Mieli broliai ir seserys,

Artėjant  Žemaičių Krikšto jubiliejui, kurį švęsime 2013 metais, kilo įkvėpimas sukurti filmą apie Krikšto Sakramentą.

Krikšto Sakramentas – atgimimo iš Dvasios ženklas ir įvedimo į Bažnyčią momentas – turėtų būti svarbiausias įvykis kiekvieno krikščionio gyvenime. Kas su manimi nutiko per Krikštą? Kas man buvo suteikta? Ką aš priėmiau? Kokią dovaną gavau? Kaip ja naudojuosi – gyvenu?

Visus šiuos klausimu noriu iškelti šiame filme.

Nuolankiai prašau ir jūsų pagalbos kuriant šį filmą – malda ir pinigine auka.

Gediminas Numgaudis, OFM

Rekvizitai:
VšĮ Pakūta
Įmonės kodas: 300976819
Sąskaitos numeris: LT457044060007141592
Banko kodas: 70440
BIC (SWIFT kodas): CBVILT2X

Kontaktai:
Adresas: Pakutuvėnų k., Šateikių sen., LT-90027 Plungės raj.
Tel.: +370 69835096
El.paštas: bruolis@hotmail.com
www.pakuta.lt

SYNOPSIS

Žiema. Virš galvos, begalinėj aukštybėj, ledine šviesa spindi Septyni Šienpjoviai. Po kojom girgžda sniegas. Prieinam medines, metalu apkaustytas duris. Mažutėje, nuo šalčio dar labiau susitraukusioje Žalpių bažnyčioje klebonas dega žvakes. Tą akimirką tikiu, kad būtent taip Dievas danguje įžiebė žvaigždes.
Vėliau jis prieina prie manęs ir mano krikšto tėvų.
Prasideda keistas, paslaptingas ritualas, kurio pabaigoje bus uždegta žvakė, o žilagalvis Dievo pagalbininkas mano kailinę kepurę sklidinai pripils saldainių.
Tada, grįždamas namo ir vieną po kito naikindamas saldainius, nežinojau, kad įvyko vienas pačių svarbiausių įvykių mano gyvenime.
Aš gimiau.
Dar kartą. Dabar jau amžinąjam gyvenimui.
Tik po daugelio metų supratau, kad medinės Žalpių bažnytėlės durys buvo vartai į amžinybę, vanduo iš nedidelio sidabrinio ąsotėlio, pilamas man ant galvos-Jordano upė, panardinusį mane į mirtį ir prikėlusi amžinąjam gyvenimui, aliejus kryželiu užteptas ant mano kaktos buvo rojaus krizma apgaubusi mane Dievo kvapu, o plona vaškinė žvakė buvo uždegta tam, kad šviestų ir rodytų kelią net ir pačiomis tamsiausiomis abejonių ir nevilties akimirkomis.

Filmas, kurį ruošiamės sukurti, kalbėtų apie krikšto stebuklą.
Mes norime priartėti prie ištakų.
Kino vaizdu prisiliesti prie Jordano upės vandens į kurį, rodydamas mums kelią, prieš du tūkstančius metų paniro Jėzus Kristus.
Nufilmuoti ankstyvųjų krikščionybės krikštyklų akmenis, kuriuos lietė pirmųjų krikščionių rankos.
Suvokti ir užfiksuoti dabar, kiekvieną dieną Krikšte vykstantį mirties ir atgimimo Kristuje stebuklą.
Kalbėti apie visa apimančią ir pakeičiančią, sielos ir kūno transformaciją.

Žmogaus atėjimas į šią žemę sunkus ir skausmingas, šviesa pasitinkanti mus gimstant, akina mūsų pirmą kartą atsimerkiančias akis. Vėliau mirtis panardins mus į gąsdinančius nežinomybės ir vilties vandenis.
Kūniškajame gyvenime šiuos du įvykius skiria metų metai. Krikšto sakramente mirtis ir gimimas susitinka tą pačią akimirką.
Filmas kalbėtų apie tai, kaip svarbu suvokti, pajusti ir išgyventi tą akimirką visoje jos pilnatvėj.
Mirti tam, kad atgimtume Kristuje. Gimti tam, kad jau niekada nebemirtume.

