tag:blogger.com,1999:blog-71946900398264533612024-03-16T10:09:32.495+09:00वसन्त Basanta 巴萨塔 バサンタ Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.comBlogger482125tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-13680715382973985682024-02-07T00:25:00.002+09:002024-02-07T00:31:12.702+09:00'जेठान' सँगको गुनासो<p> "कस्तो झ्याउ लाउने गीत बजाको ए जेठान ! एक महिनापछि म पनि विदेश जाँदैछु, यस्तो गीत सुनार औडा बनाउनी---?" बस सानेपा पुगेपछि एकजना भाइ कराए । खलासीले उनीतिर पुलुक्क हेरे मात्र, चालकले पनि गीत रोकेनन् । </p><p>बसमा विरक्त लाग्दो भाकाको दोहरी बजिरहेको थियो, कमाउन भनेर लोग्ने परदेशिएपछि लोग्ने-स्वास्नी दुबैले भोगेको एक्लोपनाको वेदनाका कुरा थिए दोहरीमा । </p><p>यातायात र निर्माण क्षेत्रका श्रमिक दाजुभाइहरुले एकापसलाई 'सम्धी' भनेर सम्बोधन गरेको धेरै सुनेको थिएँ, 'जेठान पनि चल्दो रहेछ भन्ने थाहा भयो । </p><p>"कस्तो औडा बनाउनी गीत बजाको यार----" खसीबजारमा बसबाट झर्दा पनि ती भाइको गुनासो कायमै थियो । दोहरी बजिरहेकै थियो।</p>Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-45231483375214714512023-04-25T15:36:00.004+09:002023-04-25T15:36:48.401+09:00बादलको कथा - १<p> </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg2AMvHsdZXR2bi_IzXqrsVmkl7mt9-5ZDKScxdI2RhlMB-6ZlTWypGKHEWPsmPUD92kNOUxy3GWsMXYuwGjFsCYGY1y1zdL6LRwRinZehHE5SVLtUF8MmaZsHBYf-MeuliiMR5h1Q7Whxwtb0TmHo7iYQR911pc42UzdLo-mcDa2k3HuqhdFqumqhGqQ/s12000/4.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="9000" data-original-width="12000" height="382" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg2AMvHsdZXR2bi_IzXqrsVmkl7mt9-5ZDKScxdI2RhlMB-6ZlTWypGKHEWPsmPUD92kNOUxy3GWsMXYuwGjFsCYGY1y1zdL6LRwRinZehHE5SVLtUF8MmaZsHBYf-MeuliiMR5h1Q7Whxwtb0TmHo7iYQR911pc42UzdLo-mcDa2k3HuqhdFqumqhGqQ/w508-h382/4.jpg" width="508" /></a></div><br /><p></p><p>(२०७९, कार्तिक २३ गते मणिपाल अस्पताल, पोखराको चौथो तल्लाबाट खिचिएको।)</p>Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-72750998625918697872023-01-26T22:21:00.003+09:002023-01-26T22:22:49.845+09:00होइन रहेछ !!!<p> "होइन रहेछ !" ३२ महिनापछी लेख्दछु अघिल्लो पोष्टको जवाफ ।</p><p>सारा संसारलाई आतंकित पारेको कोभिड-१९ यतिबेला केहि मत्थर भइसकेको छ। यो पारिवारिक र व्यक्तिगत तहमै आइपुग्यो। दोश्रो मात्रा खोपपछिको संक्रमणका कारण त्यति गलाउनचाहिँ सकेन हामी बुढाबुढी दुबैलाई।</p><p>कोभिडमात्र होइन, डेंगुको प्रकोपले पनि धेरै सतायो नेपालीलाई यो बीचमा।</p><p>अब ब्लगलाई फेरि सकृय गराउने योजना हो मेरो। फेसबुक र ट्विटरमा लेख्दा अलि बढीनै सतही भइएजस्तो लागेको छ।</p><p>गहन कुरा केहि लेख्न सकिएन भने पनि कम्तिमा आफूले खिचेका तस्बीरहरु भएपनि राखेर नियमित हुने कोशिश गर्ने छु।</p>Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-68636903940425075082020-05-16T19:51:00.002+09:002021-03-19T19:26:44.622+09:00के यो एउटा मास हिस्टेरिया हो??<div style="text-align: justify;">
नेपाल सरकारले घरबन्दी (लकडाउन) लाई फेरि थप गर्ने लक्षण देखाएको छ । तर लकडाउनमा जनताको आधारभूत आवश्यकताको सम्बोधन गर्न भने सरकार चरम असफल भएको छ । यो सरकारसंग लकडाउनका नाममा लकडाउन बाहेक अरु कुनै दृष्टिकोण देखिन्न ।<br />
<br />
नेपालको जुन 'अधमरो' शैलीको परीक्षण प्रकृया छ, त्यसका कारण अब दुई-तीन वर्षसम्म संक्रमितहरु बढीरहेको देखिनेछ । जनता घरमा थुनिएको दुई महिनाको अवधि सरकारले घृणित राजनीतिक चलखेल र भ्रष्टाचारी गतिविधिमा खेर पाल्यो। त्यतिखेर परीक्षण धेरै गरिएको भए अहिलेसम्न धेरै कुरा स्पष्ट भइसक्ने थियो ।<br />
<br />
कोभिड-१९ नाम दिइएको संक्रामक रोगको कारक भाइरसको संक्रमण गति रोक्नका लागि भन्दै गत २-३ महिना संसारका धेरै देशहरु लकडाउनमा गए । अहिले आएर हेर्दा मलाई कहिलेकाहिँ यो कतै एउटा विश्वव्यापी मास हिस्टेरिया त होइन जस्तो पनि लाग्छ । भविष्यमा यो कालखण्डका हामीलाई हेरेर मान्छेहरु हाँस्नेछन् जस्तो पनि लाग्छ । वा भाइरस नयाँ भएकाले त्यसको 'चरित्र बुझ्न' लिइएको समयका रुपमा पनि लेलान् ।</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
चीनको उहानमा पहिलो पटक संक्रमण देखिएको र त्यहाँ कडा लकडाउन गरिएकाले दुनियाँले त्यसकै सिको गर्यो । तर उहान विशाल चीनको एउटा शहरमात्र भएकाले उनीहरुले त्यसलाई सही व्यवश्थापन गर्न सके होलान् । नेपालजस्ता देश भने देशव्यापी लकडाउनमा छन् र यसले हामीलाई नराम्ररी थला पारेको छ । </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
यतिखेर आइपुग्दा, भ्याक्सिननै नबनेपनि, भाइरसका बारेमा चाहिँ दुनियाँलाई धेरै थाहा भइसकेको छ । संक्रमण हुनासाथ मान्छे मरिहाल्ने जस्तो त्रासको वातावरण बनाइएएको छ नेपालमा । संक्रमित मध्ये धेरै उपचारपछि निको भइसकेका छन्, नेपालमा मात्र होइन, संसारभरिनै । संक्रमणको दर उमेर अनुसार र शारीरिक स्वास्थ्यको अवश्था अनुसार पनि फरक छ । ज्येष्ठ नागरिकहरु र पहिलेबाटै कुनै रोग भएकाहरुमा संक्रमणको असर बढी घातक हुने देखिएको छ । </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
फेरि, यतिखेर संसारभरि जो कोरोनाका लारण मरे, ति मध्ये कतिमा पहिल्यै अरु स्वास्थ्य समस्या थिए भन्ने तथ्याङ्क राम्रोसंग आइसकेको छैन, त्यो आएपछि शायद त्रासको मात्रा केहि कम होला ।<br />
<br />
त्यसैले, अब यो समस्यासंग लड्न लकडाउनका नाममा लकडाउन थपेर जनजीवनलाई थप त्रसित बनाउनुभन्दा पनि एउटा व्यवश्थित उपचार प्रणालीमा जानु जरुरी छ । बृद्ध-बृद्धा र स्वास्थ्य समस्या भएको जनसंख्यालाई भिडभाडबाट जोगाउने, अरु स्वस्थ जनसंख्याले पनि आवश्यक भौतिक दूरीको पालना गर्ने र आफ्नो जीवनशैलीमा आवश्यक परीवर्तन गर्ने र राज्यले परीक्षण, आइसलेसन, उपचार र कन्ट्याक्ट ट्रेसिङलाई जारी राखीरहने बाटोमा जानु पर्छ । यो संगै जनताको दैनिकीलाई क्रमश: सहज बनाउँदै जानु अति जरूरी छ । यो भाइरस लकडाउन गर्दैमा बिलाएर जाँदैन, भ्याक्सिननै बने पनि बिलाएर जाँदैन । अरु थुप्रै भाइरसहरुजस्तै यो भाइरस पनि लामो समयसम्म, शायद सधैंभरि मानिसको वरिपरि रहिरहने निश्चित छ । त्यसैले यससंग जुध्ने रणनीति पनि दिर्घकालीन हुनुपर्छ ।</div>
<div style="text-align: justify;">
<br />
विश्वका धेरै विकसित देशहरु लकडाउनलाई खुकुलो पार्दै दैनिकीलाई सामान्य बनाउँदै जाने तर नेपालजस्ता तन्नम देशहरु भने सधैं यसैलाई साध्य मानेर थुनिइरहने हो भने हाम्रो आर्थिक हैसियत कता पुग्ला । अहिलेको लकडाउनले अविकसित देशहरुको अर्थन्तन्त्रको विगत २५ वर्षको उपलब्धिलाई सिध्याउने प्रक्षेपण आइसकेको छ, अझै यहि शैलीमा लम्बिरहने हो भने कति वर्षसम्मका लागि हाम्रो ढाड भाँचिने हो भन्न सकिन्न । </div>
Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-45686531532623252282020-04-21T20:01:00.003+09:002020-04-22T20:26:40.082+09:00Sapiens पढेपछि<div style="text-align: justify;">
युवल नोआ हरारीको चर्चित किताब 'Sapiens A Brief History of Humankind' साथमा भएको धेरै भएको थियो तर पढ्ने मेसो परेको थिएन । केहि दिन अगाडि पढिभ्याइयो । यो किताबको बारेमा धेरै चर्चा भइसकेको छ विश्वव्यापी रुपमा।</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
अरु आम इतिहासका पुस्तकभन्दा यो फरक छ, शाशकहरुलाई भन्दा आम मानवजातिलाई केन्द्रमा राखेर लेखिएको छ । तिथिमिति र घटनाक्रमहरुको सपाट वर्णनभन्दा पनि समग्र मानवजातिको चेतनाको विकासक्रमको दस्तावेज भन्दा हुन्छ । मानवजातिको विगत र वर्तमानको सजीव ब्याख्या त छ नै, भविष्यका बारेमा समेत केहि अनुमानहरु गरेका छन् हरारीले ।</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
समग्र मानवजातिको इतिहास व्याख्या गर्ने क्रममा उनले पश्चिमी सभ्यताको आधारभूमिलाई बढी पछ्याएका छन् । औद्योगिक क्रान्तिपछिको मानव इतिहास निश्चित रुपमा पश्चिमी दबदबाको इतिहास हो तर मानव जातिको चेतनाविकासको व्याख्यामा पूर्वमा विकसित जीवनशैली, प्रविधि र दार्शनिक मान्यताहरुको पनि अलिक बढी चर्चा गरेको भए हुने थियो जस्तो लाग्छ ।</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
किताब पढीरहँदा धेरै ठाउँमा ओशोले बिभिन्न प्रवचनमा मानवजातिका बारेमा बोलेका कुराहरुसंग मिल्दाजुल्दा विचारहरु भेटें मैले । हरारीले ओशोका बारेमा के सोच्छन् भन्नेचाहिँ मलाई थाहा भएन तर आफ्ना यिनै विचारहरुका कारण पनि ओशोले धेरै विरोध र अवरोधको सामना गर्नु परेको थियो । यी विचारहरु अहिले शायद स्विकृत हुँदै गएका छन् ।</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
एउटा रुचिकर, ज्ञानवर्धक र नवीन तर्क र अनुमानले दिमागलाई हल्लाउन सक्ने गज्जबको किताब पढेको सन्तुष्टि दिन्छ जो कसैलाई <span style="color: red; font-size: large;">Sapiens</span> ले, त्यसमा कुनै सन्देह छैन ।<br />
<br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhgSwEGTFiB64ubknzSduWg__bid1bnvYRY14dn32eIaSW9t4aiDgRK4kLlfl50VMtFhnOGuW-tcjVa7SuyrRjsqs-fjVa6idFZ94tSbSKIs5eS84l63BhhUTZ2VqrcYT06-EMFEkXfTUgC/s1600/Sapiens_A_Brief_History_of_Humankind.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="385" data-original-width="259" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhgSwEGTFiB64ubknzSduWg__bid1bnvYRY14dn32eIaSW9t4aiDgRK4kLlfl50VMtFhnOGuW-tcjVa7SuyrRjsqs-fjVa6idFZ94tSbSKIs5eS84l63BhhUTZ2VqrcYT06-EMFEkXfTUgC/s320/Sapiens_A_Brief_History_of_Humankind.jpg" width="215" /></a></div>
<br />
केहि टिपोटहरु किताबबाट:<br />
<br />
<br />
We still inhabit the hunter-gatherer world. Our ------ conflicts and our sexuality are all the result of the way our hunter-gatherer minds interact with our current post-industrial environment.<br />
Most of the infectious diseases that have plagued agricultural and industrial societies (such as smallpox, measles and TB) originated in animals and were transferred to humans only after the agricultural revolution.<br />
(Page 58)<br />
<br />
The wandering bands of storytelling Sapiens were the most important and most destructive force the animal kingdom had ever produced.<br />
(Page 69)<br />
<br />
The historical records make Homo Sapiens look like an ecological serial killer.<br />
We have the dubious distinction of being the deadliest species in the annals of biology.<br />
(Page 82)<br />
<br />
The transition to agriculture began around 9500 ~ 8500 BC in the hill country of south-eastern Turkey, western Iran and the Levant.<br />
(Page 87)<br />
<br />
About domestication of plants and animals in page 87 - 88<br />
<br />
No new plant of animal domestication in the last 2000 years.<br />
Our minds are those of hunter-gatherers, our cuisine that of ancient farmers.<br />
(Page 88)<br />
<br />
The agricultural revolution certainly enlarged the sum total of food at the disposal of humankind, but the extra food did not translate into a better diet or more leisure. Rather it translated into population explosion and pampered elites. The average farmer worked harder than the average forager and got a worse diet in return. The agricultural revolution was history's biggest fraud.<br />
(Page 90)<br />
<br />
The essence of the Agricultural Revolution: the ability to keep more people alive under worse conditions.<br />
Agricultural Revolution was a trap !<br />
(Page 94)<br />
<br />
One of history's few iron laws is that luxuries tend to become necessities and to spawn new obligations.<br />
(Page 98)<br />
<br />
Cattle: one of the most successful animal species ever to exist (genetic proliferation) . At the same time, they are some of the most miserable animals in the planet.<br />
(Page 108).<br />
<br />
History is something that very few people have been doing while everyone else was ploughing fields and carrying water buckets.<br />
(Page 114)<br />
<br />
C. 1776 BC - code of Hammurabi<br />
1776 AD - USA Declaration of Independence<br />
(Page 117 - 118)<br />
<br />
Writing is a method for storing information through material signs (memory outside brain).<br />
Sumerians invented writing.<br />
Other large societies: bees, ants, etc. But all required info ingrained in their DNA. But as Sapiens live in imagined world, info ingrained in DNA is not enough. They need memory outside their brain too.<br />
(Page 138)<br />
<br />
Its telling that the first recorded name in history belongs to an accountant, rather than a prophet, a poet or a great conqueror.<br />
(Page 139)<br />
<br />
Quipu - Inca 'computer'<br />
<br />
When humans try to regain control of the rebellious script, it responds by attempting to wipe out the human race.<br />
<br />
Imagined orders + devised scripts = mass cooperation networks<br />
<br />
Gender is a race in which some of the runners compete only for the bronze medal.<br />
(Page 117)<br />
<br />
Money ----- represents systematically the value of other things.<br />
(Page 197)<br />
<br />
Money can convert, store and transport wealth easily and cheaply.<br />
Money isn't a material reality - it is a psychological construct.<br />
(page 200)<br />
<br />
Religion: A system of human norms, ------ belief in superhuman order<br />
(Page 238 - 239)<br />
<br />
Atman (आत्मा) - polytheism. Polytheism is open minded, rarely persecutes 'heretics' and 'infidels'.<br />
(Page 238 - 239)<br />
<br />
Chapter 12 - The Law of Religion<br />
<br />
syncretism - into single great world religion<br />
<br />
'Level 1 chaos' - e.g. weather predictions : Is not influenced by the prediction<br />
'Level 2 chaos' - e.g. market predictions : Is influenced by the prediction itself<br />
(Page 267, 268)<br />
<br />
Revolution, by definition, unpredictable. A predictable revolution never erupts.<br />
(Page 268)<br />
<br />
The Gilgamesh Project (defy death)<br />
(Page 297)<br />
<br />
Science is a very expensive affair.<br />
(Page 302)<br />
<br />
Europe ruled the world due to the mentality of conquest.<br />
(Page 316)<br />
<br />
Astronauts and the old native Indian man<br />
(Page 318)<br />
<br />
Like evolution, history disregards the happiness of individual organisms -----.<br />
(Page 371)<br />
<br />
<a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Actuarial_science">https://en.wikipedia.org/wiki/Actuarial_science</a><br />
<br />
Credit is the difference between today's pie and tomorrow's pie.<br />
(Page 345)<br />
<br />
"Egoism is altruism".<br />
(Page 348)<br />
<br />
The first and most sacred commandment of the new capitalist creed; The profits of production must be reinvested in increasing production. Capitalism distinguished 'capital' from 'wealth'.<br />
(Page 349)<br />
<br />
Veganism<br />
(Page 384 - 385)<br />
<br />
The tragedy of industrial agriculture is that it takes great care of the objective needs of animals, while neglecting their subjective needs.<br />
(Page 385)<br />
<br />
World population: 700 million in 1700, 950 million in 1800, 1.6 billion inn 1900, 6 billion in 2000, and near about 7 billion in 2020<br />
<br />
Millions of years of evolution have designed us to live and think as community members. Within a mere two centuries, we have become alienated individuals.<br />
(Page 403 - 404)<br />
<br />
If I bake a cake from flour, oil and sugar, all of which has been sitting in my pantry for the past two months, it doesn't mean that the cake itself is two months old.<br />
(page 407)<br />
<br />
Imagined community: 'Madonna Fans",<br />
Consumer tribe<br />
(page 408)<br />
<br />
These days, every year is revolutionary.<br />
(Page 409)<br />
<br />
"It was the best of time, it was the worst of time."<br />
(Page 410)<br />
<br />
Each and every victim is a world destroyed, a family ruined, friends and relatives scarred for life.<br />
(Page 410)<br />
<br />
No war, because of (i) high price of war (ii) wealth not in material but in minds of professionals (iii) peace more lucrative as trade is easy (iv) peace loving elites<br />
(page 416 - 418)<br />
