Atvirasis kodas tinklaraščiuose

Atviras kodas=Piratavimas

2010-03-11T23:27:47+00:00

Šita naujiena jau nebe labai nauja, bet aš tik dabar radau laiko ir sudėliojau mintis, kad apie tai parašyt. Taigi…

Yra Amerikoj tokia organizacija IIPA, kuri apjungia RIAA, MPAA ir panašias organizacijas bei kovoja su įvairiais autorinių teisių pažeidimais. Gal idėja būtų ir nieko, bet…

Ši organizacija pateikia Jungtinių Valstijų valdžiai savo sudarytą Special 301 sąrašą. Kaip suprantu, tai šiame sąraše esančias šalis rekomenduojama stebėti ir turėti kuo mažiau komercinių reikalų.

Tai, kad ten patenka kai kurios valstybės – nenuostabu, bet kai kada patekimo priežastys trikdo. Daugeliui šįkart užstrigo tai, kodėl į sąrašą pakliuvo Indonezija. Pasirodo, šios (ir ne vien šios) šalies valdžia propaguoja atviro kodo naudojimą valstybinėse ir valstybės kontroliuojamose įstaigose. Ir tai prilyginama piratavimui visos šalies mastu. Pasirodo, jei valstybė pereina prie atviro kodo programinės įrangos, ji išdarko rinką, neleidžia žmonėms rinktis “geriausio produkto”. Gaunasi, kad VIENINTELIS būdas kažką gaut legaliai – PIRKT brangiai kainuojantį dalyką. O nemokama alternatyva – tas pats, kas piratavimas. Čia vėl pasireiškia taip mėgstamas negauto pelno skaičiavimas, kuriuo naudojasi įrašų kompanijos (parsisiųstas albumas=nenupirktas albumas), tik čia gaunasi “įdiegtas į kompiuterį Linux=nenupirkta Windows licenzija”. Ne per daug seniai minėjau, kad ateis laikas, kai atviro kodo naudojimas bus paskelbtas už įstatymo ribų. Panašu, kad žingsnis link to žengtas…

Nesistebiu, kodėl toje pačioje Lietuvoje atviras kodas valstybinėse įstaigose praktiškai neprasiskverbia. Ko gero, jau seniai kokie nors M$ atstovai yra perspėję, kad jei valstybinėse įstaigose bus sėkmingai einama prie Linux, gali kilt problemų norint palaikyt bet kokius komercinius santykius su JAV.

Todėl ir privalo daugelis rinktis ne tai, kas jiems geriausia kainos ir kokybės atžvilgiu, bet turi mokėt už “geriausią produktą rinkoje”.

Knygos 2018-ais

2010-03-05T02:45:04+00:00

Čia antiutopinio apsakymo „Licenzijuotas Dostojevskis arba popierinių knygų eros pabaiga“ vertimas. Autorius Stas Kozlovskij (Стас Козловский), 2003 m. Malonaus skaitymo.

Paprastas butas Maskvoje, 2018 metai.

— Tėti, ar galiu aš iš tavo kortelės paimti 99 dolerius? Už knygą reikia sumokėti…

— O kokia knyga?

— Na, šitas, Dostojevskis. „Nusikaltimas ir bausmė“.

— O kam pirkti. Pas mus juk yra.

— Tikrai? Koks failo pavadinimas?

— Prie ko čia failas. Ji štai čia, lentynoje stovi…

— Fui. Čia gi popierinė knygą!

— Na ir kas? Aš savo laikais, būdamas tavo amžiaus, ją perskaičiau.

— Tavo laikais, tavo laikais… Ten paieškos nėra. Kaip aš tavo manymu citatų ieškosiu? Garsinio palaikymo joje taip pat nėra. Animuotų paveikslėlių irgi. Tik tekstas, kuriame netgi šrifto ir to pasikeisti neįmanoma… Tėti, tu ką, iš manęs mokykloje visi juoksis! Pats tokią skaityk.

— Na gerai. Štai, imk DVD. Prieš penkiolika metų pirkau.

— Ką tokį? DVD? O kaip, tavo manymu, aš tą antikvariatą perskaitysiu? Į politechnimos muziejų atiduok. Tu dar perfokortose Dostojevskį pasiūlyk!

— Jei jau toks protingas, pasiieškok internete ir atsisiųsk dykai.

— Atsisiųsti, knygą, nemokamai!?

— Na, taip. O kaip dar kitaip? Dostojevskio knygoms senai nebegalioja autorinės teisės… Garantuotai kur nors guli.

— Tu ką, tėti! Čia tavo laikais, amžiaus pradžioje viską dykai siųstis buvo galima. Ar tu nežinai, kad jau penkti metai, kai autorinės teisės visoms knygoms, visam laikui perduotos Amerikos knygų leidėjų asociacijai. O gal tu nori, kad mane, kaip sektos narį Dmitrijų Sliarovą į belangę iki gyvos galvos uždarytu?

— Bet juk Dostojevskis ne amerikietis! Prie ko čia Amerikos leidėjai.

— O kam tai rūpi? Tėti, tu kartais ne antiglobalistas?

— Ne, ką tu! Sūnau, gaila beveik 100-ą dolerių išleisti failui. Gal geriau klasiokų paprašyk šito failo. Pas juos tai tikrai bus. O tu jiems, kada nors, savo failą duosi.

— Žinoma! Jei jie man savo Dostojevskį duos, tai kur aš jį skaitysiu?

— Kaip tai kur? Jie savo kopiją pas save, namie, tu savo čia.

— Na tu visai atsilikęs nuo gyvenimo. Knygą galima skaityti tik iš to kompiuterio, iš kurio jis nupirktas. Ir poliarizacijos kodas bus kitas… Tėti, tiesiog duok pinigų! Aš sau nusipirksiu normalią knygą.

— Na gerai. Imk vienkartinį slaptažodį, 99-iems žaliems iš mūsų sąskaitos. Mūsų laikais 100 dolerių buvo dideli pinigai…

— OK. Parsisiunčiau. Thanks.

— Žinai ką, duokš ir man pažiūrėti… Klausyk, sūnau, kokie čia paveiksliukai? Romane, lygtais to nebuvo…

— Žmogau, čia gi baneriai. Be banerių knyga kainuoja 699 žalius.

Atidarytame faile mirgėjo skelbimai: „Axe Proffessional, 2018 — šiuolaikiniai kirviai pagaląsti lazeriu“; „Kosmetinis salonas „Gertrūda“ — mes neleisim jums pavirsti senute“; Kankina problemos? Psichologinės pagalbos tarnyba „Porphyry“; „Greiti kreditai. Beveik už dyką“; „RASKOLNIKOFF.COM — linksmų senučių iškvietimas į bet kurį pasaulio kampelį“…

— Klausyk sūnau, o kur pats romano tekstas? Gal reikia palaukti kol baneriai išnyks?

— Na tu lyg iš medžio iškritęs! Šimtą metų lauksi. Tekstą skaityti reikia per poliarizacinius akinius. Be jų tik reklama matosi.

— O tai kam to reikia?

— Kaip kam? Kad niekas kitas, išskyrus apmokėjusį, negalėtų perskaityti knygos! Įsivaizduok, jei aš nusipirkau knygą, o kažkas, kuris nieko nepirko, už mano nugaros taip pat galėtu skaityti…

— Kažkokia nesąmonė. O jei aš taip pat akinius užsidėsiu?

— Cha, neišdegs! Failas priderintas tik mano akiniams. Kitiems akiniams kitas poliarizacijos kodas.

— Gerai, supratau, duok man savo akinius. Aš su jais pažiūrėsiu.

— Kaip pažiūrėsi? Jie tavęs pagal rainelę neatpažins. Tu su jai nieko nematysi, tik užrašą, kad užsidėjai ne savo akinius! Tiek to, tėti, netrukdyk skaityti! Turiu perskaityti iki kol licenzijos galiojimas nesibaigė, antraip arba failo nuomą teks pratęsti, arba knyga susinaikins. Netrukdyk, aš skaitau…

Po trijų valandų…

— Fuuu, viskas. Perskaičiau!

— Kaip tai perskaitei? „Nusikaltimas ir bausmė“ per tris valandas!?

— Na, taip. Aš ir greičiau būčiau perskaitęs, jei ne reklaminės pauzės kas pusvalandį.

— Vis vien netikiu! Pavyzdžiui, kas toksai Svidrigailovas?

— Kas kas?

— Aha, aišku. Kas toks Lužinas? Kas tokia Sonia Marmeladova?

— Na tu duodi! Iš kur man žinoti! Aš juk Home Edition skaičiau. Pas mane tik apie tai kaip Raskolnikovas senutę kirviu užmušė, o po to pasidavė. Apie visus kitus tai tik Professional versijoje, arba net Enterprise Edition pirkti reiktu. Pas mus tiek pinigų nėra.

— Mm, taip, pasaulis baigia išprotėti!

— Jau išprotėjo. Anksčiau turėjot ko nors imtis, prieš kokius penkiolika metų…

Ubuntu pripažintas tinkamu naudojimui federaliniame lygyje JAV

2010-03-01T20:59:32+00:00

Nepriklausoma JAV vyriausybės agentūra GSA (General Services Administration) patvirtino Ubuntu Linux tinkamu naudoti vyriausybės sektoriuje.

Ubuntu - trečioji Linux distribucija, po Red Hat ir Novell, gavusį tokį pripažinimą.

Informacijos šaltinis:

http://www.pcworld.com/businesscenter/article/190264/ubuntu_linux_now_av...

Išleista Ubuntu 10.04 alpha 3 versija.

2010-02-27T09:35:47+00:00

Ubuntu bendruomenė jums pateikia naujausią ir geriausią programinę įrangą, kurią atviras kodas gali pasiūlyti.

Ubuntu

skaityti daugiau

OpenDict Plasmoidas v0.2

2010-02-21T19:33:00+00:00

Kadangi vienas mano puslapio skaitytojas komentaruose įkyriai skundėsi, tad šiandien turėdamas laisvo laiko nusprendžiau šiek tiek atnaujinti anksčiau pradėtą gaminti KDE4 grafinės aplinkos įskiepį. Taigi šiandien išleidau OpenDict plasmoido 0.2 versiją.

Šis įskiepis tai miniatiūrinis žodynas ant jūsų darbastalio. Juo galima paprastai ir greitai, be jokių papildomų programų ar internetinių puslapių, išsiversti jums nesuprantamas žodžius ir terminus. Jis remiasi Lietuvoje populiaraus OpenDict žodyno branduoliu ir naudoja jo žodynų failus. Patį OpenDict žodyną galite rasti čia: http://opendict.idiles.com/files/

Pakeitimai:

Ištaisyta juodo teksto ant juodo fono problema. (Jei rasite žodyną failą su kuriuo ši problema egzistuoja, praneškite to žodyno pavadinimą man)
Vykstant paieškai, nebepakimba visa grafinė aplinka. Aktualu naudojant internetinius žodynus.
Sumažintas RAM vartojimas.
Atsirado galimybė keisti šrifto dydį.