Mes kalbėsime su žmonėmis kurie patyrė ir išgyveno Krikšto pilnatvę, su kunigais ir ganytojais, kurie buvo ir yra tos neįtikėtinos dvasinės transformacijos liudininkais, su įvairių krikščioniškųjų konfesijų bažnyčiomis, kurios savo sakralinėje praktikoje iki šių dienų saugo pirmapradę sakramento prasmę.
Liesdamiesi prie istorinių krikšto ištakų, kalbėtume apie tai, kas svarbu šiandien.

Apie gyvo tikėjimo dramatizmą ir šviesą.

FILMO STRUKTŪRA

Filmą sudarytų trys dalys: Mirtis, Palaidojimas, Prisikėlimas

FILMO DALYVIAI

Vienos arkivyskupas kardinolas Christoph Schoenborn

Vilniaus ev. liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis

Kunigas Raniero Cantalamessa, OFM

Kunigas Arūnas Peškaitis, OFM

Brolis Gediminas Numgaudis, OFM

FILMAVIMO VIETOS:  Lietuva, Italija, Izraelis, Jordanija

FILMAVIMO GRUPĖ:

Režisierius Audrius Stonys

Operatorius Laisvis Karvelis

Filmo scenarijaus konsultantai Šarūnė Jasiūnaitė, brolis Gediminas Numgaudis, OFM

Filmo vykdantysis prodiuseris Brolis Gediminas Numgaudis, OFM

PREMJERA: 2013 m. rugsėjo 15d.

FILMO FORMATAS:  HD, 52 min., Originali kalba – lietuvių, angl. k.  subtitrai, rodymo formatas Blue Ray.

Įeinantį Petrą Kornelijus pasitiko ir, puldamas po kojų, išreiškė jam pagarbą. Petras pakėlė Kornelijų, tardamas: “Kelkis! Juk ir aš esu žmogus”.
Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: “Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.
Petrui tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio. Su Petru atvykę žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana. Mat jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir šlovinant Dievą.
Tuomet Petras tarė: “Argi kas galėtų šitiems neduoti krikštui vandens, jeigu jie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?!” Ir jis liepė juos pakrikštyti Jėzaus Kristaus vardu. O šie prašė jį pasilikti dar kelias dienas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 97, 1–4)

P. Savo išganymą Viešpats apreiškė pagonims.
Arba: Aleliuja.

Naują giesmę giedokime Viešpačiui:
nuostabius darbus jis daro!
Jo dešinė visagalė,
jo šventoji ranka pergales skina. – P.
Savo išganymą Viešpats apreiškė,
jo teisingumas šviečia pagonims.
Atsimena savo gerumą, ištikimumą,
Izraelio šeimai žadėtą. – P.

Ir mato visas pasaulis išganingą Dievo veikimą.
Žavėkitės Viešpačiu, šalys,
šūkaukit, džiūgaukit, grokit! – P.

Antrasis skaitinys (1 Jn 4, 7–10)

Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė. O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. Meilė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.

Posmelis prieš evangeliją (Jn, 14, 23)

P. Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio,
– sako Viešpats, –
ir mano Tėvas jį mylės;
mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 15, 9–17)

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
“Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje.
Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.
Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau. Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.
Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.
Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!”.

Saulius nuvyko į Jeruzalę ir mėgino prisidėti prie mokinių, tačiau visi jo baidėsi, netikėdami jį esant mokinį. Tik Barnabas jį priglaudė, nusivedė pas apaštalus ir jiems išpasakojo, kaip kelionėje Saulius regėjęs Jėzų ir šis kalbėjęs su juo, ir kaip Damaske jis atvirai mokęs Jėzaus vardu. Taip jis ėmė lankytis pas juos Jeruzalėje ir drąsiai kalbėti Jėzaus vardu. Jis kalbėdavosi bei ginčydavosi ir su helenistais, kurie nutarė jį nužudyti. Tai sužinoję, broliai jį nugabeno į Cezarėją ir iš ten išsiuntė į Tarsą.
Tuo tarpu Bažnyčia visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe. Ji tvarkėsi ir veikė su Viešpaties baime ir vis augo, Šventosios Dvasios globojama.

