Nepraleiskite straipsnio – galbūt šios žinios jums kada nors uždirbs krūvą pinigų :].

Tarkime, dalyvaujate žaidime. Prieš jus 3 durys (žr. iliustraciją viršuje). Už vienų iš jų (tarkime #2) yra automobilis, už kitų dvejų ožkos (#1 ir #3). Tarkime, jūs pasirenkate #1 duris. Vedėjas atidaro duris, už kurių yra ožka (#3), ir siūlo jums pakeisti jūsų pasirinkimą. Klausimas: ar jūs turite daugiau šansų laimėti automobilį pasilikdami prie savo spėjimo, ar pakeitę jį?

Atrodytų, renkantis vieną iš dviejų variantų šansai yra lygūs – juk bet kuriuo atveju nežinome, už kurių durų yra automobilis. Bet pasirodo ne – pakeitus savo spėjimą tikimybė laimėti automobilį yra 2/3, o pasilikus su savo spėjimu – tik 1/3.

Kodėl? Pasilikdamas su savo pirmu sprendimu jūs laimėsite tik tuo atveju, jei iškart pasirinkote automobilį, t.y. šansai lygūs 1/3. Atitinkamai šansų pasirinkti vieną iš ožkų yra 2/3. Pasirinkę ožką ir pakeitę savo spėjimą jūs laimėsite. Kadangi tikimybė pasirinkti ožką yra 2/3, todėl ir tikimybė laimėti pakeitus spėjimą yra 2/3.

Neįtikinau? Nieko baisaus. Parašiau skriptą, kuris simuliuoja žaidimą ir skaičiuoja, ar iš tiesų šansų laimėti pakeičiant savo sprendimą yra daugiau.

<?php
/*
Tadas Syčiovas, 2009

http://laisvai.net

-----
Monty Hall Problem simuliacija

http://en.wikipedia.org/wiki/Monty_Hall_problem

*/

$staying=0;
$switching=0;
//kiek kartų kartoti žaidimą?
$count=100000;

for ($i=0;$i<=$count;$i++) {
	$choises=array('goat', 'goat', 'car');
	shuffle($choises);
	$user_choise=rand(0, 2);

	//vedėjas atidaro vienas duris. tai negali būti žaidėjo pasirinktos durys arba durys, už kurių stovi automobilis
	for ($a=0;$a<=2;$a++) {
	     if ($a!=$user_choise and $choises[$a]!='car'){
	          unset($choises[$a]);
	     }
	}

	//ar laimime pasilikdami su pirmu sprendimu, ar pakeisdami jį?
	if ($choises[$user_choise]=='car')
		$staying++;
	else
		$switching++;
}

echo 'Staying: '.(100/$count*$staying).'%<br>
Switching: '.(100/$count*$switching).'%';
?>

Skriptas tik viską patvirtina:
Staying: 33.52%
Switching: 66.49%

Skaičiukai po kablelio varijuoja, bet rezultatas aiškus.

Na štai. Pasirodo teorija irgi gali būti įdomi :]. Jei kada šio straipsnio dėka laimėtumėte milijoną, būtų visai gražu pastatyti P4I gykams alaus :].

Daugiau informacijos: http://en.wikipedia.org/wiki/Monty_Hall_problem

Kaip ir praeitais metais, šiais P4I chebra pristato mažą kalėdinę pramogą. Šį kartą tai žaidimas CHRISTMAS D00M.

Praeitais metais viską padarėm per kelias valandas, šių metų kūrinys pareikalavo kelių dienų. Kitų metų šventėms turbūt reikės pradėti ruoštis jau birželį :]

Jaukių Kalėdų ir linksmų Naujųjų!

def dgs(number, word=''):
    """Pluralization for Lithuanian (works partially)
 
       Kaip argumentą pateikite daugiskaitos vardininką
        - Pvz1: {{ 10|dgs:"Komentarai"}}
        - Pvz2: {{ 21|dgs:"Knygos"}}
    """
    if number in range(11,20) or (number % 10) == 0:
        #masculine and feminine forms are the same
        word = word[:-2] + u"ų"
 
    elif number == 1 or (number % 10) == 1:
        if word[-2:] == "ai":
            #masculine form
            word = word[:-2] + "as"
        elif word[-2:] == "os":
            #feminine form
            word = word[:-2] + "a"
 
    #default value is used in all other cases
    return "%d %s" % (number, word)

Nusprendžiau patobulinti taip, kad veiktų su bet kokiu daiktavardžiu, turinčiu vienaskaitos ir daugiskaitos formas (atkrenta tokie žodžiai kaip pienas, alus, durys, miltai).