<br />
---- we are destroying the foundations of human prosperity in an orgy of reckless consumption.<br />
(Page 424)<br />
<br />
"If you have a why to live, you can bear almost any how." - Nietzche<br />
(Page 437)<br />
<br />
Humans are the outcome of blind evolutionary process that operate without goal or purpose.<br />
Any meaning the people ascribe to their lives is just a delusion.<br />
(Page 438)<br />
<br />
Can genetic engineering change the social structure too?<br />
(Page 451)<br />
<br />
Inter-brain-net : Cyborg : Collective memory bank<br />
(Page 456 - 457)<br />
<br />
Are computer viruses living creatures?<br />
(Page 457 - 458)<br />
<br />
The road to near perfect medicine<br />
(Page 459)<br />
<br />
Gilgamesh Project is the flagship of science. It serves to justify everything science does.<br />
Impossible to stop Gilgamesh - impossible to stop Frankenstein<br />
<br />
Self-made gods with only the laws of physics to keep us company, we are accountable to no one.<br />
We are consequently wreaking havoc on our fellow animals and ------, yet never finding satisfaction.<br />
<br />
Is there anything more dangerous than dissatisfied and irresponsible gods who don't know what they want?<br />
(Page 466)<br />
<br /></div>
Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-19002117595134063982020-04-20T18:26:00.000+09:002020-04-25T19:43:36.186+09:00सावधान, ययाति आइरहेछ !<div class="" data-block="true" data-editor="48r8b" data-offset-key="cejrk-0-0" style="animation-name: none; background-color: white;">
<div class="_1mf _1mj" data-offset-key="cejrk-0-0" style="animation-name: none; direction: ltr; position: relative;">
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif; font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">तिम्रो आँखा थुत्न आइरहेछ</span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif; font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">मुटु, कलेजो काट्न आइरहेछ</span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif; font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">तिम्रो दिमाग थुन्न आइरहेछ</span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif; font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">फोक्सो, मिर्गौला खोस्न आइरहेछ</span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif; font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">तिम्रो आयु लुट्न आइरहेछ</span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">तिमीलाई मार्न आइरहेछ</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">वर्तमानलाई मार्न आइरहेछ</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">भविष्यलाई मार्न आइरहेछ</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">सावधान, ययाति आइरहेछ !</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif; font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">'वर्तमान'को आयु खोसेर बाँच्ने ययाति</span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">तिमीले उसमा अलिकति संवेदना खोजेछौ</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">उसंग अलिकति मानवीयता मागेछौ</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">'ययाति'पनि मान्छे हो भन्ने</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">यो कति ठूलो भ्रम रहेछ तिम्रो ???</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">'ययाति' केवल हत्या गर्दो रहेछ</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">'वर्तमान'को हत्या</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">र 'भविष्य'को हत्या</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">हत्या</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">केवल हत्या</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">तिम्रो आयु लुट्न आइरहेछ</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">तिमीलाई मार्न आइरहेछ</span></span><br />
<span style="color: #050505; font-family: "segoe ui historic" , "segoe ui" , "helvetica" , "arial" , sans-serif;"><span style="font-size: 15px; white-space: pre-wrap;">सावधान, ययाति आइरहेछ !</span></span></div>
</div>
Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-27447892662069260962020-04-14T00:34:00.000+09:002020-04-14T00:34:28.773+09:00संसार ठप्प छ !कोभिड-१९ नाम दिइएको कोरोना भाइरसका कारण संसार ठप्प छ ।<br />
<br />
नेपाल पनि ठप्प छ । यो 'लकडाउन' आफू कार्यरत क्याम्पसको आवास क्षेत्रभित्र खुम्चिएर बितिरहेको छ। अन्यत्र हेरीकन यहाँ बस्ने हामीले खुम्चिएको भन्न पनि मिल्दैन वास्तवमा । ३१८ रोपनीको क्षेत्रफलमा बिहान बेलुका घुम्ने, खेल्ने खुल्ला ठाउँ जति भने पनि छ। क्याम्पस परिसरभन्दा बाहिर जान त्यति मिल्दैन। बिहान र बेलुका दुई-दुई घण्टा तोकिएको छ बाहिर निस्केर नजिकका पसलबाट सामान किन्न ।<br /><br />
लकडाउनका शुरुवाती दिनहरु नभ्याएर थाती रहेका अध्यापनसम्बन्धी काममा पनि लगाइयो । तीन जना मिलेर घरका काम गर्दै पकाउँदै, खाँदै, टिभी हेर्दै, चलचित्रहरु हेर्दै र किताबहरु पढ्दै गरेर लकडाउनका तीन हप्ता बितेको छ । संसारभरिको आतंकबाट नेपाल केहि न केहि अछूतोजस्तो देखिएको थियो तर कोरोना संक्रमितहरुको संख्या बढीरहेको आँकडा आउन थालेको छ। जताततै अब के हुने हो, यो स्थिति कति लम्बिने हो र संसार कता जाने हो भन्ने अनिश्चय र त्रास फैलिएको छ।<br />
<br />
संयोगवश आज नेपाली नयाँ वर्ष २०७७ पनि परेको छ । म भने बिहानैबाट ढाड दुखेर बाङ्गिएर हिँडिरहेको छु :) आशा गरौं, भोलिको दिन ब्युँझदा मेरो ढाड दुखाईको अन्त्य भइसकेको हुनेछ र सबैतिरबाट सकारात्मक खबरहरु आउन थालेका हुनेछन् ।<br /><br />तपाईँलाई, मलाई र संसारका सबैलाई हार्दिक शुभकामना !Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-90995989703112474702020-04-02T19:38:00.000+09:002020-04-02T19:47:49.431+09:00कात्रोजिउँदो छँदा त उसलाई पटक-पटक चिनिएको थियो<br />
लाग्छ, मर्नुअघि पनि 'प्रतिशत'को कुरा छिनिएको थियो<br />
चिताको लाश जुरुक्क उठेर कात्रोको कमिशन माग्यो<br />
जुन कात्रो उसैका लागि देशको बजेटले किनिएको थियो ।Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-37447889480567091892020-02-09T14:20:00.003+09:002020-02-09T14:20:34.515+09:00मासौं, सबैथोक नासौं<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px;">प्रकृति मासौं र संस्कृति मासौं</span><br style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px;" /><span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px;">पुर्खाका पौरख यी सम्पदा नासौं</span><br style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px;" /><span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px;">‘भ्रमण वर्ष’ मनाउन भने छोड्नुहुन्न</span><br style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px;" /><span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px;">सबैले फेवा र रारा भित्तामा टाँसौं !</span>Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-29714917761856861962019-12-23T19:41:00.001+09:002019-12-23T20:00:13.511+09:00सडक – खाल्टा छन्, पेटी छैन<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">साढे दुई वर्ष अघि स्थानीय चुनावको आफ्नो
‘घोषणापत्र’मा तत्कालीन एमालेले ‘पोखराका सडकका खाल्टाखुल्टी २४ घण्टाभित्र पुर्ने
व्यवस्था मिलाइनेछ ।‘ भनेर वाचा गरेको थियो ।</span><span dir="RTL"></span><span dir="RTL"></span><span class="textexposedshow"><span dir="RTL" lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 10.5pt; line-height: 107%;"><span dir="RTL"></span><span dir="RTL"></span> </span></span><span class="textexposedshow"><span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">एमाले चुनाव जितेर महानगरको नेतृत्वमा पनि पुग्यो । </span></span><span class="textexposedshow"><span lang="HI" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">मलाई लागेको थियो महानगरको यो नेतृत्वले यत्ति एउटा काम गर्दियो भने पनि ठूलै </span></span><span class="textexposedshow"><span style="background: white; font-family: "helvetica" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">'</span></span><span class="textexposedshow"><span lang="HI" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">क्रान्ति</span></span><span class="textexposedshow"><span style="background: white; font-family: "helvetica" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">' </span></span><span class="textexposedshow"><span lang="HI" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">हुन्छ</span></span><span class="textexposedshow"><span lang="HI" style="background: white; font-family: "helvetica" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"> </span></span><span class="textexposedshow"><span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">र</span></span><span class="textexposedshow"><span lang="NE" style="background: white; font-family: "helvetica" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"> </span></span><span class="textexposedshow"><span lang="HI" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">नेतृत्व पोखराप्रति कत्तिको संवेदनशील छ
भन्ने कुरा यहि एउटा </span></span><span class="textexposedshow"><span style="background: white; font-family: "helvetica" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">'</span></span><span class="textexposedshow"><span lang="HI" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">सानो</span></span><span class="textexposedshow"><span style="background: white; font-family: "helvetica" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">' </span></span><span class="textexposedshow"><span lang="HI" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">घोषणालाई पूरा गर्छ कि गर्दैन भन्नेबाटै
थाहा हुन्छ</span></span><span class="textexposedshow"><span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"> ।</span></span><span class="textexposedshow"><span lang="NE" style="background: white; font-family: "helvetica" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"> </span></span><span class="textexposedshow"><span lang="HI" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">घोषणापत्रका घघडान कुराहरु गर्न समय लाग्न सक्छ तर सडकका खाल्डाखुल्डीलाई २४
घण्टाभन्दा बढी टिक्न नदिएर नेतृत्वले आफ्नो उपश्थिति देखाउन सक्छ र जनतासंग जोडिन
सक्छ । </span></span><span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">चुनावी वाचामा तोकेरै २४ घण्टा किन भनियो त्यो थाहा भएन तर हप्ता दिनभित्रै
गर्दिए पनि ‘क्रान्ति’नै हो । चुनाव सकिएको केहि दिनपछि</span><span lang="NE" style="background: white; font-family: "helvetica" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">२०७४, जेठ १४ गतेका दिन यहि कुरालाई व्यक्त गर्दै मैले
फेसबुकमा स्टाटस लेखेको थिएँ, “ठुला-ठुला घोषणा त पूरा हुँदै गर्लान् तर ‘सडकका
खाल्डाखुल्डी (</span><span style="background: white; font-family: "helvetica" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">pothole) </span><span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">२४ घण्टाभित्र टालिने’ भन्ने ‘सानो’ कुरा पनि चाँडैनै
व्यवहारमा देखियो भने मात्र पोखरा महानगरपालिकाको नयाँ नेतृत्व वास्तवमै प्रतिबद्ध
रहेछ भनेर विश्वाश लाग्नेछ ।“</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">चुनावी प्रचारका दौरान ‘स्मार्ट सिटी’ लगायतका अनेक ठूला
सपनाहरु पनि देखाइएका थिए । कार्यकालको आधा समय बितिसक्दा पनि महानगरले कुनै
देखाउन लायक ‘सिग्नेचर’ काम गरेको देखिँदैन । ‘स्मार्ट’ सिटीको कुरा कहाँ पुग्यो
त्यो महानगरको नेतृत्वलाई थाहा होला, तर हामीले चाहिँ शहरको स्वरुप बिगारेर
झुण्डिएका तारहरुको ‘इन्द्रजाल’समेत जस्ताको तस्तै रहेको तितो यथार्थ देखेका छौं र
भवन निर्माणको मापदण्डलाई पहुँचवालाले ‘धोती लगाइदिएको’ र शहर झन्-झन् अव्यवश्थित
हुँदै गएको देखेका छौं ।</span><span lang="NE" style="background: white; font-family: "helvetica" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">पोखराको यातायात अत्यन्त अव्यवश्थित र अराजक बन्दै गएको
छ । बिहान र साँझको कार्यालय समयको चापमा मात्र होइन, दिउँसै पनि भद्रगोल
देखिन्छन् पोखराका मुख्य चोक र सडकहरु । ‘पोखरा अर्को काठमाण्डौं बन्ने हो कि?’
भन्ने हाम्रो चिन्ताको अब कुनै अर्थ छैन र पोखरा अर्को काठमाण्डौं बनीसक्यो जस्तो
लाग्न थालीसकेको छ । काठमाण्डौंको अनुभवबाट सिकेर पोखराले आफूलाई जोगाउने र एउटा
योजनाबद्ध सुन्दर शहरको रुपमा विकास गर्ने अवसर गुमिसकेकै त होइन भन्ने प्रश्नले
मनलाई बारम्बार घोचिरहन्छ अचेल ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;">अहिलेलाई सडकका खाल्डाखुल्डीतिरै फर्कौं । पोखराका सडक र
खाल्डाखुल्डी पर्यायवाची लाग्छन् । पोखरामा सडक होस् तर खाल्डाखुल्डी नहोस् –
यस्तो सम्भव लाग्दैन । तर ‘खाल्डाखुल्डी २४ घण्टाभित्र पुर्ने’ वाचा गरेकाहरु
महानगरको ‘सत्ता’मा पुगेपछि केहि आशा जागेको भने हो ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">म आफू दैनिक हिँड्ने बाटोको एक भाग, के. आइ. सिंह
पुलदेखि सुन्दर फिडसम्मको लगभग ४०० मी. को बाटोमा स्थानीय चुनाव हुनुभन्दा केहि
महिना पहिलेबाटै धेरै खाल्डाखुल्डीहरु देख्दै आएको थिएँ मैले । स्थानीय चुनावपछिको
एक वर्ष बित्यो, डेढ वर्ष बित्यो तर त्यो खण्ड जस्ताको तस्तै रहिरह्यो । यो एउटा
उदाहरणमात्रै हो पोखराका सडकको स्थितिको । पोखराका अरु भेगका सडकमा पनि
खाल्डाखुल्डी धेरै देखिन्छन् र कतिपय ठाउँमा सडकको पीचमा खाल्डा परेको होइन,
खाल्डामा अलिअलि पीच परेको हो कि जस्तो लाग्छ !</span><span lang="NE" style="background: white; font-family: "helvetica" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">सामान्यतया यस्ता खाल्डाहरुको टालटुल बेलैमा गरिँदैन र बजेट सिध्याउने ‘असारे
विकास’नै कुरिन्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">२०७५ साल, मंसिर २ गते मैले त्यो सडकखण्डका सात ठाउँको
तस्बिरसहित महानगरको ’२४ घण्टे’ चुनावी वाचा सम्झाउँदै एउटा फेसबुक स्टाटस लेखें र
महानगर प्रमुखका स्वकिय सचिवलाई ट्याग गरें । कुनै प्रतिकृयाको अपेक्षा गरेको
थिइन, तर स्वकिय सचिवज्यूले फोनमा र भेटमा छिट्टै काम गराउने वचन दिनुभयो । केहि
समयपछि ती खाल्डाहरु टालेको देखियो । यो द्रूत प्रतिकृया र कामका लागि महानगरलाई
धन्यबाद दिइयो ।</span><span lang="NE" style="background: white; font-family: "helvetica" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">यसरी सामाजिक संजालमा उठाइएका सबै समस्यामा महानगरले
चासो दिन्छ वा स्वकिय सचिवज्यूसंगको व्यक्तिगत चिनजानका कारण यो घटनालेमात्रै चासो
पाएको हो, त्यो थाहा भएन तर</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">तर त्यो टालटुलले एक वर्षायाम पनि धानेन । गत असार
नसकिँदै फेरि खाल्डा पर्न थाले त्यो सडकखण्डमा र दशैंसम्ममा जस्ताको तस्तै भयो ।</span><span lang="NE" style="background: white; font-family: "helvetica" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">दशैं अगाडि एक दिन त्यहाँका १-२ खाल्टामा हिलो हालेर पुरिएको देखिएको थियो,
जुन त्यहि रातको झरीमा बग्यो । हिलो हालेर खाल्डा पुर्ने काम महानगरले पक्कै गरेन
होला । तिहारताकाबाट त्यो सडक खण्डका खाल्डाखुल्डी फेरि पुर्न थालियो । संसदीय
उपचुनावसम्म लामाचौर देखि बगरसम्मकै सडकखण्डमा खाल्डा टाल्ने काम नियमित भइरहेको
देखिन्थ्यो, अचेल देखिएको छैन ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;">नियमित रुपमा टालिरहँदा सडक सडक होइन ‘टालाटुली बटुली’
बन्न पुगेको छ। थोरै खाल्डा हुँदा टालेर काम चल्न सक्छ तर सडकैभरि खाल्डैखाल्डा
हुनु भनेको हाम्रो सडक निर्माणको खत्तम गुणस्तरको प्रमाण हो । यस पटक पनि टालेको
ठाउँमै फेरि प्वाल पर्ने वा नयाँ खाल्टाहरु देखिन शुरु भइसकेको छ । बारम्बारको
यस्तो हविगतले हाम्रो सडक निर्माण र सम्भार प्रकृयामाथिनै गम्भिर प्रश्न उठाएको छ
।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;">नेपालको सार्वजनिक संरचना निर्माणको गुणस्तर खत्तम छ
भन्ने दुनियाँलाई थाहा छ । तर यस्तै हो भनेर चुप लागेर बसीरहँदा सधैं यस्तै
