Na o pabaigai pakeiksnosiu Kauno valdžią, kurie per žiemą ne tik nesugebėjo skirti lėšų gatvių valymui, bet šiom dienom ir gatvių remontui. Važiuodamas dieną per 10 minučių mačiau net 3 mašinas, kurių vairuotojai keitė ratus. Vakare grįžtant namo ir pačiam teko toks malonumas, duobės visiškai nesimatė, o smūgis buvo toks stiprus, kad sulankstė ratlankį (tą paprastą, ne lietą). Taigi, teko per lietų keisti, tikiuosi neperšalsiu. O rytoj jau bus matyti, kiek tai kainuos. Tik nervas ima, mokesčius nuo žmonių didžiausius plėšia, kelių priežiūrai irgi skiria milijonus, bet gatvės vis tiek siaubingos, kaip kokie arimai… Jau neprisimenu, kada tokios buvo…

Filmo plakatai šiek tiek primena žurnalo viršelį. Kai pirmą kartą pamačiau, tai net pagalvojau, kad gal visgi tai ir yra žurnalas. Treileris pasirodė taip pat neperseniausiai, bet buvo padarytas labai gerai. Kaip matome, visi ženklai rodo į gerą pusę, einam į filmą.

O šis tikrai patiko. Pagaliau pamačiau kažką panašaus į Holivudo produkciją. Na, keiksmažodžių tikrai daug, bet tai filmo dalis, ir jei labai į juos nesikoncentruoji, tai ir nesijaučia labai stipriai. Vaidyba taip pat nepriekaištinga, nėra prie ko prikibti, jokių kvailų klaidų, ar dar ko nors. Na o veiksmas totaliai verčiantis iš koto ir įtraukiantis. Ir dar su humoro elementais, viskas tiesiog lekia pro šalį ir dar juokas vietomis ima. Visai patiko Šapranausko personažas, jo humoras visada įdomus, o vaidyba tikrai gera. Užsieniečiai greičiausiai nesupras lietuviškų bairių ar keiksmažodžių, tai dėl sėkmės ten negaliu garantuoti, bet Lietuvoje filmas kiek pastebėjau tikrai sulaukė populiarumo. Buvo rodomas antroje salėje (viena iš didžiųjų salių), visos vietos buvo užimtos. Na, aišku dėl to, kad bilietai tik po 6 litus, bet visgi. Šiek tiek įdomu, iš kur buvo kinas, vaidinęs narkotikų kurjerį, bet tikriausiai lietuviškai nemokėjo, nes taip ir nepasakė nė vieno žodžio. Bet tokia egzotika visai gerai.

Po to stebint titrus pastebėjau, kad buvo parašytas tik vienas operatorius. Nieko sau, tokį filmą nufilmavo. Aišku, buvo ten ir padėjėjų tikriausiai, bet visgi, šiek tiek keista. Režisierius taip pat talentingas. Per kažkokį dokumentinį filmą jį mačiau, dar jaunas tada buvo, tai kai dabar pamačiau, net nestebau, kaip susenęs. Tikėkimės sulauksime dar jo darbų, neprastesnių nei šis. O dabar einu žiūrėti pirmąją dalį, tikiuosi pamatyti kažką panašaus.

Taigi, pabuvojau klubo atidaryme, kuris buvo šiek tiek keistas, bet įdomus. Na ir žinoma nufilmavau. Ne sau, bet KobraTV televizijai (kurioje šiuo metu dirbu). Montavau taip pat ne aš, bet reportažu pasidalinsiu, tikrai gražiai padarytas:

Per KobraTV kanalą šį reportažą galėjote pamatyti laidoje „Aura“, sekmadienį 20:15. Labai smagi laida apie kultūrinius renginius Kaune.

P.S. Pagaliau atradau šiek tiek laiko ir toliau prisėdau prie filmuotos medžiagos iš renginio nowJapan. Artimiausiu metu šiame įraše atsiras dar du filmukai su pasakojimu apie šią šalį

