Už Kačerginės gamtos ir kultūros paveldą!

A country as ambitious as you are. Lithuania.

noreply@blogger.com (Unknown) — Sat, 28 Sep 2013 13:10:00 +0000

iframe width 459 height 344 src //www.youtube.com/embed/RPO4tbV4UHk frameborder 0 allowfullscreen> /iframe>

likeableLithuania

noreply@blogger.com (Unknown) — Fri, 27 Sep 2013 11:00:00 +0000

iframe width 459 height 344 src //www.youtube.com/embed/x4a25gDkDfs frameborder 0 allowfullscreen> /iframe>

Dr. Martyno Purvino atsiliepimas apie Kačerginės bendrojo plano SPAV ataskaitą

noreply@blogger.com (Unknown) — Wed, 18 Mar 2009 11:13:00 +0000

2009 kovo mėn. 9 d.

ATSILIEPIMAS APIE KAČERGINĖS MIESTELIO BENDRĄJĮ PLANĄ IR JO STRATEGINĮ PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMĄ (SPAV) Su Kačerginės miestelio bendruoju planu (rengė ind. G. Bulavo įmonė) ir jo SPAV (rengė AB „Miestprojektas") susipažinta pagal internete pateiktą medžiagą (2009 m. kovo mėn.pradžios versija). Šiame SPAV pateikiama daug faktinės medžiagos, stengtasi gan objektyviai vertinti parengtąsias Kačerginės miestelio bendrojo plano koncepcijas, tad pateiktas gana rimtas darbas. Kita vertus, vardijant gausius smulkesnius momentus, kartais vengiama aiškiau apibūdinti esamos padėties ypatybes, gan akivaizdžias raidos tendencijas bei ryškesnius negatyvius momentus.Pavyzdžiui, psl. 20 teigiama „Neįgyvendinant Kačerginės miestelio bendrojo plano koncepcinių plėtros sprendinių, tikėtina, kad gyventojų skaičius išliks stabilus arba truputį padidės... "Rimčiau vertinant reikėtų konstatuoti, kad Kačerginė yra ir bus viena patrauklesnių vietovių Kauno rajone, kur sieks įsikurti labiau pasiturintys žmonės. Tas siekis formuoja „pinigų spaudimą"' įvairioms institucijoms ir pan., galop atliepia ir Kačerginės miestelio bendrojo planokai kurias gana agresyvias ir brutalias nuostatas, nežabotos plėtros siekį ir pan. Praeityje Kačerginės gyvenvietės teritorinę plėtrą natūraliai ribojo miško masyvas pietų pusėje ir užliejamų pievų plotai, padėję suformuoti ligšiolinę gan trapią pusiausvyrą tarp patrauklios gamtos ir kol kas dar ne per daug intensyvaus bei agresyvaus užstatymo. Tai lėmė ir ligšiolinę Kačerginės gyvenvietės bei jos aplinkos visuomeninę vertę - tai tebėra gan patraukli gyvenvietė prie miško ir Nemuno upės.Tuo tarpu bendrojo plano nuostatos (įsisavinti ir užstatyti užliejamų pievų plotus, miškosklypus ir kt. ) ne tik pažeistų ligšiolinę pusiausvyrą, bet ir galop sumažintų esamos gyvenvietės vertę. Be saiko tęsiant aplinkos įsisavinimą, dabartiniai Kačerginės gyventojai galop atsidurtų didelio užstatyto masyvo apsuptyje, vis labiau atkertami nuo Nemuno ir miško - didžiausių tos vietos vertybių. Visuomenės (viešąjį) interesą būtina vertinti ir dar platesniu mastu. Kačerginė nėra vienkokia atoki ir izoliuota gyvenvietė, netoliese plyti Kaunas, todėl to miestelio likimas savaip aktualus ir kauniečiams (kaip ir kitų vietų žmonėms). Gamtine prasme nežabota Kačerginės plėtra - pavojingas precedentas ateityje galimiems Nemuno slėnio masinės urbanizacijos kėslams. Taip ligi šiol gan natūralus slėnis (ekologinė,rekreacinė bei kitokia vertybė) netektų dalies savo svarbos ir vertės. Skubotas teritorijos įsisavinimas komerciniams tikslams (pavyzdžiui, tam panaudojan tvaikų vasaros stovyklų plotus) galėtų sukelti problemų ateityje - jei labiau pasiturimais laikais Kačerginės bendruomenė ar kt. ieškotų plotų kažkokiai nekomercinei veiklai, visuomeniniams poreikiams ir pan. Per daug paskubėjus dabartiniai Kačerginės gyventojai galėtų atsidurti perdėm agresyvioje apsuptyje - tarp sutankinto užstatymo ir komercinių įstaigų. Gaila, kad SPAV tekste buvo vengiama aštresnių problemų, išsisukta su gan abstrakčiais teiginiais, tiesa, pripažįstant „nedidelį interesų susikirtimą pačioje miestelio bendruomenėje"(psl. 37). SPAV tekste pateikiamoje santraukoje (psl. 40) visi bendrojo plano sprendiniai socialinėsaplinkos, visuomenės sveikatos bei turizmo aspektais vertinami vien teigiamai, nebandant objektyviai vertinti įvairesniųjų poveikio pasekmių gyvenimo kokybei ir kt. Šiandieninėje situacijoje, veikiant minėtam „pinigų spaudimui", atskiroms interesų grupėms (kurioms talkina kai kurie korumpuoti specialistai bei valstybės tarnautojai), gali būti„prastumti" ir viešajam interesui kenksmingi projektiniai siūlymai, galop bumerangu atsigręžiantys ir prieš trumpalaikių interesų valdomus žmones. Belieka viltis, kad Kačerginėsatveju būtų sukelta nors nedidelė diskusija, kiek aktyvesnis visuomenės susidomėjimas peršamais, bet abejotinais siūlymais.

Dr. Martynas Purvinas

Kauno Technologijos universiteto architektūros ir statybos instituto architektūros istorijos ir paveldo sektoriausvyresn. mokslo darbuotojas

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimai, reglamentuojantys gamtos apsaugą

noreply@blogger.com (Unknown) — Wed, 18 Mar 2009 11:06:00 +0000

Nuosavybės teisė nėra absoliuti. Tai ne viename savo nutarime yra konstatavęs LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS. Pavyzdžiui, savo 2006-03-14 nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad nuosavybės teisė gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo.
Be to, KONSTITUCINIS TEISMAS ne viename savo nutarime yra nurodęs, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, t. y. ji įpareigoja (KONSTITUCINIO TEISMO 2000-12-21, 2002-03-14, 2002-09-19, 2003-09-30, 2005-05-13 nutarimai). Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams (KONSTITUCINIO TEISMO 2005-05-13 nutarimas).

KONSTITUCINIS TEISMAS 2003-09-30 nutarime nurodo, kad nuosavybė įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai). Šis konstitucinis imperatyvas adresuotinas ne tik privačios nuosavybės teisės subjektams, bet ir valstybės bei savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, turintiems įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo. Vadinasi, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei. Ši gerovė negali būti suprantama vien materialine (ar finansine) prasme (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 1999 m. spalio 6 d. nutarimai). Valstybės turtas nėra savitikslis, jis turi duoti naudą visuomenei. Pabrėžtina valstybės nuosavybės socialinė funkcija. Valstybės institucijos, veikdamos visuomenės interesais, turi tarnauti bendram tautos gėriui. Pagal Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalį valstybės turtas turi būti valdomas ir naudojamas teisėtai; tai prižiūri Valstybės kontrolė. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas - ir atlygintinis, ir neatlygintinis - konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jei tai neatitinka visuomenės poreikio, viešojo intereso, netarnauja tautos gerovei.
Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (KONSTITUCINIO TEISMO 2005-05-13 nutarimas).

Tai taip pat reiškia, jog valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų ribojamas atskirų gamtos aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, o tam tikri teisinių santykių subjektai būtų įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. Be to, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, gali nustatyti specifines ūkinės veiklos sąlygas, procedūras, kontrolės priemones, taip pat tam tikrus ūkinės veiklos, susijusios su atitinkamų gamtos išteklių naudojimu, ribojimus ir draudimus, tačiau valstybė taip pat yra saistoma konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų, inter alia tokiais atvejais, kai šiais ribojimais ar įpareigojimais yra įsiterpiama į asmens konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimą (KONSTITUCINIO TEISMO 2005-05-13 nutarimas).

