas nesikišo, tegu pačios išsprendžia savo problemas. Pjaukitės, bet mes nesikišam į ne savo reikalus. O ir Suomija pamokslą Lietuvai atskaitė, kad turėjom progą patylėti, bet proga nepasinaudojom. O kai Libijoje savi savus žudo, tada NATO imasi gelbėjimo operacijų. Juk žmonės žūva. Po 20 vienetų mieste. Man nejuokinga, kad žmonės žūva. Man nejuokinga, kad kenčia tie, kuriems mažiausiai rūpi globalus pasaulis su savo problemomis. Visada labiausiai kenčia tie, kurie neturi jokios balso teisės.

Man tik apmaudu, kad padėtis be išeities, nepriklausomai nuo to ar esi cinikas, ar optimistas. Beviltiška...

PS: reikia nustoti žiūrėt žinias.

Pavasaris, kompleksai ir verslas

ideja@dirbusau.lt (Urbokida) — Tue, 22 Mar 2011 17:58:00 +0000

Pavasaris. Šalta Lietuvoj. Dingau, nes nelaukiau aš ilgų ilgiausio mėnesio ir iš gamybos pabėgau į pardavimus.

Jaučiuos nerealiai. Visų pirma veža bendrauti su kitokiais žmonėmis. Visi pasaulio informatikai vienykitės! Jūs labai smagūs ir malonūs, bet pardavimai turi savus malonumus. Ir žmonės iš pardavimų LABAI skiriasi nuo programuotojų :D

Prieš beveik 5 metus padariau perversmą savo gyvenime ir atėjau dirbti į IT sferą. O čia sekėsi su kaupu. Pradžioj labai bijojau, kad pakliūvau ne ten, kur reikia, ir išvis kurių galų palikau saugų gyvenimo būdą... O dar aplinkinių palaikymas, kaip moterys supranta IT ir t.t. Dirbau absoliučiai vyriškoj kompanijoj. Vienintelė mergina... Galima išeiti iš proto :] Bet po poros metelių tapau skyriaus vadove, tai negaliu skųstis :] Permainos į gerą. Iš nuolatinio domėjimosi, augo žinios. Iš žinių kūrėsi patirtis. Kilo nauji klausimai, atsirado idėjų ieškojimams. Tikslai keitė tikslus. Pradžioj atrodė, kad norai nerealūs, o po pusmečio, tai jau atrodė per mažai. Labai smagu turėti užsirašius 5 norus/ tikslus, bet dar smagiau yra juos įgyvendinti. Kai įsivažiuoji, negali sustot.

Ir vėl ant naujo pasirinkimo laiptelio. Keliai linksta kaip niekada. Bet negi niekada nesinorėjo sudarynėti milijoninių sandėrių? Išrašyti per metus sąskaitų už milijoną IT srityje nėra didelis pasiekimas. Bet kai per ketvirtį turi padaryt bent kelis... Cha cha, čia jau azartas. Ateinu trečiadienį į naujas pareigas dirbti, stoviu pirmam aukšte. O ant lifto durų kabo užrašas - NEDIRBA. Žinot auksinę frazę, kurios autorystę sunku ir atsekti, tiek kartų ji buvo panaudota. "Liftas į sėkmę neveikia, bet galite lipti laiptais". Dirbu paskutiniam aukšte su puikiu urbanistiniu vaizdu į miestą. Miestas atrodo nuostabiai. Myliu asfaltą... Tamsoje šviečiančius žibintus... Automobilių gabaritų šviesų eiles...

Taip ir perėjau iš gamybos į pardavimus. Kas gausis, bus matyt. Bet apetitas auga bevalgant. Kol kas smagiausia yra komanda. Man tuo ir patinka pardavėjai, kad jie be kompleksų. Organizuoja žmogus konferenciją. Pristatymą daro anglų kalba - nesibaigiantis košmaras. Tiek klaidų nesu girdėjus, o pranešėjas atsipalaidavęs aiškina, pasakoja... Klaida ant klaidos. Dalyviai patenkinti. Puikiai žinau, kad jis mokosi ir daug, tiesiog dar nespėjo išmokti. Tik jis nelaukia kol tobulai išmoks. Jis veikia jau dabar. Atėjau ir aš ta laisve pasimėgauti :] Neteko ir 42 dienų laukti. Jei ne ligos ir anksčiau būčiau startavus. Kaip visada. Niekada nesigavo taip, kaip planavau, visada gaudavosi daugiau, greičiau Ir tikiuosi, kad ne rytoj, bet jau šiandien gausis dar daugiau.