Kaip jau minėjau anksčiau, atstumas beveik tas pats. Kelias taip pat beveik toks pats, tik kur kas daugiau mažų miestelių, kuriuose reikia sumažinti greitį. Taip kad kelionė gali šiek tiek pailgėti. Pasiekus Anykščius galima žvilgtelėti į didelį žemėlapį arba užsukti į informacijos centrą. Bet užtenka pamatyti žemėlapį. Vėliau, pasukus į reikiamą gatvelę atsiranda ir vienas kitas ženklas. Pirmasis akivaizdžiai matomas skirtumas – atsiduri kalno viršuje. Gal ir nieko, gali leistis nemokamai, o tada, gali nebelikti kitos išeities, kaip tik lipti į kalną. Nuomos punktai yra 2, bet kainos abiejuose vienodos. Pasirinkome esantį arčiau kasų, greičiausiai tik dėl to, kad vienas iš savininkų užsiminė, kad pas juos geresnis inventorius (kažin ar sakytų kitaip). Visgi kainos tikrai nedžiugino: pirma valanda 15 Lt., sekančios po 10 Lt. Gaunasi kur kas brangiau. Kiek inventorius naujas neatsakysiu, nes neturiu patirties, bet batai kiek keisti pasirodė, nes fiksavosi tik vienoje vietoje, bato viršuje, prie kojos. Anksčiau visada būdavo keletas suspaudėjų, kaip riedučiuose. Bet slidinėjant didelio skirtumo nesijautė. Keltuvas apmokestintas taip pat kitaip. Moki už valandas, o ne už pasikėlimų skaičių. Pirma valandą 10 Lt., kitos dar po 5 Lt. Tokia sistema šiek tiek atperka didelę slidžių nuomos kainą. Ypač jeigu atvažiuoji tokiu laiku ir moki gerai slidinėti. Nes eilių nebuvo, nuo kalno nusileidi greitai, iškarto pakyli ir vėl leidiesi. O turint savi inventorių tai dar geriau.

Taigi, turint įrangą, galima išbandyti ir kalną. Kadangi su manimi ir vėl atvažiavo žmonių, kurie ant slidžių pirmą kartą, tai kilo klausimas, o ką daryti jiems? Kalno apačioje yra šioks toks varlynukas, yra ir instruktorius, kuriam šiais aišku reikia mokėti pinigus. Bet didžiausia problema tapo tai, kad visiškai nemokančiam žmogui kažkokiu būdu reikia atsidurti kalno apačioje. Vieni bandė leisti, kiti tiesiog nulipo (ne pats didžiausias malonumas). Varlinukas nedidelis, bet užtenka. Šalia įrengtas šioks toks užkėlėjas, laikaisi už virvės ir iš lėto kelia. Užlipti galima greičiau, bet taupant jėgas tai neblogas dalykas. Iš manęs mokytojas nekoks, vėliau priėjęs instruktorius iškarto pasakė kelis naudingus patarimus, kurie pagelbėjo besimokantiems. Tai galima užskaityti kaip pliusą. Bet čia greičiausiai tik todėl, kad baigė dirbti su kitu žmogumi.

Pats kalnas lyg ir trumpesnis. Bet sniego ir trasų kokybė tikrai neprastesnė. Nors nuožulniojoje pastebėjau gana daug nedidelių iškilimų, tokių nelabai dideliu, bet leidžiantis galima nepastebėti ir nesuvaldyti slidžių. Ypač naktį, nors trasos ir apšviečiamos. Kairėje kalno pusėje tokių dalykų nebuvo. Trasa gana stati, bet leistis tikrai patiko. Bendrai paėmus malonu slidinėti tiek viena, tiek kita puse. Ledo aptikau gal tik vienoj vietoj, visur kitur – purus sniegelis. Keltuvai taip pat kitokie, metalinė dalis visai nedidelė, bet iš jos išsitempia virvė. Naujokam toks manau geresnis. Kitoje kalno pusėje įrengtas dar vienas, bet buvo išjungtas, ir kiek mačiau kur kas paprastesnis.

Bendrai paėmus viskas paruošta tikrai gerai. Už Birštoną geriau, už Lenkiją, na, manau kad ne. Ten visgi kalnas aukštesnis, trasos ilgesnės. O kaina gaunasi taip pat mažesnė. Ypač jeigu nelabai moki slidinėti, tai nuo kalno nusileisi mažiau kartų. Į Anykščius verta važiuoti tik mokant slidinėti, ir tik darbo metu, kai nedaug žmonių. Tada keltuvas gausis labai pigiai. O jei dar įranga savo, tai visai gerai.

Dar mačiau įrengtas ir rogučių nusileidimo takelis, visai kaip Siguldoje, tikrai geras sprendimas. Reiks vasarą kada užsukti ir išbandyti.