Visos šios nuostatos reiškia, kad valstybė turi teisę nustatyti tam tikrus nuosavybės teisės ribojimus, atsižvelgdama į nuosavybės teisės objekto prigimtį bei pobūdį. Minėta, kad žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Šių nuosavybės teisės objektų apsauga – tai viešasis interesas, kurio garantavimas yra valstybės konstitucinė priedermė. Saugodama viešąjį interesą valstybė nustato tam tikrus proporcingus nuosavybės teisės, o tuo pačiu ir ūkinės veiklos, susijusios su nuosavybės teisių objektu, ribojimus. Pažymėtina, kad ribojant žemės sklypų dalinimo bei paskirties keitimo procedūras yra siekiama, kad vertingos vietovės nebūtų per daug urbanizuotos, siekiama, kad šiose vietovėse būtų kuo mažiau pažeista natūrali gamtinė aplinka ir taip pat siekiama, kad šios vietovės neprarastų savo kaip vertingų vietovių statuso.

KONSTITUCINIO TEISMO 2006 M. KOVO 14 DIENOS NUTARTYJE minima kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kad miškams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus, kad tokie apribojimai, suvaržymai turi būti proporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui. Konstatuojama, kad jei būtų leidžiama neribotai dalinti miško sklypus būtų sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką. Dėl tos pačios priežasties Konstitucijai neprieštarauja ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostata „Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos“. Nustatytu draudimu siekiama užtikrinti, kad valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose neatsirastų labai daug smulkių žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams; konstatuojama, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir nuosavybė įpareigoja visus žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkinių savininkus, valdytojus, naudotojus paisyti konstitucinio reikalavimo saugoti gamtinę aplinką, nepabloginti jos būklės, nedaryti žalos gamtai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad ribojimai, draudimai, kuriais siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą - viešąjį interesą, gali ir turi būti nustatomi ne tik valstybei ir savivaldybėms, bet ir kitiems savininkams bei naudotojams - fiziniams ir juridiniams asmenims. Taigi gali būti nustatyti ir tokie ribojimai, draudimai, kuriais tam tikra apimtimi yra suvaržomos privačių žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkinių savininkų nuosavybės teisės. Šioje nutartyje Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 "Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo" (Žin., 1995, Nr. 106-2379) patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata "Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai" ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO 2005-02-28 nutartyje (civilinė byla 3K-3-122/2005) bei KONSTITUCINIO TEISMO 2006-03-14 nutartyje įtvirtintas teisinės valstybės principas - teisinėje valstybėje niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Nurodoma, kad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai teisės pažeidėjui, kuris buvo nubaustas už nustatytų ribojimų, draudimų nepaisymą, teisės aktais nėra nustatyta pareiga atkurti tai, kas buvo sunaikinta, suniokota, nuskurdinta ar kitaip pažeista. Teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais. Toks išaiškinimas įpareigoja institucijas, kad visais atvejais, kai padaroma žala, negali būti apsiribojama administracine nuobauda, bet turi būti nustatoma ir išreikalaujama atstatyti padarytą žalą arba išieškomi visuomenei padaryti nuostoliai.

KONSTITUCINIS TEISMAS savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris nustato įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisėkūros subjektai privalo paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, pagal kurią draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais; teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios; teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius.

TEISĖS AKTŲ, reglamentuojančių gamtos ir miško apsaugą, santrauka

noreply@blogger.com (Unknown) — Wed, 18 Mar 2009 10:59:00 +0000

LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMAS kaip pagrindinį nacionalinio saugumo objektą įteisina aplinką. Nurodoma, kad valstybė siekia išsaugoti gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę.

Lietuvos Respublikos ratifikuota EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO KONVENCIJA skelbia, kad: [...] kraštovaizdis vaidina svarbų visuomenei rūpimą vaidmenį kultūros, ekologijos, aplinkos bei socialinėje srityse ir yra ekonominei veiklai palankus išteklius, kurio apsauga, tvarkymas ir planavimas gali padėti kurti darbo vietas; [...] kraštovaizdis padeda formuoti vietos kultūrą ir yra viena iš pagrindinių Europos gamtos ir kultūros paveldo sudedamųjų dalių, prisidedančių prie žmonių gerovės ir įtvirtinančių Europos savastį; [...] kraštovaizdis yra svarbi gyvenimo kokybės dalis žmonėms visur: miesto ir kaimo vietovėse, sunykusiose ir gerai sutvarkytose vietovėse, pripažintose nepaprasto grožio vietovėse ir įprastinėse vietovėse; [...] kraštovaizdis yra vienas iš svarbiausių individualios ir socialinės gerovės elementų ir kad dėl jo apsaugos, tvarkymo ir planavimo kiekvienam atsiranda teisės ir pareigos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2002 m. spalio 29 d. NUTARIMU Nr. IX-1154 patvirtintame LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE Kačerginės miestelio teritorija bei jį supantys miškai pažymėti kaip nacionalinės reikšmės GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius. Šiame plane nustatytos tokios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo (naudojimo ir apsaugos) kryptys: a) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis; b) palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas; c) gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ įstatymas (Nr. IX-628, 2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3902 (2001-12-28)) nurodo, kad patvirtintomis GAMTINIO KARKASO bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. GAMTINIO KARKASO rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti gyvenamuosius kvartalus. GAMTINIO KARKASO teritorijose leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas. Saugomose GAMTINIO KARKASO teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį. Teritorijose, turinčiose istorinę, kultūrinę vertę, svarbiose estetiniu atžvilgiu, GAMTINIO KARKASO teritorijos tvarkomos atsižvelgiant ir derinant tarpusavyje ekologinius, kultūrinius ir estetinius kraštovaizdžio formavimo reikalavimus. Naujai formuojamos GAMTINIO KARKASO teritorijos turi tarnauti biologinės įvairovės gausinimui, natūralių ir pusiau natūralių buveinių fragmentacijos mažinimui, nepageidaujamų gamtinių procesų (vandens ir vėjo erozija, karstas, nuošliaužos ir pan.) reguliavimui, ekstensyviai, pažintinei rekreacijai plėtoti, estetinėms vietovės charakteristikoms pabrėžti ir jas turtinti.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2007 m. lapkričio 22 d. Nr. D1-624 Į S A K Y M U „DĖL NEMUNO UPĖS PAKRANČIŲ IR SALŲ TARP KULAUTUVOS IR SMALININKŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO“ patvirtinta paukščių apsaugai svarbi teritorija Nemuno upės pakrantėje ties Kačergine. Kaip rašoma GAMTOTVARKOS PLANO pagrindžiamojoje informacijoje, labiausiai neramina urbanistinių teritorijų plėtra, ypač aiškiai stebima Kačerginės[...]apylinkėse. Šiuo atveju pirmiausia didėja urbanistinis krūvis Nemuno ekosistemai. Be to, žmonių lankymosi zona artėja prie mažųjų žuvėdrų perimviečių. Kaip rašo biomedicinos m. dr. Juozas Juodis pažymoje „DĖL KAČERGINĖS GEOMORFOLOGINIO DRAUSTINIO (SAUGOMOS TERITORIJOS)STATUSO“ Nemuno slėnio zandrinių kopų terasoje kopos yra gana aiškiai išreikštos. Tai savitas gamtos muziejus, kurį būtina apsaugoti nuo griaunamosios žmogaus ūkinės veiklos. Čia neturėtų būti tiesiami keliai, rengiami takai, vykdomos bet kokios statybos. Nemuno slėnio užliejamose pievose lizdus suka Europinių direktyvų saugomos griežlės.

LIETUVOS RESPUBLIKOS 2002 m. balandžio 12 d. VYRIAUSYBĖS NUTARIMU Nr. 520 „dėl Kauno apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms“ kaip valstybės saugomos teritorijos įteisinti šie Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Kačerginės girininkijos miško kvartalai: kaip draustinių miškai - 89 d, 451–455, 456 d, 458 d, 459 d (313,3 ha); kaip miško parkai - 114–130 (453,5 ha); kaip rekreaciniai miško sklypai - 113, 341 d, 342 d, 348 d. (116 ha). Visas Kačerginę supančių valstybės saugomų miškų teritorijų plotas yra 882,8 ha.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMAS 13 straipsnis. 1. Miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie: 1) priskirti valstybinės reikšmės miškams[...] 3) priskirti [...] miško parkams.

ŽEMĖS ĮSTATYMAS nustato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: 1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį;

Pagal ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMĄ miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams.

LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYME rašoma, kad privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, Regionų aplinkos apsaugos departamentai atlieka visų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkcijas: 1) kontroliuoja, kaip laikomasi Miškų įstatymo, ir atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; 3) kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę; Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. 2001 m. rugsėjo 26 d. Nr. 1171 LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖ N U T A R I M U „DĖL miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos APRAŠO ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ patvirtintas „MIŠKŲ PRISKYRIMO MIŠKŲ GRUPĖMS TVARKOS APRAŠAS“ nurodo tokias miško parkų bei rekreacinių miško sklypų paskirtis: II grupė. Specialios paskirties miškai B. Rekreaciniai miškai Pogrupis- miško parkai tenkinti visuomenės rekreacines, kultūrines ar edukacines reikmes, sudaryti sąlygas poilsiui, turizmui, sportui, reabilitacijai, mokymui ar kitai rekreacinei, kultūrinei, pažintinei veiklai gamtoje; kartu mažinti šios veiklos žalingą poveikį aplinkai ir išsaugoti šių miškų stabilumą. Pogrupis- rekreaciniai miško sklypai- tenkinti visuomenės poreikius trumpalaikiam poilsiavimui gamtoje, pasivaikščiojimams, sportui ir panašiai veiklai, pritaikyti miškus šioms funkcijoms atlikti.

GENERALINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS (GMU) tinklapyje http://www.gmu.lt/archyvas/nid.830;/ 2008 m. birželio 20 d. „Užvaldytus valstybės miškus teks grąžinti“ rašoma: „Valstybinės reikšmės miškai turi neįkainojamą reikšmę šalies ekonominiame, socialiniame gyvenime. Būtent juose yra didžioji dalis (80 proc.) specialios paskirties miškų – rezervatinių, ekosistemų apsaugos, rekreacinių, apsauginių, miško parkų ir kitų. Jų teisinis statusas apibrėžtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, kuris nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 6 ir 7 straipsniuose nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms valstybinėms funkcijoms vykdyti.

ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSAS nustato, kad informacijos apie aplinkos būklę ar gamtos išteklių naudojimą nepateikimas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tokios informacijos nuslėpimas arba iškraipymas, nepranešimas apie įvykusias avarijas arba kitus atvejus, dėl kurių padaroma žala aplinkai, žinomai neteisingos informacijos apie aplinkos būklę skelbimas yra neteisėti ir baustini veiksmai. BAUDŽIAMASIS KODEKSAS už nusikaltimus aplinkai numato ir baudžiamąsias sankcijas.

Lietuvos Respublikos ratifikuota KONVENCIJA DĖL TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ, VISUOMENĖS DALYVAVIMO PRIIMANT SPRENDIMUS IR TEISĖS KREIPTIS Į TEISMUS APLINKOS KLAUSIMAIS (Orhuso konvencija) skelbia: „Kiekviena Šalis užtikrina, kad asmenys, pasinaudoję šioje Konvencijoje numatytomis teisėmis, nebūtų baudžiami už savo veiklą, persekiojami arba kitais būdais varžomi“.

SPAV svarstymas kovo 19 d. 16 val.

noreply@blogger.com (Unknown) — Fri, 06 Mar 2009 10:20:00 +0000

Informacija iš KRS tinklapio http://www.krs.lt/index.php?-1913365953

2009-02-26
Papildoma informacija dėl Kačerginės miestelio bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos. Plano rengimo organizatorius – Kauno rajono savivaldybės administracija informuoja: viešas supažindinimas su parengta Kačerginės miestelio bendrojo plano SPAV ataskaita įvyks Kačerginės pagrindinės mokyklos salėje, Janonio g.31, Kačerginės mstl., kovo 19 d. 16 val.

Patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

noreply@blogger.com (Unknown) — Fri, 20 Feb 2009 12:15:00 +0000

Kauno rajono savivaldybės tinklapyje galima susipažinti su ką tik patvirtintu Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu.

Kačerginės miestelio bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitos viešas svarstymas (kovo 19 d.)

noreply@blogger.com (Unknown) — Fri, 20 Feb 2009 12:07:00 +0000

Informacija iš Kauno rajono savivaldybės tinklapio http://www.krs.lt/index.php?1155375296 :

Plano rengimo organizatorius Kauno rajono savivaldybės administracija informuoja apie parengtą Kačerginės miestelio bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą. Su parengta ataskaita susipažinti galima SPAV ataskaitos rengėjo AB „Miestprojektas“ patalpose, K.Donelaičio g.62, Kaunas, tel.(8-37)4659, fax.(8-37)465902, el.paštas lina.kareivaite@miestprojektas.lt, plano organizatoriaus Kauno rajono savivaldybės patalpose, Savanorių pr.371, LT-49386 Kaunas, tel. (8 37) 305 500, faksas (8 37) 305 501, el. paštas: info@krs.lt, Kačerginės seniūnijoje J.Janonio g.40, Kačerginė. Motyvuotas pastabas ir pasiūlymus (raštiškai) tekti: SPAV ataskaitos rengėjui AB „Miestprojektas“, K.Donelaičio g.62, Kaunas, tel.(8-37)4659, fax.(8-37)465902, el.paštas lina.kareivaite@miestprojektas.lt arba plano organizatoriui Kauno rajono savivaldybei, Savanorių pr. 371, LT-49386 Kaunas, tel. (8 37) 305 500, faksas (8 37) 305 501, el. paštas: info@krs.lt. Viešas supažindinimas su parengta SPAV ataskaita įvyks Kačerginės seniūnijoje J.Janonio g.40, Kačerginė, 2009m. kovo 19 d. Atsisiųsti

Tikslus laikas bus paskelbtas vėliau.

Dėmesio! Atnaujinta apklausa dėl žalios erdvės tarp Kačerginės ir Nemuno užstatymo.

noreply@blogger.com (Unknown) — Sun, 15 Feb 2009 18:34:00 +0000

Nuo šiandien vėl galima balsuoti apklausoje "Ar sutinkate, kad būtų išsaugota žalia neužstatyta erdvė tarp Kačerginės ir Nemuno?" Žiūrėti puslapio apačioje.

Kačerginės vaikų sanatorijos "Žibutė" mokyklos kreipimasis

noreply@blogger.com (Unknown) — Sun, 15 Feb 2009 18:11:00 +0000

KAČERGINĖS VAIKŲ SANATORIJOS „ŽIBUTĖ" MOKYKLA

Kauno rajono merui Valerijui Makūnui
2008-03-05 Nr. 2. 4 - 45

Vaikų sanatorija „Žibutė" veikia nuo 1962 metų. Joje besigydantys vaikai laisvalaikį leidžia ne tik sanatorijos teritorijoje, bet ir lanko visų pamėgtą ramią ir erdvią J. Biliūno aikštę, prie jos esantį mišką bei šaltinį. Ilgą laiką buvo patogus priėjimas Pr. Mašioto gatve, pasukant tarp individualių namų i r , Akademijos" vilos šlaito. Tai trumpiausias kelias iki aikštelės ir ypatingai svarbus turintiems fizinę negalią ligoniukams, keliaujantiems invalidų vežimėliuose. Tačiau kuris laikas auklėtojos neveda vaikų žaisti į aikštelę, nes nebeliko šio praėjimo. Vaikai ir juos lydinčios auklėtojos greta aikštės esančio namo gyventojų yra apibarami ir nepraleidžiami praeiti. Prašome išsiaiškinti, ar teisėti yra reikalavimai nevaikščioti aikštėn minėtu praėjimu, nes tai yra trumpiausias ir saugiausias vaikų susisiekimo su poilsio aikštele kelias. Dėl susidariusios situacijos esame kreipęsi į Kačerginės miestelio seniūnę Dalę Žėkienę 2008-02-27 raštu Nr. 2. 4. -37.

Kačerginės vaikų sanatorijos „Žibutė" mokyklos direktorė Laimutė Bičiūnienė
VšĮ Kačerginės vaikų sanatorijos „Žibutė" direktorė Jūratė Rudzinskienė

PASTABA: čia kalbama apie jau aprašytą Teresę B. ir jos užtvertą keliuką (G.K.).

Žemgrobės fiasko

noreply@blogger.com (Unknown) — Fri, 13 Feb 2009 06:52:00 +0000

Dar visai neseniai taip atrodė visiems mums priklausanti vieta.

Tą pačią dieną, kai sužinojau, kad nugriauta liūdnai pagarsėjusi Laurų kvartalo tvora skaityti čia, paaiškėjo, kad po mano ne vienerius metus trukusių pastangų ir raginimų Kauno rajono savivaldybė „išdrąsėjo“ tiek, kad nubaudė vietinę „įžymybę“ – Teresę B. Savivaldybės administracinė komisija Teresės B. veiksmus kvalifikavo kaip savavaldžiavimą ir raštu nurodė pašalinti visas kliūtis nuo į J. Biliūno aikštę vedančio keliuko. Dalis kliūčių jau pašalinta.