Kas reikalinga šio plasmoido veikimui:

KDE 4.3 grafinė aplinka. (Teoriškai turėtų veikti ir su KDE 4.2, bet netestuota)
OpenDict 0.6.3 žodynas (Su senesnėmis versijomis nebandyta)
OpenDict programa privalo būti įdiegta standartiniame „/usr/share/opendict“ kataloge
Būtini šie paketai (skirtingose distribucijose jie vadinasi kitaip): python-qt4, python-sip, python-kde4, python-kdebase4

Įsidiegti šį plasmoidą galite taip:

> plasmapkg -r opendict_plasmoid

> wget http://vytax.freehostia.com/opendict_plasmoid-0.2.plasmoid

> plasmapkg -i opendict_plasmoid-0.2.plasmoid

Galima įdiegti ir per grafinį „Add Widget“ dialogo langą jame pasirinkus „Install Widgets From Local File“.

Knygos išnyks. Elektroninės taip pat

2010-02-20T00:55:01+00:00

Bemąstant apie knygų ateitį toptelėjo mintis, kad popierinių knygų nykimo tendencijoje elektroninės knygos nėra galutinė stotelė. „Traukinys“ nesustos ir tokio daikto, kuris vadinasi „knyga“ nebeliks. Žinoma, ne visai neliks, bibliotekos neišnyks, liks kažkiek skaitančių popierines knygas kaip yra „vinilo“ gerbėjų. Bet elektroninių knygų neliks visai.

Kad suprastumėt apie ką aš, turiu priminti, kad knyga tėra informacijos laikmena. Labai specifinė laikmena. Su daugybe techninių ir ekonominių apribojimų. Būtent tie ribojimai knygą padarė tokią kokia ji yra dabar. Tie ribojimai suformavo jos naudojimo, kūrimo ir gamybos būdus. Kai kurie iš jų labai akivaizdūs ir plačiai aptarinėjami. Tai jos kaina, platinimo galimybės, pojūčiai ją laikant rankose, skaitant.

Dėl tų akivaizdžių savybių mes manom, kad tikrasis knygos pakaitalas yra elektroninė knyga ir kad ateis ji amžiams.

Bet knygų skaitomumas mažėja. Mažėja nenumaldomai. Galiausiai knygas ištiks kolapsas, vartotojiškos kultūros terpėje jų neliks.

Tik kodėl knygų skaitoma mažiau? Gal manot, kad mažėja raštingumas ir kaip pasekmė skaitančiųjų skaičius? Tikrai ne, esu tikras, kad perskaityto teksto vienetų kiekis (kuom juos matuojame?) didėja ir jis neišvengiamai didės toliau. Knygų skaitoma mažiau, bet internete yra tiek daug visokio skaitalo, kad net tenka į dienotvarkę įtraukti skaitymo valandas. To anksčiau man neteko daryti, nors knygas ir žurnalus skaityti labai mėgstu.

Ir vis dėlto, kodėl išnyks knygos? Knygos išnyks dėl jų „formato“. Čia omenį turiu knygos kaip fizinės laikmenos apribojimus, dėl kurių niekuomet lentynose nepamatysite 20 puslapių romano arba poezijos knygų sudarytų iš vieno trumpo eilėraščio. Tai ekonominių požiūriu beprasmės knygos. Yra daug literatūrinių žanrų, kurių jus nepamatysite knygos pavidale. Ar jie neįdomūs skaitytojams? Prisimenu, kaip nedrąsiai, niekam nežinomas poetas, teiraujasi apie jo poezijos išleidimo galimybes. Ir vėliau skolinasi pinigus tam, kad atspausdinti knygelę bent 20 vienetų tiražu… „Masiniam“ skaitytojui jis neįdomus, leidėjui taip pat.

Dauguma knygų yra 200-300 puslapių apimties (tai pas mus, turtingose šalyse optimalios yra storesnės), nes ekonominiu požiūriu tai optimalus dydis. Autoriai priversti tilpti į tokius rėmus. Leidyklos to reikalauja. Bet ko neparašinėsi. Yra ir plonesnių bei storesnių knygų, bet jos nepaisant didesnio santykinio pelno, absoliučiu pelno dydžiu (per laiko vienetą) yra leidėjams nepatrauklios. Tas pats ir su žanrais. Romanas? Gerai, išleisim. Pjesė? Poezija? Pasiteiraukit kitoj leidykloj… Trumpų kūrinių ir „neformatinių“ žanrų nišą anksčiau užpildydavo žurnalai (pvz., „Nemunas“). Internetas juos nugalabijo. Atėjo eilė knygoms.

Internetas keičia viską. Jame vietos yra visiems. Kiekvienas poetas gali rasti savo skaitytoją. Jame įmanomi net vieno žodžio kūriniai. Tiesa sakant galit rašyti net be žodžių, jei tik skaitytojai sugebės tai perskaityti ir įvertinti. Nėra jokių apribojimų. Ar tai reiškia, kad suklestės elektroninės knygos? Ne. Skaitytojams įdomūs patys įvairiausi žanrai, o elektroninės knygos bando pakeisti popierines kartu su jų formato apribojimais. Ne! Internetui formato apribojimai negalioja, jis formuoja visiškai naujus skaitymo įpročius. Ir tie įpročiai nelabai derinasi su knygų leidėjų primetamais reikalavimais.

Elektroninių knygų skaityklės — geras išradimas. Jos ilgai dirba su vienu įkrovimu, nejautrios saulės šviesai ir lengvos. Ateityje jos taps puikiais planšetiniais kompiuteriais ir kitokiais patogiais prietaisais. Šiuo metu, elektroninių knygų idėja skatina gamintojus jas tobulinti. Bet čia joms tik tarpinė stotelė. Elektroninių knygų ateityje nebus. Savo telefonuose ir planšetuose vietoj jų skaitysime apsakymus, eilėraščius, romanus, straipsnius, apybraižas, anekdotus, pjeses ir kitokius įvairiausio žanro kūrinius. Bet tik ne knygas.

Eben Moglen „Laisvė debesyje“

2010-02-19T14:19:46+00:00

Kolumbijos universiteto, įstatymo ir teisės istorijos profesoriaus, programinės įrangos teisių centro įkūrėjo ir direktoriaus, Eben Moglen kalba apie „laisvę debesyje“: programinės įrangos laisvę, privatumą, saugumą, Web 2.0 ir Cloud Computing technologiją.

skaityti daugiau

PulseAudio, KDE ir adobe-flashplugin: keista mišrainė

2010-02-19T05:00:43+00:00

Kelias pastarasias dienas vis probėgom sprendžiau savo laptopo audio problemas. Gal ir negaliu pernelyg peikti Linux audio posistemės, nes pats mėgstu nestabilias, ne itin išbaigtas ar užtektinai neišbandytas sistemas, tačiau šį kartą (jau eilinį) kovą su savo laptope esančiu Linux (Kubuntu Karmic Koala (9.10) versija) baigiu paliaubomis taip ir nesupratęs, kaip pasiekti pergalę :) Taigi, prieš [...]

OpenShot jau įtraukta į Ubuntu 10.04!

2010-02-17T17:28:35+00:00

OpenShot Ubuntu Lucid Lynx versijoje

OpenShot jau oficialiai įtrauktas į Ubuntu 10.04 (Lucid Lynx) saugyklas. Jei naudojate Lucid alfa versiją, jau galite rasti paketą "Programinės įrangos centre", paieškoje įvedę žodį - „openshot“.

skaityti daugiau

Failas ar byla? Kurį žodį naudoti?

2010-02-16T07:49:11+00:00

Jau kurį laiką man neduoda ramybės vienas klausimas: ar taisyklinga lietuvių kalboje naudoti žodį failas?

Aš jau senokai įpratau visur naudoti žodį byla, tačiau nuolat visur pastebiu žodį failas. Visada maniau, kad šis žodis atsirado iš angliško žodžio file, kuris tariamas kaip [fail], ir dėl to lietuviams jis toks prigijo (pridėjus galūnę -as).

Net, kai pasižiūriu įvairiuose žodynuose, visur matau vertimą failas, o ne byla, rinkmena, dokumentas.

Taigi, patarkite man, kurį žodį naudoti. Ar tikrai pakankamai taisyklinga naudoti visur žodį failas ir t.t.?

Padiskutuokime šiuo klausimu

GRUB

2010-02-15T18:16:58+00:00

Sveiki!

Pagaliau baigiau rašyti apie GRUB2, jo įdiegimą ir galimus nustatymus. Manau, kad ši informacija gali pasirodyti naudinga tiems, kurie nemėgsta skaityti informacijos, pateiktos anglų kalba.

http://wiki.infosoft.lt/pages/GRUB

Jei pastebėjote klaidų – būtinai praneškite man.

Išleistas OpenOffice 3.2

2010-02-11T19:16:00+00:00

Keistai sutapo, kad beveik tuo pačiu metu išleisti du svarbių atviro kodo projektų atnaujinimai. Vakar KDE 4.4, šiandien OpenOffice.org 3.2.

Šioje versijoje nerasite tokių akivaizdžių patobulinimų kaip ankstesnėje 3.1 versijoje. Tačiau tai nesumenkina šio leidimo svarbos:

Pagerintas formatų palaikymas:

OpenOffice nuo šiol pradėjo OpenDocumet 1.2 formato palaikymą. Ši formato versija dar labiau standartizuota ir turinti naujų galimybių. Tai leis kurti su geriau įvairiomis programomis suderinamus dokumentus ir leis į dokumentų kūrimo priemones diegti naujų funkcijų.
Pagerintas MS Office formatų palaikymas. OpenOffice nuo šiol palaiko šifruotus MS Office 2007 formatus.

Padidėjo veikimo sparta:

Didžiausias patobulinimas tai pagreitėjęs programos paleidimas. Nuo šiol OpenOffice startuos net 50% sparčiau:
Taip pat paspartėjo OpenDocument (*.odt, *.ods,...) formato dokumentų atvėrimas ir išsaugimas.

Daugybė kitų patobulinimų:

Atsirado OpenType šriftų palaikymas. Anksčiau OpenOffice palaikė tik senesnio formato TrueType šriftus. Bet dabar beveik visi nauji tiek ir komerciniai, tiek ir laisvi šriftai kuriami naujesniu OpenType formatu. Tad šis atnaujinimas buvo būtinas.
Atsirado nauji grafikų tipai. Taip pat ir pats grafikų kūrimas tapo paprastesnis ir tuo pačiu funkcionalesnis. Dabar galima labai paprastai redaguoti visus grafikų objektus.
Kai kurios vartotojų retai naudojamos funkcijos funkcijos panaikintos iš OpenOffice. Jos dabar taps pasiekiamos įdiegus atitinkamus OpenOffice plėtinius („Extensions“). Patobulintas ir pats plėtinių palaikymas. Jų sąrašą galite rasti čia.
OpenOffice Calc susilaukė daugybės naujų smulkių funkcijų ir klaidų ištaisymų kurios anksčiau trukdė produktyviam darbui.
Visą atnaujinimų sąrašą galite rasti čia.