Atliepiamoji psalmė (Ps 21, 26–28. 30–32)

P. Aš tave, Viešpatie, aukštinsiu didžiulėj bendrijoj.
Arba: Aleliuja.

Tau vykdysiu įžadus tarp tavo gerbėjų.
Bus vaišės, pokylis vargšams,
ir Viešpatį garbins visi, kas jo ilgis:
jų širdys gyvuos amžių amžiais. – P.
Susipras, į Viešpatį gręšis visų tautų žmonės,
jo akivaizdoje jam lenksis žemai pagonių šeimynos.
Jį vieną tegarbins žemės galiūnai,
ir lenksis prieš jį, kurie žengia į dulkes. – P.

Ir aš jam gyvensiu,
tarnaus jam taip pat mano ainiai.
Kalbės apie Viešpatį būsimai kartai,
ir skelbs užgimstančiai tautai
teisingiausius Viešpaties darbus:
„Štai ką Viešpats padarė!“ – P.

Antrasis skaitinys (1 Jn 3, 18–24)

Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu,
bet darbu ir tiesa. Tuo mes pažinsime, jog esame iš tiesos, ir jo akivaizdoje nuraminsime savo širdį, jei mūsų širdis imtų mus smerkti: Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta.
Mylimieji, jei širdis mūsų nesmerkia, mes ramiai pasitikime Dievu ir gauname iš jo, ko prašome, nes laikomės jo įsakymų
ir darome, kas jam patinka.
O štai jo įsakymas: kad tikėtume jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą ir mylėtume vieni kitus, kaip jo įsakyta. Kas laikosi jo įsakymų, pasilieka Dieve ir Dievas jame. O kad jis mumyse pasilieka, mes žinome iš Dvasios, kurią jis mums davė.

Posmelis prieš evangeliją (Jn, 4. 5)

P. Aleliuja. – Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu, – sako Viešpats, – kas pasilieka manyje, tas duoda daug vaisių. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 15, 1–8)

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje.
Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“.

Saulius nuvyko į Jeruzalę ir mėgino prisidėti prie mokinių, tačiau visi jo baidėsi, netikėdami jį esant mokinį. Tik Barnabas jį priglaudė, nusivedė pas apaštalus ir jiems išpasakojo, kaip kelionėje Saulius regėjęs Jėzų ir šis kalbėjęs su juo, ir kaip Damaske jis atvirai mokęs Jėzaus vardu. Taip jis ėmė lankytis pas juos Jeruzalėje ir drąsiai kalbėti Jėzaus vardu. Jis kalbėdavosi bei ginčydavosi ir su helenistais, kurie nutarė jį nužudyti. Tai sužinoję, broliai jį nugabeno į Cezarėją ir iš ten išsiuntė į Tarsą.
Tuo tarpu Bažnyčia visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe. Ji tvarkėsi ir veikė su Viešpaties baime ir vis augo, Šventosios Dvasios globojama.

Atliepiamoji psalmė (Ps 21, 26–28. 30–32)

P. Aš tave, Viešpatie, aukštinsiu didžiulėj bendrijoj.
Arba: Aleliuja.

Tau vykdysiu įžadus tarp tavo gerbėjų.
Bus vaišės, pokylis vargšams,
ir Viešpatį garbins visi, kas jo ilgis:
jų širdys gyvuos amžių amžiais. – P.
Susipras, į Viešpatį gręšis visų tautų žmonės,
jo akivaizdoje jam lenksis žemai pagonių šeimynos.
Jį vieną tegarbins žemės galiūnai,
ir lenksis prieš jį, kurie žengia į dulkes. – P.

Ir aš jam gyvensiu,
tarnaus jam taip pat mano ainiai.
Kalbės apie Viešpatį būsimai kartai,
ir skelbs užgimstančiai tautai
teisingiausius Viešpaties darbus:
„Štai ką Viešpats padarė!“ – P.

Antrasis skaitinys (1 Jn 3, 18–24)

Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu,
bet darbu ir tiesa. Tuo mes pažinsime, jog esame iš tiesos, ir jo akivaizdoje nuraminsime savo širdį, jei mūsų širdis imtų mus smerkti: Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta.
Mylimieji, jei širdis mūsų nesmerkia, mes ramiai pasitikime Dievu ir gauname iš jo, ko prašome, nes laikomės jo įsakymų
ir darome, kas jam patinka.
O štai jo įsakymas: kad tikėtume jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą ir mylėtume vieni kitus, kaip jo įsakyta. Kas laikosi jo įsakymų, pasilieka Dieve ir Dievas jame. O kad jis mumyse pasilieka, mes žinome iš Dvasios, kurią jis mums davė.