Viliuosi, kad į pamėgtą iškylų vietą- J.Biliūno aikštę vėl galės netrukdomai vaikščioti vaikų sanatorijos „Žibutė“ ligoniukai ir už tai nebus apibarami. Dar viliuosi, kad Teresės B. pavyzdžiu paseks ir grąžins, kas jiems nepriklauso kiti goduoliai- Teresės B. viršininkas Edvardas R., Živilė B., Milda G...

Baisusis Kontrimas nesnaudžia!

LIETUVOS GAMTOS FONDO laiškas Aplinkos ministerijai bei Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui

noreply@blogger.com (Unknown) — Wed, 11 Feb 2009 08:30:00 +0000

Aplinkos ministerijai
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui

2008-12-10
Nr. LGF-08-42

Dėl Kačerginės miestelio bendrojo plano

Atsiliepdami į Alternatyvios kultūros paveldo komisijos 2008 metų rusėjo 15-os dienos kreipimąsi „Dėl Kačerginės miestelio bendrojo plano ir numatomos neproporcingos plėtros, galinčios sunaikinti kultūros ir gamtos vertybes", prašome Kauno rajono savivaldybės užsakytą Kauno rajono Kačerginės miestelio bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) rengimą stabdyti, nes:

- pažeidžiant Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (Žin., 1992, Nr. 26-774) (XXXI skyrius. Natūralios (užliejamosios ir sausuminės) pievos bei ganyklos; XXIX skyrius. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos), Saugomų teritorijų įstatymą, gamtinio karkaso nuostatas planuojama darnios plėtros principams prieštaraujanti urbanizacijos plėtra Gamtinio karkaso nacionalinės reikšmės migraciniame koridoriuje;

- SPAV rengiamas neatlikus potencialių Natura 2000 teritorijų inventorizacijos ir teritorijos svarbos biologinės įvairovės išsaugojimui tyrimų. Numatomoje urbanizuoti teritorijoje yra ~20 ha natūralių Nemuno slėnio pievų ir ~60 ha miško;

- Kačerginę supančiame valstybinės reikšmės neprivatizuojamame miške, kurio dalis yra miestelio teritorijoje- kadastrinėje vietovėje 5230, privatiems asmenims išdalinti sklypai (Seimo kontrolieriaus Kęstučio Virbicko Pažyma Nr. 4D-2003/04-453 „Dėl miško sklypų tikslinės paskirties keitimo Kačerginės miestelyje, Kauno r. ", Pažyma Nr. 4D - 2004/04-01 „Dėl Kačerginės miško išdalinimo"). Ši problema neišspręsta;

- rengiant bendrąjį planą neįvertintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-624 patvirtintame "Nemuno upės pakrančių ir salų tarp Kulautuvos ir Smalininkų gamtotvarkos plane" minimos grėsmės Nemuno ekosistemai;

Taip pat prašome:

1. Užsakyti šios teritorijos gamtinių vertybių inventorizaciją, kuri leistų objektyviai įvertinti Kačerginės miestelyje ir jo aplinkoje esančių teritorijų svarbą biologinės įvairovės išsaugojimui, nustatyti ar planuojama plėtra nepažeis ES Buveinių ir Paukščių direktyvų, bei LR Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo reikalavimai. Remiantis šių tyrimų rezultatais prašome pateikti pasiūlymus plano užsakovams.
2. Inicijuoti Kačerginę supančio valstybinės reikšmės miško, kurio dalis yra miestelio teritorijoje kadastrinėje vietovėje 5230, sklypų išdalinimo privatiems asmenims auditą.

Prašome informuoti apie priimtą sprendimą.

Vykdantysis direktorius Nerijus Zableckis

VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS direktorės Rūtos Baškytės laiškas Kauno rajono savivaldybės administracijai

noreply@blogger.com (Unknown) — Wed, 11 Feb 2009 08:02:00 +0000

Kauno rajono savivaldybės administracijai
2008-11-28 Nr.V3-10.6-2791

DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBES BENDROJO PLANO IR KAUNO RAJONO
KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ SVARSTYMO

Į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos kreipiasi piliečiai, suinteresuoti Kačerginės miestelio ir jo apylinkių ateitimi. Žmonės domisi galimu plėtros poveikiu gamtos ir kultūros paveldo vertybėms. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šis miestelis betarpiškai ribojasi su „Natura2000" teritorija. Piliečiai prašo mūsų informacijos apie Kačerginės miestelio bendrąjį planą, apie atliktas SPAV procedūras, tačiau nei koncepcijos, nei šio plano sprendinių nesame nagrinėję.

Manome, kad siekiant išvengti galimų nesusipratimų, Kauno rajono savivaldybės ir Kačerginės miestelio bendrųjų planų sprendinius (aiškinamuosius raštus ir brėžinius) bei su jais susijusią informaciją (tarybos sprendimai, administracijos įsakymai, planavimo sąlygų sąvadai, SPAV dokumentai, suinteresuotos visuomenės pasiūlymai ar jų santrauka, derinančių institucijų pastabos ir pasiūlymai, kt. ) tikslinga patalpinti Kauno rajono savivaldybės tinklalapyje. Suinteresuota visuomenė turi teisę laisvai, nevaržomai gauti informaciją, todėl turėtų būti sudarytos sąlygos visiems norintiems susipažinti su minėtais planavimo dokumentais savivaldybės patalpose.

Direktorė Rūta Baškytė

Kačerginės foto

noreply@blogger.com (Unknown) — Thu, 22 Jan 2009 12:00:00 +0000

Šiek tiek Kačerginės nuotraukų.

LNK televizijos laida "Paskutinė instancija" balsas.lt video archyvas (2008-12-01)

noreply@blogger.com (Unknown) — Tue, 09 Dec 2008 20:41:00 +0000

LNK televizijos laida "Paskutinė instancija" balsas.lt video archyvas (2008-12-01)

Rūta Grinevičiūtė "Pilietiškumo kaina" lzinios.lt 2008-12-01

noreply@blogger.com (Unknown) — Tue, 09 Dec 2008 20:37:00 +0000

Žurnalistės Rūtos Grinevičiūtės straipsnis "Lietuvos Žiniose" (2008-12-01) "Pilietiškumo kaina" skaityti čia ir čia

lrytas.lt 2008.11.21 d. straipsnis "Don Kichotas kalamas vinimis"

noreply@blogger.com (Unknown) — Fri, 21 Nov 2008 11:30:00 +0000

"Don Kichotas kalamas vinimis"

Aplinkos ministerijos atsakymas į 2008 m. rugsėjo 15-os d. Alternatyvios kultūros paveldo komisijos kreipimąsi

noreply@blogger.com (Unknown) — Fri, 21 Nov 2008 11:24:00 +0000

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

Alternatyvios kultūros paveldo komisijos atstovui 2008-11-17
Gediminui Kontrimui
P. Mašioto g. 9
Kačerginė, Kauno r.

Kopija
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui

DĖL KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO

Vertiname Jūsų kreipimesi išsakytą nuomonę dėl Kačerginės miestelio bendrojo plano koncepcijos ir dėkojame už rūpinimąsi gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimu. Pagal kompetenciją teikiame ministerijos specialistų nuomonę minėtais klausimais.
Vadovaujantis LR bendruoju planu (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Kačerginės miestelis patenka į gamtinio karkaso migracinio koridoriaus teritoriją. LR bendrajame plane nustatyta šios teritorijos tvarkymo kryptis, kurioje prioritetas teikiamas kraštovaizdžio natūralumą atkuriančių elementų grąžinimui ir gausinimui.
Veiklą gamtinio karkaso teritorijose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 108-3902), LR aplinkos ministro įsakymas „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“(Žin., 2007, Nr. 22-858), LR bendrasis planas, kurio sprendiniuose yra lokalizuotos gamtinio karkaso ribos ir kiti teisės aktai, todėl rengiant bendruosius planus gamtinis karkasas turi būti formuojamas įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais, gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, vykdoma renatūralizacija ir ekosistemų atkūrimas, palaikoma ir didinama biologinė įvairovė, bendras teritorijos miškingumas, saugomi ir įveisiami želdynai, želdiniai agrarinėse ir urbanizuotose teritorijose, vykdomi pažeistų teritorijų ir akvatorijų atkūrimo, išvalymo darbai, iškeliami pramonės ir stambūs žemės ūkio objektai ir įrenginiai, bešeimininkiai nenaudojami statiniai, mažinamas vizualinis jų poveikis ir pan., taip pat skatinama švietėjiška, mokslinė veikla, ekstensyvi rekreacija. Gamtinio karkaso konservacinės, miškų, žemės ūkio ir kitos – rekreacinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus.
Įvertinę teisės aktų nuostatas ir tai, kad LR bendrajame plane teritorija priskirta prie zonų, kurios susiformavo dėl netolygaus žemės naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, pritariame kreipimesi išsakytai pozicijai, kad rengiant Kačerginės miestelio bendrąjį planą gyvenamųjų teritorijų plėtra neturėtų būti prioritetinė. LR bendrasis planas nustato, kad šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacinių priemonių įgyvendinimu ir nauju ekologizuotu požiūriu į šių teritorijų naudojimą.
Atkreipiame dėmesį, kad planuojant ekologiškai jautrias Nemuno slėnio kraštovaizdyje esančias teritorijas, papildomai turi būti įvertinti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (Žin., 1992, Nr. 26-774) (XXXI skyrius. Natūralios (užliejamosios ir sausuminės) pievos bei ganyklos; XXIX skyrius. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos) reikalavimai ir Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (Žin., 2007, Nr. 23-892) nuostatos.
Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais (Žin., 2007, Nr. 33-1190), visuomenė pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu.
Taip pat primename, kad savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus nagrinėja regionų aplinkos apsaugos departamentai, todėl šį raštą su Jūsų kreipimusi persiunčiame Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Aplinkos ministerijos sekretorė
Jūratė Juozaitienė