OpenOffice parsisiuntimas:

OpenOffice.org galite parsisiųsti iš autorių svetainės: http://download.openoffice.org/index.html

Šiek tiek statistikos:

Trečiąją OpenOffice.org versiją iš oficialių šaltinių jau žmonės parsisiuntė 300 milijonų kartų.
Italijoje OpenOffice naudoja apie 50% įmonių.
Kitos šalys irgi nenusileidžia: Lenkija, Čekija - 22%, Vokietija - 21%, Prancūzija - 19%.
MS Office pigiausia licenzija namų vartotojui kainuoja virš 400Lt. OpenOffice.org - 0Lt.

Klausimas:

Ar verta naudoti tokį brangų komercinį produktą, kai yra niekuo nenusileidžianti nemokama alternatyva?

Ubuntu manual

2010-02-11T11:46:38+00:00

Su nauja Ubuntu 10.04 (Lucid Lynx) versija pasirodys Ubuntu vadovas pradedantiesiems (“Getting Started with Ubuntu 10.04″). Šiuo metu šis projektas perkopė į Alpha versiją, tad pats laikas prisidėti ir su Ubuntu oficialiu išleidimu turėti lietuvišką vadovo versiją.

skaityti daugiau

Ubuntu manual

2010-02-11T11:38:07+00:00

Su nauja Ubuntu 10.04 (Lucid Lynx) versija pasirodys Ubuntu vadovas pradedantiems (“Getting Started with Ubuntu 10.04″). Šiuo metu šis projektas perkopė į Alpha versiją, tad pats laikas prisidėti ir su Ubuntu oficialiu išleidimu turėti vadovo lietuvišką versiją.

Pagrindiniai puslapiai, kuriuos reikėtu žinoti/paskaityti pradedant versti:

Ubuntu Manual – oficialus wiki puslapis
Vertimai Launchpad`e – vertimo sistema
Ubuntu Manual Launchpad`e – dešinėje pusėje galite rasti naujausią vadovo versija.
Ubuntu Manual vertėjų wiki
Ubuntu vertėjų į lietuvių kalbą wiki – neturint patirties vertimuose verta pasidomėti

Šis projektas padalintas į keturias kūrimo stadijas:

Alpha – Vasario 10 d. – 0.3 versija
Beta – Kovo 18 d. – 0.6 versija
Release Candidate – Balandžio 20 d. – 0.9 versija
Final Release – Balandžio 29 d. – 1.0 versija

Norint aktyviai sekti projekto eigą galite pasinaudoti visais galimais kontaktais. Manau IRC vienas iš geriausių vietų ieškant atsakymų į iškilusius klausimus.

Tikiuosi, kad per ateinanti Ubuntu realease party Ubuntu bendruomenė galės pasidžiaugti turėdami naujos versijos lietuvišką vadovą.

Tai po gi susidomėjusiems verta paskaityti interviu su projekto vadovu Benjamin Humphrey.

KDE4.4 - asmeninė naudojimo nuomonė

2010-02-10T22:13:00+00:00

Vakar pasirodė galutinė KDE4.4 grafinės aplinkos versija. Šią grafinę aplinkos versiją naudojau nuo pat RC1 pasirodymo, o tai jau bus keletas mėnesių. Tad galiu išsamiai nupasakoti pačius svarbiausius pokyčius ir naujoves.

KDE4 ir bendruomenė

Pirmiausia pastebimas šiek tiek pasikeitęs KDE pavadinimas. Nuo šiol programinis paketas vadinsis „KDE SC (Software Compilation)“. Pagal naują filosofiją, KDE tai bendruomenė kurianti programinę įrangą, dėl to programiniam paketui parinktas naujas pavadinimas.

Į KDE aplinką diegiama vis daugiau socialinio tinklo funkcijų. Įdiegtos OpenDesktop, twitter, identi.ca bendravimo priemonės.

Neatsiejama KDE bendruomenės dalis tapo http://www.kde.org/ puslapis. Naujos KDE SC versijos išleidimo proga jis stipriai atsinaujino.

Stabiliau ir sparčiau

Antras man labiausiai patinkantis pasikeitimas tai RAM suvartojimas. Dabar „plasma-desktop“ procesas niekada nenaudoja daugiau nei 80MB RAM. Kai tuo tarpu KDE 4.3 tas pats procesas iškart reikalaudavo 160-250MB RAM ir veikiant aplinkai toliau RAM sunaudojimas nepaliaujamai didėdavo. Šioje KDE4.4 grafinės aplinkos versijoje šių problemų nebeliko.

Tuo pačiu ištaisyta ir daugybė kitų klaidų. Kaip patys autoriai teigia, jie išviso ištaisė 7293 pastebėtas klaidas ir įdiegė 1433 vartotojų prašytas funkcijas.

Pagerintas langų valdymas

Dar vienas svarbus pasikeitimas, tai pagerėjęs valgų valdymas. Dabar labai paprastai galima ekrane išdėstyti du langus. Tai padaryti galima paprasčiausiai juos prie kairiojo ir dešiniojo ekrano kraštų. Man jau dabar ši funkcija tapo nepakeičiama dirbant su dokumentais:

Taip pat langus slankiojant jie prilimpa prie ekrano ir kitų langų kraštų.

Dar viena įdomi funkcija, tai langų kortelės. T.y. atsirado galimybė sujungti du ar kelis langus į vieną ir tada turėti vieną langą su kortelėmis. Tai tiesiog sumažina maišalynė tarp didelio skaičiaus įvairių langų.

KDE aplinka tapo draugiškesnė plačiaformačiams (widescreen) ekranams. KDE programose mygtukų juostose mygtukų pavadinimai iš apačios persikėlė į šoną. Šitaip taupomas programos lango aukštis.

Supaprastinti įvairūs nustatymų langai

Šioje KDE versijoje daug padirbėta prie įvairių nustatymų langų supaprastinimo. Dabar KDE versija tapo paprasčiau konfigūruojama, dabar jau lengviau surasti vieną ar kitą nustatymą. Nors mano nuomone KDE šioje srityje dar turėtų daugiau padirbėti.

Stipriai pakeisti darbastalio nustatymų ir naujų „plasmoidų“ langai. Daug pakeitimų ir pagrindinių nustatymų „system-settings“ lange:

Naujos ir pasikeitusios programos

Šiame KDE SC 4.4 programų rinkinyje atsirado naujų programų:

Pirmasis tai blogerių įrankis „Blogilo“. Tai programa skirta rašyti ir įkelti straipsniams į internetinius tinklaraščius. Anksčiau jis vadinosi „bilbo“ ir apie jį buvau jau rašęs:

Kita nauja programa tai „Bangarang“. Tai kol kas labai paprastas ir dar nelabai išbaigtas audio/video grotuvas su media centro galimybėmis. Šiam grotuvui dar labai trūksta kai kurių funkcijų, bet nepaisant to su programa paprasta sudarinėti grojaraščius, programa automatiškai sudarinėja dažniausiai grotų ir geriausiai įvertintų failų sąrašus ir t.t.:

Kai kurios programos šiek tiek visualiai pasikeitė. Iš jų viena tai „Gwenview“:

Naujos technologijos

Didžiausias šios srities pasikeitimas tai, kad KDE4.4 nuo šiol naudoja QT4.6 programinių bibliotekų versiją. Tai suteikė galimybę KDE programas naudoti didesniame skaičiuje platformų. Pvz.: Maemo, Haiku OS ir t.t. Taip pat QT programose atsirado galimybė naudoti įvairias animacijas ir kitus efektus. Pagerėjo našumas, QT4.6 esant galimybei naudoja OpenGL arba OpenVG ekrano objektų atvaizdavimui, tai sumažina procesoriaus apkrovimą. Taip pat su QT4.6 atsirado MultiTouchPad palaikymas KDE programose.

Stipriai patobulintas ir jau tapo naudotinas Neponuk failų indeksuotojas. Neponuk - tai KDE sistema leidžianti kaupti informaciją apie jūsų kompiuteryje esančius failus. Šios sistemos dėka jūs galite reitinguoti ir rašyti komentarus failams, greitai surasti dažniausiai naudojamus ir geriausiai įvertintus failus ir t.t. Šios sistemos privalumas tas, kad ją naudoja visos KDE programos. Tarkim įvertinę „Bangarang“ grotuve dainą penkiomis žvaigždutėmis, tokį pat įvertinimą rasite vėliau ir „Dolphin“ failų naršyklėje. Arba su „digiKam“ parašę komentarus nuotraukoms, juos vėliau sėkmingai galėsite skaityti ir pvz.: „Gwenview“, „dolphin“ ir kitose programose.

Asmeninė nuomonė

Akivaizdu kad su kiekvienu KDE leidimu ši grafinė aplinka tampa vis tobulesnė, vis spartesnė, vis funkcionalesnė. Tai sąlygoja vis didesnį šios grafinės aplinkos populiarumą, kuris ir vėl atsigauna po to kai daug kas nusivylė 4.0 ir 4.1 KDE leidimais. Kiek teko perskaityti KDE 4.4 apžvalgų, dar neteko perskaityti blogų atsiliepimų, ko nebuvo su ankstesnėmis versijomis. Jei tokios tendencijos išliks, tai manyčiau KDE dabartinį Gnome lyderiavimą stipriai sumažins.

Asmeninis darbastalis

Išleistas KDE SC 4.4 leidimas

2010-02-10T13:47:15+00:00

KDE bendruomenė džiaugiasi pranešusi, jog po šešių mėnesių sunkaus darbo naujoji versija turi begalę naujovių, klaidų ištaisymų ir optimizavimų.

skaityti daugiau

Ubuntu kūrėjai ves internetinius seminarus apie greitą GUI programų kūrimą

2010-02-10T10:54:50+00:00

Nuo kovo 1-osios iki kovo 6-osios Ubuntu kūrėjai praves visą seriją internetinių seminarų kuriuose pradedančius programuotojus supažindins su naudotojo grafinės aplinkos (GUI) kūrimo priemonėmis, pagrįstomis tokiais įrankiais, kaip Python (PyGTK ir PyKDE), CounchDB, Quickly, Gwibber, WebKit.

Kas dar nepažįsta Python programavimo kalbos vasario 25 d. bus paruošti seminarai "Įvadas į Python pradedantiems" ir "Įvadas į Python žaidimų kūrėjams"

skaityti daugiau

Naujojoje KDE versijoje – drąsios inovacijos ir patobulinimai

2010-02-10T10:20:22+00:00

Vakar pagaliau pasirodė KDE darbastalio aplinkos ir programų rinkinio 4.4.0 versija. Naujojoje versijoje – nemažai drąsių idėjų ir patobulinimų. Laukiu, kol Kubuntu programuotojai parengs paketus Kubuntu Karmic Koala (9.10) versijai, šiuo metu įdiegtai mano kompiuteryje. O tuo tarpu galima pasigrožėti puikiu KDE darbastalio aplinkos Plasma galimybių demo: O čia – langų tvarkyklės demo; ypač įdomi langų grupavimo [...]