Posmelis prieš evangeliją (Jn, 4. 5)

P. Aleliuja. – Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu, – sako Viešpats, – kas pasilieka manyje, tas duoda daug vaisių. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 15, 1–8)

Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje.
Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“.

Liepos 15 d. 21 val. aktorių trio „Teatriukas“ spektaklis „Kad vaikams būtų linksma“

http://www.youtube.com/watch?v=1W8p7iF0uwU

Liepos 17 d. Jazz/funk grupės „2Good“ koncertas

Liepos 18 d. Alekso Mažono koncertas bei pantomimos spektaklis

Liepos 21 d. „Teatriuko“ aktoriai su stovyklos vaikais paruošė spektaklį „Pelės maldos“

http://www.youtube.com/watch?v=SmpwGe_7tPM

Liepos 21 d. Romų ansamblio „Žemčiužina“ koncertas

http://www.youtube.com/watch?v=F41B-roJiC8

Filmavo Vilma Drabulytė

Tada Petras, Šventosios Dvasios įkvėptas, jiems atsakė: “Tautos vadovai ir seniūnai! Jeigu dėl gero darbo ligoniui šiandien mus klausinėjate, kaip jis buvo išgydytas, tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus Nazariečio, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Tik jo vardu šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas.
Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu. Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti”.

Atliepiamoji psalmė (Ps 117, 1. 8–9. 21–23. 26. 28–29)

P. Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė.
Arba: Aleliuja.

Dėkokime Viešpačiui nes jisai geras,
jis maloningas per amžius.
Geriau prie Viešpaties glaustis,
negu žmogumi pasikliauti!
Geriau Viešpačiu remtis,
kaip pasitikėti didžiūnais! – P.
Dėkoju, kad mane išgirdai tu,
Kad esi vaduotojas mano.
Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį,
pačiu kertiniu pasidarė.
Taip Dievo nulemta,
ir mūsų akims tai nuostabą kelia. – P.

Palaima tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Mes laiminam jus iš Viešpaties būsto.
Tu – mano Dievas, ir aš tau dėkosiu,
giesme tave šlovinsiu, Dieve.
Dėkokime Dievui, nes jisai geras,
jis maloningas per amžius. – P.

Antrasis skaitinys (1 Jn 3, 1–2)

Mylimieji!
Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino. Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad kai pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Lk 24, 32)

P. Aleliuja. – Aš – gerasis ganytojas, – sako Viešpats; – aš pažįstu savąsias avis, ir manosios pažįsta mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 10, 11–18)

Jėzus kalbėjo:
„Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.
Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę. Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso,
ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.
Tėvas myli mane, nes aš guldau savo gyvybę, kad ir vėl ją pasiimčiau. Niekas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją laisvai atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją atsiimti; tokį priesaką aš esu gavęs iš savojo Tėvo“.

Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų protėvių Dievas pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsigynėte Pilotui, kai tas buvo benusprendžiąs jį paleisti. Jūs išsižadėjote šventojo ir teisiojo, o pareikalavote atiduoti jums žmogžudį. Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to liudytojai.
O dabar, broliai, aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinios, kaip ir jūsų vadai. Taip Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų pranašų lūpomis, būtent – kad jo Mesijas kentėsiąs. Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės.

Atliepiamoji psalmė (Ps 4, 2. 7. 9)

P. Žerki ant mūsų tu, Viešpatie, savo veido palaimingąją šviesą!
Arba: Aleliuja.

Kai šaukiuosi tavęs, atsiliepki, o Dieve,
mano teisės gynėjau!
Tu baimės suspaustą mane išvaduoji.
Būk man gailestingas, išgirsk mano maldą! – P.
Daugelis sako:
„Kas padarys mus laimingus?“
Žerki ant mūsų tu, Viešpatie,
savo veido palaimingąją šviesą! – P.

Gulu, užmiegu ramus kaip bematant,
nes tu vienintelis, Viešpatie,
paskiri man saugią vietą. – P.