2008 m. rugsėjo 20 d. LTV "Panoramos" siužetas apie Kačerginę

noreply@blogger.com (Unknown) — Mon, 22 Sep 2008 10:30:00 +0000

Norintys gali atsiųsti 2008 m. rugsėjo 20 d. LTV "Panoramos" vaizdo įrašą, kuriame yra siužetas apie Kačerginės aktualijas.

Komentarai...

noreply@blogger.com (Unknown) — Thu, 18 Sep 2008 08:53:00 +0000

lrytas.lt straipsnio Kačerginėje – mūšis dėl Nemuno komentatorius "Diukas" rašo:
"Bėda ta, kad susiaurinus Nemuno tėkmę apsaugine damba gali pastebimai pakisti upės hidrologinis režimas: pakilti potvynių vandens lygis, padidėti dugno išplovimai, dėl to gali nukristi minimalūs sausmečio vandens lygiai. Tokius galimus pokyčius būtina įvertinti. Be to, paleidus Kauno nuotekų biologinius valymo įrenginius, Nemuno vanduo ties Kačergine ir upės pakrantės po keleto metų turėtų būti gerokai švaresnės. O tai jau didelis privalumas tokiam gražiam ir ramiam (" snaudžiančiam" ) beveik kurortiniam miesteliui."

Įdomų pastebėjimą pateikia komentatorius (-ė) "Hmmm....": "Aš tik vieną pavyzdį duosiu, kaip tvarkomąsi užsienyje. Vokietijoje mano brolis pirko didelį tvenkinį su trimis hektarais žemės, vidury labai gražių miškų , prie jo jau buvo pastatai, kuriuos dar reikėjo renovuoti.Tačiau tiek Vokietijoje, tiek Amerikoje ar kitur yra kitaip suprantama nuosavybė. Tu negali VIENAS NUSIPIRKTI EŽERO TIK SAU, ar Palangos paplūdimio...Taigi, brolio pirkinys buvo su sąlyga - pastatus naudoti kaip restoraną ir motelį, prižiūrėti mašinų aikštelę, tvarkyti tvenkinio maudymosi vietas- ir viskas liaudžiai nemokamai....Iš restorano ir motelio pajamų gaunamas pelnas, kurio dalį dar reikia skirti valytojai išlaikyti, kuri valo paplūdimius, kiemą, takus, pjauna žolę. Pasiskūstų kas, kad nesvaru, ar nepatogu , tai reikėtų baudas mokėti.O jei norėtum apsitverti viską spygliuota tvora, tai tokia bauda ateitų už rekreacinės zonos sunaikinimą, ar tiesiog priverstinis pardavimas ( zwangsversteigerung)...Taip kad ir Lietuvoje nepatariu statyti , kur pakliuvo, pasinaudojant tvarkos nebuvimu, nes kada nors būsit išvaryti , ar nugriauti..."

O komentatorius (-ė) "Bastet" pastebi: "Labiausiai piktinasi tie, kurie nori toj Nemuno pakrantej pasistatyt savo namą ir aptverti spygliuota tvora - nėra ko čia visiems valkiotis, mano namai - mano tvirtovė. Sunaikinkim paskutines vaikų stovyklas - turtingųjų vaikai vis tiek Lietuvoj nesiilsi, o visiems kitiems nieko nereikia. Po velnių, ar nors vienas rėkiantis prieš aplinkosauginius reikalavimus, gali padatyti ką nors NESĄVANAUDIŠKAI? Va, nusipirkit vaikų stovyklą ir neapstatykit mažaaukščiais namais, o įrengit gerą vaikų stovyklą, į kurią norėtųsi važiuoti. Bet ne, kažkodėl visi labai rūpinasi asmeniniu interesu, bet net šiknos nepajudins dėl viešo intereso. Taip, pakrantės apžėlę, bet ten juk gyvenat... Pasiimkit dalgį ir nušienaukit! O tokiem komentatoriams kaip 10, 9, 8 , taip ir norisi pasiūlyti tuo užsiimti: va, jums leistų pasistatyti namą nemuno apsauginiam ruože, tai ką pirmausiai padarytųmėte? Kanalizaciją į nemuną nuvestumėt ir dar spygliuota tvora pakrantę atitvertumet, kad tik niekas neįkeltų kojos į teritoriją."

kauno.diena.lt straipsnio Ar Kačerginėje išdygs daugiabučiai? komentatorius (-ė) "sofi" pastebi: "kacergine nebutu Kacergine, jei ten daugiabuciu pristatytu. Tiesiog miskasneatlaikytu gyventoju apkrovos-juk ten ir sunis vedzioja, jaunimas ir sumotociklais pasivazineja. Visko buna. kacergine is tikro saugotinas Lietuvoskampelis. Juk galima ir kitur statyti-ir netoli kelio, ir netoli misko".

komentatorius "Domantas" siūlo: "Nelinkėčiau Kačerginei nei daugiabučių, nei užliejamose pievose statomųmažaaukščių namų. Kačerginės plėtra galima labai nežymi, labai geraipasveriant visus už ir prieš."

komentatorius (-ė) "..." teigia: "Svajojantys apie namus užliejamose pakrantėse žinoma neprisimena arba nematėpotvynių, kai buvo užlieti netgi atokiau stovintys namai, vanduo buvo kone ikipačios centrinės gatvės, žmonės valtimis namo plaukiojo.Kačerginėspakrantės labai apleistos, nelikę ten buvusios sovietmečiu rekreacinėserdvės, kai reguliariai valant vagą būdavo supilama daug smėlio. Į miškątaip pat braunasi statybos...Tikiuosi, valdžia bent kada prieis išvados, kadmažuose miesteliuose reikia drausti daugiaaukštę statybą, kaip yra labaidaug šalių. Todėl mes galime grožėtis jais, savus matydami bjaurojamus. Kaspastatyta sovietmečiu, ką jau bedarysi, testovi.Informuoti apie netinkamą komentarą[...]jau kas kas, o daugiabučiai darko mažus miestelius, nesąmonė kažkokia.sovietmečio liekanos. "

Radikalia nuomone išsiskiria komentatorius (-ė) Nuomone: "Nejaugi nera priemoniu budulynu invazijai sustabdyti? Uztenka jau nuo Kauno irRngaudu kasmet po puskilometri plintancios dezuciu, vadinamu namu, metastazes.Keliai uzsikimso keliu metu begyje. Aplinkiniai miskai ir tvenkiniai taposavartynais. Dar buvo vilties kad Kacergine galetu buti barjeras. Pasirodonieko nera svento. Laukia tas pats likimas kaip ir Lampedziu, Kleboniskio. Jukdaugumoje atveju naujus namus uzsako, projektuoja, stato ir juose gyvena jausuasfaltejusiu smegenu individai. Fantazijos jiems uztenka tik tam, kad kuogreiciau gamtos lopineli isasfaltuoti, isbetonuoti, iskloti trinkelemis,iskirsti medzius. Jeigu to neuztenka, po kiek laiko pastatoma Maxsima irteritorijos subudulinimas baigtas. Nekilnojamo turto makleriai, jau turitneatitaisomai subjaurota teritorija - miesta, ten ir reiskites, dar yra dauggalimybiu kad ir tualetu po 0,5mln.Lt statymui islikusiuose skveruose. Kodel butina bjauroti viska aplinkui."

Komentarai pateikiami be pataisymų.

kauno.diena.lt gvildena Kačerginės aktualijas

noreply@blogger.com (Unknown) — Wed, 17 Sep 2008 12:13:00 +0000

"Ar Kačerginėje išdygs daugiabučiai?"