भइरहन्छ । महानगरले आफ्नो बजेटले हुने निर्माणकार्यको गुणस्तर राम्रो राख्न सक्छ,
चाहेमा त्यो कुनै ठूलो कुरा होइन । महानगरका जिम्मेवार व्यक्तिहरु कमिशनको खेलबाट
मुक्त हुनुबाहेक केहि गर्नुपर्देन त्यसका लागि ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;">अर्कोतिर, पोखराको जमीनको बनावट खुकुलो छ र यहाँ अत्यधिक
पानी पर्छ । सडकमा बढी खाल्डाखुल्डी हुनुको अर्को कारण यो पनि हुनसक्छ । यसको
निराकरणका लगि हामीले अहिलेसम्म पछ्याउँदै आएको सडक निर्माण प्रविधिलाई छोडेर नयाँ
प्रविधि अँगाल्नुपर्ने हुनसक्छ । काठमाण्डौं वा बिराटनगरमा पछ्याएको प्रविधि यहाँ
उपयुक्त नहुनसक्छ । आधुनिक सडक र यातायात प्रणाली अँगालेको झण्डै ४ दशकको अनुभवबाट
सिकेर पोखराले आफ्ना लागि उपयुक्त सडक निर्माण प्रविधि खोजीसक्नुपर्ने हो
अहिलेसम्म तर दु:खको कुरा त्यो हुन सकेन । पोखराको जस्तै जमीन र हावापानी भएका
अन्य ठाउँहरुमा पछ्याइएको प्रविधि हेरेर पनि सिक्न सकिन्थ्यो, त्यता पनि ध्यान
गएको छैन ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<b><span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"><br /></span></b></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<b><span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">सडक पैदलयात्रीको पनि हो कि होइन ?</span></b></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;">केहि समयपहिला मापदण्डभन्दा धेरै साँघुरो
सडकपेटी राखिएको विरोधस्वरुप काठमाण्डौंमा जनताले सडकपेटी भत्काइदिएका थिए ।
सडकपेटीनै नभएपछि कस्तो विरोधको शैली अपनाउनुपर्ने होला, त्यो चाहिँ पोखराका
जनताले सोच्नुपर्ने भएको छ । </span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;">पोखरामा पछिल्लो समय बनाइएका वा पीच गरेका
सडकमा कतै पनि पैदलयात्री हिँड्नका लागि सडकपेटी राखिएको देखिँदैन । मैले माथि
उल्लेख गरेको के. आइ. सिंह पुलदेखि सुन्दर फिडसम्मको खण्डमा बाटो फराकिलै छ तर
सडकपेटी छैन । सुन्दर फिडबाट फाटेर लामाचौर र महेन्द्रगुफासम्म पुग्ने दुइ बाटामा
पनि सडकपेटी छँदैछैन । बस्तीको बीच हुँदै जाने यी सडक शहरी सडक हुन्, राजमार्ग
होइनन् । यी</span><span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;"> </span><span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;">बाटोमा पैदलयात्रीहरुको
संख्या पनि उल्लेख्य देखिन्छ । पैदलयात्रीको संख्या कम नै भएपनि सुरक्षाको
दृष्टिकोणले सडकपेटी अनिवार्य हुन्छ । यो भेगमा मात्र यस्तो होला भन्ने लागेको
थियो तर केहि समय पहिला आँखा अस्पताल जाँदा त्यताको बाटोको पनि यस्तै हालत देखियो ।
रामबजार क्षेत्रतिर पनि यस्तै देखिन्छ । अमरसिंह चोकबाट रानीपौवासम्मको सडकखण्डमा
पनि सडकपेटी छैन । महेन्द्रपुल, चिप्लेढुङ्गा, पृथ्वीचोक आदि मुख्य बजार
क्षेत्रबाट भित्र पस्ने धेरै जसो सडकमै पनि सडकपेटी देखिँदैन।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">अचेल पैदलयात्रीका लागि आवश्यक सडकपेटी</span><span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"> साह्रै साँघुरो राख्ने वा राख्दै नराखी
सडक निर्माण गर्ने प्रवृत्ति मौलाएको छ हाम्रो राज्यमा । झ्वाट्ट हेर्दा यो
सामान्य लापरवाहीजस्तो लाग्नसक्छ, तर यो राज्यले गरीरहेको अत्यन्त गम्भिर अपराध हो
। सडकपेटी नराख्नु भनेको आफ्नै सवारी हुने मान्छेका लागि मात्र सडक बनाउनु हो र
पैदलयात्रा गर्नेहरुको नागरिकका रुपमा कुनै अधिकार र कुनै हैसियत छैन भन्नु हो ।
यो देशमा आफ्नै सवारी हुनेभन्दा नहुने धेरै छन् । पैदलयात्रा गर्नेहरु सामान्यतया
निम्न आर्थिक स्थितिका हुन्छन्, यसैले सडकपेटी नराखी सडक बनाउनु भनेको राज्यले
गरेको गम्भिर वर्गविभेद हो । दृष्टिवीहिनहरु समेत सहजै हिँड्न सक्ने गरी आवश्यक
व्यबश्थासहित बनाइनुपर्नेमा सडकपेटीनै नराख्नु चरम संवेदनहीनता हो ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;">सडकपेटी शहरी सडक डिजाइनको अनिवार्य भाग
हो र यसका लागि निश्चित मापदण्ड तोकिएको हुन्छ । नेपालको शहरी सडक मापदण्डमा पैदलयात्रीको
चाप हेरी न्यूनतम डेढ मीटर देखि अधिकतम तीन मीटर सम्मको सडकपेटी राख्नुपर्छ भनिएको
छ । नेपालको कानूनले पनि यिनै मापदण्डलाई पछ्याएको छ । यसकारण सडकपेटी नराखी सडक
निर्माण गर्नु भनेको कानूनको उल्लंघन हो, यो दण्डनीय छ । यो कुरामा महानगर र अन्य
सरोकारवाला निकाय चाँडै ध्यान जाओस्, सडकपेटीकै लागि सडक प्रयोगकर्ता जनताले
अदालतसम्म जानु नपरोस् ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="background: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt; line-height: 107%;">अर्को तिर, सडक पेटीले सडकलाई एक हदसम्म
जोगाउने काम पनि गरेको देखिन्छ । सडक पेटी नभएको ठाउँमा सडक छेउछेउबाट पीच बिग्रने
र झरीमा बग्ने गरेको धेरै देखिन्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;">केहि समय पहिलेमात्र चिप्लेडुङ्गा-महेन्द्रपुल वरिपरिको छँदाखाँदाको सडकपेटी
भत्काएर ‘नयाँ’ बनाउने महानगर सडकपेटीनै नभएका ठाउँका लागिचाहिँ किन तात्दैन, अनौठो
छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 16pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: right;">
<div style="text-align: justify;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif;"><i>(यो लेख केहि सम्पादन सहित २०७६, पुस ७ गतेको 'समाधान' राष्ट्रिय दैनिकमा प्रकाशित भएको छ।</i></span></div>
<div style="text-align: justify;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif;"><a href="https://samadhannews.com/news/2019/12/23/12301/?fbclid=IwAR2BnKHnvsihIcaHs7ELN8WUYc5N7EpjtCgU3-Ndgt8SHyk60BgqjvoQzAk#.XgCdTaeXpkQ.facebook" style="background-color: transparent;">https://samadhannews.com/news/2019/12/23/12301/?fbclid=IwAR2BnKHnvsihIcaHs7ELN8WUYc5N7EpjtCgU3-Ndgt8SHyk60BgqjvoQzAk#.XgCdTaeXpkQ.facebook</a><i>)</i></span></div>
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif;"><i><br /></i></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: right;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif;"><i><br /></i></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhgDmk_FwfAXS9K_JRi7h0gWi082D5qEBwxVhh28ckrSB7pUxgc8wfoPREfEyVWi8KT0ZS5AOivmgkgUeVjvFvJD2GDYfz_VRuTdsKvN02hZw3Wxa2gPIULLYHgawkYLHSTw5nJhZGhUPxO/s1600/Published_Samadhan_2076-09-07.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1135" data-original-width="1600" height="226" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhgDmk_FwfAXS9K_JRi7h0gWi082D5qEBwxVhh28ckrSB7pUxgc8wfoPREfEyVWi8KT0ZS5AOivmgkgUeVjvFvJD2GDYfz_VRuTdsKvN02hZw3Wxa2gPIULLYHgawkYLHSTw5nJhZGhUPxO/s320/Published_Samadhan_2076-09-07.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: right;">
<span style="background-color: white; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif;"><i><br /></i></span></div>
Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-24284154114608883142019-12-02T20:09:00.004+09:002019-12-02T20:09:38.947+09:00अपराध<span style="background-color: white; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; text-align: center;">प्रत्येक पल यहाँको कहर हो</span><br style="background-color: white; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; margin-top: 0px; text-align: center;" /><span style="background-color: white; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; text-align: center;">यहाँको हावा आफैंमा जहर हो</span><br style="background-color: white; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; text-align: center;" /><span style="background-color: white; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; text-align: center;">ज्यूँदो हुनु अपराध हो यहाँ</span><br style="background-color: white; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; margin-bottom: 0px; text-align: center;" /><span style="background-color: white; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; text-align: center;">यो मूर्दाहरुको शहर हो !</span><br />
<div style="text-align: right;">
<span style="background-color: white; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif; text-align: center;">(२०७३, फाल्गुन २०)</span></div>
Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-29357141058935852512019-11-17T15:42:00.001+09:002019-12-23T15:47:46.628+09:00--- घातक हुने रहेछ <span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: inherit; font-size: 14px;">अहंको सिँढी चढ्नुहुन्न, घातक हुने रहेछ</span><br />
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: inherit; font-size: 14px;">अति चाहले डढ्नुहुन्न, घातक हुने रहेछ</span><br />
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: inherit; font-size: 14px;">दुनियाँसंग लड्नुपर्ने लडाईँहरु धेरै छन्</span><br />
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: inherit; font-size: 14px;">आफैंसंग लड्नुहुन्न, घातक हुने रहेछ ।</span><br />
<span style="background-color: white; color: #1c1e21; font-family: inherit; font-size: 14px;"><br /></span>
<div style="text-align: right;">
<span style="color: #1c1e21;"><span style="background-color: white; font-size: 14px;"><i>(२०७६, मंसिर १; पोखरा)</i></span></span></div>
<br />Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-48155533758237053712019-11-04T19:30:00.002+09:002019-11-04T19:30:43.433+09:00'प्रतिगन्ध' पढेपछि<div style="text-align: justify;">
सरुभक्तको नविनतम उपन्यास 'प्रतिगन्ध' पढिभ्याएँ । </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
बिभिन्न परिबन्दले अमेरिका पुगेका मानिसहरुका जीवनकहानी समेटिएको छ उपन्यासमा। उपन्यासको मुख्य पात्रजस्तो लाग्ने अमर प्रधानको कथा छ, अमेरिकातिरको यात्रामा चिनजान भएर बनेका उसका साथीहरु महेश थापा, युवराज गिरी र रवि जोन्सनको कथा छ । अन्त्यतिर आइपुग्ने बेलामा अर्पणाको कथा छ । सुख भन्दा पनि दु:ख र पिडाका कुरा बढी छन् । आतंकवादको छायामा परेको अमेरिकी समाजको कथालाई त्यहाँ बसीरहेका नेपालीहरुको जीवनसंग जोडेर देखाउनन खोजिएको छ। जतिसुकै बैभवशाली भएपनि अमेरिकामा शान्ति र आनन्द छैन । र जतिसुकै कमाए पनि त्यहाँ पुगेका नेपालीहरुको भित्री मन सधैं पीडित छ। नेपालमा छँदा पुस्तान्तरगत विवादका कारण आफ्ना बाबुआमासंग सम्बन्ध बिग्रेको हुनछ केहि पात्रको, तिनै पात्र अमेरिका पुगेर आफ्ना छोराछोरी हुर्काइसकेपछि छोराछोरीसंगको पुस्तान्तरगत विवादमा पनि फँस्छन्। यस पटक पुस्ता मात्र होइन देश, परिवेश र संस्कृतिसमेत फरक छ, त्यसकारण यो विवाद पहिलोभन्दा झन् बढी कुरुप देखिन्छ ।</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
केहि पात्रहरुको चरित्रमा आएको अचानकको ठूलो परीवर्तन अस्वाभाविक लाग्छ । अमेरिका पुगेपछि अमर मृतात्माहरुसंग कुरा गर्न थाल्छ, नेपालमा छँदाको त्यस्तो प्रसंग छैन। एउटा कारण आतंकवादी आक्रमणमा परेर उसको छोराको मृत्युको आघातले होला भन्ने अनुमान लगाउन सकिन्छ । तर उसकी स्वास्नी आरतीले उसलाई छोडेर हिँड्नुमा कुनै स्वाभाविक कारण देखिँदैन। पोखरामा घर किन्दा उसलाई थाहा नदिएकोमा उ रिसाउँछे तर उसलाई 'सर्प्राइज' दिननै अमरले त्यो घर किनेको हुन्छ । आरतीले मन नपराएपछि अमरले माफी माग्छ र त्यो घर बेच्न लगाउँछ, तैपनि आरती उसलाई छोडेर हिँडिदिन्छे। मालाको सम्झनाले गर्दा मारिया फर्नान्डाको यौन आमन्त्रण स्विकार गर्न नसकेको युवराज वेश्यागमनमा भने अति सहजतापूर्वक संलग्न हुन्छ । चारलोटको रिस र नेपाल, नेपाली भाषाप्रतिको उसको घृणाको कुनै पृष्ठभूमि, कुनै कारण देखिँदैन । रवि जोन्सनसंगको उसको प्रेमिल विगतका कुरा पढ्दा चारलोटमा पछि अचानक पागलपन सवार भएजस्तो लाग्छ।</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
उपन्यास सरस र सरल छ र अमेरिकामा बसेका नेपालीहरुको एउटा अंशको सजीव चित्रण गरेको छ, तर यो उपन्यास नभएर उपन्यासिका (novella) हरुको सङ्ग्रहजस्तो लाग्छ । छुट्टाछुट्टै कथाहरु जोडिएर कुनै छुट्टै निष्कर्ष दिँदैन। अमरको आफ्नै कथामात्रैले पनि उपन्यास पूर्ण हुन्थ्यो जस्तो लाग्छ। फेरि अमरका चार साथीहरुमध्ये तीनजनाको कथा छ तर सुवर्ण लिम्बुको कथा छैन। अरु सबैको राखिसकेपछि सुवर्ण लिम्बुको पनि राखेको भए हुन्थ्यो जस्तो लाग्छ । सुवर्ण लिम्बुको कथाको ठाउँ अर्पणालाई दिइएको छ। यो उपन्यासको सारचाहिँ अमेरिका पुगेपछि नेपालीहरु नेपालको यादमा भित्रभित्रै रोएपनि अनेक परिबन्दले फर्कन सक्दैनन् तर मरिसकेपछि भने उनीहरुको आत्मा नेपाल फर्किन्छ भन्ने लाग्छ ।</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
साना टङ्कण असावधानीले आँखा घोच्न आइपुग्ने ठाउँ ज्यादै धेरै छन्। समर्पण पृष्ठमै 'प्रवासी नेपाली पाठकहरुमा---' हुनुपर्नेमा 'प्रवासी नेपाली पाठकठहरुमा---' भएको छ। विभक्तिहरुमा विशेष असावधानी देखिन्छ, 'को' हुनुपर्नेमा 'मा' भएको र 'मा' हुनुपर्नेमा 'को' भएजस्ता गल्ती धेरै देखिन्छन्। पढाइको प्रवाहलाई ठेस लगाउँछन्। कतै स्त्रीका बारेमा 'गरे', 'भने' भएको छ। अर्पणाको बङ्गाली साथी कमलाको बाउको नाम शुरुमा श्यामानन्द छ, पछि रमानन्द भएको छ । प्रकाशकले यत सावधानी अपनाएको देख्दा दु:ख लाग्छ । </div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div style="text-align: justify;">
सरुभक्तका उपन्यासबाट गहन दर्शनको अेपक्षा गर्ने बानी लागेकालाई भने यसले निराश बनाउँछ ।</div>
Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-41339301417068046102019-10-22T20:13:00.001+09:002019-10-22T20:16:05.962+09:00दशैं यात्रा र मनमा भ्रमण वर्ष २०२०<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 14.0pt; line-height: 107%;">हरेक दशैंको बिदाभित्रमा
देशको कुनै नयाँ ठाउँमा यात्रा गर्ने केहि वर्षदेखिको हाम्रो पारिवारिक परम्परालाई
निरन्तरता दिने क्रममा यसपालि साथीहरुसंग बर्दिया राष्ट्रिय निकुञ्ज जाने योजना
बन्यो ।</span><br />
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 14.0pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">योजना मुताबिक टिकाको
पर्सिपल्ट बिहान आठ जनाको हाम्रो टोली प्रस्थान गर्यो । हाम्रो यहि समूहले परारको
दशैंमा पूर्वी नेपालको यात्रा गरेको थियो । यात्रा अवधिभरका लागि एउटा जीप भाडामा
लिइएको थियो ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">नेपाल मलाई अति सुन्दर
लाग्छ र यो नेपाल अघाउञ्जेल नघुमी मरौंला भन्ने ठूलो डर छ मनमा । तर ढुक्कले
घुम्ने परिस्थिति बनेको छैन अझै । घुम्नका लागि परिवारका सबैको बिदाको समय
कुर्नुपर्यो, जुन दशैंमै मात्र मिल्छ । अनि घुमघामको खर्चको कुरा पनि छ । यी सबै
मेसो मिलाउनुपर्ने कारणले गर्दा चाहेजति अझै घुम्नसकेको छैन । थोरै नै सहि, मैले
पूर्वी नेपाल केहि घुमेको छु तर पश्चिम नेपालको मामिलामा भने मेरो स्थिति लाजमर्दै
छ । २०५७ सालको चैतमा लुम्बिनीसम्म पुगेको म त्यसपछि अहिलेको यात्रा सम्पन्न
नहुञ्जेल कावासोती कटेर उता लागेको थिइन ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">उद्देश्य बर्दिया
राष्ट्रिय निकुञ्ज र त्यसपछि कर्णाली-चिसापानी पुलसम्मको भएपनि हामीले पहिलो रातको
बास लुम्बिनीलाई बनायौं । ठाउँ-ठाउँमा रोकिँदै आरामको यात्रामा जाँदा हामी साढे ३
बजे भैरहवा कट्यौं र लुम्बिनीतिर सोझियौं । भैरहवाबाट लुम्बिनी जान हामीले समातेका
बाटो फराकिलो थियो तर बन्दै गरेकाले उबडखाबडयुक्त कष्टपूर्ण थियो । ठाउँ-ठाउँमा बाटोलाई
एकतर्फी गरिएको थियो तर कतै सूचना राखिएको थिएन । यस्तोमा धेरै यात्रुहरु, विशेष
गरी पर्यटक झुक्किनु स्वाभाविक छ । हामी पनि एक पटक बाटो बन्द देखेर २ किमीजति
फर्केर अर्को साइडबाट जानुपर्यो । हाम्रो राज्यको लापरवाहीको एउटा नमूना हो यो ।
यस्तो लापरवाही कतैपनि क्षम्य हुँदैन, झन् लुम्बिनीजस्तो धार्मिक र पर्यटकीय धाम
जाने बाटोमा त हुनैहुँदैन ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">यो बाटोको कष्टपूर्ण
यात्रा पछि हामी लुम्बिनी गुरुयोजनाले समेटेको भेग प्रवेश गर्यौं, यहाँ पुगेपछि
मन झन् खिन्न भयो । लुम्बिनी धाम अगाडिको बाटो धूलोले पूरै कुहिरीमण्डल थियो ।
बाटो चाक्लो बनाइएको रहेछ तर पिच नभएकोले जताततै बुङ्बुङ्ती धूलो उडीरहेको थियो ।
सवारी व्यवस्थापन अत्यन्त भद्रगोल थियो र हरेक प्रवेशद्वार अगाडि अराजक भिड र
कोलाहल देखिन्थ्यो । राज्यले सन् २०२० लाई नेपाल भ्रमण वर्ष घोषणा गरेको छ र २०
लाख पर्यटक भित्र्याउने उद्देश्य राखेको छ तर देशको एउटा प्रमुख पर्यटकीय गन्तव्य
लुम्बिनीको हालत यस्तो छ ! लुम्बिनी फेरि एउटा आम पर्यटकीय गन्तव्यमात्र होइन, यो
संसारका अरबौं मान्छेहरुको आस्थाको केन्द्र हो । थाइल्याण्ड, म्यान्मार, श्री
लंका, कोरीया, जापान, चीन आदिजस्ता देशका धेरै मान्छेहरु जिन्दगीमा कम्तिमा एकपटक
लुम्बिनी भ्रमण गर्ने धोको राख्छन् । र अहिले पश्चिम-पूर्व, संसारका अरु सबै देशमा