Kainos tokios, kokių ir tikėjomės. Atrodo ten beveik visas personalas daugiau ar mažiau moka anglų kalbą, tai problemų nekilo. Visa kompanija, su kuriais važiavau dar nė karto nebuvo slidinėję. Tam reikalui labai tiko toks kaip ir varlynukas, kur visi tokie gana „žali“ galėjo praktikuotis. Viskas gražiai aptverta, į krūmus nenučiuoši. Pasikėlimas į kalną – 1.5 zloto. Na, litais gautųsi netgi truputį mažiau. Dabar palyginsiu su Birštonu, kur buvau pernai metais. Ten pasikėlimas kainuoja 2 Lt.,kelia gana lėtai, į visai neaukštą kalną, kur tu turi geriausiu atveju 2 nusileidimo variantus. Čia kyli irgi panašiu greičiu, bet kelionė užtrunka kur kas ilgiau. Ant kai kurių keltuvų net apie minutę. Kai kada net pradedi galvoti, kad jau atsibodo, bet tai taip pat dalis slidinėjimo, gali pasigrožėti mišku, arba kitais slidininkais. Ir tai jau būna verta sumokėtų pinigų. Ir dar labai gerai, kad nebuvo jokių eilių. Bilietams naudojama kortelių sistema. Sumoki 15 zl. užstatą, gauni magnetinę kortelę ir įdedi į ją kiek nori pinigų. Vėliau atiduodamas kortelę užstatą atgauni. Jei neišnaudoji visų nusileidimų, likusius pinigus taip pat atgauni.

Trasos taip pat patiko. Pati nuožulniausia buvo išbandyta pirmoji. Plati trasa, šone įrengtos kliūtis, bet ten manau daugiau snieglentinikams. Šalia esanti jau statesnė, vietomis jautėsi ledas, bet labai mažai. Čia jau nusileidimas bet kokiu atveju bus greitesnis. Na o trečioji, gal net pati ilgiausia, tai jau tikrai stati. Patyrusiems slidininkams. Nusileidau ja pora kartų, visai smagu, ypač kalno pabaigoje, kai gali smagiai lėkti tiesiai. Didelio malonumo nesuteikia leidžiantis, nes jau turi jausti kiekvieną kalniuką ir stipriai susikaupti, kad neapsiverstum. Toliau gal dar buvo trasa, bet nėjome ir neieškojome. Smagiam nusileidimui rinkausi pirmą arba antrą trasą. Po juodosios jos atrodė tokios paprastos, kad liko visiškai malonus nusileidimas be didelių pastangų. Trasų kokybė tikrai gera. Ledo pastebėjau keliose vietose ant stačiosios juodosios ir vidurinės. Ant lengviausios vien tik gerai paruoštas sniegas. Keltuvai taip pat dirba gerai, vienas kitas žmogus karts nuo karto nukrisdavo nepasiekęs kalno viršaus, bet nesupratau kaip

Taigi, kelionė gavosi tikrai gera. Važiavom penkiese, kuras gavosi 13 Lt, slidės, paslidinėjus 3 val. 20 zl., 10 pasikėlimų – 15 zl. Geram praleidimui 50 Lt visiškai pakanka. Rimtesniam jau reiktų išsinuomoti visai dienai ir kažkuriuo metu padarius pertrauką ko nors užvalgyti, nes jėgų maloniems nusileidimams reikia.

O žemiau galite pasižiūrėti, kaip atrodo kurortas:

Pirmasis buvo „Aušros kariai“. Prieš žiūrinti filmą kaip visada sulaukė puokštės reklamų, kažkaip užkliuvo „Nasha Russia. Likimo kiaušai“. Treileris padarytas kaip veiksmo filmo. Visai nepatiko, tarsi koks šaudo gaudo filmas būtų. O štai anksčiau matyta ištrauka kur kas geriau žiūrisi. Ypač kai tie aktoriai kalba, juokingiausia dalis, tik dėl to eičiau į tokį filmą. Nenukrypstant nuo temos, tai prieš einant į filmą dažnai paskaitinėju komentarus. Aišku, jų būna visokių, ir gerų, ir blogų. Šį kartą prisijungsiu prie blogųjų fronto, nes filmas pasirodė gana lėkštas. Taigi, žemėje visi tapo vampyrais. Iš visų kitų įmanomų filmų prisimenu, kad vampyrai dažniausiai būna greitesni ir stipresni nei žmonės. O čia jie tik nesensta. Visiškai neįdomu. Ai, ir dar sudega nuo saulės spindulių. Na, šitą užskaitom. Toliau galima padiskutuoti apie laikmetį. Taigi, jau 2019 metai. Atrodo kūrėjai pamiršo tokį dalyką kaip technologijos ir pažanga. Mobilieji vis dar su mygtukais (neaišku, ar ten apskritai buvo su liečiamuoju ekranu), mašinos tegali automatiškai pripūsti padangas. Na, dar turi funkciją užtamsinti langus, kad vargšelis šeimininkas nesudegtų. O tada vaizdą transliuoja iš 3 kamerų. Kamera sudužo – nieko nematai. Apie visą kitą net nekalbėsiu. Pati idėja tokia gana įdomi, nors jie ten laksto su tais savo senais ginklais ir kovoja. Jei ši idėja būtų buvusi įgyvendinta iki galo gal dar būtų galima užskaityti, dabar manau, kad buvo neverta leisti net tų 6 litų.