Ubuntu Netbook Edition planai OpenOffice keisti į Google Docs

2010-02-08T18:46:46+00:00

Ubuntu Netbook Edition

Ubuntu Netbook Edition juodraščiuose svarstoma galimybė iš būsimos UNE Lucid Lynx versijos pašalinti OpenOffice biuro programų paketą. Vietoje jo planuojama naudoti Google Docs paketą. Tokie svarstymai grįsti tuo, kad UNE yra skirtas internetui, todėl darbui su dokumentais puikiai tiks Google Docs.

skaityti daugiau

WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai

2010-02-04T14:02:49+00:00

Kadangi daugelis tinklaraštininkų naudoja WordPress arba WordPress MU sistemas, lietuvybė turėtų būti gana aktuali. Žinoma, svarbiausias tinklaraštyje yra turinys, bet juk skaitytojui žymiai mieliau užeiti į tvarkingą lietuvišką puslapį, nei į tą, kuriame šmėžuoja angliški užrašai.

Kadangi, tapęs vienu iš Blogr.lt administratorių, turėjau progą šiek tiek pasidomėti WordPress sistemos bei jai skirtų įskiepių (angl. plugins) ir temų (angl. themes) vertimu į lietuvių kalbą, nutariau pasidalinti žiniomis. Tikiuosi, kad kam nors pravers. Taip pat neabejoju, kad komentaruose išvysiu ir jūsų idėjų, kurių iki šiol dar nežinojau.

Taigi netempiame gumos ir pradedame.

Pasiruošimas WordPress sulietuvinimui

Visų pirma, reiktų, kad jau turėtumėte veikiančią WordPress sistemą.

Tada reiktų prisijungti prie savo FTP
Šakniniame kataloge susirasti failą wp-config.php
Jį atsidaryti su bet kuria teksto rašymo programa (pvz., Notepad).
Susirasti tokią eilutę:
```
define ('WPLANG', '');
```
Ją ištrinti ir įrašyti:
```
define ('WPLANG', 'lt_LT');
```
Failą išsaugoti ir įkelti atgal į FTP, vietoje senojo wp-config.php

Sulietuviname savo WordPress sistemą

Yra trys sulietuvinimo būdai:

Atsisiųsti gerų dėdžių ar tetų sukurtą bei viešai platinamą sulietuvinimo failą ir įsikelti jį pas save į FTP.
Su tam skirtomis programomis išsiversti sistemą pačiam bei įsikelti vertimo failą į FTP.
Versti visus failus su teksto rašymo programomis bei keltis juos į savo FTP. Nebandykite to namuose!

Taigi pradedame nuo lengviausio varianto. Pasiieškome kitų sukurtų vertimo failų, štai keli mano žinomi vertėjai:

Džiugas Paršonis. Vienas pirmųjų viešai paskelbė WordPress vertimą. Vienintelė problema, kad jis jau kurį laiką neatnaujintas (2.5.1), taigi naujosiose WordPress versijose naudojant seną vertimo failą, išvysite gana daug neišverstų frazių. Žinoma, galima patiems išsiversti, kiek trūksta, bet apie tai truputį vėliau.
Danielius Ščepanskis. Iš versijų sprendžiu, kad pratęsė Džiugo vertimą. Spėju, kad šį vertimą naudoja daugelis, nes tai oficialus lietuviškas WordPress vertimas.
Rimas Abromavičius. Per daug nesiskelbdamas Rimas paviešino blog.lrytas.lt WordPressMU vertimą. Prie šio vertimo pridėtas ir papildymas, kuris sutvarko mėnesių linksnius datose. WordpressMU vertimas puikiausiai tinka ir paprastam WordPress.
Mantas Malcius. Ir, aišku, pats geriausias ir nuostabiausias mano kurtas vertimas, kuris naudojamas Blogr.lt. Viduje rasite sulietuvinimo failą, Chionso datų linksnių pataisymą bei dar kelis smulkius patobulinimus. Visus failus sukelkite į toliau minimą languages aplanką. Yra atskiros Wordpress ir WordpressMU sulietuvinimo versijos.

Paprastai tarp vertimo failų sutiksite du failus: vienas su galūne .mo, o kitas su galūne .po. Po failą galima redaguoti pagal savo norus, o vertimo programos jums automatiškai sugeneruos naują Mo failą. Turint tik Mo failą, vertimo redaguoti nepavyks. Keliant vertimo failus į FTP serverį, būtina įkelti Mo failą, nes jis ir atsakingas už sulietuvinimą. Po failo kelti nebūtina, jis reikalingas tik tam, kad būtų galima redaguoti vertimą.

Taigi, jei tingite patys versti savo sistemą ir jau susiradote tinkamą vertimo failą, savo FTP atsidarykite aplanką /wp-content/languages bei ten įkelkite. Jei aplanko „languages“ nėra, sukurkite patys.

Kaip patiems išsiversti WordPress į lietuvių kalbą arba redaguoti turimą vertimo failą

Pradėkime nuo to, kad WordPress vertimo failų pavadinimai yra lt_LT.po ir lt_LT.mo. Kaip jau minėjau, Po failą galite redaguoti, o jį išsaugojus, programa automatiškai sugeneruos ir Mo failą.

Taigi atsisiunčiame programą, kurios mums reikės – Poedit. Windows turėtojai atsisiunčia ir instaliuoja, Linux turėtojai nieko nesisiunčia, o susiinstaliuoja per paketų tvarkyklę, o ką daro MacOS turėtojai, aš nežinau, bet gal žino jie patys.

Dabar pradėkim nuo to, kad mums reikia susikurti vertimo failą (jei viską versime nuo nulio). Galite atsisiųsti mano sukurtą vertimo šabloną iš čia, čia arba čia. Arba galite jį susikurti patys: atsidarykite bet kokią teksto rengyklę (Notepad, gedit ar pan.) ir nukopijuokite tokį tekstą:

msgid ""
msgstr ""
"Project-Id-Version: Blogr.lt sulietuvinimas\n"
"Report-Msgid-Bugs-To: \n"
"POT-Creation-Date: 2010-01-21 22:03+0300\n"
"PO-Revision-Date: \n"
"Last-Translator: Mantas Malcius <kaipgis@gmail.com>\n"
"Language-Team: Mantas Malcius <kaipgis@gmail.com>\n"
"MIME-Version: 1.0\n"
"Content-Type: text/plain; charset=UTF-8\n"
"Content-Transfer-Encoding: 8bit\n"
"X-Poedit-KeywordsList: __;_c;_e;_x:1,2c;__ngettext:1,2;_n:1,2;_nc:1,2;__ngettext_noop:1,2;_n_noop:1,2;_nx:1,2,4c;_nx_noop:1,2,3c;esc_attr__;esc_attr_e;esc_attr_x:1,2c;esc_html__;esc_html_e;esc_html_x:1,2c\n"
"X-Poedit-Basepath: .\n"
"X-Poedit-Language: Lithuanian\n"
"X-Poedit-SourceCharset: utf-8\n"
"Plural-Forms: nplurals=3; plural=(n%10==1 && n%100!=11 ? 0 : n%10>=2 && (n%100<10 || n%100>=20) ? 1 : 2);\n"
"X-Poedit-Country: LITHUANIA\n"
"X-Poedit-SearchPath-0: /home/mantas/Desktop/wordpress-mu\n"

Ir išsaugome failą kaip lt_LT.po (būtinai po galūnė). Galite prieš saugodami redaguoti pagal save, bet gal geriau palikite kaip yra. Paredaguosime viską su programa.

Tikriausiai turite savo WordPress failų kopiją kur nors kompiuteryje (jei neturite, pasidarykite).

Taigi dabar jau tikrai turime kokį nors vertimo failą: atsisiųstą kitų vertimą arba ką tik aprašytą šabloną. Jeigu atsisiuntėte vertimo failą iš kitur, patariu atsidaryti jį su teksto rengykle (pvz., notepad) ir apkeisti visą jo pradžią su mano aukščiau pateiktu tekstu, iš esmės svarbiausios yra dvi eilutės: X-Poedit-KeywordsList ir Plural-Forms, jos privalo būti būtent tokios kaip mano nurodytos. Pataisę išsaugome failą. Jeigu kažkas nepavyksta, kaip jau minėjau, bus galima viską susitvarkyti su pačia Poedit programa, tik darbo daugiau. Taigi dabar atsidarome savo turimą lt_LT.po failą su Poedit programa, renkamės „Catalog“ ir „Settings“. Galite viską redaguoti pagal save, svarbu, kad būtų mano pateiktos Plural forms ir Keywords. Atsidarome „Paths“ kortelę ir nurodome aplanką, kuriame yra visi mūsų WordPress failai. Viską padarę, uždarome nustatymų langą. Dabar renkamės „Catalog“, „Update from sources“. Kompiuteris truputį pagalvos ir suras, ką būtų galima išversti bei kurios vertimo eilutės nebereikalingos, spaudžiame OK bei galime viską išsaugoti (ctrl+s). Na ir viskas, verčiame. Pasirenkame norimą eilutę, matome du stačiakampius, viršutiniame anglišką vertimą, o į apatinį rašome lietuvišką atitikmenį. Viską baigę, išsaugome bei įkeliame programos sugeneruotą lt_LT.mo failą į jau minėtą direktoriją FTP serveryje (wp-content/languages). Berods viskas.

Kaip sulietuvinti WordPress temas bei įskiepius

Čia ir prasideda visos nesąmonės. Jeigu bandėte versti kokią nors temą kartu su visu WordPress vertimu, tikriausiai pastebėjote, kad ji neišsivertė. Įskiepius ir temas teks versti atskirai (išskyrus kelias išimtis, pvz., Akismet įskiepis bei kelios standartinės temos).

Bet čia dar ne visos nesąmonės. Kai kurie įskiepiai ir temos yra sukurtos „po senam“, taigi jų nepavyks išversti su Poedit programa. Bet apie tai vos vos vėliau. Visų pirma pasiaiškinkim, kaip versti „gerąsias“ temas ir įskiepius. Tarp jų failų galite surasti tokį failą default.pot. Jį paprasčiausiai pervadinkite į lt_LT.po ir išverskite su Poedit. Jeigu turite išverstą senesnę versiją ir norite ją tik atnaujinti, galite pasinaudoti Poedit funkcija „Catalog“, „Update from POT file“ (jei turite default.po failą, pavadinkite jį default.pot, nes kitaip neveiks). Žinoma, versti temas bei įskiepius galite ir lygiai taip pat kaip ir pačią WordPress sistemą, tik prie Paths nustatymuose nurodykite aplanką, kuriame yra tema ar įskiepis. Taip pat noriu pastebėti, kad kai kurie įskiepiai ir temos naudoja ne lt_LT.po formatą, bet, pavyzdžiui, ajaxedit-lt_LT.po, taigi žiūrėkite, kad jūsų vertimo failas atrodytų kaip ir kitų kalbų vertimo failai, esantys temos ar įskiepio kataloge. Taip pat norėčiau pastebėti, kad atnaujinus įskiepius ar temas, kuriuos patys vertėte, teks iš naujo įkelti ir vertimo failą.