पनि भगवान गौतम बुद्धमा आस्थावान मानिसहरुको संख्या बढीरहेको छ ।</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"> </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">यसैले लुम्बिनीसम्मको यात्रालाई सहज र
सुविधापूर्ण बनाउने र स्वयं लुम्बिनीलाई व्यवस्थित बनाउने हो भने लुम्बिनी आफैंले
२० मात्र होइन ३० लाख पर्यटक भित्र्याउन सक्छ । त्यसका लागि यी बाटाहरुको निर्माण
यथाशिघ्र सम्पन्न भइसक्नुपर्छ । भ्रमण वर्ष शुरु हुन अब ३ महिनामात्र बाँकी छ,
युद्धस्तरमा काम नगरी यो सम्भव छैन । साथमा होटल, गेष्ट हाउसहरुको उचित व्यवस्थापन
र निरन्तर अनुगमन पनि जरुरी छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">साँझमा हामीले मायादेवी
मन्दिर भ्रमण गर्यौं । मायादेवी मन्दिरको दर्शन प्रकृया र सरसफाइ पहिलेभन्दा
व्यवस्थित लाग्यो । त्यसपछि त्यहाँको उद्यान, सिद्धार्थ गौतमलाई जन्माएपछि
मायादेवीले नुहाएको तलाउ र आराम गरेको पीपलको वृक्ष, अशोक स्तम्भ, आदि वरिपरि
टहलिँदै र तस्बीर लिँदै केहि समय बिताएपछि हामी शान्तिदीप बलिरहेको स्थानतिर गयौं
र होटल फर्कियौं ।</span><br />
<span style="font-family: "arial unicode ms", sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span>
<span style="font-family: "arial unicode ms", sans-serif; font-size: 14pt;">हाम्रो जीपमा केहि
प्राविधिक समस्या आएकाले मर्मत गराउनका लागि जीप लिएर चालक भाइ भैरहवा गएका थिए । हामी
विद्युतीय रिक्शा (इ-रिक्शा) मा होटेल फर्कियौं । लुम्बिनीमा अहिले पहिलेका रिक्शा
देखिँदा रहेनछन्, इ-रिक्शामात्रै चल्दा रहेछन् ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">रिक्शा चालकका अनुसार यी
इ-रिक्शाहरु एक कोरीयन केटीको प्रयासमा प्राप्त भएका हुन् । ति केटी लुम्बिनी
घुम्न आएको बेला रिक्शा चालकहरुको दु:ख देखेर कोरीया फर्केर चन्दा उठाएर रिक्शा
किनेर बाँडेकी हुन् । उनका कुरा लगभग सत्यनै होलान् किनभने कोरीयाली
अन्तर्राष्ट्रिय सहयोग निकाय (कोइका) ले सन् २०१६ को फेब्रुअरीमा ७० वटा इ-रिक्शा
बाँडेको थियो । ती दयालु युवतीले कोइकाको माध्यमबाट काम गरेकी होलिन् । इ-रिक्शा
पहिलो पटक वितरण भएको यहि बेला हुनुपर्छ, अहिले आएर एशियाली विकास बैंक आदि अरु
संस्थाले पनि बाँड्ने खबर आएका छन् ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">भोलिपल्ट बिहान
इ-रिक्शानै लिएर बिभिन्न देशका मन्दिरहरुहरु घुमियो । सबै देशका मन्दिरहरु आ-आफ्नै
विशेषताका र भव्य छन् । नेपालको मन्दिर पनि भव्य र प्रभावशाली छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">मन्दिरहरु घुमेर हामी
बर्दिया लाग्यौं । पहिल्यै घुमिसकेका साथीहरुवाट प्राप्त फोन नम्बरका माध्यमले
बस्ने ठाउँको जोहो गर्यौं लुम्बिनीबाट हिँड्ने बित्तिकै ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">राष्ट्रिय निकुञ्जको क्षेत्र
छिरेपछि अलिक कडाइ देखियो । सबैतिर सेनाको निगरानी थियो । जनावरहरु हिँडिरहने
क्षेत्र भएकाले गाडीको गति ४० किमी प्रतिघण्टामा सीमित गरिने रहेछ र त्यसका लागि
ठाउँ-ठाउँमा टाइमकार्ड लिनुपर्ने र बुझाउनुपर्ने रहेछ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">पूर्व-पश्चिम राजमार्गको अम्बासाबाट
देब्रे लाग्दानै अँध्यारो भइसकेको थियो । त्यहाँबाट पातला बस्ती र जङ्गल हुँदै
झण्डै ११ किमी भित्र गएपछि मात्र हामी बस्ने थारु होम रिसोर्ट आउनेथियो । हामी
रिसोर्टका सञ्चालक मोहनलाल चौधरीसंग निरन्तर फोन सम्पर्कमा थियौं तर अँध्यारोमा
अपरिचित भेग हिँड्नु अलिक अप्ठेरो हुने भइहाल्यो । बीचमा एउटा खोला तर्नुपर्ने
भनिएको थियो । खोलामा पुल देखिएकोले हामी उत्साहित हुँदै अगाडि बढ्यौं तर बीचबाट
फर्कनुपर्यो, बनीसकेकै रहेनछ । यसपछि मात्रै हामीले हाम्रो पछिपछि आएको एउटा बाइक
किन पुलतिर नआइ खोलातिर ओर्लिएको रहेछ भन्ने बुझ्यौं ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">खोलामा ओर्लिएपछि फेरि
अर्को समस्या आइपर्यो । खोला कहाँ गहिरो छ र कहाँ छैन भन्ने कसरी पत्ता लगाउने
त्यो अँध्यारोमा ! फेरि मोहनलालजीसंग सम्पर्क गर्यौं । ‘एकछिन पर्खने र कुनै बाइक
आएपछि त्यो कहाँबाट पस्छ हेरेर त्यसैको पछिपछि आउने ।‘ भन्ने सल्लाह अनुसार गरियो
। हामी थारु होम रिसोर्ट पुग्दा साँझ साढे आठभन्दा बढी भइसकेको थियो ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">थारु होम रिसोर्टको
स्वादिष्ट खाना खाएर र भोलिपल्टको जीप सफारीको व्यवस्था गरेर सुत्दा मध्यरात हुन
आँटीसकेको थियो ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">भोलिपल्ट बिहान बर्दियाको
विशेष उत्पादन कालो चामलको भातसहितको नास्ता खाइयो । अचेल चर्चित मार्सीभात भन्दा
केहि कालो यो भात उच्च पौष्टिकतायुक्त हुने जानकारी पाइयो । केहि वर्ष पहिला
कोरीयाबाट बीउ ल्याएर यसको उत्पादन शुरु गरिएको रहेछ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;">हामीलाई जङ्गल सफारीमा
लाने जीप रिसोर्ट अगाडि हामीलाई पर्खिरहेको थियो । </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;">हामी चढेको केहि समयपछि एकजना
फूर्तिला युवा जीपमा चढे । उनी दीपक राजवंशी रहेछन् हाम्रो जीप सफारीका गाइड ।
अत्यन्त विनम्र दीपक भाइ जङ्गल सफारीका गाइड मात्र होइन, पेशेवर वन्यजन्तु
फोटोग्राफर पनि रहेछन् । उनले खिचेका फोटाहरु नेशनल जोग्राफिकले समेत प्रयोग गरेको
रहेछ । उनले भने अनुसार काठमाण्डौंको विमानस्थलमा राखिएको बाघको ठूलो तस्बीर पनि
उनकै क्यामेराको कमाल हो ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">जीप सफारीमा बाघ देखियोस् भन्ने हाम्रो यात्राको
शुरुवातदेखिकै प्रार्थना थियो ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">बर्दिया निकुञ्जले जङ्गली
जनावर र विशेषगरी बाघको संरक्षणमा संसारभर ख्याति कमाएको छ र प्राकृतिक वासस्थानमै
सहज रुपमा बाघ हेर्न सकिने थोरै ठाउँमध्ये एक मानिन्छ यसलाई । सन् २००९ मा १८
मात्रै रहेको वयष्क बाघको संख्या हाल ८७ पुगेको रहेछ । यो प्रशंशायोग्य संरक्षणका
लागि बर्दिया राष्ट्रिय निकुञ्जले थुप्रै अन्तर्राष्ट्रिय पुरस्कारहरु पाएको छ । विश्व
बन्यजन्तु कोषका सदभावना दूत लियोनार्डो डि काप्रियोले आफ्नी आमा र दिदीसंग सन्
२०१० मा यहाँ केहि दिन बिताएका थिए । बेलायती राजकुमार ह्यारी सन् २०१६ मा आएका
थिए ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;">हामी बसेको होटलबाट २
किमी पर रहेछ बर्दिया राष्ट्रिय निकुञ्जको ठाकुरद्वारा प्रवेशद्वार । लामो नाम
दर्ता प्रकृयापछि मात्र जङ्गल पस्न पाईने रहेछ । त्यो बिहान हामी ८ जना</span><span lang="NE" style="font-size: 14pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;">बाहेक अरु ३० जनाजति पनि सफारीका लागि जङ्गल प्रवेश गरेका
थिए । </span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">न गर्मी, न जाडो, ठिक्कको
एकदम राम्रो मौसम थियो । जङ्गलमा ठाउँ-ठाउँमा बाघ वा अरु कुनै विशेष जनावर देखिन
सक्ने ठाउँमा चालकलाई जीप रोक्न लगाउँथे दीपक भाइ । साथै जङ्गली जनावरहरु, विशेष
गरी बाघका बारेमा हामीलाई थुप्रै कुरा पनि सुनाए उनले । जङ्गल सफारीको गाइडका
रुपमा उनले सँगालेका अनुभवहरु सुन्न पनि रमाइलो भयो । राजकुमार ह्यारीले १ घण्टाजति
जङ्गलमा बिताउँदा उनलाई उपलब्ध गराइएका चार गाइडहरु मध्ये एक रहेछन् दीपक भाइ ।
लियोनार्डो डि काप्रियोले आफ्नो चश्मा निकालेर पहिराइदिएका पाका र अनुभवी गाइड
राजमान चौधरी दीपक भाइका मामा रहेछन् ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">सबैको पहिलो उत्सुकता बाघ
हेर्ने हुन्छ यस्ता सफारीमा । हात्ती र गैंडाका बथान देखिने पनि आशा हुन्छ । तर
त्यो दिन हामीलाई भाग्यले साथ दिएन, बाघका केहि ताजा पाइला, आफ्नो क्षेत्र जनाउन
उसले जमीन कोतरेर बनाएका संकेत र दिसाको थुप्रो मात्र देख्न पाइयो । चित्तल र
बाँदर भने प्रशश्त देखिए । दीपक भाइका अनुसार चित्तल बाघको सबैभन्दा प्रिय शिकार
हो । बाँदर र चित्तल ‘दोस्त’ हुँदा रहेछन् जङ्गलका, बाघ आएको देखेर बाँदरहरु
कराएको आवाजले चित्तलहरु सतर्क बन्दा रहेछन् र सुरक्षित हुन भाग्दा रहेछन । यी
बाहेक १-२ ठाउँमा जरायोहरु पनि देखियो । हात्तीको बथान हिँड्ने क्रममा माडिएका
साना बिरुवाहरु पनि देखाउँदै थिए दीपक भाइ तर बथान हिँडेर कता पुगिसकेको हो केहि
भेउ पाउन सकिएन । गैंडा र बँदेलहरु पनि देखिएनन् । जङ्गलको बीचमा रहेको गिर्वा
खोलाको किनारमा गोहीहरु घाम ताप्दै गरेको पनि देखिएन ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">यो याममा जङ्गली जनावहरु
देखिनु भाग्यकै कुरा हो रहेछ । बाघ, हात्ती, गैंडा आदि सहजै देखिने भनेको चैतदेखि असारको
गर्मी बेला रहेछ । त्यो बेला बाघ तिर्खाएर पानी खान निक्लने रहेछ र कतिपय धेरै
गर्मी दिनमा त घण्टौंसम्म आहाल बस्दो रहेछ । अरु जनावरहरु पनि गर्मी छल्न पानी
खोज्दै आउँदा रहेछन् ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">गर्मी याममा फेरि बर्दिया
आउने र त्यो बेला जीप सफारी होइन पैदल सफारी गरेर जसरी पनि बाघ हेर्ने निर्णय
गर्दै हाम्रो ४ घण्टाको जीप सफारी सकियो ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">सफारीका जीपहरु डिजेलबाट
चल्ने हुँदा तिनले निकुञ्जमा धूवाँ र ध्वनि दुबैथरी प्रदूषण गरीरहेका छन् । विशेष
गरी चर्को ध्वनिका कारण जनावरहरु तर्सेर पनि भाग्छन् होला । यी डिजेल जीपहरुलाई
धूवाँ र ध्वनि प्रदूषण दुबै नहुने इलेक्ट्रिक जीपहरुले प्रतिस्थापन गरिनुपर्छ । यसो
गर्दा पर्यापर्यटकीय गन्तव्यका रुपमा बर्दिया राष्ट्रिय निकुञ्जमा एउटा आकर्षण थप
हुन्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">फर्केर प्रवेशद्वारमा
आइसकेपछि त्यहाँ रहेको गोही प्रजनन केन्द्रको अवलोकन गरियो । यहाँ प्रजनन गरेर
केहि समय हुर्काएपछि गोहीलाई कर्णाली नदीमा लगेर छोडिने रहेछ । दीपक भाइका अनुसार
त्यसरी कर्णालीमा छोडिएका गोहीहरुको बाँच्ने दर भने कम रहेछ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">राजमार्गमा गाडीले ठक्कर
दिएर घाइते भएको बाघलाई उपचार गरिँदै रहेछ नजिकै । मान्छेहरुलाई देखेपछि घाइते बाघ
झर्कने र रिसाएर आक्रमण गर्न खोज्ने हुँदा फलामे जालीमा कालो पर्दा लगाइएको थियो ।
यसरी झर्केको बाघले बाहिरकालाई आक्रमण गर्न नसकेपछि भित्ता वा फलामे जालीमा आक्रमण
गरेर आफैंलाई हानि पुर्याउने रहेछ र उपचार प्रकृया झन् जटिल बन्ने रहेछ । संगै
एउटा सानो पोखरीमा अन्धो भइसकेको एउटा बूढो गैंडा आहाल बसिरहेको थियो । यो
गैँडालाई बाहिर निक्लन नदिनका लागि पोखरीको चारैतिर तारबार गरिएको छ र राति त्यसमा
करेण्ट छोडिने रहेछ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">अन्त्यमा, त्यहाँ रहेको
सानो थारु संस्कृति सङ्ग्रहालय हेरेर हामी रिसोर्टतिर फर्कियौं ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">रिसोर्टमा खाना खाएर हामी
कर्णाली चिसापानी पुल पुग्यौं र पुल तरेर कैलाली टेक्यौं ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">अब हाम्रो पोखरातिरको फिर्ती यात्रा शुरु भयो र हामी
त्यो रातको बास बस्न नेपालगञ्जतिर लाग्यौं।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: right;">
<i><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif;">(२०७६, कार्तिक ५ गते मंगलबार </span><a href="https://www.parichaynetwork.com/basanta-gautam/">https://www.parichaynetwork.com/basanta-gautam/</a> मा प्रकाशित )</i></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhXidwhim__S_X6QfL77SLGCa9gGR2uwR-r5iPHJozl_4Er7beOXfqKpT9ZJPCUSIABg-cVevDKlclMAiRsF_K8-InXIF1Ed8dKC5ptjSEHW8Z8FEwfZAUElFQ1k03_A2_Xr-Wr-DgKAoQU/s1600/Capture.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="648" data-original-width="687" height="301" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhXidwhim__S_X6QfL77SLGCa9gGR2uwR-r5iPHJozl_4Er7beOXfqKpT9ZJPCUSIABg-cVevDKlclMAiRsF_K8-InXIF1Ed8dKC5ptjSEHW8Z8FEwfZAUElFQ1k03_A2_Xr-Wr-DgKAoQU/s320/Capture.JPG" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<br /></div>
Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-11230668033550400282019-10-19T17:58:00.004+09:002019-10-19T18:00:22.205+09:00'रणहार' पढेपछि<span style="font-family: "nirmala ui", sans-serif; text-align: justify;">योगेश राजद्वारा लिखित र २०७५ सालको मदन पुरस्कार प्राप्त
ऐतिहासिक उपन्यास भक्तपुरका (र समग्रमा पनि) अन्तिम मल्ल राजा रणजित मल्लको
मनोविज्ञानको चिरफारमा केन्द्रित रहेछ । उनी बालक हुँदा र राजा भइसकेपछिका बिभिन्न
घटनाक्रमहरुका दौरान उनको मनका उहापोहहरुलाई केलाइएको छ । घटनाहरुलाई संक्षिप्तमा
पृष्ठभूमिमा बसालेर मानसिक द्वन्द्वको विश्लेषणलाई कथाको अग्रभागमा राखिएको छ ।
राजा रणजित मल्लको चरित्रलाई निष्पृह र कोमल चित्रण गरिएको छ । उनी जन्मेदेखि, उनी
हुर्कँदै जाँदा र राज्य प्राप्त गरीसकेपछिका बिभिन्न अपशकुनी घटनाहरुले उनको
राज्यको अन्तको संकेत दिइसकेका थिए भन्ने आशय पनि छ उपन्यासमा । गोर्खाली राजासंगको
हारलाई विधिको विधानका रुपमा सहज स्विकारेका छन् उनले । विजय पश्चात गोर्खाली
राजाले आफ्ना ‘मीत’ रणजितलाई पनौती वा किर्तिपुरजस्तो कुनै सानो राज्य दिएर
सम्मानपूर्वक राख्ने कुरा गर्छन् तर रणजितले त्यो लोभमा नफसी काशीवास रोजेका छन् ।
भौतिक लडाईँमा उनी रणहार भएपनि स्वाभिमानको लडाईँमा भने रणजितनै देखिन्छन् य
प्रसङ्गमा ।</span><br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "nirmala ui", sans-serif;"><br /></span>
<span style="font-family: "nirmala ui", sans-serif;">पुस्तकमा भक्तपुरको समृद्ध कलाकौशल र तत्कालीन सांस्कृतिक
गतिविधिहरुको सुन्दर चित्रण पनि छ ठाउँ ठाउँमा ।</span><br />
<span style="font-family: "nirmala ui", sans-serif;"><br /></span>
<span style="font-family: "nirmala ui", sans-serif;">लेखकले उपसंहारमा लेख्नु भए अनुसार यो ‘शुद्ध इतिहास होइन, इतिहासमा आधारित पुनर्रचना मात्र हो । ------- यसले त्यस्ता ऐतिहासिक सामग्री पढ्ने जाँगर पाठकमा जगाउन सक्यो भने पुस्तकको उद्देश्य पूरा भएको ठान्नेछु ।‘ यो सरस पुस्तक पढीसकेपछि मेरा लागि भने लेखकको त्यो उद्देश्य साँच्चैनै पूरा भएको छ। म रणजित मल्लको जीवनी, उनको राज्यकालको भक्तपुर र विशेष गरी यो पुस्तकमा उल्लेखित केहि विशेष घटनाक्रमहरुका बारेमा खोजेर पढ्न अत्यन्त उत्सुक भएको छु ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "nirmala ui" , "sans-serif"; font-size: 10.0pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<br /></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqmPX35biiF3etCzD-mn3bp7Bi0MB5Rp0vp_bG7UhAX-N65Kc9Bq9gnq_l1_Crxxw5v5oWVWs6aR1AJpIsCyilIYdyR03KRXp6Lt_GavAe9dXExERA6NjVHbXn8JKa9_EmlAxpJ3uPBecb/s1600/ranhar.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="651" data-original-width="450" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqmPX35biiF3etCzD-mn3bp7Bi0MB5Rp0vp_bG7UhAX-N65Kc9Bq9gnq_l1_Crxxw5v5oWVWs6aR1AJpIsCyilIYdyR03KRXp6Lt_GavAe9dXExERA6NjVHbXn8JKa9_EmlAxpJ3uPBecb/s320/ranhar.jpg" width="221" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "nirmala ui" , "sans-serif"; font-size: 10.0pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "nirmala ui" , "sans-serif"; font-size: 10.0pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<br />Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-42869999283415777202019-09-30T18:58:00.003+09:002020-10-22T20:42:45.075+09:00शाकाहार - मानव चेतनाको गन्तव्य<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 14pt;">पशुबलिलाई
बेठिक भन्नु र शाकाहारको कुरा गर्नु भनेको राम्रै गाली खानु हो नेपालमा । झन्
दशैंको बेलामा शाकाहारको कुरा गर्यो भने त मान्छेहरु उग्र भइहाल्छन् र ‘डलर खाएर’
हिन्दू धर्म ‘सिध्याउन’ लागेको आरोप लगाइदिन्छन् । उनीहरुका कुरा सुन्दा यस्तो
लाग्छ, नेपालमा हिन्दू हुनु भनेको ‘जनावरको बलि दिनु’ र मासु लुछ्नु हो र त्यहि
मात्र हो ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">बाल्यकालमा
मैले अलि अलि मासु खाएँ । बाहुन परिवारमा जन्मे-हुर्केकाले खसी-बोकाको मासु मात्रै
खान पाइन्थ्यो । नियमित खाने कुरा भने थिएन, मासु एउटा ‘विशेष’ खानेकुरा
मानिन्थ्यो र चाडबाड</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">,
<span lang="NE">विशेष गरी दशैं</span>, <span lang="NE">चैते दशैंमा यो अनिवार्य
ठानिन्थ्यो । आक्कलझुक्कल अरु बेलामा पनि यो मुखमा पर्न आईपुग्थ्यो । यसरी हेर्दा
मेरो बाल्यकाललाई म बढीमा १० प्रतिशत मात्रै मांसाहारी मान्न सक्छु । कुखुराको
अण्डा समेत खान नहुने मानिन्थ्यो</span>, <span lang="NE">तर गाउँका केहि
‘आँटिला’हरुले अण्डा र कुखुराकै मासु पनि खान थालीसकेका थिए । ती आँटिलामध्येमा
पर्न आफूसंग भने गाँठ र आँट दुबै थिएन ।</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; margin-bottom: 0in; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; margin-bottom: 0in; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">शिक्षा
र रोजगारीका लागि शहर पस्न थालेपछि काठमाण्डौंको काँठका बाहुनले खाने मासुको