O šiaip... svarbiausia nebijoti ir tikėtis. Visada tikėtis, kad gali, galėsi ir pavyks. Kitaip tiesiog nėra prasmės gyventi. Klausimas - "ar pasitiki?" turi prasmę tik neigiamam atsakimui. O teigiamam - iš tikrųjų gali tik tikėtis ir stengtis. Bet žinoti, būti užtikrintam... Kol neįvyko... Kas žino kaip viskas apsisuks? Man gyvenimas yra vingiuotas, ir kiekvienam vingy sužinau kažką naujo, kas skatina eiti pirmyn ir atrasti vis naujus horizontus.

Skanaus :] Sorry, kad blogas darosi beveik asmeniškas, bet gal man toks etapas. O gal informacijos srautas yra per didelis. Spėju tik sugerti, o į stalčiukus dėliosiu vėliau :] Negaminu, tai bent receptų nesiruošiu į blogą dėti :]

PS: nusikirpau kasas. Todėl ir nuotrauka tokia į kairę :D

Sąmokslo teorija arba kodėl Lietuvoje bloga gyventi?

ideja@dirbusau.lt (Urbokida) — Sat, 12 Mar 2011 09:34:00 +0000

Su kovo 11ąja. Sveikinimai didžiausi :]

Žinau, kad buvo vakar, bet kai sveikini pavėlavęs, žmogus labiau įsimena sveikinimą :]

Vakar porą valandų praleidau prie televizoriaus. Bronchitas, negaliu išeiti iš namų. Pasiklausiau, ką protingi žmonės šneka. Sakė, kad buvom šaunūs, dabar ne. Turim susimąstyti. Aš sakau, pamirškit tą valdžią. Kam ji rūpi?

Įsivaizduojat - DVIDEŠIMT VIENERIUS metus mes esam laisvi. Ką norim, tą veikiam. Tai pilnametystė, ne tik kai gali balsuoti, čia jau ir stiprų alkoholį gali pirkti. Laisvė.

Jei tik norim, Metų žvaigžde išsirenkam Zvonkę. Ir mums gera. Nacionalistai organizuoja eitynes Gedimino prospekte ir viskas gerai. Pas mus galima. Gėjai organizuoja eitynes Neries krantine, irgi viskas gerai. Pas mus viskas galima. Jei Seimo nariai nori pasistumdyti su policija, irgi viskas gerai. Pas mus galima. Nori emigruoti? Sienos atviros. Nori pykti ant valdžios? Pirmyn. Pasekėjų turėsi. Pas mus viskas galima.

Ar suvokiat kokioj neribotoj laisvėj gyvenam? Nori eit iš proto, eik. Niekas Tavęs neriboja. Nori įsiskolinti milijoninėm sumom? Gali. Jokių problemų. Nori "įsisavinti Europos Sąjungos" pinigus. Viskas gerai. Savinkis. Nori įkurti partiją? Galima. Gali iš karto dvi. Nori dėl savo problemų kaltinti kitus - rėk kiek gerklė tempia. Niekas netildys, dar garsiau padės rėkti. Pas mus viską kompensuoja. Ir pensijas, ir neišmokėtas algas ir visus kitus teisėtus lūkesčius.

Ar yra dar kita tokia šauni šalis? Šalis, kur ant kiekvieno kampo šaukiama apie diskriminaciją, bet svarbiausius valstybės postus užima moterys? Kur dar yra šalis, kurios sveikatos apsaugos sistema yra nepavydėtinai prastos būklės, bet čia sveikatos pasitikrinti atvažiuoja lietuviai iš tokių šalių kaip Švedija, D.Britanija, Airija, Ispanija ir daugelio kitų.

Ar yra dar tokia šalis, kur imigrantai, čia gyvenę 20 metų, nesupranta valstybinės kalbos, o imigrantai gyvenę 2 metus puikiai kalba lietuviškai? Ar yra šalis, kur vidutinis atlyginimas yra 1583lt, bet kas antras gyventojas milijonierius?

Tai nuostabi šalis. Čia Lietuva, čia lietūs lyja. Jei nemoki verslo daryt, tai ir geri įstatymai nepadės. Sėdžiu ryte, penktą kavos puodą geriu. Silpna kava, kad daugiau išgerti galėčiau. Saulė šviečia. Negaliu kaip gera :]

Gero savaitgalio ir Jums. Viskas čia pas mus normaliai. Viskas čia pas mus gerai :]

Gėda už liberalus

ideja@dirbusau.lt (Urbokida) — Tue, 01 Mar 2011 06:29:00 +0000

Labai supykau ir viešai pasižadu, kad šie rinkimai buvo paskutiniai kai atiduodu savo balsą liberalams. Ir jie to balso neatgaus, kol nesusivienys. Man visiškai tas pats kokie Jūsų kiekvieno atskirai principai ir lūkesčiai, asmeninės ambicijos. Liberalizmas yra vienas - tai asmeninė laisvė ir atsakomybė. Yra kažkokie niuansų skirtumai, gali būti kairesnis dešnesnis centras, bet liberalai bazuojasi centre. Tokia jų misija.