O dabar bjauriausia dalis. Būna tokių dalykų, kad su Poedit nieko išversti nepavyksta, tenka versti rankomis visus temos ar įskiepio failus. Jei naudojate Windows sistemą, patariu tam naudoti Notepad++. Taigi atsidarome visus failus su teksto rengykle (Notepad++, Gedit, Geany ar pan.). Matome kažkokius kompiuterastinius kodus, teks susirasti, ką reikia išversti, o ko negalima liesti. Sunku pasakyti, kaip viską atskirti, naudokitės intuicija, žiūrėkite, kokiomis spalvomis tekstą nuspalvina teksto rengyklės. Atsidarykite savo tinklaraštį ir žiūrėkite, kokios ten angliškos frazės bei ieškokite tokių pačių atidarytuose failuose ir išverskite. Atrodo, viskas sudėtinga, bet greit viską suprasite. Beje, daug kas pamiršta comments.php faile išversti komentaro įrašymo mygtuko tekstą (Submit), nes jis truputį kitoks nei visos kitos verčiamos frazės. Atkreipkite dėmesį:

<input name="submit" type="submit" id="submit" tabindex="5" value="Submit" />

Taigi tarkime, kad viską jau išvertėte, išsisaugojote, susikėlėte į savo tinklaraštį ir… ir matote visokius kringelius vietoje lietuviškų raidžių. Dabar turime dvi išeitis. Galima visuose failuose nustatyti UTF-8 koduotę (paieškokite teksto rengyklės meniu juostoje, tikrai rasite) ir išsaugoti. Bet vėlgi kyla problema… spėkite dėl ko? Teisingai – Internet Explorer. Kad ir kokia jo versija bebūtų, didelė tikimybė, kad jis iškraipys jūsų tinklaraštį (net ir IE 8). Juokas pro ašaras, žmonės vis nesugeba sukurt normaliai veikiančios naršyklės. Taigi lieka dar labiau vargti ir taikytis prie IE kūrėjų. Prieš tai minėtas koduotes paliekame ramybėje, teks visas lietuviškas raides apkeisti tam tikrais kodais:

Mažosios raidės
ą - &#261;
č - &#269;
ę - &#281;
ė - &#279;
į - &#303;
š - &#353;
ų - &#371;
ū - &#363;
ž - &#382; 

Didžiosios raidės
Ą - &#260;
Č - &#268;
Ę - &#280;
Ė - &#278;
Į - &#302;
Š - &#352;
Ų - &#370;
Ū - &#362;
Ž - &#381;

Skyrybos ženklai
„ - &#8222;
“ - &#8220;
– - &#8212;

Pvz., žodis „Tinklaraštis“ turėtų atrodyti taip: Tinklara&#353;tis

Jei viršuje netyčia matote ne kodus, o raides, tekstinį failą su šiais kodais galite atsisiųsti iš čia, čia arba čia.

Kitų simbolių kodus rasite ascii.cl puslapyje. Pasitikrinti, kaip atrodo jūsų parašytas kodas, galite w3schools.com puslapyje.

Aišku, tikriausiai prasikeiksite, jei po kiekvieną raidę kaitaliosite. Taigi Notepad++ turėtojai spaudžia ctrl+f, pasirenka Replace funkciją, nustato, kad būtų skiriamos didžiosios ir mažosios raidės bei taip su visomis raidėmis maigo Replace in all documents. Na, kažkas panašaus, dabar tiksliai nebeatsimenu, Windows nebenaudoju. Verčiant su Linux, rekomenduoju programą geany (rasite paketų tvarkyklėje). Žinoma, tikriausiai yra ir kokia nors speciali tokiam vertimui skirta programa, bet aš jos nežinau, gal kas informuos?

Laiko ir datos formatas ir kitos smulkmenos

Taip pat noriu pastebėti, kad daug kas, versdamas savo WordPress ar jos komponentus, palieka anglišką laiko ir datos formatą (pvz., Gruodis 24, 2009 arba 2:00 ryte). Pripažinkite, atrodo negražiai.

Siūlau vartoti tokius variantus:

Metams, mėnesiui ir dienai Y-m-d arba Y F j (vietoje F j, Y)
Metams ir mėnesiui Y-m arba Y F (vietoje F, Y)
Laikui G:i (vietoje g:i a)

Taip pat atkreipkite dėmesį į linksnius. Pačioje WordPress sistemoje daugelyje vietų galima linksnius derinti, priklausomai nuo prie žodžių esančių skaičių (plural forms), bet verčiant temas to padaryti negalime (kažin, kodėl temų kūrėjai kurdami nenaudoja daugiskaitos formų). Todėl išvertę žodį „comments“, pamatome ką nors panašaus į „11 komentarai“. Reikia ieškoti tokių formatų, kurie labiausiai tiktų tokiu atveju, pvz., „Komentarai (X)“, aš pats naudoju „Komentarų: X“ formatą. Kad ir koks skaičius bus X vietoje, vertimas atrodys pakenčiamai. Jei turite geresnių variantų – siūlykite.

Berods viskas, ką norėjau pasakyti. Kas neaišku, klauskite, papildysiu.

Jeigu visi šitie sulietuvinimai atrodo baisiai, galite tiesiog užsiregistruoti Blogr.lt blogofermoje ir naudotis mūsų pačių sulietuvinta sistema, įskiepiais ir temomis.

Pasidalinkite su kitais arba atsispausdinkite:

Panašūs įrašai:

Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema

Kas penktas Vokietijoje naudojasi OpenOffice

2010-02-02T10:54:45+00:00

21% vokiečių savo asmeniniuose kompiuteriuose yra įsidiegę „OpenOffice“, „StarOffice“ ar „IBM Lotus Symphony“. Tokie rezultatai gauti išanalizavus daugiau kaip milijoną kompiuterių. Tyrimą atliko kompanija „FlashCounter Statistics Service“.

Šaltinis:
http://www.h-online.com/open/news/item/Study-21-of-German-PCs-run-OpenOffice-919501.html

Prieš ką gi kovojama?

2010-01-30T14:20:12+00:00

Būsiu ir aš prie masės, ir pakalbėsiu apie paskutinių dienų aktualijas.

Visiem žinoma, kad LANVA vėl kelia galvą ir padavė į teismą vieną iš tų 106-ių bei pačią “linkomaniją“. Tai vėl gi įsuko krūvas diskusijų. Nedidelė dalis smerkia piratus ir kaltina juos visom pasaulio nuodėmėm, o likusieji (bent jau dalinai) juos teisina.

Aš save priskirčiau labiau prie teisinančių, nes ir pats naudojuosi torentais. Ir tai nereiškia, kad aš vien tik nelegalią informaciją siunčiuosi. Mane supykdė “Megztuko” kažkur pareikšta mintis, kad nė vienas torentų trakeris negali būti legalus. Kai kas iš man pažįstamų žmonių irgi tuo tiki ir aiškina, kad visa p2p technologija yra nelegali ir negali būti panaudota legaliai informacijai gauti. Didesnės nesąmonės nesu girdėjęs, ir mane tai netgi siutina. Tai jei jau aiškinama, kad visas p2p – nelegalu, tai gal ir FTP protokolas blogai? Juk per jį irgi galima gauti nelegalią informaciją. Tai savaime reikštų, kad joks FTP serveris negali būti legalus. Kaip ir HTTP. Galiausiai – visas internetas yra nelegalu. Juk jei naršyklės lange aš pamačiau kokį paveikslėlį, kuris yra apsaugotas autorių teisėm, nors pateikiamas viešai (kad ir kieno nors logotipas), tai aš jį jau nelegaliai parsisiunčiau, nes tas dalykas jau saugomas kažkur pas mane kompiuteryje (Browser cache). Ir už tai mane, ko gero, galima bausti.

Kai kas sako, kad tokie veiksmai nebus naudingi pačiam Microsoft, kuris su LANVA inicijavo šiuos teismo procesus. Kalbama, kad jei žmonės praras galimybę siųstis Windows nelegaliai, jie pereis prie alternatyvų (Linux, MacOS). Tai, žinoma, būtų visai šaunu. Tačiau labai sunku pažabot piratavimą šalyje, kurioje norint nusipirkt legalią programinę įrangą, reikia mėnesį, ar daugiau, nevalgyt. Nebus linkomanijos, atsiras kiti trekeriai. Uždraus torentus, iškils kiti protokolai, kurie veikia užkoduotai ir decentralizuotai – taip, kad dar sunkiau susekt, kokią informaciją žmogus siunčiasi. O jei policija ateis pas kiekvieną žmogų ir tikrins jo kompiuterį tiesiog todėl, kad jis jį turi, tai čia jau daugiau nei žmogaus teisių pažeidimas. Kad ir ką sakytų LANVA – man atrodo, kad visos šalies žmonių interesas yra svarbiau nei vienos firmos, kuri tą šalį be vargo galėtų nusipirkt, pelnas. Grįžtant prie atviro kodo produktų. Gal žmonės ir pradėtų naudot Linux bei OpenOffice. Bet ar tai vėl nebūtų traktuojama kaip kokių nors M$ interesu pažeidimas? Dabar gi mėgstama skaičiuot, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką nelegaliai, tai būtų ir nusipirkęs. Tokiu atveju galima viską paverst taip, kad jei žmogus dabar naudoja Linux, tai tik dėl to, kad gavo jį nemokamai. O jei neturėtų galimybės gaut nemokamai, tikrai būtų pirkęs Windows. Reiškia, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką kitą, nei M$ produkciją, varo tą firmą į bankrotą, o tai daro jį piratu ar dar kokiu nusikaltėliu. O be to – Linux naudoja hakeriai, kas daro šią OS pačiu blogiausiu dalyku…

Sekantis žingsnis, prie ko gali prisikabint LANVA – muzikos kūrinių siuntimasis. Jie juk visada teigia, kad gina leidėjų teises. Apie autorius retai kada užsimena. Tie, kas siunčiasi muziką – piratai. O jei pats autorius tą muziką pateikia lasvai visiems siųstis? Kol kas tai viskas tvarkoj. Žinoma, jei autorius neturi sutarties su kokiu leidėju, kuris už tokius dalykus labai skaudžiai baudžia. Bet juk gali būt ir taip, kad sekantis žingsnis būtų toks, jog autoriai, platinantys savo kūrybą pagal laisvas licenzijas (creatrive commons) taip pat būtų paskelbti nusikaltėliais. Juk jie žudo muzikos industriją – nepasirašo sutarčių su leidėjais, kurie dėl to praranda potencialias pajamas.