Toliau, beveik po 15 min. sekė „Nindzė žudikas“. Kažkaip labai jau reklamuotas filmas, bet vien plakatas man jau nelabai patiko. Kažkoks neįdomus pasirodė. Visgi, prie filmo prisidėjo ir matricos kūrėjai (tai gana ryškiai pabrėžiama reklamoje), o kadangi Matrica vis dar yra vienas iš geriausiu filmų, nusprendžiau pamatyti ir šį. Taigi, pirmiausia, tai arba broliai Wachowskiai nieko gero nesugalvoję, arba jiems nebuvo leista iki galo pasireikšti, bet nors ir veiksmo daug, tai nebuvo nė iš tolo panašu į Matricą. Dar visi galvoja, kad jeigu žiūrovai matys kraujo upes – tai filmo sėkmė garantuota. Nesąmonė. Kas lieka? Siužetas? Nu nežinau, labai jau pusėtinas, atspėti gal ir neišeis visų vingių, bet kažko stulbinančio nebus. Visa šitą sudėjus gauname pusėtiną filmą smegenų atpalaidavimui. Visgi nindzių mokykla patiko, čia dar buvo galima pamatyti kažko arčiau tiesos. Visa kita: vienas herojus kuris nužudo absoliučiai visus. Boooring… Vien efektai filmo negelbsti. Nors kai kuriose vietose tikrai gražiai ir gerai padaryta. Galutinis rezultatas: žiūrėti namie arba eiti už 6 Lt. Daugiau neverta

Dieną Žilinsko galerijoje buvo atidaryta kimono ir išpieštų geldelių paroda. Kaip ir daugelyje renginių, susijusių su Japonija, atidaryme dalyvavo ir Japonijos ambasadorė, kuri, žinoma, pasakė gražią kalbą. Vėliau antrame aukšte (ten ir buvo įsikūrusi visa paroda) dar vyko ir arbatos gėrimo ceremonija, bet per žmones iki jos prasibrauti nepavyko. Tiksliau net nesistengiau, kadangi esu ir matęs, ir netgi dalyvavęs tokioje ceremonijoje. Pačioje parodoje labiausiai patiko geldelės. Labai gražiai išpieštos. Atrodo senovėje Japonijoje su jomis žaisdavo atminties žaidimą. Gausybė kimono taip pat paliko įspūdį, bet kadangi nelabai apie juos nusimanau, tai teliko grožėtis raštais ir spalvomis.

Na o vakarui liko kitoks renginys. Kauno lėlių teatre „NO THEATRE“  atliko savo pirmąjį pilnametražį renginį „NO CONCERT“. Kadangi atvykau renginio filmuoti, tai nė neįsivaizdavau, ko būtų galima laukti. O tai manau gerai, nes nieko nežinant galima gauti kur kas daugiau nei kažko laukiant. Sulaukėme vaidinimo su dainomis. Šiek tiek priminė „Liūdnus slibinus“, bet jie daugiau dainavo, nei vaidino. Visgi, dabar laukiu abiejų grupių pasirodymų, tikrai verti dėmesio. Dar šiek tiek galiu pasakyti apie vakarykštį renginį. Jame buvo visko, ir dainų, ir šokių, ir netikėtų elementų. Ir tikrai patiko. Jei turėsite galimybę pamatyti gyvai – būtinai apsilankykite O čia trumpa ištrauka iš renginio (tik pasigarsinkite, nepastebėjau, kad bendras renginio garsas labai žemas):

Visą renginio vaizdo įrašą kažkada galėsite pamatyti per KobraTV, sekite programą

P.S. Kažkas nutiko vimeo, nebeuploadina video failų, tai atrodo kad šia svetaine neaišku kada vėl pradėsiu naudotis…

Kitais metais, jeigu dar filmuosiu, reiks kažkaip kitaip Kur nors arčiau.