Aš puikiai suprantu, kad vienas balsas nieko nenulems. Kita vertus visi balsai yra po vieną ir tik tuomet, kai po vieną susirenka daug, balsai tampa jėga. Jei barstot patys save, barstot ir savo rinkėjus.

Kokių dar liberalams reikia įrodymų, kad vienas lauke ne karys? Kam reikia tokių po truputį stiprių? Pamenat seimo rinkimų rezultatus? Nepamenat? Pasižiūrėkit šiųmetinius savivaldybių rinkimų rezultatus. Kokiu procentu liberalai laimėtų, jei jie eitų kaip vieninga jėga? Pasižiūrėkit į skaičius!!! Užtektų susijungt Liberalų ir centro sąjungai su Liberalų sąjudžiu ir turėtumėt daugiau rinkėjų, nei abiejų partijų rinkėjus kartu sudėjus. O jei dar prijungtumėt Naująją sąjungą?

Žodžiu, nuo šiandien balsuoju už konservus. Su kaire man nepakeliui. Ne už vargšus reikia kovoti, ir ne duonos vargšams reikia. Vargšui reikia pagelbėti išėjimą rasti. Ne parodyti, kur išėjimas, o žemėlapiu išmokyti naudotis. Kairė nori varguolių gretas didinti, kad daugiau ir pasekėjų turėtų. Visi radę išėjimą supranta, kad norint gauti, reikia veikti, ir inkštimas gyvenimo nepagerins. Kas ties centru sustoja, kas į dešinę nueina... Kiekvienas savaip renkasi.

Liberalai, kurių galų Jūs negalit susivienyt?

Akibrokštas su Artūru Zuoku Vilniuje. Niekada nemaniau, kad vilniečiai tokie sentimentalūs :] Man pačiai Artūras Zuokas yra geriausias meras, kurį pamenu (gal buvo ir geresnių, bet tada man tai nerūpėjo arba nebuvo).Tai įpatingai iniciatyvi, inovatyvi asmenybė ir žinant iš kur jis išaugo... Nerealu. Tai žmogus, kuris tiesiog neturi, ką prarasti, todėl gali eiti tik pirmyn. Klausimas ar muštis į sieną kol pramuši protinga... Bet jei pavyks, tada jau visi skanduos, koks Artūras Zuokas atkaklus ir kaip nenuleidžiant rankų galima pasiekti bet kokį tikslą. Jei nepavyks - bus proga A.Zuoką sumaišyt su žemėm ir pasidrabstyt purvais. Sveikinu laimėjus ir labai tikiuosi Vilniaus atgimimo, nes po paskutinės Artūro Zuoko kadencijos, man atrodo, kad mieste nieko neįvyko. Jei įvyko, o nesigirdi, tai irgi yra tam tikra žinutė kaip savivaldybė dirba. Skandalai man pro langus į namus veržias, o norisi rezultatų.

PS: Valentinui Mazuroniui kažkas su atmintim arba gal žmogu išvis nesidomi savo partijos reikalais...Jis nežino, jog jo bendrapartietis Juozas Imbrasas buvo Vilniaus meru 2007-2009 metais. Gal gėda koks meras buvo, dėl to ir atmintis prasta... Bet šitiek rėkiant ,kokie visi kiti blogi, pravartu už savo veiksmus - Imbraso patvirtintą Rubikono naudai skaičiavimo metodiką, kurią A.Zuokas buvo panaikinęs - atsakomybę prisiimti :] Kaip kiekvienas mokam naudotis laisve ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, parodo, kiek esam brandūs ir kiek gerbiam patys save. Man klausimų ir nelieka :]

Vakar nesinorėjo rašyt, kad priekaištais savaitės nepradėti. Su pavasariu. Jis jau čia visom prasmėm :]

Eurovizija. Dalyvaujam

ideja@dirbusau.lt (Urbokida) — Fri, 25 Feb 2011 10:49:00 +0000

Džiaugiuos, kad dalyvaujam Eurovizijoj. Džiaugiuos, kad išsirinkom atstovą. Šiemet turėjau dainą, bet jos atlikėja deja nepavežė savo dainos. Gaila, nes man LABAI patiko. Iš trejetuko (Linas Adomaitis, Rūta Ščiogolovaitė, Evelina Sašenko) nelabai turėjau, ką rinktis. Bet čia labai skonio reikalas...