Antrasis skaitinys (1 Jn 2, 1–5)

Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio.
Iš to patiriame, jog esame jį pažinę, kad laikomės jo įsakymų. Kas sakosi jį pažinęs, bet jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos. O kas laikosi jo žodžių, tas iš tiesų tobulai myli Dievą. Iš to ir pažįstame, jog jame esame.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Lk 24, 32)

P. Aleliuja. – Viešpatie Jėzau, atverk Raštų prasmę; uždek mūsų širdis, kai tu kalbi mums. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 24, 35–48)

O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“. Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas. Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?“ Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse.
Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse“. Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą. Jūs esate šių dalykų liudytojai.

Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų protėvių Dievas pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsigynėte Pilotui, kai tas buvo benusprendžiąs jį paleisti. Jūs išsižadėjote šventojo ir teisiojo, o pareikalavote atiduoti jums žmogžudį. Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to liudytojai.
O dabar, broliai, aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinios, kaip ir jūsų vadai. Taip Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų pranašų lūpomis, būtent – kad jo Mesijas kentėsiąs. Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės.

Atliepiamoji psalmė (Ps 4, 2. 7. 9)

P. Žerki ant mūsų tu, Viešpatie, savo veido palaimingąją šviesą!
Arba: Aleliuja.

Kai šaukiuosi tavęs, atsiliepki, o Dieve,
mano teisės gynėjau!
Tu baimės suspaustą mane išvaduoji.
Būk man gailestingas, išgirsk mano maldą! – P.
Daugelis sako:
„Kas padarys mus laimingus?“
Žerki ant mūsų tu, Viešpatie,
savo veido palaimingąją šviesą! – P.

Gulu, užmiegu ramus kaip bematant,
nes tu vienintelis, Viešpatie,
paskiri man saugią vietą. – P.

Antrasis skaitinys (1 Jn 2, 1–5)

Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio.
Iš to patiriame, jog esame jį pažinę, kad laikomės jo įsakymų. Kas sakosi jį pažinęs, bet jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos. O kas laikosi jo žodžių, tas iš tiesų tobulai myli Dievą. Iš to ir pažįstame, jog jame esame.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Lk 24, 32)

P. Aleliuja. – Viešpatie Jėzau, atverk Raštų prasmę; uždek mūsų širdis, kai tu kalbi mums. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 24, 35–48)

O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“. Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas. Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?“ Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse.
Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse“. Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą. Jūs esate šių dalykų liudytojai.

Visi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, nes jiems visa buvo bendra.
Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa.
Tarp jų nebuvo vargšų. Kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, gautus pinigus sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo.

Atliepiamoji psalmė (Ps 117, 2–4. 13–15. 22–24)

P. Dėkokime Viešpačiui, nes jisai geras, jis maloningas per amžius.

Tegu Izraelis kartoja:
“Jis maloningas per amžius!”
Tegu Aarono ainiai kartoja:
“Jis maloningas per amžius!”
Visi, kurie Viešpaties bijo, tesako:
“Jis maloningas per amžius!” – P.
Stumdyte stumdė, kad aš sukniubčiau,
betgi man Viešpats padėjo.
Viešpats – mano garbė, manoji stiprybė,
jisai – išganymas mano.
Džiaugsmo, išsivadavimo šauksmas
teisuolių sodybose girdis. – P.

Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį,
pačiu kertiniu pasidarė.
Taip Dievo nulemta, ir mūsų akims tai nuostabą kelia.
Šią dieną laimingą Viešpats padarė,
džiūgaukim, kelkim linksmybes! – P.

Antrasis skaitinys (1 Jn 5, 1–6)

Mylimieji!
Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Mesijas, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Gimdytoją, myli ir iš jo gimusįjį.
Iš to pažįstame mylį Dievo vaikus, kad mylime Dievą ir jo įsakymus vykdome. Nes tai ir yra Dievo meilė – jo įsakymus vykdyti. O jo įsakymai nėra sunkūs.
Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas! Iš kur tikėjimas? O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?!
Tasai yra, kuris atėjo per vandenį ir kraują: Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai paliudija, nes Dvasia yra tiesa.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 20, 29)

P. Aleliuja. – Tu įtikėjai, Tomai, nes pamatei,– sako Viešpats. –
Palaiminti, kurie tiki nematę! – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 20, 19–31)

Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: “Ramybė jums!” Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.
O Jėzus vėl tarė: “Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu”. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: “Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite,– sulaikytos”.
Vieno iš dvylikos,– Tomo, vadinamo Dvyniu,– nebuvo jų tarpe, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: “Mes matėme Viešpatį!”
O jis jiems pasakė: “Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįdėsiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu”.
Po aštuonių dienų mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: “Ramybė jums!” Paskui kreipėsi į Tomą: “Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis”.
Tomas sušuko: “Mano Viešpats ir mano Dievas!”
Jėzus jam ir sako: “Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!”
Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų stebuklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami vardan jo turėtumėte gyvenimą.