P.S. Naujųjų vakarą galima užkilti ant Prisikėlimo bažnyčios stogo? Galvojau ten nulėkti, bet nežinojau, ar kas nors išeis.

Taigi, praėjus tiek laiko, nusprendžiau ir vėl patikrinti, kaip ten yra su tuo 3D kinu. Kiek skaičiau, net ir nešiojantys akinius žmonės viską kuo puikiausiai mato. Nes ir akinius duoda ne šiaip bet kokius, o su LCD ir 200 Lt bauda, netekties atveju. Džiugas minėjo, kad didelis efektas matėsi jau kitų filmų anonsuose, o jei tiksliau, „Alisos ir stebuklų šalies“. Bet didžiam mano liūdesiui eilinį kartą taip nieko ir nemačiau. Net akinius kitus pabandžiau užsidėti – nieko, plokščias ekranas ir tiek. Bet akinių vaizdas, žinoma, matydavosi šiek tiek susiliejęs. O spalvos tamsesnės, nei žiūrint įprastai. Kas nors moksliškai galėtų paaiškinti, kodėl nematau tų garsiųjų 3D efektų?

Na, dabar šiek tiek apie filmą. Kiek mačiau be akinių, tai spalvos labai ryškios (žinoma, šiek tiek susiliejusios), gražesnės nei su akiniais. Idėja man patiko – svetima planeta, žmonės įsikūrę ir sukūrę savo bazes. Ir žinoma kasa planetos resursus, bet kokia kaina. Tai parodo šiek tiek ir dabartinę situaciją, reikia naftos, sunaikins viską, kad tik ją gautų. Net karą paskelbs, sugalvoję kokią nors priežastį. Filme situacija taip pat labai panaši. Siužetą tikriausiai visi daugiau ar mažiau žino, tai jo net nepasakosiu, tik kelias patikusias detales. Pirmiausia, tai aišku vaizdai. Tikrai nuostabiai padaryti. Gyvūnai atrodė ne ką mažiau įspūdingi, kaip ir visa planeta. Siužetai, nors ir žinomas iš begalės kitų filmų, patiko. Nieko ten tokio labai blogo nėra. Taip kad bendrai filmas tikrai patiko, tik gaila, kad jokio 3D taip ir nepamačiau…

„Internal Server Error

The server encountered an internal error or misconfiguration and was unable to complete your request.

Please contact the server administrator, cpanel@hosting24.com and inform them of the time the error occurred, and anything you might have done that may have caused the error.

More information about this error may be available in the server error log.

Additionally, a 500 Internal Server Error error was encountered while trying to use an ErrorDocument to handle the request.

We encountered the following problem: An error occurred connecting to the URL: Read timed out“

Su šiuo blogu, kuris talpinamas pas serveriai.lt tokių problemų nekilo. O visos bėdos dėl ten naudojamų „file permission“. Galiausiai kilo geniali mintis. Jei jau negaliu sukurti ir įkelti to failo, tai pakeisiu tuos nelemtus leidimus. Ir tik tada, kai worpress‘as pats sukūrė failą viskas pradėjo veikti. Užtrukau kažkur dvi dienas, kol radau, kas kaltas…

Dabar gi, kai jau įrašus rodo, feedburner‘is srauto neranda. Bet čia gali būti dėl šablono problema. Nors Google Reader srautą atidaro be problemų. Tikiuosi susitvarkys, nes nenorėčiau vėl sugaišti tiek laiko ieškodamas problemos…

Edit [2010.02.23]: Šiek daugiau pasinaudojau šiuo hostingu su savo priparkuotu domenu, tai norėčiau papildyti, arba dadėti, kad tai niekam tikęs hostingas. Labai atsiprašau, kad siūliau, bet nesitikėjau, kad gali būti taip prastai. Su jų duodu vardu puslapis nenaudojamas buvo apie du metus ir nieko blogo nenutiko, bet va su domenu, gal dvi savaites neturėjau laiko ir nieko netikrinau – išjungė dėl neaktyvumo. O po to kai vėl aktyvavau – nė vieno failo! Nei wordpress kokio failo, nei duomenų, nei dar ko nors. Absurdas kažkoks. Taip kad sorry, kad siūliau naudotis tokiomis paslaugomis.