Procesas buvo gan ilgas, Tomas astsiuntė žodžių sąrašą, su Python jį išparsinau, tada sekė duomenų analizavimas bei abstrakcija, o galiausiai programavimas (lengviausia dalis ;)

Šiaip rekomenduoju visiems pasižiūrėti į kodą ir prisitaikyti savuose projektuose. Kažkaip susidaro įspūdis, jog programuotojai bijo Lietuvių kalbos. Kur tik pažiūrėsi, vis matai “10 Komentarai (-ų)”, “5 Prekių (-ės)” ir pan. Tikrai nėra taip sunku parinkti tinkamą žodžio formą.

P.S. nebijokit Python’o, jis kaip pseudo-kodas :)

P.P.S. Žinau, kad mano unit testas nėra labai rafinuotas, tad kitą kartą pasitengsiu labiau :D

Lygiai prieš 2 metus startavo P4I forumas. Neužilgo atsirado ir blogas. Projektas, prasidėjęs kaip avantiūra, vis dar gyvas ir nesiruošia niekur dingti. Tikimės, kad minėsim ir 3-ią, ir 4-ą ir tolesnius sukakojimus :)

Ta pačia proga norim pasveikinti ir Keturkampį apskritimą ;) Jei ne Nepo, gal būtumėm ir pramiegoję savo šventę :D

P4I chebra

P4I komanda taip pat sudalyvavo programuotojų dienos konkurse. Pradėjome vakar apie 15 valandą su Tomu, vėliau prisijungė ir Armandas. Keikėmės daug, kelis kartus pasijutome lameriais, bet iš tikro jau senai taip smagiai programavom. Gėdos nepasidarėm (žr. criminal – Tomas buvo koordinatorius) – išsprendėm beveik visas užduotis, tik Captchai pritrūko laiko. Tiesa, per paprasčiausią išsiblaškymą praradome nemažai taškų Planetų užduotyje, nors sprendimas buvo surastas akimirksniu.

Apibendrinus – konkursą užskaitome ir laukiame kitų metų.

Užduotys čia.

Parsisiųsti galite iš http://www.djangoproject.com/download/.

Mandelbrot set

Fraktalas yra geometrinė forma, kuriai yra būdingas panašumas į save, bei begalinis detalumas. Mandelbroto aibė yra vienas iš žinomiausių fraktalų pasaulyje, išgarsėjęs apie 1980 metus. Vėlus tokio įspūdingo objekto atsiradimas buvo nulemtas modernių kompiuterių nebuvimo.

Nors Mandelbroto aibė yra begalo (tikrąja šio žodžio prasme) komplikuota forma, ją sugeneruoti galima naudojant neįtikėtinai paprastą formulę: z = z² + C. Čia z yra iteruojamas kompleksinis skaičius, o C – konstanta – koordinatė kompleksinėje plokštumoje.

Skaičius priklauso Mandelbroto aibei, jei z niekada “nepabėga” į begalybę, nesvarbu kiek iteracijų būtų atlikta. Kadangi mes neturime galimybių tuom įsitikinti, galima nustatyti “pakankamai aukštą” pakartojimų skaičių, ir jei jį peržengus z visdar neviršija dviejų, laikyti, kad skaičius C priklauso Mandelbroto aibei.

Prieš pradedant gaminti savadarbius fraktalus, mums reikia sužinoti aibės ribas ir tuo pačiu nusistatyti keletą konstantų. Koordinačių plokštumoje, fraktalo reliatyvus dydis yra nekintantis. X ašyje z “nepabėga” į begalybę intervale [-2, 0.25]. Y ašyje – [-1, 1]. Kad fraktalas neatrodytų suspaustas, programoje naudosime intervalą [-2.2, 1] X ašiai ir [-1.2, 1.2] Y ašiai. Tokios ribos mums duos proporciją lygią 1.333333, kas reiškia, kad nurodę plotį 1024, aukštį gausime 768. Patogu, ar ne? ;)

Atkreipkite dėmesį, kad X ašyje yra realieji skaičiai, o Y – menamieji.