Naujas lrytas.lt straipsnis

noreply@blogger.com (Unknown) — Wed, 17 Sep 2008 11:48:00 +0000

Naujas internetinio dienraščio lrytas.lt straipsnis:
"Kačerginėje – mūšis dėl Nemuno"

2008 m. rugsėjo 15 d. Alternatyvios KPK kreipimuisi pritaria...

noreply@blogger.com (Unknown) — Tue, 16 Sep 2008 10:58:00 +0000

2008 m. rugsėjo 15 d. K R E I P I M U I S I pritaria apie 20 Alternatyvią kultūros paveldo komisiją sudarančių organizacijų ir neformalių judėjimų iš visos Lietuvos:

judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė, Žvėryno bendruomenė, Vilniaus nepriklausomų bendruomenių asociacija, Žaliųjų klubas "Gojus" (Molėtai), Lietuvos žaliųjų judėjimas, Pilaitės bendruomenė, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, Piliečių sąjunga, Kauno istorijos draugija, Kuršių Nerijos mylėtojų bendruomenė, Rasų bendruomenė, Visuomeninė aplinkosaugos komisija prie Vilniaus savivaldybes ir t.t...

2008 m. rugsėjo 15 d. ALTERNATYVIOS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS K R E I P I M O S I aiškinamasis raštas

noreply@blogger.com (Unknown) — Tue, 16 Sep 2008 10:51:00 +0000

2008 m. rugsėjo 15 d. ALTERNATYVIOS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS K R E I P I M O S I „DĖL KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO IR NUMATOMOS NEPROPORCINGOS PLĖTROS, GALINČIOS SUNAIKINTI KULTŪROS IR GAMTOS VERTYBES“ Į LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS ARCHITEKTŪROS-URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBĄ, APLINKOS MINISTERIJĄ, Valstybinę kultūros paveldo komisiją, Kultūros paveldo departamentą