परिमाण पनि बढ्न थाल्यो । अत्यन्त ‘स्वादिष्ट’</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">,<span lang="NE"> ‘सम्मोहनकारी’ र
‘शक्तिशाली’ म:म लाई चिनेपछि त्यसबाट जोगिन को सकोस् ! खसी-बोकामात्रै खान पाउने
भनेर तोकिएका बाहुनहरुले प्लेटका प्लेट ‘भैंसी’ पनि सखाप पार्न थाले । कलेज
पढ्दाका तीन वर्षमा सय प्लेट चानचुन ‘भैंसी’ मेरा पेटमा पनि पसे हुनन् ।</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">स्नातक
तहको अध्ययनका लागि २०४८ मा चीन पुगेपछि भने मासु धेरै खाइयो । चीनमा सागपातपनि धेरै
प्रकारका पाईन्थे तर मासु धेरै सस्तो लाग्थ्यो। ‘चिनियाँहरुले उड्नेमा हवाईजहाज र
हिँड्नेमा मोटर बाहेक जे पनि खान्छन् !’ </span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;"> भनेर हाँसो गर्थे त्यहाँ बस्ने विदेशीहरु । साँच्चै
हो जस्तो लाग्थ्यो मलाई चिनियाँहरुको खानपीन हेर्दा । अहिलेको स्थिति कस्तो छ,
थाहा भएन ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">चीनमा
बस्दा कुखुरा र बुंगुरको मासु सबैभन्दा धेरै खाईयो । खसीको मासु महँगो पर्थ्यो ।
खसीको मासु सामान्यतया मुसलमानहरुले सञ्चालन गरेका पसलमा बढी पाइन्थ्यो । सेकुवा
खान मन लागे हामी ती पसलहरुमा जान्थ्यौं । गाईको मासु खानबाट भने जोगिने सक्दो
प्रयास गरियो । नेपालमा छँदा खाँदै नखाए बराबर थियो माछा, चीनमा त्यसको पनि परिमाण
बढ्यो । नेपाल फर्केपछि कुखुरा र खसीको मासुलाई मात्रै निरन्तरता दिईयो ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">दोश्रो
प्रवासका लागि २०५९ मा जापान पुगेपछि फेरि चीनकै जस्तो स्थिति दोहोरियो । त्यहाँ
पनि माछा-मासु नखाई टिक्न नसकिने स्थिति छ । ‘शाकाहारी हुँ ।’ भनेर कसैले भन्दा धेरैजसो
जापानीहरु छक्क पर्छन् र सोध्छन्</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">;<span lang="NE"> “अण्डा पनि खाँदैनस् </span>?<span lang="NE">” वा “माछा पनि चल्दैन </span>?<span lang="NE">” । कतिपय भोजनालयहरुमा मासु
र आलु मिसाएर पकाएको तरकारीबाट आलुका टुक्राहरुमात्रै छानेर शाकाहारी व्यक्तिलाई
दिईएका जस्ता कुराहरु पनि सुनिन्छन् । परम्परागत जापानी खानामा माछा र समुद्री
जीवको प्राधान्यता छ तर गत शताब्दीबाट पश्चिमा खानाको प्रभावका कारण जापानमा
मासुको खपत पनि धेरै बढी छ ।</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">जापानमा
शाकाहारी खानाको अस्तित्वनै छैन होला भन्ने लागेको थियो मलाई तर नेपाल फर्कनुभन्दा
केहि महिना अघि पुगेको एउटा बौद्ध मन्दिरले भने मेरो त्यो सोचाईलाई गलत साबित
गरिदियो।</span><span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 14pt;">एक
शुभचिन्तक जापानी बृद्धाले लिएर गएकी थिईन् हामीलाई त्यो मन्दिरमा । आफूलाई कहाँ
लगिँदैछ भन्ने बारेमा त्यति नबुझ्दा-नबुझ्दै पनि हामी उनको पछि लागेका थियौं</span><span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" style="font-size: 14pt;">, <span lang="NE">एउटा आईतवार बिताउनु थियो जसरी भएपनि ।</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">जापानी बौद्ध परम्पराका बिभिन्न
सम्प्रदायहरुमध्ये कुनै एकद्वारा संचालित त्यो मन्दिर हँसमुख बुद्ध (</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">Laughing Buddha) <span lang="NE">को रहेछ । प्रवचनकर्ताका
अनुसार उनीहरु हँसमुख बुद्धलाई मैत्रेय बुद्ध मान्दा रहेछन् । पछि मैले ईण्टरनेटमा
खोजेर पढेको थिएँ,</span> <span lang="NE">यो मान्यता राख्ने बौद्धमार्गीहरु
संसारका अरु केहि ठाउँमा पनि रहेछन् ।</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">मन्दिरमा
भव्य र सुविधापूर्ण प्रार्थना र ध्यान कक्षहरु थिए। प्रवचनपछि </span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;"> <span lang="NE">हामीलाई सामूहिक</span>, <span lang="NE">व्यक्तिगत प्रार्थनामा सहभागी
गराईयो र भोजनालायतिर लगियो । त्यहाँको भोजनालयमा पूर्ण शाकाहारी भोजन तयार हुँदो
रहेछ । हामीकहाँ आफूलाई शाकाहारी भन्नेहरु गाईभैंसीको दूध भने खान्छन् तर त्यहाँ
दूधसंग सम्बन्धित भोजन पनि छँदै थिएनन् । त्यो सम्प्रदायमा दूधलाई पनि मासुजस्तै
मानिने रहेछ । खाना अत्यन्त सन्तुलित, पौष्टिक र स्वादिष्ट थियो ।</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">त्यहाँको
भोजनले मांसाहारलाई निरन्तरता दिन मेरो मनले बनाएका बहानाहरुलाई भने गतिलै धक्का
दियो । त्यसको केहि वर्ष अघिबाट म मासु खानका लागि गरिने पशुपञ्छीको वध र तीनलाई
दिईने यातनाका प्रति म संवेदनशील हुँदै गईरहेको थिएँ तर मासु छोड्न सकिरहेको थिईँन
। मैले खोजेका बहानाहरु ‘माँसाहारजत्तिको पौष्टिक शाकाहार नहुन सक्छ’</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">, <span lang="NE">‘हामी शाकाहारी खानालाई मिलाएर बनाउन जान्दैनौं’, ‘जापानमा शाकाहारी हुनु असम्भव
छ’ आदि प्रमुख थिए। तर उक्त मन्दिरमा पुग्ने संयोगले मलाई मेरो कमजोर ईच्छाशक्तिनै
सबैभन्दा प्रमुख कारण हो मैले मासु छोड्न नसक्नुमा भन्ने बोध गराईदियो ।</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">केहि
विशेष घटनाहरुले मान्छेको संवेदनालाई बढाईदिँदा रहेछन् । छोरीको जन्म एउटा यस्तै
घटना बन्यो मेरा लागि । एउटा नयाँ मानवजीवनको शुरुवात र हुर्काईलाई नजिकबाट
हेर्दाहेर्दै म सबै जीवनप्रति अझ संवेदनशील हुन थालें । मान्छे वा जनावर</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">, <span lang="NE">सबैको जीवन उत्तिकै अद्वितिय, अनुपम सौन्दर्य हो भन्ने बोध गहिरो हुँदै
गयो ममा । जीवनको हत्या घोर कुरुपता हो, यस्तो कुरुप कार्य जीवनप्रति कुनै
संवेदनशीलता नभएको क्रुर मान्छेले मात्र गर्न सक्छ र कसैको हत्याबाट आफ्नो भोजन
जुटाउनु मानवीय कर्म हुँदै होइन भन्ने मान्यता अब मेरो मनमा गहिरो गरी बस्यो ।</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">साउदी
अरेबियामा कार्यरत एकजना भाइबाट एउटा ईमेल प्राप्त हुनु अर्को घटना बन्यो । त्यो ईमेल
त्यहाँको एक बहुचर्चित नृशंश हत्याकाण्ड बारे थियो । केहि फिलिपिनोहरुले एकजना
पाकिस्तानीको हत्या गरेर उसको मासु खाएका थिए र सम्पूर्ण गतिविधिहरुलाई क्यामेरामा
कैद गरेका थिए । पछि ती नरभक्षीहरु समातिएपछि ती फोटोहरु बाहिर निक्लेका रहेछन् ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">भाइको
ईमेलमा धेरै फोटाहरु थिए । मृत पाकिस्तानीको लाश काठको फलेकमा राखिएको</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">, <span lang="NE">पहिला उसको घाँटी छिनालिएको</span>, <span lang="NE">त्यसपछि क्रमैसंग हात
खुट्टाहरु निकालिएको</span>, <span lang="NE">उसको छाती फोरेर दुई भाग लगाईएको</span>,
<span lang="NE">भित्रका मुटु</span>, <span lang="NE">कलेजा</span>, <span lang="NE">फोक्सो
आदि झिकिएको</span>, <span lang="NE">आन्द्राभुँडी झिकिएको आदि अनेक फोटाहरु थिए। ती
सबै राक्षसहरु अत्यन्त आनन्दित ‘पिकनिक’को मुडमा थिए</span>,<span lang="NE">
उनीहरुको अनुहारमा अलिकति पनि लज्जाबोध र डर थिएन । ती मध्येका केहि उक्त अभागी
मान्छेको जननेन्द्रिय हातमा लिएर क्यामेरातिर फर्केर जिस्कँदै हाँसिरहेका पनि थिए ।
त्यहाँ आन्द्राभुँडी सफा गरिएका तस्बीरहरु पनि थिए</span>, <span lang="NE">अनि केहि
ठूला ड्रमजस्ता भाँडाहरुमा मासु पकाएको र अन्त्यमा गोलाकार बसेर सबैले मासु खाएका
फोटाहरु पनि थिए । सबै घटनाक्रम खसी, बोका काटेर गरिनेजस्तै थिए।</span></span><br />
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span>
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 14pt;">एक-दुई
दिनमा ती राक्षसहरुको पापको घैंटो फुटेछ । त्यो निर्दोष पाकिस्तानीको मासु खाने
मध्येका केही, भोजन विषाक्तताको समस्याले गर्दा अस्पताल भर्ना भएछन् । त्यसपछि एक-एक
गर्दै सबै कुरा बाहिर आएछ । साउदी सरकारले ती मध्ये धेरैलाई प्राणदण्ड दिएछ</span><span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" style="font-size: 14pt;">, <span lang="NE">बाँकीलाई लामो समयको कारावासको सजायँ दिएछ।</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">आङ्गनै
सिरिङ्ग गर्ने तस्बीरहरु हेरेपछि मेरो मनस्थितिनै खल्बलिएको थियो केहि समय । त्यसपछिका
दिनमा मासु खाँदा जहिलेपनि तिनै दृश्यहरु झल्झली आँखामा आउन थाले । मासु खान
थालेपछि तिनै दृश्यहरु आँखामा आएर मनस्थिति खल्बलिने</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">, <span lang="NE">एउटा एकदम अफ्ठेरो परिश्थितिमा बाँचें म धेरै दिन । ती तस्बीरहरु छउन्जेल
बेला-बेला हेरिने र आफ्नो मनस्थिति खल्बलीइरहने भएकाले केहि समयपछि सबै तस्बीरहरु
मेटें मैले । अरु कसैलाई पठाउँदा पनि पठाइँन मैले ती तस्बीरहरु, किनभने त्यस्ता तस्बीरहरु
हेर्नु भनेकै पनि एउटा हिंसा आहार हो । फेरि कतिपय मान्छेमा ठूलो</span> <span lang="NE">मानसिक विचलननै ल्याइदिन सक्छन यस्ता तस्बीरहरुले । त्यसको केहि वर्ष
पहिला इराकमा अन्सर-अल-सुन्नाका आतंककारीहरुले नेपाली दाजुभाईहरुको हत्या गरेको
भिडियो पूरा हेर्ने आँट कहिल्यै गर्न सकिन मैले</span>, <span lang="NE">जति हेरें
त्यतिलेनै पनि धेरै दिन मानसिक विचलन भोगेको थिएँ ।</span></span><br />
<span face=""arial unicode ms", sans-serif" style="font-size: 14pt;"><br /></span>
<span face=""arial unicode ms", sans-serif" style="font-size: 14pt;">यी
घटनाहरुले मलाई मानव र अरु जनावरको जीवनको समानता र महत्वप्रति संवेदनशील बनाए । ठाडो
शब्दमा भन्दा मैले मान्छेको मासु र अरु जनावरको मासुमा भेद देख्न छोडें र मैले
आफुलाई शाकाहारी बनाउने निधो गरें । दश वर्ष हुन लाग्यो, आफ्नो उक्त निर्णयमा म
अडिग छु र शाकाहारबाट प्राप्त हुने शारीरिक, मानसिक र आध्यात्मिक लाभको प्रशश्त
अनुभव गरीरहेछु । </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">मानवजाति
कहिलेदेखि मांसाहारी भयो अथवा यो मानवको रुपमा उभिएको शुरुवाती दिनदेखिनै
मांसाहारी थियो वा थिएन भन्ने कुरा बहसको विषय हुन सक्छ । बौद्धिक विकास नभइसकेको
आदिम मान्छेका लागि मांसाहार शायद बाध्यता पनि थियो किनभने उसले कृषिकर्म
जानीसकेको थिएन र प्रकृतिमा उपलब्ध वनस्पतिहरुपनि चिनिसकेको थिएन । त्यो युगमा
मान्छेले जनावरको मात्र होइन मान्छेकै पनि मासु खान्थ्यो । मासुकै कुरा भइसकेपछि
जनावरको वा मान्छेको – खासै फरक नमान्दा हुन्छ । अहिले मान्छेले मान्छे खाने कुरा
इतिहासको पानामा सीमित भईसकेको ठान्छौं हामी तर माथि उल्लेख गरिएको साउदी
अरेबियाको घटनाले हामीलाई अर्कै सोच्न बाध्य बनाउँछ । तन्त्रका नाममा बच्चालाई बलि
दिने घटना हाम्रै वरिपरि पनि यदाकदा देखिएकै छ । केहि समय अगाडिसम्म कुनै-कुनै समाजमा
बच्चाको सालनालसमेत खाने गरिएको सुनिन्थ्यो । यस्ता कुरा अपवाद हुँदै गएपनि </span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">जनावहरुप्रतिको मानव व्यवहार भने अझै आमरुपमै
अत्यन्त क्रूर र दानवीय छ । संसारभरि भोजनका लागि तुलनात्मक रुपमा सुधा र कमजोर
जनावरहरुको यातनापूर्ण हत्या गरिन्छ, र धेरैजसो यस्ता हत्यालाई न्यायोचित ठहर्याउन
धर्मको खोल ओढाउने गरिन्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">गहनतम
मानवीय संवेदनाले मांसाहारलाई कदापि स्विकार्न सक्दैन । प्रकृतिको सबैभन्दा
चेतनशील प्राणीले अर्को चेतनाको हत्या गर्नु र आफ्नो भोजन बनाउनु यसै पनि विडम्बना
हो । मानवीय चेतनाको लागि सुहाउने कुरा होइन यो । शारीरिक तहमै उभिएर हेर्दा पनि मांसाहार
मानव शरीरका लागि आवश्यक छैन र यसले ठिक गर्दैन भन्ने प्रमाणित भइसकेको छ ।
जीववैज्ञानिकहरुका अनुसार मानव शरीरको बनावट, विशेष गरी मुख र पाचन प्रणालीको
संरचना शाकाहारी भोजनका लागि उपयुक्त छ । प्रकृतिले मानिसलाई शाकाहारी जीवनको लागि
तयार पारेको छ । मानिसले मासु खानुपर्ने कुरामा दिइने एउटा तर्क यसको पौष्टिकताको
पनि हो तर अहिले मासुजत्तिकै वा त्यो भन्दा पनि बढी पौष्टिक शाकाहारी खानेकुराहरु जतिपनि
भेटिन्छन् । त्यसैले पौष्टिकताकै लागि मासु खानुपर्ने र निर्दोष जनावरहरु मार्नु
पर्ने कुरामा कुनै दम देखिँदैन ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">मान्छेले
मान्छे खाने कुरा अपवादबाहेक नदेखिएपनि</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">, <span lang="NE">नसुनिएपनि मान्छेले
मान्छेसंग गर्ने व्यवहार भने झन्-झन् हिंसात्मक बन्दै गएको छ । चेतना माथिल्लो
स्तरको हुँदै जाँदा र बुद्धिको विकास हुँदै जाँदा त समग्र मानवजाति अहिंस्रक बन्दै
जानुपर्ने हो तर त्यो हुन सकेको छैन । मान्छेलाई मान्छे हुनबाट रोक्ने एउटा प्रमुख
कारण मांसाहारनै हुनसक्छ । मासुको परिमाण बढाउन अचेल पशुपञ्छीलाई अनेक अप्राकृतिक
खानेकुरा खुवाइन्छ र धेरै थरी एण्टिबायोटिक पनि दिइन्छ । मासु सेवनसंगै त्यस्ता
तत्वहरु मानव शरीरमा प्रवेश गर्छन् । अर्कोतिर, हत्या गरिँदाको क्षण पशुपञ्छीमा उब्जने भय र
क्रोधभावका कारण तिनका शरीरमा थुप्रै विषाक्त रसायन निर्माण हुन्छन् । ती विषाक्त
रसायन पनि मासु हुँदै मान्छेको शरीरमा प्रवेश गर्छन् । यस्ता रसायनहरुले मासुले
मान्छेमा तनाव र चिन्ता बढाउँछन् र बिभिन्न रोगका कारण बन्छन् । मासु खान पालिएका जनावरहरुका कारण संसारमा
धेरै नयाँ-नयाँ रोगहरु पनि फैलिरहेका छन्।</span> </span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">मांसाहारको
पक्षमा दिईने अर्को एउटा तर्क हो</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">, ‘<span lang="NE">मानवजातिले मांसाहार नगर्ने हो
भने</span>,<span lang="NE"> पर्यावरणीय सन्तुलन (इकोसिष्टम) बिग्रन्छ</span>’<span lang="NE">। तर यो तर्कमा पनि कुनै दम छैन</span>,<span lang="NE"> किनभने जुन
प्राकृतिक प्रणालीको सन्तुलनको कुरा गरिन्छ</span>, <span lang="NE">त्यो प्राकृतिक
प्रणालीबाट मानवजाति धेरै पहिले अलग भइसकेको छ । खेतीपाती गर्न जानेबाटै मानिस
त्यसबाट अलग्गिएको हो । बाघभालूले मासु खान नपाउँदा तिनको अस्तित्वनै समाप्त हुन्छ,
पर्यावरणीय सन्तुलन बिग्रने त्यो अवश्थामा हो, मान्छेले मासु नखाँदा पृथ्वीको
पर्यावरणीय सन्तुलनको रौं पनि हल्लिँदैन ।</span></span><br />
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span>
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 14pt;">फेरि
मान्छे जंगली जनावरहरुको शिकार गरेर पनि खाँदैन अचेल</span><span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" style="font-size: 14pt;">,<span lang="NE"> ऊ त तुलनात्मक रुपमा सूधा र कमजोर जन्तुहरुलाई केहि समय पालेर</span>, <span lang="NE">पछि </span>‘<span lang="NE">धोकापूर्ण</span>’ <span lang="NE">तरिकाले मारेर
खान्छ । यी जनावरहरुलाई तिनको प्राकृतिक जीवनशैलीबाट जबर्जस्ती तानेर घरपालुवा
बनाएर उसले पृथ्वीको पर्यावरणीय सन्तुलनलाई पहिल्यै धेरै खल्बल्याईसकेको छ। उल्टो
अब मासु खाने बहाना पनि त्यसैलाई बनाउन खोज्नु भनेको कुटिल चालबाजी मात्रै हो।</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">धेरैजसो
धर्ममा देवताको नाममा पशुबली दिईन्छ</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">, <span lang="NE">विगतमा देउताकै
नाममा नरवलि पनि दिईन्थ्यो। ढुंगाको मूर्ति अगाडि निर्दोष र अबोध पशुहत्या गरेर
धर्म कमाईन्छ भन्ने विडम्बनापूर्ण परम्परा छन् मान्छेका ! कतिपय मन्दिरहरुमा कुनै अबोध
जनावरलाई जति धेरै यातना दिएर तड्पाई-तड्पाई मा-यो</span>, <span lang="NE">त्यतिनै
धर्म र पुण्य कमाईने विश्वाश गरिन्छ । के क्रूरता र हिंसा धर्म हो ? अनि हामीले आफ्नो क्रुरता र हिंसालाई छोप्न
धर्म-परम्परा र कथित शास्त्रको गज्जबको खोलपनि तयार पारेका छौं । पशुबलिका विरुद्ध
र शाकाहारका पक्षमा कसैले चुईँक्क बोल्यो कि शास्त्रको दुहाई दिँदै पाखुरा खैंचिदै
आउनेहरु धेरै छन् । तर के कुनै पनि शास्त्र कुनै विषयको अन्तिम सत्य हुनसक्छ </span>?<span lang="NE"> र अर्कोतिर, कुन
शास्त्रको कुरा गर्ने ? शास्त्र त शाकाहारका पक्षमा पनि लेखिएका छन् । अझ खासमा
भन्ने हो भने त इसाइ र इस्लामको दाँजोमा हिन्दू धर्ममा शाकाहारको दर्शन विस्तारित
र व्यापक छ । हिन्दूहरुले कम्तिमा उपनिषदकालदेखिनै शाकाहारको गरिमाको चर्चा गर्दै
आएका छन् । त्यसकारण, शाकाहारको कुरा गर्नु हिन्दूविरोधी हुनु होइन । संसारमा मासु
नखाने हिन्दूहरु मासु खानेभन्दा बढी छन् । हिन्दूत्वको नाममा मासुप्रतिको आसक्ति
नेपालमा बढी छ । नवरात्रलाई सात्विक पूजा आराधनाको समय मानिन्छ धेरैतिर । हामीले
भने त्यसलाई जीवहत्याको पर्व बनाएका छौं र अहिले आएर त्यसमा जूवातास र रक्सीपनि
थपेका छौं । दशैंलाई आफूभित्रको पशुभावलाई त्याग्ने (‘बलि दिने’) पर्व बनाउनुपर्ने
हो तर हामी त्यहि भावलाई आफूभित्र अझ बढाइरहेछौं ।</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">बिभिन्न चाडपर्वहरुमा हाम्रो समाजले बलि दिने
जनावरहरु तुलनात्मक रुपले निर्धा र सोझा हुन्छन् । राँगा, खसी, बोका, च्याङ्ग्रा
आदिलाई महिषासुरको अवतार मानेर बलि दिने हामीले अझ सम्म किन नबुझेको होला</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">, <span lang="NE">अरुलाई मारेर मासु खाने हिसाबले बाघ वा
सिंह पो बरु महिषासुरका नातेदार हुनसक्छन् (गहिरिएर हेर्ने हो भने तिनले पनि आफ्नो
प्राकृतिक स्वभावलाई पछ्याएका मात्र हुन्) । तर हामी बाघ वा सिंहलाई
खसी-बोका-राँगोलाई जसरी यातना दिन र मार्न सक्दैनौं, हाम्रो शारीरिक क्षमताले