Žiūrime ką turime:

    #kiek iteracijų darysime prieš nuspresdami,
    #kad skaičius priklauso aibei.
    max_i = 200

    #reliatyvūs dydžiai
    r_width = 3.2
    r_height = 2.4

    #pagal proporciją parinksime aukštį
    ratio = r_width / r_height

    #plotis bus nurodomas vartotojo
    width = int(sys.argv[1])
    height = int(width / ratio)

    #žingsnelis padės apskaičiuoti konkretaus pixelio koordinatę
    x_step = r_width / width
    y_step = r_height / height

    #realiųjų skaičių ašis
    x_axis = arange(-2.2, 1.0, x_step).tolist()
    #menamųjų skaičių ašis
    y_axis = arange(-1.2, 1.2, y_step).tolist()

Ašims generuoti naudojame arange() (ne arrange!) funkciją, nes range() nepriima float tipo argumentų. Funkciją galima importuoti iš Numeric modulio.

Dabar apsirašysime reikalingas funkcijas. Pradėkime nuo skaičiaus z modulio. Jo radimui pritaikysime pitagoro teoremą. Funkcijos rezultatas yra modulio kvadratas, tad tikrindami ar skaičius priklauso aibei, lyginsime ne su dvejetu, o 2² t.y. 4.

def r_sq(z):
    """
        Grąžina skaičiaus z modulį.
    """
    return z.real**2 + z.imag**2

Dabar pagrindinė funkcija: mandelbrot(). Vienintelis būtinas argumentas – C. Funkcija yra rekursinė, z pradedamas nuo 0+0j ir kaskart jam pritaikoma formulė z = z² + C. Funkcijos rezultatas – iteratorius i. Pagal jo reikšmę nustatysime kokią spalvą naudoti pikseliui.

def mandelbrot(c, z=0+0j, i=0):
    """
        Checks if the number escapes to infinity
    """
    if r_sq(z) > 4:
        return i
    elif i == max_i:
        return -1
    else:
        return mandelbrot(c, (z**2 + c), i+1)

Keisdami laipsnį, kuriuo keliamas z, galite išgauti ir kitokias figūras:

z^3

z^5.5

z^16

Jei darytumėm dvispalvį paveikslą, to mums pakaktų, tačiau spalvotam fraktalui reikia ir spalvinimo funkcijos. Nekursime nieko sudėtingo, panaudosime quick&dirty metodą – spalvų indeksą.

def get_color(iterations):
    """
        Grąžina spalvos kodą, priklausomai nuo to, kada
        (jei išvis) skaičius "pabėgo" į begalybę
    """

    #atrodo, kad schema yra BGR, ne RGB :))
    index = {
        #iteracijos    #spalva
        (0, 1):        0xff0000,
        (1, 2):        0xff1000,
        (2, 3):        0xff2000,
        (3, 4):        0xff3000,
        (4, 5):        0xff4000,
        (5, 6):        0xff5000,
        (6, 7):        0xff6000,
        (7, 8):        0xff7000,
        (8, 10):       0xff9000,
        (10, 15):      0xffa600,
        (15, 21):      0xffb500,
        (21, 50):      0xffdf00,
        (50, max_i+1): 0xffffff,
    }
    for point in index:
        if iterations in range(point[0], point[1]):
            return index[point]

Visas pixelių spalvas laikysime sąraše, kuris poto labai lengvai bus “sumetamas” į paveiksliuką.

    #sukuriame kintamąjį duomenims
    out = []

    for y in y_axis:
        for x in x_axis:
            result = mandelbrot(complex(x, y))
            if result < 0:
                #taškai, priklausantys aibei (juodi)
                out.append(0x000000)
            else:
                #taškai, kurie nepriklauso (gaunam spalvą)
                out.append(get_color(result))

Paveikslėlio generavimui naudojam PIL biblioteką. Naudojimas labai paprastas:

    img = Image.new('RGB', (width, height))
    img.putdata(out)
    img.save('m.png')

Turintys python ir norintys išbandyti viską “dykai” gali atsisiųsti scenarijų. Nesitikėkite nieko ypatingo. Programa neturi nei anti-aliasing savybės, nei tolygaus spalvų perėjimo. Įrašas skirtas daugiau supažindinimui, ir džiaugsmo “va pasidariau pats” patyrimui. Norintys kažko “geriau” gali naudoti specializuotas programas :)

Jei patobulinsite šį kodą, ar šiaip turite pastabų – parašykite komentaruose kas ir kaip.