Taigi – jei piratavimą bandyt pažabot tik represijomis, tai galiausiai gali nelikt beveik jokios laisvės internete, o kiekvienas, bandantis kažką padaryt nemokamai – nusikaltėlis. Man toks variantas nepatinka…

Kažkur “megztukas” pareiškė, kad duomenis apie tuos 106 piratus rinko su “atviro kodo programa uTorrent”. Šitoj vietoj juokiausi garsiai. Pačių uTorrent kūrėjų puslapy aiškiai parašyta, kad programa ne tik kad nėra atviro kodo, bet ir tokia niekada nebus. O po to dar aiškino, kad su atviro koso programine įranga reikai mokėt dirbt, o jis, kaip teko suprast, to nesugeba. Ar galima žmogui, praktiškai nieko nesuprantančiam apie IT, leist dirbti šioje srityje?

Tarp kitko – būtinai reikia paduot į teismą Google bei kitas paieškos sistemas, nes rezultatuose galima rast autorių teisėmis apsaugotų duomenų.

Danijos vyriausybė renkasi OpenDocument

2010-01-30T11:26:59+00:00

Danijos vyriausybė nuo 2010 metų balandžio mėnesio, vidaus administracinius dokumentus saugos OpenDocument formatu. Nutarta atsisakyti senų DOC ir XLS formatų. Pasirinkimą parėmė visos parlamentinės partijos atstovaujančios Danijos parlamentą.

„Hello, open free standards – and goodbye Microsoft monopoly“. (Sveiki, atviri ir laisvi standartai – sudie Microsoft monopoliui.) – paskelbė Danijos švietimo ministrė Helge Sander.

Danija pasirinko OpenDocument

skaityti daugiau

Nauja Linux Mint 9 versija

2010-01-28T15:28:51+00:00

linuxmint.com portalas praneša:

Linux Mint 9, based on the upcoming Ubuntu 10.04 Lucid Lynx, will be released in May this year under the codename “Isadora”.
Of Greco-Latin origin, “Isadora” means “Gift from Isis”.

Nauja Linux Mint 9 versija naudos Ubuntu 10.04 Lucid Lynx pagrindą ir vadinsis „Isadora“.

Daugiau informacijos: http://www.linuxmint.com/blog/?p=1253

Yahoobuntu!!! Ubuntu keičia paieškos varikliuką Firefox naršyklėje.

2010-01-27T14:23:41+00:00

Tie, kurie testuoja dar kuriamą Ubuntu Lucid Lynx, greitai turėtų pastebėti pasikeitusį paieškos laukelį Firefox naršyklėje. Sekančioje Ubuntu versijoje, pagal nutylėjimą naudotą Google paiešką, pakeis Yahoo!. Šį asikeitimą lėmė Canonical susitarimas su Yahoo! dėl pelno pasidalinimo iš šio projekto. Canonical gautas lėšas skirs Ubuntu vystymui ir infrastruktūrai.

skaityti daugiau

Nemokami seminarai internetu, Linux programuotojams ir administratoriams

2010-01-27T09:37:39+00:00

Organizacija „Linux Foundation“ pranešė apie naujai sudarytą mokymų programą Linux programuotojams ir sistemų administratoriams. Kursai vyks „on-line“ režimu, todėl juose dalyvauti galės visi norintys, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir neišeidami iš namų.

Jau galite užsiregistruoti į pirmąjį kursą „Kaip prisidėti prie Linux bendruomenės“ (angl. „How to contribute to Linux comunity“) kurį ves Jon Corbet, LWN įkūrėjas ir Linux branduolio vystytojas. Kursas prasideda – kovo 1-ąją.

Taip pat jau patvirtinti šie kursai, kuriuos ves savo srities ekspertai:

Kaip dirbti su Linux bendruomene (angl. How to Work with Linux comunity)
Įvadas į Git (angl. An introdution to GIT)
Linux problemų sprendimas ir spartinimas (angl. Linux troubleshooting and tuning)
Linux programų kūrimas (angl. Developing Applications For Linux)
Linux Administratavimas 101 (angl. Linux administration 101)
Linux failų sistemų apžvalga (angl. Linux file system overview)
Virtualizuota Linux saugykla (angl. Virtualized Linux storage)
Btrfs: įvadas ir atnaujinimas (angl. Btrfs: intro and update)
Linux spartinimas (angl. Linux performance tuning)

Visas nemokamų kursų sąrašas yra registracijos puslapyje, dešinėje pusėje.

skaityti daugiau

„Tu ką, gūglo nepažįsti?“

2010-01-25T12:28:45+00:00

Kaip dažnai jus siųsdavo „gūglinti“, kai linuksą dar tik bandėt perprast? Ir kaip dažnai dabar jūs siunčiat kitus „gūglint“, vietoj to, kad atsakyti į pradedančiojo klausimus?

Ar žinojote, kad.. #3

2010-01-24T16:24:45+00:00

Keletas patarimų, padėsiančių išvengti nepatogumų pradėjus naudoti vis dar kuriamą Blender versiją.

Blender 2.50 versijoje tarpo klavišas įgavo kiek kitokią funkciją – dabar jo pagalba atidaysite paieškos meniu, kuriame galime surasti reikiamą funkciją. Bet kaip išsišaukti taip reikiamą “Add Object” menu? Jei tingite keisti greitųjų klavitšų nustatymus, senajį meniu galite iškviesti Shift+A pagalba. Tiesą pasakius ir 2.4x versijose ši kombinacija veikė, tarpas tik buvo patogiau.

–

Kitas dalykas, be kurio sunku išsiversti – kursoriaus centravimas. Kaip žinome seniau tai tiesiog puikiai atlikdavo klavišas C. Bet dabar (2.50) tai įjungia kažkokį keistą režimą (Tiksliau – “Circle Select“, pažymėjimą apskritimu, keičiant apskritimo dydį pelės ratuku). O centravimo klavišas patapo Numpad . (taškas). Atrodo visai logiša perelti navigacijos klavišą prie kitų, panašią funkciją atliekančių.

–

Ne taip seniai buvo pridėta nedidelė, bet maloni galimybė naudoti kelis foninius paveikslėlius skirtingoms perspektyvoms. Tai labai palengvina pvz. autobomilio ar kito simetriško objekto modeliavimą iš brėžinių. N meniu įjungiame “Background Images”, pridedame naują piešinėlį ir nurodome kuriai perspektyvai (ašiai) jį rodyti. Tuo pačiu dabar galima pasirinkti ir generuotą procedūrinę tekstūrą, arba net video failą. Šiai galimybei neužmiršite parsisiųsti naujausią versiją iš graphicall.org (build versija 26218 ir vėlesnės).

Firefox 3.6 diegimo į Ubuntu sunkumai nėra priežastis, dėl kurios GNU/Linux nebūtų pasiruošusi masinei rinkai.

2010-01-23T20:25:55+00:00

Nesenai pasirodė nauja Mozilla Firefox 3.6 versija. Į Windows ir Mac OS X operacines sistemas įdiegti šią naršyklės versiją paprasta: pakanka atsisiųsti diegimo failą, paspausti kelis mygtukus ir nauja versija įdiegta. Tuo tarpu Ubuntu sistemoje taip nėra. Numatytose saugyklose Firefox 3.6 dar nėra, o norint įdiegti rankiniu būdu, reikia daugiau įgūdžių.

skaityti daugiau

17 metų senumo Windows skylė liko ir Windows 7

2010-01-21T20:50:11+00:00

Citata iš itworld.com:
„Viena iš priežasčių, kodėl nemėgstu Windows – jų nesugebėjimas užtikrinti saugumo dirbant tinkle, kuris jungia daug kompiuterio naudotojų. To pasekoje, Windows iš esmės buvo nesaugūs daugiau nei dešimtmetį. Negana to, buvau nustebintas, kad iki šiol yra neištaisyta 17 metų senumo saugumo skylė, nuo Windows NT laikų, vis dar egzistuoja šiandien Windows 7.“

skaityti daugiau

Firefox 3.6

2010-01-21T19:30:30+00:00

Šiandien. Išleido.

Daugiau info

IE pažeidžiamumas sukėlė staigų susidomėjimą Firefox ir Opera naršyklėmis

2010-01-21T11:17:48+00:00

Microsoft patvirtino, kad gruodžio mėnesį sukeltos kibernetinės atakos prieš Google ir dar 33 organizacijas buvo įvykdytos pasinaudojus Internet Explorer naršyklės pažeidžiamumu. Vokietijos, Prancūzijos ir Australijos valdžia patarė savo piliečiams atsisakyti Internet Explorer naudojimo.

skaityti daugiau

Jei stabdo kompas kopijuojant į atmintuką

2010-01-18T21:33:31+00:00

Susidūriau vakar su problemėle. Kopijuojant gigabaitinį failą į USB atmintuką kompiuteris ima smarkiai stabdyti, net pelės žymeklis laikas nuo laiko prišąla prie ekrano. Pasižiūrėjau su top-u, procesorius beveik neapkrautas, jis neturėtu stabdyti. RAM užpildytas pilnai, čia aišku kešuojamas kopijuojamas failas, bet į swap-ą nieko nekrauna, todėl stabdyti taip pat neturėtu.

Priežastis paaiškėja pažiūrėjus į šią eilutę:

Cpu(s): 2.1%us, 1.3%sy, 0.0%ni, 0.3%id, 96.3%wa, 0.0%hi, 0.0%si, 0.0%st

96.3%wa reiškia, kad procesorius nieko daryti negali nes užsiėmęs laukimu kol atsilaisvins kažkoks procesas. Kvaila situacija panaši į valdininko darbą…

Šiandien radau sprendimą. Pasirodo problema linux užduočių planavimo nustatymuose. Jis bando vieną, neskaidomą užduotį paskirstyti tarp dviejų branduolių. O jie vienas kitą blokuoja :( Ką darom? Pirmiausia pažiūrim į pertraukimų sąrašą:

kiras@linuksoidas $ cat /proc/interrupts CPU0 CPU1 ... 19: 99 29095 IO-APIC-fasteoi ehci_hcd:usb1, ohci_hcd:usb2, ohci_hcd:usb3 ...

Susirandam pertraukimų numerius skirtus usb jungtims. Pas mane tik vienas, 19. Tada pririšam juos prie vieno kurio nors branduolio, pavyzdžiui prie nulinio:

echo 1 > /proc/irq/19/smp_affinity

… žiūrim kas gavosi. Man šis veiksmas padėjo. Jei susidūrėt su tokia pačia problema ir priežastis ta pati, padės ir jums.