पुग्दैन त्यसो गर्न</span>, <span lang="NE">अनि हामी हाम्रो कुण्ठा र हीनताबोधलाई
लगेर आफूभन्दा कमजोर र सूधा जनावरहरुमाथि खन्याउँछौं । </span></span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt;">हाम्रा कतिपय मन्दिरहरुमा मानसिक शान्ति पाइने
र आध्यातिक तरङ्गहरु अनुभव गर्न सकिने ठाउँभन्दा पनि जनावरहरुका वधशाला मात्रै लाग्छन्
। र हाम्रा पेट आईन्स्टाईनले कतै भनेझैं</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">,
<span lang="NE">हत्या गरिएका अबोध जनावरहरुका चिहानमात्रै हुन् ।</span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: normal; mso-margin-bottom-alt: auto; mso-margin-top-alt: auto; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;">पशुबलि र शाकाहारको कुरा गर्दा मानव चेतना र विवेकलाई
सर्वोपरि राखेर हेरिनुपर्छ र हामीले आफैंसंग सोध्न सक्नुपर्छ के खानको लागि अर्को
कुनै जीवनको हत्या गर्नु उन्नत मानव चेतनाको गरिमालाई सुहाउने कुरा हो ? मानव
चेतनाको गन्तव्य अझ हिँसात्मक बन्दै जानु हो कि समग्र जीवजगतप्रति करुणाभाव
बढाउँदै जानु हो?</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 14pt;"> </span></div>
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt; line-height: 115%;"><br />(पोखराबाट प्रकाशित हुने 'समाधान' राष्ट्रिय दैनिकमा २०७६, असोज १२ गते, आइतबार, थोरै संशोधनसाथ छापिएको।)</span><div><span style="font-size: 18.6667px;"><br /></span><div><span style="font-size: 18.6667px;"><br /></span></div><div><span style="font-size: 18.6667px;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjlxRJOjlSpYpUtVGar0pOW0QPJtDjtfTI2hJ4rtd9jb6VwvyTVLal8ssOUl1RkrOEZhhfC26dvW9sOa_fho1zCb8fr4-blVSyFRQAj8wlyToREea2jUbkuViASuy3rD3vNefG95dEXEcoi/" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img alt="" data-original-height="610" data-original-width="1308" height="149" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjlxRJOjlSpYpUtVGar0pOW0QPJtDjtfTI2hJ4rtd9jb6VwvyTVLal8ssOUl1RkrOEZhhfC26dvW9sOa_fho1zCb8fr4-blVSyFRQAj8wlyToREea2jUbkuViASuy3rD3vNefG95dEXEcoi/" width="320" /></a></div><br /><br /></span>
<div>
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt; line-height: 115%;"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div>
<div>
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt; line-height: 115%;"><br /></span></div>
<div>
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" lang="NE" style="font-size: 14pt; line-height: 115%;"><br /></span></div>
</div></div>Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-20090246583832089992019-08-01T19:40:00.001+09:002019-10-19T18:01:31.817+09:00'नीद हराम' गर्ने पढाइ<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 14pt; line-height: 107%; text-align: justify;">केहि समय पहिला म एउटा
भतिजको बिहेका लागि हेटौंडामा थिएँ । बिहे भोजको साँझ सबै रमाइलो गरीरहेका थिए, तर
९ कक्षामा पढ्ने अर्को भतिज भने बेलुका ७ बजेबाटै तनावमा थियो र उ रमाइलोलाई छोडेर
९ बजे सुत्न गयो। उसको भोलिपल्टको स्कूल बिहान ६ बजेबाट शुरु हुने रहेछ र साढे ५
भित्र स्कूल बस उसलाइ लिन आइसक्ने रहेछ । यसका लागि बिहान ५ बजेनै उठेर तयार
भइसक्नुपर्ने रहेछ । नभए केहि थप समय उ परिवारको रमाइलोमा सामेल हुन सक्थ्यो ।
अर्कोतिर, यो कुरो उसले गुमाएको पारिवारिक रमाइलोको </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 14pt; line-height: 107%; text-align: justify;">कुरो </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 14pt; line-height: 107%; text-align: justify;">मात्र निश्चय पनि होइन ।</span><br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">पोखरामा पनि आफ्नो
वरिपरिका थुप्रै बच्चाहरु यसरीनै झिसमिसेमै उठेर दौडिएको देखेको छु मैले ।
काठमाण्डौंमा पढ्ने भाञ्जीहरुसंग मैले बिहानको समयमा फोनमा कुरा गर्न शनिबारनै
कुर्नुपर्छ । अरु दिन उनीहरु पौने ५ मै उठेर, सवा ५ नहुँदै आइपुग्ने स्कूल बस चढ्न
तयार भइसक्नुपर्छ । दिदीहरुका लागि बिहानको खाना पछि साढे ८ बजेतिर बस चढ्ने ५
कक्षा पढ्ने भाञ्जाले बोकेर लान्छन् । भाञ्जीहरु बेलुका फर्कँदा अँध्यारो भइसकेको
हुन्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;">अहिले सबैजसो निजी
विद्यालयले कक्षा ८ देखि १० का विद्यार्थीलाई यस्तै ‘अँध्यारो देखि अँध्यारो
सम्म’को रटान शिक्षामा बाध्य बनाउँछन् । धेरै सामुदायिक विद्यालयले पनि यसको सिको
गरीसकेका छन् ।</span><span lang="NE" style="font-size: 14pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;">यो ‘सजाय’को एउटै
उद्देश्य भनेको एसइइको ‘राम्रो’ लब्धाङ्क मात्रै हो । यसका लागि उनीहरुले मोटो
अतिरिक्त शुल्क पनि असुल्छन् । यसरी ६
नबज्दैबाट शुरु हुने रटान-शिक्षा सामान्यतया बेलुका ६ बज्ने बेलामा मात्रै सकिन्छ
। यो १२ घण्टा हामीले बच्चाहरुलाई पढाइरहेका हौं कि यातना दिइरहेका हौं ? बिहान
कम्तिमा ६-७ बजेसम्म ढुक्कले सुत्न पाउनु उनीहरुको अधिकार हो कि होइन ? साढे ४
नबज्दै उठाएर विद्यालयतिर लखेट्नुले उनीहरुको शारीरिक र मानसिक विकासमा परीरहेको
घातक असरहरुबारे हामीले कहिल्यै सोचेका छौं ? विद्यालय सञ्चालक, अभिभावक, शिक्षक
आदि हामी के का लागि बच्चाहरुमाथि यस्तो अत्याचार गरीरहेका छौं ? यसरी निद्रा
मारेर रटाउँदैमा विद्यार्थीको सिकाइको स्तर बढ्छ ?</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">र कुरो निद्राको मात्र
होइन । बिहान आँखा मिच्दै विद्यालयतिर दौडने क्रममा उनीहरुले गतिलो केहि खान पनि
भ्याउँदैनन् । घरबाट कसैका हातमा पठाइदिएको ‘खाना’ एक-डेढ घण्टा बन्द भाँडोमा
गुम्सिसकेपछि मात्र उनीहरुले खान पाउँछन् । त्यो खानाको पोषण गुणस्तर पक्कै पनि
घटीसकेको हुन्छ । विद्यालयकै खाना खाने विद्यार्थीका हकमा पनि त्यहाँ खुवाइने
खानाको गुणस्तरका बारेमा नियमित अनुगमन गर्न न राज्यलाई फुर्सद छ न अभिभावकहरुलाई
नै चासो छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">दिनभरिको रटान शिक्षाबाट
थाकेर बेलुका घर फर्केपछि यस्ता बच्चाहरु गृहकार्य गर्छन् र एकछिन मोबाइल चलाएर
सुत्छन् । यस्ता बच्चाहरुले खेल्ने र विशेष गरी ‘घर बाहिर खेल्ने’ भन्ने कुरा
कल्पना गर्न पनि बिर्सिसकेका हुन्छन् । उनीहरुले दिउँसोको समयमा विद्यालयमै खेल्न
पाए होलान् भन्ने कुरामा पनि सामन्यतया ढुक्क हुन सकिन्न किनभने, केहि अपवादलाई
छोडेर, धेरैजसो कथित बोर्डिङ्ग स्कूलहरु थोरै जग्गामा बनेका साना साँघुरा भवनहरुमा
चलेका हुन्छन् ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">विद्यालयहरुले
चाहिनेभन्दा बढी किताबको भारी बोकाइदिनाले बच्चाहरुमा काँध र ढाडको समस्या देखिन
थालेको बारेमा केहि चर्चा शुरु भएको छ तर बच्चाहरुलाई सबैभन्दा धेरै निद्रा चाहिने
उमेरमै उनीहरुबाट त्यो निद्रा खोसेर र शारीरिक ब्यायाम, खेलकूद आदिको मौकै नदिएर
हामीले उनीहरुमाथि गरीरहेको अपराध अझ गम्भिर र अक्षम्य छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">हामीले बच्चाहरुलाई
साँच्चै पढाउने हो कि पढाउने नाममा यातना दिने हो ?</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;">मानवको शारीरिक र मानसिक
स्वास्थ्यका लागि व्यवधान रहित गाढा निद्रा अति आवश्यक छ । वयष्क मानिसकै लागि पनि
७-८ घण्टाको निद्रा आवश्यक मानिन्छ ।</span><span lang="NE" style="font-size: 14pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;">निद्राको अभावमा थकान हुने र कार्य क्षमतामा ह्रास आउने मात्र होइन, मोटोपना,
मुटु रोग, र बिभिन्न संक्रमणका जोखिमहरु बढ्ने कुरा प्रमाणित भइसकेको छ । बढ्दो
उमेरका बालबालिकाहरु र किशोरकिशोरीहरुलाई निद्रा झन् धेरै आवश्यक पर्छ । नविनतम
अनुसन्धानहरुबाट के प्रमाणित भएको छ भने १२-१८ वर्ष को उमेरमा ४-५ वर्षका साना
बच्चाहरुलाई जस्तै निद्रा आवश्यक पर्छ । १२-१८ वर्षको यो उमेरमा बढी निद्रा आवश्यक
पर्नुको कारण यो अवधि महिला पुरुष दुबैमा ब्यापक शारीरिक विकास र मानसिक परीवर्तन
हुने र उनीहरु दुबै रुपमा अत्यन्त सकृय हुने अवधि हो । यो उमेरमा कम्तिमा ८-१०
घण्टा निद्रा आवश्यक मानिन्छ । विश्वव्यापी अनुसन्धानहरुबाट निकालिएको</span><span lang="NE" style="font-size: 14pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;">यो उमेरको आवश्यक औसत दैनिक निद्रा अवधि सवा ९ घण्टा हो ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;">आधुनिक जीवनशैलीका कारण
विश्वभरिनै बालबालिका र किशोरकिशोरीहरुले पर्याप्त निद्रा पाएका छैनन् । यो समस्या
किशोरकिशोरीहरुमा अझ बढी छ ।</span><span lang="NE" style="font-size: 14pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;">यो उमेरमा पुगेपछि जैविक घडीमा केहि परीवर्तन हुन्छ र उनीहरुलाई निद्रा लाग्ने
समय रातको एघार बजे भन्दा पछाडि पुग्छ । फेरि आजभोलिका किशोर किशोरीहरुका
हात-हातमा मोबाइल छन्, इण्टरनेटको सहज उपलब्धता छ र अरु बिभिन्न प्रकारका
ग्याजेटहरुमा पनि उनीहरुको पहुँच हुन्छ । यिनमा भुलेर राती अबेरमात्रै सुत्ने बानी
बढ्दै गएको छ । र बिहान चाँडै विद्यालयहरु शुरु हुने कारण उनीहरुले ढिलासम्म सुत्न
पनि पाउँदैनन् । विद्यालय चल्ने समयमा औसतमा उनीहरु ६ घण्टा भन्दा पनि कम मात्रै
सुतीरहेको देखिन्छ । यो ६ घण्टाकै निद्राको गुणस्तरमा पनि प्रश्न उठाउनु पर्ने
स्थिति छ, किनभने सुत्नु अगाडिसम्म ग्याजेटहरु चलाउँदा तिनको स्क्रीनको वीकिरणका
कारण र इण्टरनेटबाट दिमागले संङ्ग्रह गरेका बिभिन्न तनावमूलक, उत्तेजनामूलक
सूचनाहरुका कारण निद्राको गुणस्तरमा ह्रास आउने निश्चित छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">एसइइपछि ११, १२ कक्षाको पढाइ पनि सबैजसो कलेजमा बिहान ६ बजेबाटै शुरु हुन्छ ।
अहिलेका विद्यार्थी १२ कक्षा सक्दा बल्ल १८ वर्षका हुन्छन् । त्यसकारण, यथेष्ट
निद्रा नपुग्दा हुने असरहरुको अध्ययन गर्दा हामीले उनीहरुलाई पनि समेट्नुपर्ने
हुन्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;">यो अहिले विश्वब्यापी
चिन्ताको विषय बनेको छ । संसारमा अहिले ५३ प्रतिशत किशोर किशोरीहरु विद्यालय जाने
दिनमा ८ घण्टाभन्दा कम सुत्छन् । अमेरिकामा ५ प्रतिशत किशोरकिशोरीहरुमात्रै आवश्यक
पर्ने ९ घण्टा सुत्छन् । भारतको महानगर मुम्बइमा गरिएको एक अध्ययनले</span><span lang="NE" style="font-size: 14pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;">त्यो क्षेत्रमा ८० प्रतिशत विद्यार्थीहरु आवश्यकताभन्दा कम
सुत्ने देखाएको छ । यसको आधाभन्दा बढीको
स्थिति अझ गम्भिर छ र उनीहरु दिनमा जम्मा ४-६ घण्टामात्रै सुतिरहेका छन् । स्पष्ट
तथ्याङ्क त छैन तर नेपालमा पनि, विशेष गरी शहरी क्षेत्रमा यो भन्दा राम्रो स्थिति
छ भनेर भन्न सकिन्न ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">अपर्याप्त निद्रा र बढी
स्क्रीन समयको संयोजन किशोरकिशोरीहरुको शारीरिक-मानसिक स्वास्थ्यका लागि अत्यन्त
घातक मानिन्छ ।</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"> </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">निद्रा नपुग्नाले किशोर
विद्यार्थीहरुमा शारीरिक-मानसिक थकान हुन्छ र कुनै पनि कुरामा एकाग्र हुन नसक्ने
तथा स्मरण शक्ति कम हुने समस्या देखिन्छ । उनीहरु बढी झर्किने, झगडा गर्ने र
छिट्टै निराश हुने र अवसाद (डिप्रेसन) मा जाने जस्ता व्यवहार पनि देखाउँछन् । उनीहरुमा
उमेरजन्य स्वाभाविक गतिविधिहरुभन्दा बढी उत्तेजनात्मक गतिविधिहरु गर्न खोज्ने र
सवारी चलाउँछन् भने सकेसम्म खतरनाक तरिकाले चलाउन खोज्ने प्रवृत्ति पनि देखा
पर्छ</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"> </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">। आवश्यक भन्दा कम समय सुत्ने
किशोरकिशोरीहरु लागु पदार्थ वा रक्सीको कुलतमा फस्ने सम्भावना पनि बढी देखाएका छन्
अनुसन्धानहरुले । पर्याप्त निद्रा नपुगेको अवश्थामा उनीहरुमा उच्च रक्तचाप,
कोलेस्ट्रोल, मोटोपना आदिको सम्भावना पनि बढी हुन्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">आफ्ना छोराछोरीहरुले
पर्याप्त निद्रा पाइरहेका छन् कि छैनन् भन्ने कुरामा सबैभन्दा पहिला अभिभावकहरुनै
सचेत हुनु आवश्यक छ । उनीहरुको सुत्ने-उठ्ने समयमा नियमितता ल्याउन सहयोग पुर्याउनुपर्छ
। यस्तै सुत्नु १ घण्टा अगाडिबाट कम्प्युटर, मोबाइल, टिभी आदि बन्द गरेर किताब
पढ्न वा राम्रो संगीत सुन्न प्रोत्साहित गरिनुपर्छ । यो समयलाई पारिवारिक गफगाफ र
ससाना मनोरञ्जनात्मक गतिविधिहरुको रमाइलो वातावरणमा बदल्न सकिन्छ भने अझ राम्रो
हुन्छ । उनीहरुलाई बिदाका दिनमा चाहिनेभन्दा धेरै सुत्न पनि दिनुहुँदैन, यसले अरु
दिनको निद्राको तालिकालाई गडबड बनाइदिन सक्छ । निद्रा सम्बन्धी कुनै समस्या देखिए
जतिसक्दो छिटो चिकित्सकसंग सम्पर्क गर्नुपर्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">तर विद्यालयहरुले
बच्चालाई सबेरैबाट पढाउन थाल्दिए भने अभिभावकले चाहेर पनि माथि भनिएजस्तो गर्न
नसक्ने स्थिति बन्छ । त्यसकारण, विद्यालयहरुले कक्षा शुरु हुने समयलाई ढिलो
गर्नैपर्छ । यसले विद्यार्थीहरुको शारीरिक मानसिक स्वास्थ्यमा सुधार आउँछ र त्यसले
गर्दा उनीहरुको पढाइ पनि राम्रो हुन्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">यो कुरालाई ध्यान दिँदै
विद्यालयहरुले धेरै चाँडै कक्षा शुरु गर्न नपाउने गरी नीतिगत व्यवश्थानै गर्नुपर्ने
आवश्यकता भएको बारेमा विश्वब्यापी बहस शुरु भएको छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">अमेरिकाको सिएटल शहरमा
सन् २०१६ बाट कक्षा शुरु हुने समयलाई ७:५० बाट ८:४५ मा सारियो । यो कदमका कारण
किशोर विद्यार्थीहरुको निद्रा समय ३४ मिनेटले बढेको छ । उनीहरु दिउँसो कक्षामा
उँघ्ने प्रवृत्तिमा कमी आएको छ र सिकाइको स्तर बढेको छ । अमेरिकाकै क्यालिफोर्निया
राज्यको संसदले सन् २०१८, अगष्ट ३१ मा विद्यालयहरुले साढे आठ बजेभन्दा पहिले
कक्षाहरु शुरु गर्न नपाउने कानून पास गरेको छ । क्यालिफोर्नियाका सम्पूर्ण
विद्यालयहरुले तीन वर्षभित्र यसलाई लागु गरीसक्नुपर्ने छ । अमेरिकाकै शिकागो,
मिनियापोलिस, सेन्ट पल आदि अन्य शहरहरुमा गरिएका अध्ययनले पनि बिहान ढिलो कक्षा
शुरु गर्दा विद्यार्थीहरुको सिकाइमा सुधार आउने कुरा प्रमाणित भएको छ । बिहान एक
घण्टा ढिलो गरी (उदाहरणका लागि सात बजेको साटो आठ बजे) कक्षा शुरु गर्दा औसतमा
एउटा कक्षाको सिकाइ उपलब्धिमा आउने सुधार बी ग्रेडबाट बी प्लसमा पुगे बराबरको हुने
निष्कर्ष निकालिएको छ । सबै विद्यार्थीमा सकारात्मक असर देखिँदा देखिँदै पनि तुलनात्मक
रुपमा कमजोर विद्यार्थीका हकमा अझ धेरै सुधार देखिएको छ । अमेरिकाको एअर फोर्स
एकेडेमीमा गरिएको अध्ययनले त स्नातक तहका विद्यार्थीमा समेत कक्षा शुरु हुने समयको
असर उस्तै हुने देखिएको छ । कक्षाहरु थोरै ढिलो गरेर शुरु गर्दा विद्यार्थीहरुको
परीक्षाफलमा आउने सुधारको आफ्नै महत्व छ भने यो भन्दा पनि महत्वपूर्ण उनीहरुको
शारीरिक र मानसिक स्वास्थ्यमा पर्ने सकारात्मक असर हो । यो सकारात्मक असरले पढाइ
मात्र होइन जीवनमा आवश्यक पर्ने अन्य क्षमताहरुको अभिवृद्धिमा पनि सघाउँछ र उनीहरुलाई
एक स्वस्थ र प्रतिष्पर्धी वयष्कका रुपमा विकसित हुन मद्दत पुग्छ । यिनै
अध्ययनहरुका आधारमा अमेरिकामा, यथेष्ट निद्रा पुगेर हुर्किएका किशोर
विद्यार्थीहरुको भविष्यको औसत आम्दानी निद्रा नपुगेकाहरुको दाँजोमा धेरै हुने
प्रक्षेपण समेत गरिएको छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="color: red; font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt; line-height: 107%;"><span style="font-size: 14pt;">अहिले
फिनल्याण्डको शिक्षण पद्धति संसारकै उत्कृष्ट मानिन्छ । यो उत्कृष्टताका प्रमुख
कारणहरुमध्येको एक अरु विकसित देशहरुको दाँजोमा त्यहाँ बिहान ढिलो कक्षा शुरु
हुनुलाई पनि मानिन्छ ।</span><span style="font-size: 14pt;"> </span>फिनल्याण्डमा कक्षाहरु ढिलो शुरु हुने मात्र
होइन, दिउँसोपनि चाँडै सकिन्छन् । बिहान ९ बजे आसपासबाट शुरु हुने कक्षाहरु दिउँसो
२ बजे आसपासमा समाप्त हुन्छन् । यसले बच्चाहरुलाइ पूरा निद्रा सुत्ने अवसर दिन्छ र
खेलकुदका लागि पनि समय उपलब्ध हुन्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">नेपालमा कक्षा ८ भन्दा
पहिले भने यो समस्या नरहेको जिकिर पनि गर्न सकिन्छ, तर धेरै निजी विद्यालयहरुले ट्युशनका
नाममा तल्ला कक्षाका विद्यार्थीहरुलाई समेत यो ‘यातना’ दिन शुरु गरीसकेका छन् । अर्कोतिर,
अचेल धेरै बच्चाहरु आफ्नो घरबाट धेरै टाढा रहेका विद्यालयमा पढ्न जान्छन् । कक्षा
दश बजेमात्रै शुरु हुने भएपनि उनीहरुले साढे सात-आठ बजेभित्र विद्यालय बस
चढीसक्नुपर्छ । त्यसकारण, समस्या अब ८-१० का विद्यार्थीको मात्र वा ट्युशन पढ्ने
विद्यार्थीको मात्र रहेन, आम समस्याका रुपमा विकास भइसकेको छ।</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"> </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">त्यसैले, हामीले पनि नीतिगत रुपमै हल
गर्नुपर्ने समस्याका रुपमा यसलाई लिनुपर्छ र त्यसै अनुसारको बहस र नीति निर्माणलाई
अघि बढाउनुपर्छ । राज्य आफ्ना बच्चाहरुमाथि हुनसक्ने यस्ता खाले दुर्व्यवहार रोक्न
