trumpai Rietave pabuvojau

mamiya c33 /reala

dėkui vyckai

Vakar buvau pažiūrėti Survilos “Stebuklų lauką” ,Pasakos kino teatre. Čia beje pirmas mano apsilankymas šioje įstaigoje. “Zajabys” – kaip pasakytų, vienas iš herojų ,žiūrinčių į savo paties papuoštą kalėdinę eglutę. Tokia man buvo visa valanda, praleista ant krėslo. Brolis sakė, ta valanda prabėgo labai greitai , iš keturių metų medžiagos turėjo gautis ir daugiau filmo , bet užteko.

Intriga apie šį filmą pagavo nuo tada, kai kažkada  išgirdau , kad bus filmas apie Kariotiškių sąvartyne gyvenančius žmones. Buvau nusiteikęs pamatyti kaip jie ten sunkiai dirba , koks nūdnas jų gyvenimas ,bet per visą filmą buvo vos keli epizodai kaip jie dirba , visa kita – gyvenimas. Turbūt labai teisingas režisieriaus pasirinkimas. Sakyčiau dauguma situacijų absoliučiai tragikomiškos,  sunku nesijuokti. Keliose vietose kriokiau ašarom pasikūkčiodamas , nors buvo labai keista tą daryt mažoj “pushku pushku” salėje, talpinančioje gal vos dvi dešimtis žiūrovų(kurių gal pusė buvo over 45, kuom irgi nustebau). Buvo nenormatyvinės leksikos, bet visi labai vietoj ir laiku. Gerai, kad neiškarpė, būtų labai neįtikinama.  Naivoka sakyti ,kad jie laimingesni už mus visus,  bet neliūdi je ten :-)

Filmo pabaiga irgi kiek simbolinė , kaip paskutinė vakarienė – Kūčios. Susirenka “šeimom” , paskui visi kartu. Jei ne aplinka , nelabai ir atskirtum kur jie gyvena.

Galvoju, nerašysiu didelio atpasakojimo, tik šiaip norėjau pasidžiaugti, gal kas nors paskaitęs irgi sugalvos pažiūrėti , nes tikrai verta. Vargiai ar kada esu matęs geresnės dokumentikos , o dar lietuviškos. Gaila nedaug vietų kur jį galima pamatyti , kitais metais ruošiasi ir DVD išleisti.

Next on the list “Barzakh” :-)