Anki ─ programa atminties lavinimui

2010-01-15T14:39:55+00:00

Besikapstydamas po /usr/portage/app-misc/ iš visiško neturėjimo ką veikti radau visai naudingą programėlę Anki. Kaip sako aprašymas:
$ cat /usr/portage/app-misc/anki/anki-0.9.9.8.5.ebuild | grep DESCRIPTION DESCRIPTION="A spaced-repetition memory training program (flash cards)"

Sounds fun haha. Taigi nepatingėjau ją susikompiliuoti. Programa iš ties pasirodė visai naudinga, nors žinoma stebuklų nepadaro. Principas tas, kad pirmiausiai suvedami klausimai ir atsakymai į juos. Paskui programa parodo klausimą ir paspaudus space atsakymą. Turi pats pažymėti ar atsakymą atsimeni ar ne. Patogiausia tas, kad tie klausimai kurių atsakymus atsimeni „užkasami“ giliai ir rodomi tik po kelių dienų. Todėl iš naujo kartojama tik dar nežinoma informacija. O tai padeda sutaupyti laiko. Dar svarbu nerašyti ilgų atsakymų ir išskaidyti juos į kelis klausymus. Kitas dalykas, kad spandyti programą yra savotiškas žaidimas ir padeda „užmušti“ nuobodulį, be to galima pažiūrėti savo įsiminimo progreso statistiką.

Tikiuosi kam nors pravers.

Statome “torrentų pumpuoklį”

2010-01-09T19:18:31+00:00

Galiu prisipažinti esu labai pirataujantis internautas.Nėra ne dienos kad kažko nesisiųsčiau iš torrentų.Nesvarbu ar tai naujas filmas,ar patinkančios muzikos rinkinis.Tačiau siunčiant didelės apimties failams vien dienos neužtenka, o naktį palikti kompiuterio nesinori,nes per jo skleidžiama garsą negaliu išsimiegoti.Todėl nusprendžiau savo kuklu namų serverį priversti dar ir diena,nakti pumpuoti man torrentus.

Viskas ko reikia tai atliekamo kompiuterio mano atveju tai Pentium 2 senukas, Linux sistemos (Aš naudoju Debian) su įdiegtais Apache,PHP,MySQL .Na ir torentų siuntimo sistemos TorrentFlux.

Parsisiunčiame TorrentFlux: wget http://downloads.sourceforge.net/project/torrentflux/torrentflux/TorrentFlux%202.4/torrentflux_2.4.tar.gz?use_mirror=mesh

Išarchyvuojame paketą: tar -xvf torrentflux_2.4.tar.gz

Išarchyvavę turime tris papkes html papke perkeliame į /var/www direktoriją tada prisijungiame prie phpmyadmin ir sukuriame duombaze pavadinimu “torrentflux” sukūrus importuojame duombazės atsargine kopiją kuri yra torrentflux papkėje mysql_torrentflux.sql pavadinimu.

Paredaguojame config.php failą esanti html kataloge:

$cfg["db_type"] = “mysql”;
$cfg["db_host"] = “localhost”;
$cfg["db_name"] = “torrentflux”;
$cfg["db_user"] = “root”; // Jūsų MySQL vartotojas
$cfg["db_pass"] = “”; // MySQL slaptažodis

Failą išsaugome ir interneto naršyklėje vedame serverio adresą ( mano atveju 192.168.1.65): http://192.168.1.65/html

Jei viskas tvarkoje matome prisijungimo langą.Prisijungiame su serverio root vartotoju.Tuomet einame į admin>settings ir susikonfigūruojame viska pagal save.

Nerašiau visko smulkiai,nes kam šito reikės manau ir taip viska supras.

2009 metų ubuntu.lt lankomumo statistika

2010-01-09T15:13:49+00:00

Įvairiuose tinklaraščiuose galima rasti ataskaitas už praeitus metus. Štai truputis statistikos ir iš ubuntu.lt.

Per 2009 metus ubuntu.lt svetainę aplankė 261,606 unikalūs lankytojai. Iš viso šie lankytojai peržiūrėjo 1,080,784 puslapius.

Ką gi, smagu žinoti, kad vienaip ar kitaip į ubuntu.lt svetainę, per 2009 metus užklydo beveik 10% visų Lietuvos gyventojų.

Vidutiniškai, per dieną ubuntu.lt aplanko 1000 unikalių lankytojų. Tačiau tą savaitę, kai išleidžiama nauja Ubuntu laida, svetainę aplanko 2 kartus daugiau, apie 2000 unikalių lankytojų per dieną.

Per 2009 metu, ubuntu.lt svetainė neveikė 3 kartus iš kurių vasarą svetainė buvo nepasiekiama ilgiau nei vieną savaitę. Kadangi šiais metais persikraustėme į AKL serverius, tai reikia tikėtis 2010 metais tai nebepasikartos.

2009 metais pagaliau atlinktas svetainės migravimas į Drupal, phpBB ir MediaWiki sistemas.

skaityti daugiau

Ar geri yra Linux?

2010-01-08T20:53:39+00:00

Kažkuris iš svetainės lankytojų iškėlė klausimą “Ar geri yra Linux?”. Galvojau atsakymą įdėti į D.U.K., tačiau pamačiau, kad reikia daug ko prirašyti, tad geriau viską surašyti į naują “straipsnį”.

Viską apžvelgsiu iš neutralios Linux OS, kaip alternatyvos, pusės, t.y., “nekišiu” jums savo asmeninės nuomonės, o tiesiog aprašysiu viską atsižvelgdamas į Linux galimybes. Dėl to, turbūt, sulauksiu daug kritikos ir ginčų iš abiejų pusių (Windows OS ir Linux OS naudotojų). Atsiprašau dėl to, tiesiog visiems neįmanoma įtikti tuo pat metu.

P.S. Nesu dirbęs su MAC sistemomis (tik keletą kartų matęs), tad jų čia neaptarinėsiu.

Kad būtų paprasčiau, viską suskirsčiau į kategorijas. Taip jūs galėsite pasirinkti ką skaityti, o ką – ne.

Suderinamumas

Deja, tenka pripažinti, kad Linux ne visuose kompiuteriuose veikia gerai. Esu susidaręs nuomonę, kad jei pvz., garso plokštė blogai veikia su Windows sistemomis, tai kaltas plokštės gamintojas, o jeigu plokštė neveikia su Linux sistema – kalti Linux.

Na, bent mano atveju yra atvirkščiai. Namų kompiuteryje Windows neveikia, BIOS dryžuotas (matyt, padegusi motininė arba vaizdo plokštė), o su Linux Mint jokių bėdų – žiūrime filmus ir t.t. Be to, Ubuntu 9.10 (taip pat Linux Mint 8 ) vos įdiegus leidžia išnaudoti 5.1 sistemos garso plokštės galimybes. Taigi čia jums spręsti ką rinktis.

Dauguma pastebėjo, kad seni spausdintuvai ir t.t. neveikia su naujausiomis Windows versijomis, nes niekas nebekuria jiems tvarkyklių (kitaip tariant – draiverių), tačiau Linux sistemose šie įrenginiai puikiai veikia.

Išvada

Jeigu nežinote ar jūsų kompiuteris veiktų su Linux sistema, tiesiog pasileiskite naujausią Ubuntu ar Linux Mint sistemą iš CD disko ir išbandykite. Jeigu sistema gerai užsikraus, vadinasi, viskas turėtų veikti.

Išvaizda

Mėgstate “tiuninguoti” savo naudojamą operacinę sistemą? Dauguma puikiai žino, kad Windows sistemose tam reikia papildomų programų, po to kai kas ima veikti netaip, kaip turėtų ir t.t. Na, Linux sistemos čia žymiai pranašesnės. Išvaizdos keitimui nereikia jokių programų (galite naudoti, jei kitaip nemokate ), nes tiesiog reikia nukopijuoti parsisiųstas bylas į tam tikrus aplankus ir tada užsidėti “pagražinimus”.

Išvada

Tiek Windows, tiek Linux sistemos turi daug išvaizdos keitimo galimybių, tačiau Linux šioje srityje pirmauja vienu žingsniu: turi nemažą grafinių aplinkų pasirinkimą. Tai daro kiekvieną Linux sistemą praktiškai unikalia.

Multimedia

Šioje srityje išsilaiko pusiausvyra. Nė karto nekilo problemų su Linux, žiūrint filmus ir t.t. Tiesą sakant, HD Video (aukštos raiškos video), Linux mano kompiuteryje daug geriau rodo (kai kuriems – atvirkščiai).

Linux neturi tokių grafikos programų kaip Photoshop (kai kurie sugeba jį pasileisti WINE arba Virtualbox pagalba), tačiau turi daug nemokamų programų, kurių pakanka daugumai žmonių: Blender, Dia Diagram Editor, GIMP, GNU Paint, Karbon14, KolourPaint, Krita, pencil, rgbPaint, Skencil, Xara Extreme, XPaint, …

Vaizdo redagavimo programos: Avidemux, KINO, …

Muzikos redagavimo programos: Audacity, …

Media grotuvai: VLC, Totem, Banshee, Rhythmbox, Exaile, Audacious, Amarok, …

Išvada

Taigi, jeigu jums nereikia dirbti su specifinėmis grafikos ar kt. programomis, jums gali pakakti ir Linux sistemos.

Programos

Programų pasirinkimas gausus tiek Windows, tiek Linux sistemose. Žinoma, Windows sistemoms sukurta milijonai programų, tačiau dauguma jų atlieka tas pačias funkcijas, tad kokia iš to nauda? Betkokiu atveju mes naudojame pačias populiariausias, o kitų net nežinome. Paprastai, dauguma Windows programų yra mokamos, o ne kiekvienas galime sau leisti išleisti krūvą pinigų dėl keleto kartų pasinaudojimo programa. Žinoma, lietuviai sugeba viską “nulaužti”, tačiau patikėkite – tai atima daug laiko. Asmeniškai aš geriau įsidiegiu nemokamą programą, praleidžiu šiek tiek daugiau laiko prie jos, negu mokamų programų atveju, tačiau bent nereikia ieškoti “laužymo” įrankių ir netyčia įsigyti virusuotų bylų.

Išvada

O jūs nemanote, kad geras naudotojas + paprasta nemokama programa = neišmanantis naudotojas + daugiau funkcijų turinti, bet “laužyta” programa? Akivaizdu tik viena: Windows sistemose negalima paleisti Linux programų, o Linux sistemose galima paleisti nemažai Windows programų.

Šriftai

Na, tik nedaugeliui tai aktualu, tačiau atsakymas paprastas: Windows šriftai veikia Linux sistemose, tad dėl to tikrai nekyla jokių problemų.

Žaidimai

Žaidimai Linux sistemose vis dar neprilygsta Windows OS žaidimams (na, kai kurie žaidimai jau senokai Windows “lygio”). Iš tiesų, Linux tobulėja ir šioje srityje, tačiau jiems svarbiausia ne tai – svarbiausia darbai, kuriuos galima atlikti kompiuteriu, o ne žaidimai. Žinoma, Linux turi pakankamai žaidimų, tačiau dauguma jų loginiai ir skirti vaikų ugdymui. O dabar Windows OS vartotojai: “O jūs kada nors pirkote originalų žaidimo diską?”. Įtariu, kad 95 % pasakytų tiesiog “ne”.