अनुगमन बढाउन पनि सकृय हुनुपर्छ ।</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"> </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">यस
बारेमा विद्यालय सञ्चालक र शिक्षकहरु पनि बढी संवेदनशील हुनुपर्छ र</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"> </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;">अभिभावकहरुले पनि केवल लब्धांकपत्रमात्र नहेरेर
आफ्ना बच्चाहरुको शारीरिक र मानसिक विकासका बारेमा पनि सचेतता देखाउनु आवश्यक छ ।</span><br />
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 14pt;"><br /></span>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhS5X6T7LkistatRTSe5V8NMEQ7U2g79HDod_yVYdRxZt1ZMmMuQfygVBVxEc6E8332QQ8c_jW4B9TF5-rrd5qog78lGtZIMS_1B5C9E9IyR-QguuRKqjSbvVBSlmAnbGDR6K9YC4qKXTFW/s1600/Capture.JPG" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="530" data-original-width="1252" height="135" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhS5X6T7LkistatRTSe5V8NMEQ7U2g79HDod_yVYdRxZt1ZMmMuQfygVBVxEc6E8332QQ8c_jW4B9TF5-rrd5qog78lGtZIMS_1B5C9E9IyR-QguuRKqjSbvVBSlmAnbGDR6K9YC4qKXTFW/s320/Capture.JPG" width="320" /></a></div>
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: right;">
<i><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif;">(पोखराबाट प्रकाशित हुने 'समाधान' राष्ट्रिय दैनिकमा </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif;">२०७६ साल साउन १५ गते प्रकाशित)</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif;"> </span></i></div>
Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-24458384055196967462019-06-29T01:29:00.002+09:002024-03-15T12:30:33.368+09:00ट्राफिक लाइट कि ‘रेड लाइट’?<div style="text-align: justify;">
<span face=""Arial Unicode MS","sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-ansi-language: EN-US; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-ascii-theme-font: minor-latin; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: SimSun; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-fareast-theme-font: minor-fareast; mso-hansi-font-family: Calibri; mso-hansi-theme-font: minor-latin;">देहव्यापार
वा चलनचल्तीको शब्द प्रयोग गर्दा वेश्यावृत्ति – यो पुरुष सत्ताको आविष्कार हो र
पुरुषका लागि पुरुषले चलाएको उद्योग हो । हुनत सीमित रुपमा यदाकदा पुरुष वेश्यावृत्ति
पनि देखिएको छ तर देहव्यापार संसारभरिनै मूलत: महिलाको शरीरको व्यापार हो । देहव्यापारलाई
‘संसारको सबैभन्दा पूरानो पेशा’को विशेषण दिएको पनि पुरुष सत्तालेनै हो । यदि देहव्यापार
संसारको सबैभन्दा पूरानो पेशा हुन्थ्यो भने त्यसको प्रमाणका रुपमा अझै पनि बाँकी
रहेका केहि आदिवासी समाजमा व्यापक रुपमा देहव्यापार देखिनुपर्थ्यो तर त्यो देखिन्न
। देहव्यापार कथित ‘सभ्य’ र ‘विकसित’ समाजको उपज हो, त्यसकारण यो संसारको सबैभन्दा
पूरानो पेशा होइन । महिलाको देहव्यापार जस्तो पुरुषको देहव्यापार कहिल्यै व्यापक
हुँदा पनि हुँदैन किनभने अरु कसैको शरीरप्रतिको पुरुष र महिलाको सोचाइमा आकाश
जमीनको अन्तर छ । पुरुषमा आक्रामकता छ, महिलाको शरीरमाथि शक्ति (शारीरिक बल वा
पैसा जे पनि हुनसक्छ) का भरमा कब्जा जमाउनुलाई आफ्नो ‘सफलता’ मान्ने मनोविज्ञान छ
तर महिलाको स्वभाव ठिक उल्टो छ । यौन पुरुषका लागि विशुद्ध शारीरिक कर्म हो भने
महिलाका लागि यौन मूलत: मानसिक कर्म हो । पुरुषको यौन शारीरिक भएकाले उसलाई शरीर
कब्जामा रस आउनु स्वाभाविक हो । महिलाको यौन मानसिक परितृप्तिका लागि हो, त्यो
परितृप्ति कसैको शरीर कब्जा गरेर मात्रै मिल्ने कुरा होइन । यसैले मानव समाज कुनै
दिन फेरि मातृसत्तातिर फर्कियो भनेपनि महिला सत्ताले पुरुषको देहव्यापारलाई
‘संसारको सबैभन्दा पुरानो पेशा’को रुपमा ‘आविष्कार’ गर्ने छैन । </span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">र यो देहव्यापारको बहस
अहिले पोखराको पर्यटन उद्योगको गन्तब्यसंग जोडिन आइपुगेको छ ।</span><span lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"> </span><span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">पोखरामा कथित रेड लाइट एरिया चाहिन्छ भनेर प्रदेश सरकारका मुख्यमन्त्रीले
आफ्नो कार्यकालको शुरुवाती दिनमै बोलेपछि यसका बारेमा विवाद शुरु भयो । विरोधको
स्वर ठूलो भएका कारण यो योजनाबाट प्रदेश सरकार पछि हटेको होला भन्ने आम विश्वाशका
विपरीत यसलाई कथित ‘इन्जोय जोन’को छाता ओढाएर कार्यान्वयनमै लैजान खोजिएको छ अहिले
। प्रदेश सरकार र यसको नेतृत्वलाई गण्डकी र विशेष गरी पोखराको पर्यटन उद्योगलाई
विकास गर्नका लागि यौन धन्दा बाहेक अरु कुनै बाटो छैन भन्ने लागेको जस्तो महसुस
हुन्छ सम्बन्धितहरुका कुरा सुन्दा । यो योजनाको ब्यापक विरोध भएको छ । केहि
समर्थनका स्वरहरु पनि छन् । र के स्पष्ट देखिन्छ भने रेड लाइट एरिया (इन्जोय जोन) को
विरोध गर्नेहरुमा महिला र पुरुष दुबै छन् भने समर्थन गर्नेमा केहि पुरुषहरु मात्र
छन् । </span><span style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">देहव्यापार महिलाको
अस्मिता माथिको चरम अपमान हो । कुनै पनि समाजमा वेश्यावृत्ति बाध्यता हो, रहर
हुनसक्दैन । <span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">हाम्रो
समाजमा महिलाको स्थिति शोषित पीडित र अधिकारवीहिन छ ।</span> आफ्नै शरीरमाथि पनि उनीहरुको आफ्नो अधिकार नरहेको अवस्था छ
। आर्थिक रुपले विपन्न र सामाजिक रुपले उत्पीडित समुदायमा<span style="mso-spacerun: yes;"> </span>स्थिति अझ विकराल छ । यस्तो स्थितिमा
देहव्यापारलाई कसैले जानीबुझी रहरले पेशा बनाउने कुरा हुँदैन । हरेक देहव्यापारी
महिला कुनै न कुनै बाध्यताले वा कसैको धोका-धम्की-करबलका कारण यो पेशामा धकेलिएका
हुन्छन्, उनीहरुलाई देहव्यापारमा धकेल्ने धेरैजसो नजिकका नातेदार पुरुषहरुनै
हुन्छन् । त्यसकारण, राज्यको दायित्व भनेको ती बाध्यताहरुको पहिचान गर्नु,
उनीहरुका लागि वैकल्पिक पेशाको व्यवस्था गर्नु र देहव्यापारबाट मुक्त पार्नु हो, न
कि त्यहि बाध्यतालाई अझ दोहन गरेर कर उठाउनु ।</span><span style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">पश्चिमा विकसित देशमा
देहव्यापार सहज र रहरको पेशाजस्तो लाग्छ हामीलाई । ती समाजमा महिलाहरु हाम्रो
समाजको दाँजोमा आफ्नो पेशाका बारेमा आफैं निर्णय गर्न सक्षम र स्वतन्त्र हुन्छन् ।
उनीहरुलाई देहव्यापारमा लाग्न कसैले बाध्य बनाउने सम्भावना धेरै कम हुन्छ । तर ती
देशमै पनि देहव्यापारलाई कुनै इज्जतिलो कर्म मानिँदैन । कुनै देहव्यापारीसंग
उभिएको तस्बीरमात्र बजारमा आयो भने ठूल्ठूला राजनीतिज्ञको सार्वजनिक जीवन समाप्त हुने
गरेको देखिएको छ । यसैले हामीलाई ‘रेड लाइट’को प्रयोगको रहरै लागेको हो भने पनि
कम्तिमा हाम्रो समाज एउटा निश्चित आयको तहमा पुगुञ्जेल र महिलाहरु आफ्ना बारेमा
आफैं निर्णय गर्न सक्षम र स्वतन्त्र हुञ्जेलचाहिँ कुरौं । </span><span style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;"><span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div><div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">गण्डकी प्रदेश र पोखराको
समग्र विकासका लागि पहिले गर्नुपर्ने अरु काम थुप्रै छन् । ट्राफिक लाइट समेत
नभएको महानगर पोखराको प्राथमिकतालाई यसरी रेड लाइटतिर बहकाउनु गल्तीमात्र होइन
गम्भिर अपराध हो । <span style="mso-spacerun: yes;"> </span></span><span style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="mso-spacerun: yes;"><br /></span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">पोखरामा ‘लाल बत्ती बजार’
ल्याउने तर्कमा सबैभन्दा जोडतोडले दिइने उदाहरण थाइल्याण्डको हो तर हाम्रा नीति
निर्माताहरुले के बिर्सिएका छन् वा सम्झन चाहेका छैनन् भने थाइल्याण्डको पर्यटन
उद्योग भनेको देहव्यापार मात्र होइन । थाइल्याण्ड ब्यापक भौगोलिक र साँस्कृतिक
विशेषता र विविधता भएको देश हो । थाइल्याण्ड जाने पर्यटकहरु त्यहाँका प्राकृतिक,
सांस्कृतिक र ऐतिहासिक सम्पदाहरुले तानिएर जाने हुन् । थाइल्याण्डमा लामो समय
बिताएका नेपालीहरु के भन्छन् भने अहिले थाइल्याण्डको रेड लाइट क्षेत्रमा सबैभन्दा
धेरै जाने ग्राहक दक्षिण एशियाका पुरुषहरु हुन् । दक्षिण एशियाको पुरुष सत्ता दुई
जना वयष्क व्यक्तिको आपसी सहमतिमा हुने स्वस्थ यौनसम्बन्धलाई बर्जित गर्ने तर
भित्रभित्रै महिलाको शरीरको किनबेच गर्ने ढोंगी सत्ता हो । विश्वका विकसित र सभ्य
देशमा त्यो ढोंग छैन र उनीहरुलाई सेक्सकै लागि नेपाल वा थाइल्याण्डजस्ता देशमा
आइरहनुपर्ने बाध्यता र आवश्यकता पनि छैन । </span><span style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">रेड लाइट पर्यटनका कारण
थाइल्याण्ड आफैं लज्जित हुन थालेको धेरै भइसक्यो र उनीहरु यसलाई नियन्त्रण गर्दै
छन् । थाइल्याण्डको केहि वर्ष यताको विकास र समृद्धि आफ्ना छोरीहरुको यौनांग बेचेर
आएको होइन, त्यो उनीहरुले शिक्षा, आधुनिक प्रविधि र औद्योगिकीकरणमा गरेको ब्यापक
लगानी र मेहनतको प्रतिफल हो । यसैले हाम्रा नीति निर्माताहरुले थाइल्याण्डबाट ‘रेड
लाइट एरिया’ मात्र सिकेको देख्दा ताज्जुब लाग्छ । यस्तो लाग्छ, उनीहरु
थाइल्याण्डका एअरपोर्टमा झर्नासाथ अन्त नगई सिधै पटाया र फुकेटका ‘रेड लाइट
एरिया’तिर जान्छन् ।</span><br />
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 12pt;"><br /></span>
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 12pt;">पोखरामा ‘लाल बत्ती बजार’
चाहिन्छ भन्नेहरुको अर्को तर्क के हो भने ‘अहिले लुकीछिपी चलिरहेकै छ, अब चलिरहेकै
कुरालाई व्यवस्थापन गर्दा के बिग्रिन्छ त?’ । यो झन् हास्यास्पद तर्क हो ।
चलीरहेका विकृतिलाई अन्त्य गर्ने होइन ‘व्यवस्थापन’ गर्ने तर्कमा सहमत हुने हो यस्तै
अरु विकृतिलाई पनि ‘व्यवस्थापन गरे भयो !’ भन्ने तर्क गर्न सकिन्छ । नेपालबाट
वर्षेनि हजारौं चेलीहरु भारतका कोठीहरुमा बेचिन्छन्, यसलाई पनि किन रोक्ने,</span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 12pt;"> </span><span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 12pt;">‘व्यवस्थापन’ गरे भयो ! हिजोसम्म हाम्रो समाजले
निश्चित जातिविशेषका महिललाई जबर्जस्ती यौनधन्दामा लगाएको थियो, यसलाई पनि ‘व्यवस्थापन’
गरे भयो ! विगतमा सतीप्रता थियो हाम्रो समाजमा त्यसलाई पनि ‘व्यवस्थापन’ गरेर
चलाएको भए हुन्थ्यो ! राज्यका निकायहरुमा र राजनीति-प्रशाशन जुन चरम भ्रष्टाचार छ
त्यसलाई पनि ‘व्यवस्थापन’ गरे भयो ? क्यान्सरको उपचार खोज्ने कि त्यसको ‘व्यवस्थापन’
गर्ने महाशयहरु ! ‘इन्जोय जोन’ वा अरु जुनसुकै नाममा पनि तपाईँहरुले ल्याउन खोजेको
त्यो रेड लाइट एरियामा गरीब जनताका चेलीहरु मात्र होइन जो सुकैका छोरीचेलीपनि
पुग्न सक्छन् भन्ने पनि हेक्का रहोस् ! यसैले यो योजनामा अघि बढ्नु अघि आफ्नै छोरीचेलीहरु
पनि त्यहाँ पुगेको कल्पना गरीहेर्नुस् एकपटक !</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">यो कथित ‘इन्जोय जोन’ले
पोखरा र गण्डकी प्रदेशलाई पार्ने घातक प्रभावहरुको लामो सूचि बनाउन सकिन्छ ।
सबैभन्दा पहिले जहाँ यो कथित ‘इन्जोय जोन’ खडा गरिन्छ त्यो ठाउँ र आसपासको बदनामी
चुलिनेछ । उनीहरुसंगको सम्बन्धबाट अन्यत्रका मान्छेहरु तर्कनेछन् र ती ठाउँमा
बिहेबारीको सम्बन्ध गाँस्न समेत राजी हुने छैनन् । यसले ती ठाउँका मानिसलाई दिने मानसिक,
व्यावहारिक असरका बारेमा राज्य गम्भिर हुनुपर्छ । कुनै ठाउँविशेषमा यो कथित
‘इन्जोय जोन’ २-४ वर्ष मात्रै चलेर बन्द भयो भने पनि त्यसको असर पुस्तौंसम्म देखिइरहनेछ
भने राज्यले योजनाबद्ध रुपमा स्थायी संरचना बनाएर चलायो भने झन् के हुन्छ हामी
अनुमान गर्न सक्छौं । </span><span style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">दोश्रो, यसले पोखराको
आन्तरिक पर्यटनमा दिने अत्यन्त नकारात्मक धक्का हो । आन्तरिक पर्यटन पोखराको
पर्यटन उद्योग र अर्थतन्त्रको एउटा खम्बा हो, र यसको हिस्सा दिनदिनै बढ्ने क्रममा
छ । अहिले पोखरा हरेक नेपालीको लागि एउटा सुन्दर स्वप्न गन्तव्य हो । पोखरा
बाहिरका हरेक नेपालीको कम्तिमा एकपटक पोखरा पुग्ने रहर हुन्छ । पोखराको सौन्दर्य र
प्रदूषणमुक्त हावापानीले तानिएर वर्षैपिच्छे पटक पटक घुम्न आउने नेपालीहरु पनि लाखौं
छन् । जब पोखरामा रेड लाइट एरिया शुरु गरिन्छ तब पोखराको भ्रमणलाई मान्छेहरुले
सोझै रेड लाइट एरिया र देह व्यापारसंग जोड्नेछन् । त्यतिखेर पोखराको भ्रमण कुनै
पनि व्यक्तिको बदनामीको कारण बन्नेछ । त्यो बदनामीबाट जोगिन पनि मान्छेहरु पोखरा
आउनेछैनन् ।<span style="mso-spacerun: yes;"> </span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="mso-spacerun: yes;"></span><span style="mso-spacerun: yes;"> </span><span style="mso-spacerun: yes;"> </span><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">र जहाँसम्म विदेशीचाहिँ
यस्ता ‘इन्जोय जोन’मा ओइरिनेछन् भन्ने कुरा छ, त्यो पनि असम्भव हो । विकसित र धनी
देशका मानिसहरु यौन र लागु पदार्थको खोजीमा हाम्रोजस्ता तन्नम देशमा आउँदैनन् ।
त्यसका लागि उनीहरुकै देशमा यथेष्ट इन्तजाम छ । हाम्रा नीति निर्माताहरु पश्चिममा
लागु पदार्थ निषेधित भएको हिप्पी जमानाबाट ब्युँझिनु जरुरी छ । अहिले संसार डुल्ने
पर्यटकहरु सेक्स होइन प्रकृति, संस्कृति, धर्म र अध्यात्म खोज्न हाम्रोजस्तो देशमा
आउने हुन् । यसैले हामीले खोल्ने कथित ‘इन्जोय जोन’ अन्तिममा गएर नेपालकै धनी
परिवारका बिग्रेका छोराहरु मडारिने ठाउँका रुपमा सीमित बन्नेछन् । यसले समाजलाई
कता लान्छ भन्ने पनि सोचौं । नेपालीलाई प्रवेश निषेध गर्ने तर्क पनि आउन सक्ला तर
हाम्रो जस्तो कमजोर नियमन प्रणाली भएको ठाउँमा यसको कुनै अर्थ हुँदैन भन्ने कुरा त
क्यासिनोमा गरिएको नेपालीको प्रवेश निषेधको असफलताबाट छर्लङ्ग भइसकेको छ । </span><span style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">‘इन्जोय जोन’ को अर्को
अत्यन्त घातक असर भनेको यो नेपाली चेलीबेटी बेचबिखनको अर्को एउटा बजार बन्नेछ ।
भ्रष्ट राजनीति र प्रशाशनले त्यसलाई कमिसन र घूस खाने अर्को एउटा धन्दाको रुपमा
विकास गर्नेछ र चेलीबेटी बेचबिखनको दर तिब्र गतिमा बढ्नेछ । बाध्यता, धम्की र
आफ्नै नातेदारहरुको धोकाका कारण पोखराको रेड लाइट एरियामा आइपुग्ने छोरीचेलीहरुको
कारुणिक कथा देश विदेशमा पढिँदा पोखराको कस्तो छवि निर्माण हुन्छ होला ? अर्कोतिर
कथित ‘इन्जोय जोन’मा खुल्ला गरिने भनिएको लागू पदार्थको माध्यमबाट जोडिन आइपुग्ने
विश्व माफियाले हाम्रो समाज र देशलाईनै तहसनहस पार्दिन सक्छ ।<span style="mso-spacerun: yes;"> </span></span><span style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="mso-spacerun: yes;"><br /></span></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">गण्डकी प्रदेश र पोखराको
पर्यटन उद्योगको विकासका लागि यस्ता तुक न तालका योजनामा मन डुलाइरहनुपर्दैन ।
गण्डकी प्रदेश पर्यटन उद्योगका लागि स्वर्णभूमि हो । आफूसंग भएको सम्पत्तिको
पहिचान गरिनुपर्यो र त्यसको प्रभावकारी परिचालन गरिनुपर्यो, समृद्धि हासिल हुने
बाटो यहि हो । पोखराको पर्यटन उद्योग ‘प्रकृति, संस्कृति, धर्म र अध्यात्म’लाई
केन्द्रमा राखेर अघि बढ्नुपर्छ । </span><span style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">सुन्दर प्रकृति गण्डकी
प्रदेश र पोखराको पहिलो र सबैभन्दा महत्वपूर्ण सम्पत्ति हो । समथर तराइदेखि ८ हजार
मीटरभन्दा अग्ला हिमालसम्म समेटेको यो प्रदेशका सामु अथाह सम्भावना छन् । यसैले प्राकृतिक
संरक्षणसहितको पर्यटकीय गन्तव्यको विकास र प्रवर्धन पहिलो काम हुनुपर्छ । पोखरा
आफैंमा एक दिनमा घुमिसकिने ठाउँ हो । विदेशीहरुका लागि यो मूलत: पदयात्रा र
आरोहणमा जानु अघि र फर्केर आएपछिको विश्रामस्थल हो । यसैले नयाँ नयाँ पदयात्रा
मार्गहरुको विकास गरिनुपर्छ र चलिरहेका पदयात्रा मार्गलाई डोजरले कोतरेर ध्वस्त
पार्ने काम रोकिनुपर्छ । डोजरमात्रै विकास हो भन्ने घातक र भ्रष्ट मान्यताबाट
प्रदेश सरकार र प्रदेशका पालिकाहरु मुक्त हुनु जरुरी छ । पोखराको बसाइ लम्ब्याउनका
लागि यहाँ नयाँ नयाँ गन्तव्यहरु विकास गरिनुपर्छ । नजिकका गाउँहरुलाई पोखरासंग
जोडेर बिहान हिँडेर बेलुका फर्कन सकिने छोटा पदयात्रा मार्गको खुलाउन पनि सकिन्छ ।
सडक यातायातका कारण कतिपय पूराना पदयात्रा मार्गहरु प्रयोगवीहिन भइसकेका छन्,
तिनलाई पुनर्जागृत गरिनुपर्छ ।</span><br />
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 12pt;"><br /></span>
<span face=""arial unicode ms" , sans-serif" style="font-size: 12pt;">सुन्दर प्रकृतिको उपयोग
पदयात्रा मार्ग र आरोहरणका रुपमा मात्र होइन प्याराग्लाइडिङजस्ता साहसिक खेल
गतिविधिसंग पनि जोड्न सकिन्छ । अहिले पोखरामा केन्द्रित यस्ता गतिविधिलाइ
प्रदेशभरि विस्तारित गरिनुपर्छ । अर्कोतिर, प्राकृतिक सौन्दर्य र यो भेगको
उत्कृष्ट हावापानीका कारण यहाँ फिल्म सिटी निर्माणको समेत धेरै सम्भावना छ । त्यो
मात्रै होइन सुविधाजनक सभा-सम्मेलन केन्द्रहरु निर्माण गरेर पनि अन्तर्राष्ट्रिय
समुदायलाई आकर्षण गर्न सकिन्छ । उच्च गतिको इण्टरनेट सुविधासहितका अनुसन्धान तथा
विकास संस्था (टेक्नोलोजी पार्क)हरु खडा गर्ने हो भने अनुसन्धानकर्ताहरु पनि
आकर्षित हुन्छन् । यति राम्रो मौसम भएको ठाउँमा बसेर अध्ययन अनुसन्धान गर्न