Su AutoIt ypač paprasta kurti GUI. Paprastas pavyzdys, kad geriau suprastume sintaksę:

#include <GuiConstants.au3>
GUICreate('GUI', 170, 100)

;pirmas skaičius nurodo atitraukimą nuo kairės, antras - nuo viršaus, trečias - elemento ilgį
GUICtrlCreateLabel('Įvesk tekstą ir spausk mygtuką', 10, 10)
$input=GUICtrlCreateInput('', 10, 30, 100)
$button=GUICtrlCreateButton('Go!', 10, 60)

;padaro langą matomą vartotojui
GuiSetState()

While 1
	$msg=GuiGetMsg()
	If $msg=$GUI_EVENT_CLOSE Then Exit
	If $msg=$button Then Msgbox(0,'Tekstas', 'Tu suvedei tokį tekstą: '&GUICtrlRead($input))
WEnd

Įvykdytas šis kodas atrodys taip:

Manau kodo analizės nereikia – kiekvienam, turinčiam bent minimalią programavimo patirtį, viskas turėtų būti aišku.

Na gerai, o kaip su minėtu “Windows” valdymu? Dar paprasčiau.

run('notepad.exe')
WinWaitActive('Untitled - Notepad')
Send('O hai.{ENTER}Just testing.')

Šios trys eilutės atidarys Notepadą ir suves į jį nurodytą tekstą. Visa tai gražu, bet pabandykime sukurti kažką naudingesnio, kad geriau suprastume AutoIt potencialą.

;F10 klavišų kombinacijai priskiriame funkciją write()
HotKeySet('{F10}', 'write')

Func write()
	;ClipGet() funkcija grąžina clipboardo turinį
	$clipboard=ClipGet()
	;taip tikrinama, ar funkcija negrąžino erroro. Manuale aprašyta, kokias @error reikšmes kiekviena funkcija grąžina nesėkmės atveju.
	if @error Then
		MsgBox(0, 'Error', 'Arba tuščia, arba ne tekstas')
	Else
		;129 kombinacija gauta sudėjus 128 (UTF8) ir 1 (write mode)
		$handle=FileOpen('quotes.txt', 129)
		;įrašoma viena eilutė. Vietoj $handle galima nurodyti failo vardą (nereikia FileOpen ir FileClose), bet tada nebus UTF8 palaikymo
		FileWriteLine($handle, $clipboard)
		FileClose($handle)
		MsgBox(0, 'Done!', 'Citata išsaugota')
	;endif būtinas, jei if sąlygai priklauso daugiau nei viena eilutė
	EndIf
EndFunc

;amžinas ciklas reikalingas, kad programa tik startavus nebaigtų darbo. Taip pat galima naudoti sleep([laikas milisekundėmis])
While 1
WEnd

Štai parašėme paprastą įrankį citatų rinkimui. Pažymėkite tekstą bet kur, nukopijuokite jį, spauskite F10 ir jis jau išsaugotas quotes.txt.

AutoIt nėra ta kalba, kurią rašytum į savo CV, bet ji tikrai naudingas įrankis paprastoms užduotims, dėl kurių nesinorėtų prasidėti su JAVA, C(++), etc.

Alternatyvos

http://en.wikipedia.org/wiki/AutoHotkey

http://en.wikipedia.org/wiki/ThinBasic

http://en.wikipedia.org/wiki/Automator_(software)

Šiandien programuotojai pranešė sukūrę atšaką pavadinimu FluxBB. Tai dar vienas pavyzdys rodantis, kad atviras kodas negali būti užgožtas. Aš tuo tarpu raginu visus naudojančius PunBB sekti naujienas FluxBB svetainėje ir visus atnaujinimus siųstis iš ten.