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetas 1933 m. gegužės 16 d. Kačerginės miesteliui suteikė ir įteisino kurorto statusą. Dabar galioja Kačerginės miestelio bendrasis planas, patvirtintas LTSR MT VSRK 1977 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 181. Kačerginės bendruomenė 2004 m vasario mėn. Kačerginės seniūnijos darnaus vystymosi strateginiame plane numatė miestelio viziją: Kačerginė- poilsio ir rekreacijos centras.
Kauno rajono savivaldybės taryba 2002 m. gegužės 2 d. SPRENDIMU Nr. 31 nusprendė rengti Kačerginės miestelio bendrąjį planą, o 2002 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 72 buvo patvirtinta Kačerginės miestelio bendrojo plano darbų programa. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. TS-226 Kačerginės miestelio bendrasis planas rengiamas pagal koncepciją: 1. Miško pusėje J. Janonio gatvės laisvi plotai gali būti užstatomi tik tuo atveju, jei yra įsiterpę pagal gatvės perimetrą tarp esamų gyvenamųjų namų valdų. 2. Tarp J. Janonio gatvės ir Nemuno gyvenamosios paskirties žemės sklypai gali būti formuojami atsižvelgiant į rekreacijos poreikį ir gamtosaugos reikalavimus. Užsakovas: Kauno rajono savivaldybės administracija, atstovaujama administracijos direktoriaus, Savanorių pr.371, Kaunas (8 37) 305 500, faksas (8 37) 305 501, paštas: info@krs.lt. Kačerginės miestelio bendrąjį planą rengia individuali Gedimino Bulavo įmonė, architektas G. Bulavas.
Pastaruoju metu iškilo grėsmė, kad Kauno rajono savivaldybei per menkai atstovaujant viešąjį interesą, privatiems investuotojams bus suteikta teisė esmingai pakeisti susiformavusias Kačerginės miestelio kultūrines- gamtines vertybes: unikalų daug metų rekreacinei paskirčiai formuotą mišką, Nemuno slėnio žemutinę terasą, pievų erdvę. Taip būtų paneigta ilgai brandinta mažo, su unikalia gamtine aplinka derančio kurortinio miestelio natūralaus plėtojimosi tradicija, nuskurdintas miestelio senbuvių gyvenimas ir atimta visuomenei svarbi perspektyva ateityje harmoningai plėtoti ir puoselėti rekreacinį šios kultūrinės- gamtinės erdvės potencialą ir reikštų esminį Kačerginės urbanistinio - gamtinio žemėlapio perbraižymą. Planuojama Kačerginės miestelio plėtra liudija visoje Lietuvoje įsigalėjusią tendenciją naikinti nekomercines viešosios kultūros bei gamtines erdves ir kelia esminius klausimus apie mūsų miestelių plėtros politiką. Kokiais prioritetais remiantis ji formuojama - komerciniais investuotojų poreikiais ar platesniu viešuoju interesu? Siūlymas gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatus statyti pavasario polaidžio užliejamoje Nemuno priekrantėje bei žemutinėje Nemuno slėnio terasoje nėra adekvatus, galvojant apie tai, kas būtų prarasta. Atsižvelgiant į unikalų kultūrinio kraštovaizdžio paveldą, yra prasmingiau ne naikinti, bet plėtoti jau susiformavusią vieno aukšto individualių gyvenamųjų namų tradiciją, ateityje kuriant ir išryškinant rekreacines miestelio savybes. Sprendžiant Kačerginės miestelio likimą, esmingai susijusį su bendrąja valstybės tradicinio kraštovaizdžio ir viešųjų gamtinių erdvių išsaugojimo politika, Kauno rajono savivaldybės teiginiai, neva ji nebegalinti daryti įtakos privačia nuosavybe tapusių žemės sklypų likimui yra nepriimtini. Jau 2002 m. neteisėtai palaiminus kontroliuojančioms organizacijoms buvo pradėtas planingas neatskiriamos Kačerginės miestelio dalies- Kačerginės miško parko naikinimas: miškas turėjo būti kas 25 m iškirstas 6 m pločio valkšnomis. Faktiškai tai būtų reiškę jo sunaikinimą. 2005 m. buvo suplanuota iškirsti brandų pušyną prie V.Mykolaičio- Putino gatvelės Kačerginėje, išdalinti sklypus ir užstatyti. To atsisakyta.
AB "MIESTPROJEKTAS" parengtas KAUNO RAJONO KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO APIMTIES NUSTATYMO DOKUMENTAS numato teritorijos pagal J. Janonio gatvės perimetrą užstatymą, formuojant sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų, visuomeninės bei komercinės paskirties objektų statyboms, planuojamos teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statyboms link Nemuno, už jau susiformavusių Kačerginės miestelio gyvenamųjų valdų, prie naujo projektuojamo gatvių tinklo, pakeliant esamą žemės paviršiaus altitudę iki neužliejamos altitudės apie 25, 7m, numatomos teritorijos (arčiau Nemuno) formuojant sklypus trumpalaikiam gyventojų ir miestelio lankytojų poilsiui ir pramogoms organizuoti (sporto aikštynai, poilsio aikštelės, kempingai, stovyklavietės, moteliai ir kt. ). Siūloma keisti buvusių „Merkurijaus" stovyklos teritorijos, „Liepsnelės" stovyklos teritorijai naudojimo būdą iš komercinės paskirties teritorijos į mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2002 m. spalio 29 d. NUTARIMU Nr. IX-1154 patvirtintame LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE, kuris nuo jo įsigaliojimo turi įstatymo galią, Kačerginės miestelio teritorija bei jį supantys miškai pažymėti kaip GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius. Šiame plane nustatytos tokios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo (naudojimo ir apsaugos) kryptys: a) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis; b) palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas; c) gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMAS (Nr. IX-628, 2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 108-3902 (2001-12-28)) nurodo, kad patvirtintomis GAMTINIO KARKASO bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus. GAMTINIO KARKASO rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti gyvenamuosius kvartalus. Pagal GAMTINIO KARKASO NUOSTATUS (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. D1-96) gyvenamasis kvartalas GAMTINIO KARKASO teritorijoje – 3 ar daugiau gyvenamųjų namų ar ūkininkų sodybų, atstumas tarp kurių ne didesnis kaip 150 m. GAMTINIO KARKASO NUOSTATAI nurodo, kad GAMTINIO KARKASO teritorijose leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas. Saugomose GAMTINIO KARKASO teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį. Teritorijose, turinčiose istorinę, kultūrinę vertę, svarbiose estetiniu atžvilgiu, GAMTINIO KARKASO teritorijos tvarkomos atsižvelgiant ir derinant tarpusavyje ekologinius, kultūrinius ir estetinius kraštovaizdžio formavimo reikalavimus. Kraštovaizdžio tvarkymo specialiuosius planus rengti ir jų sudėtyje numatyti sprendinius, susijusius su GAMTINIO KARKASO formavimu, privaloma tais atvejais, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendrieji planai neparengti arba parengtų bendrųjų planų sprendiniuose gamtinis karkasas neišskirtas, kraštovaizdžio tvarkymo klausimai nespręsti. Naujai formuojamos GAMTINIO KARKASO teritorijos turi tarnauti biologinės įvairovės gausinimui, natūralių ir pusiau natūralių buveinių fragmentacijos mažinimui, nepageidaujamų gamtinių procesų (vandens ir vėjo erozija, karstas, nuošliaužos ir pan.) reguliavimui, ekstensyviai, pažintinei rekreacijai plėtoti, estetinėms vietovės charakteristikoms pabrėžti ir jas turtinti.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE šalies teritorijoje nustatyti penki istorijos paveldo dominavimo regionai. Vienas iš jų- Panemunių regionas, kur pagrindinis istorinis krūvis tenka ir Kačerginės miestelio pašonėje esančiam Pyplių piliakalniui.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJOS užsakymu paruoštos NEMUNO ZONOS KAIP KULTŪRINĖS–TURISTINĖS ZONOS POTENCIALO PLĖTROS IR GALIMYBIŲ STUDIJOS 2007 m. gegužės 16 d. galutinėje ataskaitoje be kitų ir Pyplių piliakalnį kaip valstybingumo ir tautiškumo puoselėjimui svarbų objektą siūloma įtraukti į pažintinius maršrutus, ant piliakalnio organizuoti tradicinius renginius, populiarinti pagoniškas tradicijas (apeigas, ritualus ir pan.). Minėtoje STUDIJOJE kaip ypatingai svarbus gamtinis ir kultūrinis darinys minima ir Kačerginė.
Dabar rengiamo KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO PLANO PIRMINĖJE KONCEPCIJOJE pabrėžiama, kad upių slėnių, ypač Nemuno, kraštovaizdžio ir senųjų miestelių, tarp jų ir Kačerginės, siluetų darną dar neseniai buvo galima laikyti aukščiausios, Europos lygmens, prabos. Iki dabar išliko 11 km ritmas tarp signalinių piliakalnių, įsikūrusių prie senųjų miestelių. Skaičiuojant nuo Kauno pilies: Raudondvaris (11 km); Kulautuva – Pypliai (22 km); Vilkija (33 km); Seredžius (44 km) ir t. t. Iki Rambyno. Tarpuose – neliesta, natūrali panemunių gamta. Akcentuojama, kad dabar iškilo ištisinio upių užstatymo grėsmė ir kad ryškiausiai tai juntama Kačerginės areale. Koncepcijoje Kačerginė, jos apylinkės ir Nemuno slėnis įvardijami kaip KOMPLEKSINĖ REKREACINĖ VIETOVĖ. Siūloma Kačerginę ir jos apylinkes atrinkti ir išskirti kaip turizmo ir rekreacijos centrą specializuotai raidai ir tvarkymui. Patvirtintoje Kauno rajono savivaldybės BENDROJO PLANO KONCEPCIJOJE Kačerginei numatytas MODERNIZUOJAMOS GYVENVIETĖS statusas, tobulinant esamą urbanistinę struktūrą, nedidinant teritorijos nemotyvuotai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2002 m. balandžio 12 d. VYRIAUSYBĖS NUTARIMU Nr. 520 „dėl Kauno apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms“ kaip valstybės saugomos teritorijos įteisinti šie Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Kačerginės girininkijos miško kvartalai: kaip draustinių miškai - 89 d, 451–455, 456 d, 458 d, 459 d (313,3 ha); kaip miško parkai - 114–130 (453,5 ha); kaip rekreaciniai miško sklypai - 113, 341 d, 342 d, 348 d. (116 ha). Visas Kačerginę supančių valstybės saugomų miškų teritorijų plotas yra 882,8 ha.
Kačerginės miško parke yra I-o pasaulinio karo vokiečių karių kapai, 1941 m. birželio sukilimo dalyvių Stanislovo Daukšos ir Vytauto Linkevičiaus žūties vietą ženklinantys pagal garsaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyti kryžiai. Miško parko pašonėje išliko aikštė, po kurią vaikščiojo lietuvių literatūros klasikas Jonas Biliūnas ir jo „Liūdnos pasakos“ prototipai- Juozapota ir „gražūs ponai“. Kaip teigia A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus memorialinio skyriaus vedėja Alma Ambraškaitė „...Kačerginė buvo paskutinė J. Biliūno stotelė tėvynėje, prieš jam amžinai išvykstant iš Lietuvos [...] Kačerginėje parašytas garsusis apsakymas „Brisiaus galas" (1906 08 25), taip pat apsakymai "Abejojimas" (1906. 08. 22), „Vieną rudens dieną... " (1906 08 30). Kačerginėje užsimezgė didžiausias J. Biliūno kūrinys „Liūdna pasaka" - čia rašytojas sutiko Juozapotos prototipę...“. Teisiškai neapsaugotas, tiek savivaldai, tiek paveldosaugai neatliekant savo pareigų nyksta Kačerginės kultūros paveldas: nugriautas vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesoriaus Juozo Zikaro namas, neseniai neteisėtai rekonstruotas Vinco Mykolaičio- Putino namas, perstatytas J.Biliūno vasarnamis, subjaurota jo aplinka. Sunaikintas ir užstatytas vasarnamį supęs pušynas. Neseniai panaikinta teisinė apsauga J.Biliūno vasarnamiui ir P.Mašioto sodybai. Jau sunaikinti ir 1996 m. iš registro išbraukti miestelio centre buvę senkapiai. Miestelio ir Kačerginės miško parko pašonėje esančiam Pyplių piliakalniui nėra nustatyta ir įteisinta apsaugos zona, nors gretimi žemės sklypai dalijami privatiems asmenims. Nė vienam Kačerginės paveldo objektui nėra nustatyta nei apsaugos zona, nei teritorija. Niekas net nesiruošia užsakyti detaliųjų paveldosauginių planų. Kadangi detaliųjų planų nėra, šie objektai nėra nekilnojamojo turto registre. Taigi, yra teisiškai neapsaugoti. Nėra jokių memorialinių ekspozicijų, niekas nerenka jokios paveldosauginės informacijos etc. Iš miestelio pusės nėra nustatytos ir įteisintos miško ribos. Tai sukuria galimybę piktnaudžiavimams.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus Kęstučio Virbicko pažymoje Nr. 4D - 2004/04-01 rašoma: „Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas siūlo šiuos sklypus (Kačerginės miestelio miško masyve nuosavybėn neatlygintinai perduotus miškų ūkio paskirties arba žemės ūkio paskirties 0,16 - 0,25 ha sklypus- G.K.) perkelti atitikmeniu į naujai suformuotinų sklypų teritoriją prie J.Janonio gatvės Kačerginės miestelyje ir ten leisti statybos darbus. Seimo kontrolierius pažymi, kad toks pasiūlymas neturi teisinio pagrindimo“.
Kaip 2006 m. balandžio 14 d. pažymoje „Teritorijų planavimas - teismų bylų apžvalga“ rašo Valstybinės kultūros paveldo komisijos informacijos analizės tarnybos vedėjas Gediminas Jucys: „Visuomenės teisė nustatyti nuosavybės teisių apribojimus, kokie reikalingi bendram labui, ar net paimti turtą, yra pripažinta ir pagal Europos žmogaus teisių konvenciją (1-mą protokolą), ir pagal LR Konstituciją... Pagal LR Konstituciją nuosavybė neliečiama, tačiau nuosavybės teisių ribotumą apsprendžia kitos negalimos pažeisti Konstitucijos nuostatos: nustatančios valstybės pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (46 str.), valstybės pareigą remti kultūrą ir mokslą, rūpintis kultūros paveldo (42 straipsnis) bei gamtinės aplinkos, augalijos ir gyvūnijos (54 str.) apsauga, kiekvieno žmogaus pareigą nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (28 str.). Ypatingą galią reglamentuoti nuosavybės teises suteikia 47 straipsnis, nustatantis valstybinės reikšmės saugomų teritorijų (parkų) bei istorijos, archeologijos ir kultūros objektų išimtinę Respublikos nuosavybę. Konstitucinio teismo 2005-05-13 nutarime konstatuota, kad ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. 2006-03-14 nutarime akcentuota įstatymų leidėjo teisė ypač vertingose teritorijose nustatyti teisinį režimą, apimantį nuosavybės, naudojimo, ūkinės ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2005-02-28 nutartyje (civilinė byla 3K-3-122/2005) bei 2006-03-14 nutarime įtvirtintas teisinės valstybės principas – teisinėje valstybėje niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Nurodoma, kad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai teisės pažeidėjui, kuris buvo nubaustas už nustatytų ribojimų, draudimų nepaisymą, ypač vertingų vietovių teisinio režimo pažeidimus, teisės aktais nėra nustatyta pareiga atkurti tai, kas buvo sunaikinta, suniokota, nuskurdinta ar kitaip pažeista. Teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“.
Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas doc. dr. Kęstutis Zaleckis bei Aplinkos ministerijos kolegijos narys Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos centro direktorius paveldo ekspertas prof. habil. dr. Jurgis Bučas 2006 m. lapkričio 10 d. atsakyme Nr.06/04 Kauno rajono savivaldybės tarybos nariui prof. habil. dr. Gediminui Staugaičiui rašo: „Kačerginės miestelis ir j supantys miškai bei vaizdingi Nemuno kraštovaizdžiai turi išskirtinį pažintinio turizmo ir rekreacinį potencialą...vaizdingas Nemuno slėnis su užliejamomis pievomis yra ne tik nacionalinės svarbos GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius, bet jame aptinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos floros ir faunos rūšys bei saugotinos faunos buveinės. Pagal Kauno rajono savivaldybės užsakymą 2003-2005 metais atlikti Nemuno slėnio kraštovaizdžio gamtamoksliniai ir kultūrologiniai tyrimai parodė žemės privatizacijos ir urbanizacijos grėsmę slėnio kraštovaizdžio gamtinėms, kultūrinėms, estetinėms ir rekreacinėms vertybėms...pradėtas rengti Nemuno slėnio kraštovaizdžio draustinio steigimo pagrindimas ir tvarkymo planas...rengiant Kačerginės miestelio bendrąjį planą gyvenamosios statybos plėtra neturėtų būti prioritetinė...kraštotvarkos centro bei Architektūros ir kraštotvarkos katedros kraštotvarkos specialistai nepritaria Nemuno slėnio kraštovaizdžio natūralių (gamtinių) formų keitimui supilant apsauginį pylimą ir urbanizuojant slėnio užliejamas pievas, miško parkų teritorijas bei rekreacinį potencialą turinčius Kačerginės miestelio miškus. Nemuno slėnio pievos gali būti panaudotos rekreacijos reikmėms nepažeidžiant gamtos vertybių ir nesumažinant slėnio kraštovaizdžio natūralumo“.
Kačerginės miestelio urbanizacijai bei gamtos vertybių naikinimui kategoriškai nepritaria Aplinkos ministerijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai: Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros docentas KTU architektūros ir statybos instituto kraštotvarkos sektoriaus vedėjas dr. Liucijus Albertas Dringelis, garsus architektūros mokslininkas profesorius Algimantas Miškinis.