Balandžio 14 d., Dievo Gailestingumo šventės išvakarėse, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje vyko br. kun. Lino Genadijaus Vodopjanovo OFM konsekracija į vyskupus.

Naujojo Telšių vyskupo augziliaro konsekravimo ceremonijai vadovavo kardinolas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis, asistavo Kauno arkivyskupas, metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ ir Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ.

Iškilmingų šv. Mišių metu visiems susirinkusiems buvo parodyta ir perskaityta  popiežiaus Benedikto XVI vasario 11-osios bulė skelbianti, jog  Šventasis Tėvas Telšių vyskupu augziliaru ir tituliniu Quizos vyskupu nominavo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šventojo Kazimiero provincijos viceministrą br. kun. G. Vodopjanovą, OFM.

Pagal seną tradiciją, A. J. Bačkis įšventinamajam uždavė 8 klausimus apie pasiryžimą iki mirties vykdyti pareigas: skelbti Kristaus Evangeliją, išlikti vienybėje su Bažnyčia, rūpintis Dievo tauta.

Giedant Visų šventųjų litaniją (kai Dangaus ir Žemės Bažnyčia budėjo maldoje už naują ganytoją), vyskupas nominatas meldėsi kniūbsčias  prieš altorių.

Vėliau, visi šv. Mišiose dalyvaujantys vyskupai ant jo galvos uždėjo rankas, tai ženklino Šventosios Dvasios dovanos perteikimą. Jėzus apaštalams suteikė Šventosios Dvasios jėgą, ir ši jų pasiuntinybė ėjo per šimtmečius, apaštalų įpėdiniams uždedant rankas ir palydint malda.

Konsekracinės maldos metu (kylančios iš ankstyvųjų krikščionybės laikų),  diakonai virš vyskupo nominato galvos laikė atvertą Evangelijų knygą, primenant, kad vyskupo tarnystė – nepailstant skelbti Evangeliją.

Pagal seną paprotį kardinolas ant vyskupo nominato galvos išliejo šv. Krizmos aliejaus, įteikė Evangelijų knygą ir ant dešinės rankos bevardžio piršto užmovė žiedą – ištikimybės ženklą. Ant galvos uždėta mitra – šventumo siekio ženklas, įteiktas pastoralas – vyskupo kaip ganytojo pareigų simbolis.

Po Komunijos maldos naujasis vyskupas, lydimas vyskupų ėjo per bažnyčią laimindamas susirinkusius žmones.

Po šv. Mišių sveikinimų, palinkėjimų ir padėkos metu vis skambėjo laiško Timotiejui žodžiai: „Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu.“

Iškilmingas mišias transliavo Lietuvos televizija. Tai pirmoji Kretingos bažnyčioje vykusi vyskupo konsekracija. Vyskupas brolis Linas šiuo metu yra jauniausias pasaulio vyskupas. Per Nepriklausomybės laikotarpį jis – antras vyskupas iš Lietuvos pranciškonų brolijos po vyskupo Pauliaus Antano Baltakio JAV).

Iškilmių nuotraukų albumas (spustelkite ant nuotraukos)

Quizos vyskupo titulas
Kiekvienoje vyskupijoje būna tik vienas vyskupas. Pagal Kanonų teisę kiekvienam konsekruojamam dvasininkui turi būti pavesta vyskupija, todėl vyskupai augziliarai (t.y. vyskupai pagalbininkai) skiriami į vadinamuosius titulinius vyskupų sostus. Tai istorinės vyskupijos, kurių išlikęs tik vardas (titulas), nes įkurtos pirmaisiais krikščionybės amžiais jos vėliau nunyko (pavyzdžiui, Seinų) ar tapo kitų tikėjimų išpažinėjų teritorija. Daugiausia tokių vyskupijų yra dabartinėje Turkijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Vyskupai pagalbininkai Bažnyčios yra siunčiami pagelbėti vyskupams, kuriems reikia vyskupiškos pagalbos.