Aš dirbsiu su Kubuntu 8.04 (Hardy Heron), tačiau su minimaliais pakeitimais serverį pasileisite ant bet kokios distribucijos. Taigi, mums prireiks:

• XAMPP Linux 1.6.6
• XAMPP Development package
• mod_python 3.3.1
• Django-0.96.1

Kadangi mūsų tikslas nėra paleisti viešą serverį, o tik sukurti aplinką patogiam programavimui su Django, pasinaudosime XAMPP paketais. Taigi, keliam pirmojo archyvo turinį į /opt katalogą:

$ sudo tar xvfz xampp-linux-1.6.6.tar.gz -C /opt

Tą patį padarom su development paketu:

$ sudo tar xvfz xampp-linux-devel-1.6.6.tar.gz -C /opt

Root’o teisės reikalingos norint rašyti į /opt katalogą, taip pat serveris bus paleidinėjamas su root teisėmis. Development paketas reikalingas norint pridėti papildomų modulių.

Toliau išsiskleidžiam mod_python archyvą ir cd’inam į tą katalogą. Pasiskaitom manualą ir vedam tokią komandą:

$ ./configure --with-apxs=/opt/lampp/bin/apxs

Jei viskas gerai, o taip ir turėtų būti, sukompiliuosim modulį:

$ make

ir tada instaliuojame:

$ sudo make install

Dabar mums reikia sukonfigūruoti Apache. Tam pirmiausia reikia sužinoti, kur buvo instaliuotas mūsų modulis, skrolinam terminalą į viršų ir randam kažką panašaus į:

LoadModule python_module /opt/lampp/modules/mod_python.so

Su jums patogiu editorium atsidarom httpd.conf failą (nepamirštam root teisių):

$ sudo nano /opt/lampp/etc/httpd.conf

ir prie visų kitų modulių prirašom saviškį:

LoadModule python_module /opt/lampp/modules/mod_python.so

Na ir galiausiai pratestuojame. Sakydamas galiausiai, neturėjau omeny, kad darbas baigtas :) Iš tiesų, tai baigėsi lengviausia dalis. Dabar reikia instaliuoti ir sukonfigūruoti Django. Django instaliavimui yra du būdai, tačiau aš pasirinkau, mano manymu, lengvesnį bei aiškesnį. Taigi, išsiskleidžiame archyvą Django-0.96.1.tar.gz ir į einame į sukurtą katalogą. Iš ten kopijuojame viduje esantį django katalogą į python direktorijoje esančią site-packages direktoriją:

$ sudo cp django /usr/lib/python2.5/site-packages/

Atkreipkit dėmesį, kad jūsų sistemoje gali būti kitas kelias, tarkim /usr/lib/python2.4.

Dabar teks dar kartą atsidaryti httpd.conf bylą ir ten įrašyti konfigūraciją django karkasui:

<Location "/">
SetHandler python-program
PythonHandler django.core.handlers.modpython
SetEnv DJANGO_SETTINGS_MODULE examples.settings
PythonDebug On
PythonPath "['/opt/lampp/www/'] + sys.path"
</Location>

Pasiaiškinkim kas ką reiškia. <Location “/”> ne kelią sistemoje, bet nurodo adresą. Kadangi aš noriu, kad mano aplikacja būtų šakninėje direktorijoje, nurodau “/”. DJANGO_SETTINGS_MODULE saugo kelią iki aplikacijos nustatymų. Šiam kartui įrašykime examles.settings, vėliau žinosime kuo jį pakeisti. Dar mums reikia pridėti direktoriją, kurioje bus ieškoma python failų. Tiesiog įrašome savo direktoriją kurioje bus projektas – /opt/lampp/www/. Tai neturėtų būti DocumentRoot direktorija.

Na štai, liko paskutinis žingsnis. Iš Django-0.96.1 direktorijos nusikopijuojam katalogą examles ir jį padedam į /opt/lampp/htdocs/ (Patarčiau htdocs katalogui suteikti rašymo teises, kad dirbant nereiktų root teisių). Paleidžiam Apache serverį (kolkas mums nereikia MySQL):

$ sudo /opt/lampp/lampp startapache

Einame į http://localhost/ ir matome neapsakomą vaizdą:

Valio! Ak taip, kai ką pamiršome. /opt/lampp/htdocs/examples/ direktorijoje yra failas settings.py, tai tas failas kurį nurodėme httpd.conf faile. Kai kursite savo aplikaciją, pakeisite ten esančią reikšmę į savo: direktorija.settings.
Visą dokumentaciją rasite adresu http://www.djangoproject.com/
Susipažinti su Django karkasu galite skaitytami Django knygą.

Smagaus programavimo!