Galų gale!!! Šie metai išties ypatingi!!! Komisijoj atsiranda realistų, kurie žino kokio lygio festivalis yra Eurovizija :] Aš renkuosi komisijos narį - Tomą Sinickį. Pirmą kartą girdėjau Eurovizinį vertinimą. Išėjo mergikė, pasistaipė nuogom kojom, puikiai atrodo, anglų kalbos tarimas - nerealus. "Naturally" skamba kaip "čeburėkai", Tomas iš karto sako - gera daina, super razinka. Ji ir buvo super. Liuks mergikė, tik ir eit į Euroviziją. Man visada keista kodėl eina menai, aukštumos, operos dainininkai. Juk Eurovizijoj jau yra Malta. Kurių galų juos mėgdžioti? Kodėl nesiunčiam "69 danguje"? Pasistaipys mergikės, bent į penketuką pateksim garantuotai. Šokių Eurovizijoj Karina Krysko berods 4 vietą užėmė. Tingiu googlint, nepykit, jei netiksliai.

Kažkaip juokinga, kai Neda sako - "į tokio lygio festivalį..." - tipo AUKŠTO lygio?... Gal Jūs niekada Eurovizijos nematėt? Žinokit, kiekvienais metais būna. Pavasarį. Per televizorių rodo. Ir šitam festivalyje šiaip būna absoliutus šlamštas. Daug nuogų mergų, daug keturiolikinėms arba vyresnėms patinkančių gražių bernų. Ir kartais pasirodo labai gerų dainų, kurios nušluoja visus. Alexander Rybak laimėjo tokiu skirtumu, kokio niekada Eurovizijos istorijoje nebuvo. Man asmeniškai baisi daina.... Bet ji įstrigo daugumai, užvežė, užkabino. Super. Pirma vieta. Bet kiek buvo patinkančio/ nepatinkančio šlamšto? O kas pernai laimėjo? Lena. Be vienos dienos pilnametė. Kokia jos grandiozinė patirtis? Gal ji kokia nereali dainininkė? Man patinka, iki šiol klausau vairuodama. Bet kokie čia lygiai? Gal Lordi yra lygis? Atsipeikėkit, įsijunkit šviesas ir dalyvaujam :] Pasaulis daug paprastesnis, jei į jį žiūri paprastai. Ieškot problemų? Pažadu - rasit :]

Eurovizija yra puikus televizinis šou, kuris vienais metais pavyksta, kitais nelabai. Tai proga šaliai užsidirbti iš turizmo, kitos šalys turi progą save pasireklamuot. Visų dalyvaujančių šalių vietiniai užkandėlių ir alkoholio pardavėjai turi progą pakelti savaitgalio apyvartą. Juk reikės bent alaus žiūrint Euroviziją.O kur dar čipsai ir visas kitas šlamštas. Tai tas pats kaip ir krepšinio čempionatas. Tai proga vieniems gauti pramogą, kitiems ją parduoti. Svarbu, kad abi pusės patenkintos būtų. Ir viskas.

Žodžiu, aš balsuoju už Tomą Sinickį. Jis labai realiai vertina. Jo nuomonė nebūtinai sutampa su mano, bet man ji atrodo aiški ir argumentuota. Tikėkimės, kad kitąmet tokių žmonių komisijoje bus daug daugiau :]

PS: svarbu tikslas. Ar mes norim išsiųsti geriausią ar norim išsiųsti laimėsiantį? Tai nebūtinai tas pats asmuo :]

Gero savaitgalio. Šalta, bet oras pasakiškas :]

Lydekai paliepus, prezidentei panorėjus

ideja@dirbusau.lt (Urbokida) — Tue, 22 Feb 2011 07:29:00 +0000

Atrodo Lietuvoje absoliuti vienvaldystė. Visa valdžia viename asmenyje ir jokių diskusijų. Apmaudu.

Labai neturiu laiko ir turiu bėgti, todėl labai trumpai. Atėjo žmonės iš verslo į politiką, išeis gražiai arba negražiai ir galėsim džiaugtis aukštais prezidentės reitingais, puikiais santykiais su Lukašenka (???) ir kad visi čia aplinkui runkeliai ir visiems nerealiai gerai toliau savo nosies nematyti. Kažkodėl prisiminiau A.Valinsko istoriją apie apsižodžiavimą su prezidente. Man nepatiko metodas, bet patiko A.Valinsko argumentai paaiškinant (perfrazuoju): jei vadovė pamosikavo burtų lazdele, visi nubėgo daryti, kas liepta. Tikiuos, kad šį kartą neišdegs. Kiek pamenu, Lietuva yra parlamentinė respublika, tik praktikoj to nematyti.

Šį kartą man patiko T.Čyvo nuomonė.

Ko gero galiu palinkėti tik nepasprinkti, nes skanaus mažoka...