Išvada

Taigi išvada elementari, jeigu jūs naudojate Windows OS tik dėl žaidimų – įsigykite Sony Play Station, Xbox ar kt. žaidimų kompiuterius. Manau, daug maloniau grįžus “išsidrėbti” ant sofos ar fotelio ir sulošti su kompanija kokį nors žaidimą, negu žaisti pajungus kompiuterį ir neturėti malonumo, nes įjungta antivirusinė ir t.t., kurie stabdo kompiuterio darbą.

Žodynai

Išskyriau atskirai šią kategoriją, nes tai itin aktualu mokiniams ir studentams. Windows sistemose žodynų apstu, tačiau kokia situacija Linux sistemose?

Įmanoma įdiegti Angloną, tačiau tai užtrunka šiek tiek laiko (priklausomai nuo patyrimo ir naudojamų instrukcijų). Asmeniškai naudoju OpenDict žodyną, kuriam taip pat yra pritaikyta Anglono žodžių duomenų bazė (P.S. tai nelegalu ).

Išvada

Jeigu nebijote sugaišti bent keletos valandų prie žodyno diegimo ir nustatymų, tai jums Linux gali būti puiki alternatyva, pakeičianti Windows OS.

Teiginys: visos Linux sistemos labai sudėtingos ir sunkiai perprantamos.

Baikite juokus! Tokie dalykai buvo prieš 20 metų, o ne dabar. Žinoma, yra nemažai distribucijų, kur būtina daug visko žinoti, tačiau, paprastai, jos skirtos patyrusiems. Yra visokių Linux sistemų, skirtų įvairiems žmonėms. Tikrai yra nemažai sistemų, kur diegimas ir naudojimasis sistema yra tiek pat lengvas ar net lengvesnis negu Windows sistemos.

Kai kurie teigia, kad naudojantis Linux privaloma mokėti naudotis komandine eilute. Tai dar vienas “malkų skaldymas iš degtuko”. Yra nemažai distribucijų, kur praktiškai neįmanoma išsiversti be komandinės eilutės. Tarp kita ko, jei išmokstate dirbti su ja, tai nemažai operacijų galima atlikti greičiau, negu naudojantis programomis. Niekas jums neliepia diegtis tokių distribucijų. Jeigu jums reikia itin paprastos sistemos, kurioje viską būtų galima atlikti be komandų – naudokite Ubuntu Linux, Linux Mint, OpenSUSE ir t.t.

Išvada

Kiekvienas turi teisę naudotis tuo, kas jam labiau patinka. Rinkdamiesi sistemą naudojimui, nebijokite bandyti įvairius variantus. Taip pat prisiminkite, kad draugų nuomonė nebūtinai turi sutapti su jūsų nuomone!

Taigi, jei kyla kokių klausimų Linux tematika, Linux bendruomenė jums būtinai padės (padeda ir Windows naudotojams, bet kartais mėgsta iš jų šiek tiek pasišaipyti ).

„Istorija moko vertinti savo laisvę, nes gali ją prarasti. ‚Neįkyrėkite su savo politika,‘ atsako nenorintys mokytis.“ — Richard Stallman.

“Bandyti išmokti hakinti naudojant Microsoft Windows ar bet kurią kitą uždarojo kodo sistemą yra beveik tas pats, kas bandyti išmokti šokti sugipsuotam.” – Eric S. Raymond.

Ubuntu nuvylė…

2010-01-08T10:55:14+00:00

Kad ir kaip man patiktų Ubuntu, šįkart aš šia OS šiek tiek nusivyliau. O buvo taip…

Vienas mano kolega nusipirko naują kompiuterį ir įsidėjo pas save bevielio tinklo plokštę, nes su laidais pas jį namuose – problematiška. Ir ta plokštė jam ant Windows 7 veikė kažkaip keistai – viską pagauna, pradžioje greitis būna normalus, o paskui krenta taip, kad jau kažką atsisiųst būna nebeįmanoma. Kaip išaiškėjo, tai čia būtent su Win7 ir ta plokšte taip vyksta.

Pažiūrėjo žmogus internete, kur aiškino, kad kitos sistemos, įskaitant Linux, šitoj vietoj veikia tvarkingai. Taigi, nutarė pabandyt. Aš kaip visada patariau Ubuntu ir dar padėjau įdiegt. O čia ir prasidėjo “linsmybės”…

Ta plokštė veikė – pagavo visus aplinkui esančius WiFi tinklus, bet… Norint prisijungti prie savo namų tinklo, reikėjo įvest WPA/WPA2 slaptažodį. Tai savaime suprantama – tinklas užkoduotas. Pirmas nemalonus dalykas, kuris išlindo – routerio sugeneruotas slaptažodis tiesiog netilpo į įvedimo laukelį – vieną simbolį nukirpdavo. Teko persikrauti į Win, prisijungti prei routerio ir sumažinti slaptažodį vienu simboliu (būtent tiek ir netilpo). Dabar tilpo visas slaptažodis, bet kažkodėl mygtukas “connect” buvo neaktyvus. Pasirodo, reikėjo dar kelis simbolius nutrint, kad jis taptų aktyvus (galiausiai išėjo kažkur 62 simboliai). Vėl slaptažodį sumažinom. Jau viskas tilpo, leido spausti “connect”, bet niekaip nepavyko prisijungti. Bandė jungtis, bet po kurio laiko vėl paprašė to pačio slaptažodžio. Ir taip vėl ir vėl… Nieko gero nesulaukiau, palikau kolegą ikimo valiai – kreiptis į visagalį google.

Kitą diena sužinojau, kad taip ir nepavyko jam prisijungt. Kiek ieškojo, naudingos informacijos nerado. O jei kažkas ir buvo, tai vos ne pačiam tvarkykles reikia pasirašyt, kad viskas veiktų tvarkingai. O kažko kito įdiegt juk neįmanoma – tam reikia to pačio tinklo, kurio nėra.

Tokie dalykai ir atbaido žmones. Kodėl įdiegus OS dar reikia kankintis su tokiu elementariu dalyku kaip belaidis tinklas? Kodėl tai negali veikt paprastai, kad ir kaip toj pačioj windozėj? Žinoma, pats išsprendęs problemą tapsi labiau patyręs ir žinosi kas kur ir kaip. Bet ar paprastam žmogui turi reikėt rašyt komandas, skriptus, kad kažkas veiktų? Eiliniam vartotojui, norinčiam pereiti prie Linux, to neturi reikėt. Viskas turi būt click’n'drag’n'drop. O taip nėra…

LPĮ #5

2010-01-04T13:02:04+00:00

Prieš naujus metus dažnai pasirodantys straipsniai apie svarbiausius įvykius Linux istorijoje, šis man patiko.
Straipsnis kaip sukonfigūruoti “realaus laiko” garso įrašų studiją ant Linux. Su šią tema teko susitik vienam iš Ubuntu release party, tada apie Linux real-time branduolį pirmą kartą išgirdau. Sužinojau, kad muzikoje susijusioje su kompiuterių yra svarbus kuo mažesnis garso vėlavimas.
Naudojantiems Ubuntu ir Gimp`ą ir norintiems išbandyti naujausią Gimp`o 2.7 versiją su nauju vieno lango būdų (single-window mode) galite pasinaudoti šiuo straipsniu. Aš išbandžiau ir supratau, kad šis būdas pravartus tik ilgai dirbusiems su Photoshop`u.
10 klausimų verslui, kuriuos reikėtu užduoti renkantis atviro kodo programinę įrangą. Nekreipiant dėmesio į straipsnį galiu teigti, kad pasirinkus laisvąją programinę įrangą vienas iš svarbiausių ir dažnai neįvertinamų naudų – Laisvė. Pradžioje sunku suprasti jos naudą, bet sutaupius 10 000 litų neperkant licenzijų ar palyginus LPĮ pritaikymo kaštus savo verslo procesams su uždaro kodo alternatyvomis, šį laisvė greit įstringa galvoje.
Dažnai pasitaikančios klaidingos nuomonės apie laisvąją ar atviro kodo programinę įrangą.

Lietuviškame Linux News sužinojau apie namų interjero dizainui kurti skirtą paprastą ir man patikusią programą Sweet Home 3D. Manau jinai verta dėmesio, kam domina ši sritis arba tiesiog norite greitai pastatyt ir įsirengt savo svajonių namą.

Firefox? O gal Swiftfox!

2010-01-02T11:38:36+00:00

Kai kas sako, kad nežino geresnės naršyklės už Firefox. Yra tame tiesos. Daugybė įskiepių padaro savo. Nors aš pats dabar daugiau naudoju Google Chrome. Kai pagaliau atsirado versija Linux ir dar su įskiepių palaikymu, šita naršyklė man tapo patrauklesnė. Bet vistek tai dar yra beta – ne viskas veikai taip, kaip norisi. Taigi – Firefox vistiek yra vienas geriausių pasirinkimų. Na, beveik…

Visiem žinoma, kad ugninė lapė turi bėdą – labai “valgo” atmintį, šiek tiek pristabdo pasileisdamas ir užkraudamas puslapius. Tačiau aš neseniai radau Swiftfox.

Kas tas Swiftfox? Iš esmės tai yra tas pats FF, tik sukompiliuotas su kitomis opcijomis. Ko dėka ši lapė užsikrauna šiek tiek greičiau, truputį greičiau atvaizduoja puslapius ir sunaudoja mažiau RAM’o. Smulkmenos, bet malonu

Koks gi ten optimizavimas panaudotas? Kiek radau aprašymų, tai pagrindiniai skirtumai nuo Firefox yra:

Sukompiliuota panaudojant kuo didesnį optimizavimą, o ne failų dydžio sumažinimą. To pasekmė – naršyklė užima daugiau vietos diske.

Yra atskiros versijos AMD 64 bitų procesoriams, senesniems AMD, Intel Prescot šeimai ir dar atskirai senesniems Intel procesoriams.

Panaudotos konkrečių procesorių galimybės. Pavyzdžiui AMD skirtose versijose panaudotos 3DNow! instrukcijos.

Swiftfox sukompiliuotas su naujesne GCC kompiliatoriaus versija, kuris suteikia didesnes saugumo galimybes.

Neįtrauktas Pango, kuris skirtas geresniam Unikodinių šriftų palaikymui. Taigi, nors unikodiniai šriftai ir palaikomi, kai kurių “navarotų”, kuriuos suteikia Pango, nėra.

Ir dar keletas kitų smulkių optimizavimų…

Dar kuo Swiftfox skiriasi nuo Firefox, tai tuo, jog nors kodas ir yra atviras (tai juk tas pats FF kodas), bet sukompiliuotos versijos nėra laisvos. Jas legaliai galim parsisiųsti tik iš oficialaus puslapio. Todėl šio dalyko nėra saugyklose.

Jei norisi visiškai atviro panašaus dalyko, tai yra Swiftweasel. Bet to dalyko aš dar nebandžiau.

Taigi – jei kas naudoja Linux, tai vietoj Firefox patarčiau išmėgint Swiftfox (arba Swiftweasel). Naršymas toks pat, visi įskiepiai veikia, o veikia šiek tiek greičiau…