Alternatyvios kultūros paveldo komisijos kreipimasis 2008 m. rugsėjo 15 d.

noreply@blogger.com (Unknown) — Tue, 16 Sep 2008 10:45:00 +0000

Šiuo metu rengiamas Kačerginės miestelio bendrasis planas, kuriame numatoma itin agresyvi urbanistinė plėtra į Nemuno slėnį. Savo užmoju ji primena sovietmečiui būdingą gamtos „užkariavimą", kai buvo keičiamos upių vagos.
Alternatyvi kultūros paveldo komisija kreipiasi į Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybą, Aplinkos ministeriją, Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Kultūros paveldo departamentą:

K R E I P I M A S I S

DĖL KAČERGINĖS MIESTELIO BENDROJO PLANO IR NUMATOMOS NEPROPORCINGOS PLĖTROS, GALINČIOS SUNAIKINTI KULTŪROS IR GAMTOS VERTYBES
2008-09-15
Kaunas

Esame sunerimę dėl Kačerginės miestelio ir nacionalinę vertę turinčių jo apylinkių – miškų ir vaizdingo Nemuno slėnio kraštovaizdžio – ateities.
Šiuo metu rengiamame Kačerginės miestelio bendrajame plane numatoma itin agresyvi urbanistinė Kačerginės plėtra į miškų ir Nemuno pusę - planuojama dirbtinai pakelti žemės lygį iki neužliejamos altitudės ir užstatyti Nemuno užliejamas pievas mažaaukščiais namais.
Tai iš esmės sunaikintų unikalų kraštovaizdį – daugelį dešimtmečių rekreacinei paskirčiai formuotą mišką, Nemuno slėnio žemutinę terasą ir pievų erdves.
Savo užmoju ši invazija primena sovietmečiui būdingą gamtos „užkariavimą", kai buvo keičiamos upių vagos.
Ji paneigtų dar nuo tarpukario nepriklausomybės laikų plėtotą Kačerginės – kaip mažo, su unikalia gamtine aplinka derančio kurortinio miestelio – tradiciją ir grubiai prieštarauja pagrindinėms kraštotvarkos nuostatoms, kurias įteisino mūsų valstybė.
2002 m. patvirtintame LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE Kačerginės miestelis ir jo apylinkės pažymėti kaip nacionalinės svarbos GAMTINIO KARKASO migracinis koridorius. Be to, čia aptinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos floros ir faunos rūšys bei saugotinos faunos buveinės.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRAJAME PLANE aiškiai apibrėžta ir istorinė Kačerginės svarba. Kačerginė priklauso vienam iš penkių šalies istorijos paveldo dominavimo regionų - Panemunių regionui, kur pagrindinis istorinis krūvis tenka ir Kačerginės miestelio pašonėje esančiam Pyplių piliakalniui.
Grėsmę gamtinėms, kultūrinėms, estetinėms bei rekreacinėms Nemuno slėnio vertybėms kelianti urbanizacija užkirstų galimybę ateityje plėtoti rekreacinį ir pažintinio turizmo potencialą.
Deja, šie planai yra logiška jau daug metų vykstančio Kačerginės gamtos ir kultūros vertybių naikinimo tąsa.
Nė vienam Kačerginės paveldo objektui nėra nustatyta nei apsaugos zona, nei teritorija. Taip sąmoningai sukuriamos sąlygos barbariškam kraštovaizdžio darkymui. Būtina apsauga nėra nustatyta net ir garsiajam Pyplių piliakalniui – nors jo pašonėje vyksta nevaržomos žemės sklypų dalybos privatiems asmenims.
Kačerginė jau prarado didelę dalį kultūrinio savitumo: nugriautas vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesoriaus Juozo Zikaro namas, neseniai neteisėtai rekonstruotas Vinco Mykolaičio - Putino namas, perstatytas J. Biliūno vasarnamis, sunaikintas ir užstatytas vasarnamį supęs pušynas. Neseniai panaikinta teisinė apsauga J. Biliūno vasarnamiui ir P. Mašioto sodybai. Jau sunaikinti ir iš registro išbraukti miestelio centre buvę senkapiai.
Pridedame aiškinamąjį raštą, kuriame smulkiau išdėstėme aplinkybes, susijusias su kultūros ir gamtos vertybių naikinimu bei numatoma plėtra.
Remdamiesi LIETUVOS RESPUBLIKOS ratifikuotomis: EUROPOS ARCHITEKTŪROS PAVELDO APSAUGOS KONVENCIJA, EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO KONVENCIJA, KONVENCIJA DĖL TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ, VISUOMENĖS DALYVAVIMO PRIIMANT SPRENDIMUS IR TEISĖS KREIPTIS Į TEISMUS APLINKOSAUGOS KLAUSIMAIS, o taip pat LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ įstatymu, TERITORIJŲ PLANAVIMO įstatymu, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDRUOJU PLANU, GAMTINIO KARKASO NUOSTATAIS bei VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO įstatymu įteisintu „vieno langelio" principu,

PRAŠOME:

1. Gamtos, kultūros bei urbanistinio paveldo požiūriu ĮVERTINTI dabar rengiamų Kauno rajono bendrojo plano bei Kauno rajono Kačerginės miestelio bendrojo plano koncepcijas, ypatingą dėmesį atkreipiant į ketinimus pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamosios statybos, užstatyti gyvenamaisiais namais Nemuno užliejamas pievas, pakeliant esamą žemės paviršiaus altitudę, o taip pat siūlymus keisti buvusių vaikų stovyklų teritorijų tikslinę paskirtį iš komercinės į mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją.
2. PATEIKTI REKOMENDACIJAS Kačerginės miestelio bendrojo plano rengimui bei miestelio ir jo apylinkių gamtos bei kultūros paveldo vertybių identifikavimui bei saugojimo režimo įteisinimui Kačerginės miestelio bendrojo plano užsakovui - Kauno rajono savivaldybės administracijai.
3. įvertinti Pyplių piliakalnio apsaugą ir informuoti apie tai visuomenę.