Herbas
„Palaiminti taikdariai“ (lot. „Beati pacifici“) – br. kun. Lino Genadijaus Vodopjanovo, nominuotojo Telšių vyskupijos augziliaro, vyskupiškas šūkis.

Vyskupo Lino vyskupiško herbo skydas padalytas į tris laukus, kuriuose pavaizduoti su jo gyvenimu ir tarnyste susiję simboliai: pusę skydo kairėje pusėje užimančiajame lauke – ikonografiškai pavaizduota Žemaičių Kalvarijos Dievo Motina, tituluojama Marija, Krikščioniškų šeimų Karaliene, abiem rankomis laikanti kūdikėlį Jėzų. Dešinėje pusėje viršutiniame skydo ketvirtyje – vyskupo gimtinės Nidos kampelis, Kuršių marių burlaivis – Kurėnas, apatiniame – Pranciškonų ordino ženklai: dvi sukryžiuotos rankos: viena apnuoginta – simbolizuojanti Kristų, antra su abitu – ženklinanti šv. Pranciškų, virš jų – „T“ formos kryžius, vadinamasis „Tau“.

Už skydo – lotyniškas kryžius. Senojoje bažnyčios heraldikoje popiežių simbolizavo už skydo esantis kryžius su trimis skersiniais, arkivyskupą – dvigubas kryžius su ilgesne apatine kryžma, o vyskupą – paprastas lotyniškas arba vyskupo kryžius.

Galeras (lot. galerum; angl. galero) – didelė kutuota skrybėlė labai plačiais bryliais, kurias iki II Vatikano susirinkimo dėvėdavo katalikų dvasininkai. Galeras naudojamas bažnytinėje heraldikoje – pažymi  dvasininko armigerio (herbo turėtojo) rangą. Galeras pakeičia herbo šalmą, kadangi šalmas dvasininkams pernelyg karingas simbolis. Galero spalva ir kutų skaičius nurodo dvasininko vietą hierarchijoje: vyskupų ir teritorinių abatų galerai žali su žaliomis virvelėmis, turi po šešis žalius kutus abiejose pusėse.

Herbo autorius br. Carlo Bertagnin OFM.

Biografija

Brolis Linas (Genadijus) Vodopjanovas gimė 1973 m. birželio 8 d. Neringoje, Telšių vyskupijoje.
Baigęs vidurinę mokyklą Nidoje, įstojo į Mažesniųjų brolių vienuolyną Kretingoje. Nuo 1992 iki 1993 metų atliko noviciatą Maine, JAV.
1993 m. birželio 4 dieną davė pirmuosius pranciškonų įžadus.
1993-1995 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete Teologijos fakultete.
1995-2000 m. studijavo Italijoje, Veronos Studio teologico „S. Bernardino“ prie popiežiškojo universiteto „Antonianum“. 2000 m. gegužės 26 d. gavo teologijos bakalauro laipsnį.
1996 m. rugpjūčio 15 d. davė amžinuosius įžadus, pasirinkdamas vienuolišką Lino vardą.
2000 m. liepos 15 d. buvo įšventintas kunigu. Inkardinuotas Mažesniųjų brolių Lietuvos Šventojo Kazimiero provincijoje.
2000 m. paskirtas Kretingos parapijos vikaru.
2001-2004 m. Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolyno Gvardijonas.
2003-2004 m. Kretingos parapijos klebonas.
2004-2007 m. Šiaulių Kryžių Kalno vienuolyno Gvardijonas.
2007-2010 m. Noviciato magistras.
2007 m. išrinktas Lietuvos Mažesniųjų brolių Šventojo Kazimiero Provincijos viceministru 2007-2013 m. kadencijai.
Nuo 2010 m. ėjo Kretingos parapijos klebono pareigas.
2012 m. Telšių vyskupui Jonui Borutai prašant, popiežius Benediktas XVI vasario 11 d.  brolį Liną paskyrė Telšių vyskupo pagalbininku – vyskupu augziliaru.
2012 m. balandžio 14 d., Dievo Gailestingumo šventės išvakarėse, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje konsekruotas į vyskupus.

Jolanta Klietkutė