मान्छेहरु लालायित हुन्छन् ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">जातिगत विविधताले भरिएको
गण्डकी प्रदेशले आफ्नो समृद्ध संस्कृतिलाई पनि पर्यटनसंग सजिलै जोड्न सक्छ । गीतसंगीत,नाच,
चाडबाड लगायतका साँस्कृतिक गतिविधिको प्रदर्शन मात्र होइन साँस्कृतिक अध्ययनका
लागि समेत पर्यटकहरुलाई आकर्षित गर्न सकिन्छ । विन्ध्यवासिनी र मुक्तिनाथजस्ता
पवित्र धार्मिक स्थलहरुमा यातायात, दर्शन र बसोबासको सुविधालाई स्तरोन्नति गरेर अझ
धेरै पर्यटकहरु आकर्षित गर्न सकिन्छ । धार्मिक पर्यटकहरुका लगि अब हामीले
भारतमात्र होइन, पाकिस्तानमा रहेका धनाढ्य हिन्दूहरु र इण्डोनेशियाको बाली टापूमा
रहेका हिन्दूहरुसम्मलाई लक्ष गरेर अघि बढ्न सक्नुपर्छ । </span><span style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">सांस्कृतिक र धार्मिक
संगसंगै हामी आध्यात्मिक पर्यटनलाई पनि अघि बढाउन सक्छौं । अनादिकालदेखिनै
ऋषिमुनिको तपोभूमि रहेको गण्डकी क्षेत्रमा अनुभूत गर्न सकिने आध्यात्मिक तरङ्गले
धेरै सत्यका खोजीहरुलाई आकर्षित गर्न सक्छ । यसको पूर्वाधारका रुपमा प्रदेशका
बिभिन्न स्थानमा सुविधायुक्त योग र ध्यानकेन्द्रहरुको स्थापना गरिनुपर्छ । यस्तै
पूर्वीय ज्ञान र दर्शन अध्ययन गर्न चाहने विदेशीहरुलाई लामो समयसम्म संस्कृत, पाली
र पूर्वीय दर्शन पढाउने सक्ने भौतिक र मानवीय पूर्वाधार शान्त हिमाली क्षेत्रमा व्यवस्था
गर्न सक्ने हो भने त्यसले पनि प्रदेशको पर्यटन उद्योगलाई ठूलो टेवा दिनसक्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><span style="mso-spacerun: yes;"> </span></span><span style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">अर्थतन्त्र भनेको फेरि
पर्यटन मात्र होइन । गण्डकी प्रदेशसंग जलविद्युत, कृषि, उद्योग आदिमा पनि प्रशस्त
सम्भावना छन् । गण्डकी प्रदेश यतिखेर देशकै सबैभन्दा ठूलो जलविद्युत हब बनीसकेको
छ, यसलाई कसरी प्रदेशको अधिकतम हितमा प्रयोग गर्न सकिन्छ भन्ने बारेमा सुविचारित
योजना चाहिन्छ । बसाईँसराईका कारण प्रयोगमा नआएर बाँझिन थालेको ग्रामीण भूमिमा
औद्योगिक रुपमै जडीबुटी, फलफूल र तरकारी खेतीलाइ अगाडि बढाउन सकिन्छ । प्रदेशमा
रहेका जङ्गलहरुलाई काष्ठ उद्योगसंग जोड्न सकिन्छ । </span><span style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">गण्डकी प्रदेश र पोखरासंग
यस्ता निधिहरु अनगिन्ती छन् जसमा टेकेर केहि वर्षभित्रै समृद्धिको फड्को मार्न
सकिन्छ । यति धेरै सम्पत्ति र सम्भावना भएको प्रदेशले कुनै उपाय नभएझैं देहव्यापार
र लागु पदार्थ बेचबिखनको घृणित बाटो हिँड्न खोज्नु हास्यास्पद लाग्छ । </span><span style="font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;">गण्डकी प्रदेश र पोखराको
अहिलेको प्राथमिकता ट्राफिक लाइट हो कि रेड लाइट एरिया ? अहिले यो प्रश्नको उत्तर
सोचौं हामी सबैले । प्रदेशको आर्थिक सामाजिक विकास अलिक माथिल्लो चरणमा पुगेपछि
आवश्यक परेछ भने रेड लाइट एरियासंगै जोडेर फेरि अर्को प्रश्नमाथि छलफल गरौंला । <o:p></o:p></span><br />
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span>
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span>
<br />
<div style="text-align: right;">
<span face=""arial unicode ms" , "sans-serif"" lang="NE" style="line-height: 107%;"><b><i>(२०७६, जेठ १५ गते बुधबार 'समाधान' राष्ट्रिय दैनिकमा प्रकाशित)</i></b></span></div>
</div>
<br />Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-51799229902325180052019-05-29T00:53:00.000+09:002019-05-29T00:53:07.786+09:00?<br />
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">सीमित जिन्दगी</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">असीमित चाहनाहरु</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">ब्युँझनै मन नलाग्ने,
सुन्दर</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">केहि सपनाहरु छन् </span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS", sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">आँत</span><span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS", sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;"> रसाउने, मिठा </span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">केहि तिर्सनाहरु छन् </span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">‘यी दु:खहरु मिथ्या हुन् !’</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">भनिहाल्न पनि सक्दिन</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">‘यी सुखहरु भ्रम हुन् !’</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">भागिहाल्न पनि सक्दिन</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">संसार भ्रान्ति हो -</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">यस्तो लागेर पनि लाग्दैन</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">आँखा समुन्द्रमा छ</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">खुट्टाले किनार छोड्दैन</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">मेरो छायाजस्ता मेरा<o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">यी चाहनाहरु</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">यी सपनाहरु</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">यी तिर्सनाहरु</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">यी सत्य हुन् भने</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">म के हुँ ?</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">यी मिथ्या हुन् भने</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">म के हुँ ?</span><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<br /></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<br /></div>
<div align="right" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: right;">
<b><i><span lang="NE" style="font-family: "Arial Unicode MS","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt; mso-hansi-font-family: Calibri;">(जेठ १४,
२०७६, साँझ ५ बजे; लामाचौर आवास, पोखरा)</span></i></b><b><i><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE; mso-fareast-font-family: DengXian; mso-fareast-language: ZH-CN; mso-font-kerning: 0pt;"><o:p></o:p></span></i></b></div>
<br />Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-54815673911224971852019-05-02T20:47:00.001+09:002019-05-02T20:55:21.102+09:00भाषिक उपनिवेश नेपाल<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">हालैका समाचारहरु अनुसार
चालू आर्थिक वर्षको आठ महिनाको व्यापार घाटा साढे आठ खर्ब पुगेको छ । यहि दर कायम
रहेमा आर्थिक वर्षको अन्त्यसम्ममा यो घाटा १३ खर्बको नजिक पुग्नेछ । यो आर्थिक वर्षको बजेट १३ खर्ब हाराहारीको छ ।
यसरी वार्षिक बजेट बराबरकै ब्यापार घाटा छ देशको । हामी आफूलाई कहिल्यै उपनिवेश
नबनेको, स्वतन्त्र देश भनेर नाक फुलाएर चिनाउन खुब रुचाउँछौं तर ब्यापार घाटाको यो
तथ्याङ्कले के देखाउँछ भने हामी स्वतन्त्र छैनौं, हामी कसैको उपनिवेश बनीसकेका छौं
। आधुनिक युगमा कसैलाई उपनिवेश बनाउन भौगोलिक नियन्त्रणको माध्यम भन्दा पनि आर्थिक
नियन्त्रणको माध्यम बढी प्रभावकारी मानिन्छ । यसरी हामी कुनै एक वा केहि देशको
उपनिवेश बनीसकेका छौं ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">आर्थिक उपनिवेशको यो
दासताबाट मुक्ति पाउन गाह्रो भने छैन । कृषिको औद्योगिकीकरण र तुलनात्मक लाभका
निर्यातमूलक उद्योगमा जोड दिएर केहि वर्षभित्रै आयात घटाउन सकिन्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">तर हामी अर्को औपनिवेशिक
जालोमा पनि फँसिसकेका छौं । हामी भाषिक र साँस्कृतिक उपनिवेश बनीसकेका छौं,</span><span lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">र यो औपनिवेशिक दासता अरु कसैले हामीमाथि लादेको होइन,
हामी आफैंले लादेका हौं </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">। भाषिक र साँस्कृतिक दासताको यो जालो अझ खतरा छ र बेलैमा
सचेत नहुने हो भने यसबाट मुक्त हुन हामीलाई धेरै समय लाग्न सक्छ, र धेरै ढिला
गरियो भने सम्भवनै नहुन पनि सक्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">हाम्रो यो भाषिक र
साँस्कृतिक दासताका साङ्ग्लाहरु मुख्यत: दुई थरी छन् – हामीले अँगालेको शिक्षा
प्रणालीको भाषा नीति र हाम्रा अत्यन्त कम आधुनिक साँस्कृतिक उत्पादनहरु । अहिले
शिक्षा प्रणालीको भाषा नीतिको कुरा गरौं ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">नेपालको आधुनिकतातर्फको
यात्रा २००७ साल (सन् १९५१) मा शुरु भएको हो । चीन, कोरीया लगायत एशियाका अरु धेरै
देशहरु औपनिवेशिक नियन्त्रणबाट मुक्त भएको पनि यहि हाराहारीमा हो । आधुनिकतातर्फको
यात्राको एउटा मुख्य माध्यम शिक्षालाई लिइनु स्वाभाविक हो । अरु देशले जस्तै
हामीले पनि पश्चिमा शिक्षा प्रणाली अँगाल्यौं तर अरु देश र हाम्रो फरक के रह्यो
भने अरुले प्रणाली पश्चिमा अँगालेपनि शिक्षाको माध्यम</span><span lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">भने आफ्नै भाषालाई बनाए, पश्चिमा ज्ञानलाई अनुवाद गरेर
आफ्नै भाषामा शिक्षण सामाग्रीहरु तयार पारे तर हामीले क्रमैसंग शिक्षाको माध्यमनै
पूरै अङ्ग्रेजीलाई बनाउँदै ल्यायौं । </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">अङ्ग्रेजी (वा कुनै पनि विदेशी भाषा) जान्नु नराम्रो
हुँदै होइन, विश्वमा अरुसंग सम्वाद गर्न हामीलाई अङ्ग्रेजी चाहिन्छ तर हाम्रो मनमा</span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;"> “अङ्ग्रेजीमात्र ठिक” “
अङ्ग्रेजी भएपछि पुग्यो” भन्ने चिन्तनले घर बनायो र नेपाली (खस) वा देशभित्रका अरु
भाषाका बारेमा हामीमा हीनताबोध भरिँदै आयो । हामीले शिक्षालाई ज्ञानप्राप्तिको
बाटो होइन, आफ्ना भाषाहरु बिर्सने र अङ्ग्रेजीमात्र सिक्ने चिजका रुपमा अँगाल्यौं
। देशका सबै जसो निजी विद्यालयहरुमा शुरु देखिनै अङ्ग्रेजी माध्यममा पठनपाठन हुने
गरेको छ भने अहिले आएर धेरै सरकारी विद्यालयहरुले पनि विद्यार्थी बटुल्नकै लागि
भएपनि अङ्ग्रेजी माध्यम अँगालेका छन् । आफ्नै भाषामा शैक्षिक सामाग्रीहरु उत्पादन
गर्ने कुरामा न राज्य आफैं राम्रोसंग लागेको छ न उसले निजी र सार्वजनिक क्षेत्रलाई
प्रोत्साहन</span><span lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">नै गरेको छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">अहिले स्थिति कस्तो छ भने
बच्चाहरुलाई आफ्नो मातृभाषा पनि राम्रोसंग नजान्दैको २-३ वर्षको उमेरबाटै अङ्ग्रेजी
सिकाउन थालिन्छ । उनीहरुलाई दैनिक जीवनमा बढी प्रयोग हुने शब्दहरु सबै शुरुमै
अङ्ग्रेजीमा सिकाइन्छ र उनीहरुलाई एक खाले नेपाङ्ग्रेजी सुगा बनाइन्छ । अङ्क र
संख्याका कुरामा बच्चाहरुको स्थिति झन् खत्तम छ । हाम्रो आफ्नो परम्परामा चल्दै
आएका ‘डेढ’, ‘अढाइ’, ‘सवा’ र ‘पौने’ जस्ता विशेष शब्दहरु बुझ्ने त कुरै छोडौं,
बच्चाहरु नेपालीमा एकसरो एक देखि सयसम्म गन्न पनि सक्दैनन् ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">यो कथित अङ्ग्रेजी माध्यमको शिक्षणमा एउटा
‘नेपाली’ बाहेक अरु सबै विषय अङ्ग्रेजीमा पढाइन्छ । मातृभाषाको पढाइ त हुँदै
हुँदैन भने पनि हुन्छ । त्यसैले अहिलेका विद्यार्थीहरु नेपाली वा आफ्नो मातृभाषामा
अत्यन्त कमजोर हुन्छन् ।</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"> </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">यसले गर्दा
उनीहरुमा स्थानीय परिवेश, समाज र देशप्रतिको बुझाई पनि अत्यन्त कम छ । पढाइ सबै अङ्ग्रेजीमा
तर देशको सम्पर्क भाषा, सरकारी कामकाज, राजनीति र प्रशाशनको भाषा भने नेपाली हुँदा
बच्चाहरु समाज बुझ्न नसक्ने हुने मात्र होइन देशको राजनीति र प्रशाशनबाट पनि अलग्गिन्छन्
। अङ्ग्रेजी माध्यममा पढेका विद्यार्थीहरुको नगण्य संख्या मात्र राजनीति वा सरकारी
जागिरमा जान्छ । यति ठूलो समूहलाई देशको राजनीति र प्रशाशनिक संयन्त्रबाट अलग्याएर,
देशले उनीहरुको क्षमताको सदुपयोग गर्नसक्ने सम्भावनालाई गुमाएर हामीले राम्रो गरीरहेका
छैनौं । सरकारी कार्यालयमा आवश्यक पर्ने सामान्य निवेदन पनि लेख्न नजान्ने भएपछि
कतिपय स्थितिमा उनीहरु सजिलै ठगिने दर समेत बढ्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">यो प्रणालीले सृजना गरेका समस्याहरु अरु पनि
धेरै छन् । शुद्ध नेपाली लेख्न बोल्न जान्ने युवा संवाददाता र समाचारवाचक भेट्न
गाह्रो हुन थालेको कुरा गर्छन् सञ्चारमाध्यमका साथीहरु । त्यसैले एफएम रेडियो र
टिभीका धेरै कार्यक्रमहरु हाँस न कुखुराको चालका नेपाङ्ग्रेजी हुन्छन्, र
कार्यक्रम कसका लागि चलाइएको हो छुट्याउन मुश्किल हुन्छ । अर्कोतिर, यतिखेर
महाविद्यालय र विश्वविद्यालयमा मानविकी पढ्ने विद्यार्थीहरु छैनन् । हामीले
उनीहरुमा मानविकीप्रति गम्भिर रुचि जगाउनै सकेनौं किनभने हामीले मानविकीसंग
सम्बन्ध राख्ने सामाजिक शिक्षाजस्ता विषय उनीहरुले बुझ्न सक्ने र विश्लेषण गर्न
सक्ने गरी पढाएनौं । सामाजिक शिक्षा अङ्ग्रेजीमा पढाउनु भनेको घोकाउनु, जाँचमा
धेरै अङ्क ल्याउन लगाउनु र त्यसपछि बिर्सने बनाउनु हो, किनभने नबुझी घोकेको कुरा
दिमागमा रहने अवधि लामो हुँदैन ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in; text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">आफ्नो भाषामाथि पकड
नभएपछि, समाज र देश नबुझेपछि अपनत्व पनि स्वत: कम हुने नै भयो । १२ कक्षा सक्दा
नसक्दै विदेशिने मोह जुन अहिलेका विद्यार्थीमा देखिएको छ, त्यसको एउटा मुख्य कारण
हाम्रो शिक्षा प्रणालीले उनीहरुको नेपाली र मातृभाषा क्षमता मार्दिनु पनि हो ।</span><br />
<span style="font-family: "arial unicode ms", sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span>
<span style="font-family: "arial unicode ms", sans-serif; font-size: 12pt;">यस्तो स्थितिको अन्त्य
हुनुपर्छ भनेर बिभिन्न व्यक्तित्वहरुले बोल्ने लेख्ने गरीरहनुभएको छ । यसलाई
अभियानकै रुपमा लैजानुपर्ने आवश्यकता देख्यौं हामीले र पोखराबाट अभियान शुरु
गर्यौं । वास्तवमा आधारभूत विद्यालय तहमा अङ्ग्रेजी भाषा सिकाउने विषय एउटा बाहेक
अरु सबै नेपालीमै सिकाए पनि परक पर्दैन । अहिले तुरुन्तै त्यो स्थितिमा पुग्न
गाह्रो हुने भएकाले कम्तिमा सामाजिक शिक्षालाई मात्रै पनि फेरि नेपालीमा पढाउन
सकियो भने पनि माथि उल्लेख गरिएका समस्याहरु धेरै समाधान हुन सक्छन् भन्ने लागेर
अभियानको नामाकरण ‘सामाजिक शिक्षा नेपालीमा अभियान’ भनेर गरियो । ‘नेपालीमा’ भन्ने
शब्दले ‘नेपालीमा वा आवश्यक र सम्भव भएका ठाउँमा मातृभाषामा’ भन्ने जनाउँछ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">गएको एक वर्ष हामीले
विद्यालय सञ्चालक, अभिभावक, शिक्षक आदि सरोकारवाला पक्षहरुसंग छलफल-अन्तर्कृया
गर्ने, शिक्षाविद् र विज्ञहरुका प्रवचन कार्यक्रम आयोजना गर्ने, सरकारी तथा
संस्थागत निकायहरुमा ज्ञापनपत्र दिने र विद्यालयहरुलाई सामाजिक शिक्षा नेपालीमा
पढाउने अनूरोध गर्ने जस्ता गतिविधिहरु अगाडि बढायौं । हामीले ‘सामाजिक शिक्षा
नेपालीमा अभियान’का नामबाट विद्यालय तहका विद्यार्थीहरुको वक्तृत्वकला प्रतियोगिता
जस्ता कार्यक्रमहरु पनि आयोजना गर्यौं ।</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"> </span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">अन्तर्कृया र छलफलबाट
प्राप्त विचारहरु र सुझावहरु सकारात्मक छन् र तिनले हामीलाई अभियानलाई निरन्तरता
दिन उर्जा दिएका छन् । शिक्षक, अभिभावक र विद्यालय सञ्चालकहरु सबै समस्याको
गम्भिरताका बारेमा सहमत हुनुहुन्छ र समाजिक शिक्षालाई नेपाली भाषामा लानुपर्छ
भन्ने मान्यता छ सबैको । धेरै अभिभावकहरु त सामाजिक शिक्षामात्र नभएर नैतिक शिक्षा
र स्वास्थ्य शिक्षा समेत नेपालीमा भैदिए हुन्थ्यो भन्ने मान्यता राख्नुहुन्छ ।
हाम्रो समाजका, हाम्रो परम्पराका नैतिक मूल्य मान्यता सिकाउन आफ्नै भाषा उपयुक्त
हुने कुरामा कुनै सन्देह छैन । यस्तै साना बालबालिकाहरुले शरीर र स्वास्थ्यको
बारेमा आफ्नो घरमा बोल्ने भाषामै पढ्नुपर्छ, यसले उनीहरुलाई आफ्ना समस्याका बारेमा
अभिभावकहरुसंग राम्ररी कुरा गर्न सक्ने क्षमता दिन्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">यति हुँदा हुँदै पनि
‘बिरालोको घाँटीमा घण्टी बाँध्न” अघि सर्न भने गाह्रो छ सबैलाई । यसका दुई कारणहरु
भेट्यौं हामीले । पहिलो, समाजको अङ्ग्रेजी मोहले विद्यालय सञ्चालकहरुमा सृजना
गरेको ‘मैले मात्र नेपालीमा पढाएँ भने मेरो विद्यालयका बारेमा नराम्रो हल्ला चलेर
विद्यार्थी घट्लान् कि !?’ भन्ने डर हो । दोश्रो, परीक्षाको उत्तरपुस्तिका
मूल्याङ्कनकर्ताहरुको ‘अङ्ग्रेजीपक्षीय मानसिकता’ हो । सामाजिक शिक्षाको परीक्षामा
</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"> </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">नेपालीमा राम्रोसंग लेखेपनि थोरै अङ्क
आउने र अङ्ग्रेजीमा ठिकैसंग लेखे पनि धेरै अङ्क आउने अनुभव रहेछ सबैको ।
अङ्ग्रेजीमा लेखेपछि जे सुकै लेखोस्, सर्सर्ती हेरेर अङ्क धेरै दिइहाल्ने र
नेपालीमा लेखेको छ भने रौं चिरा केलाएर ससाना गल्तीमा पनि अङ्क काट्ने चलनजस्तै
भइसकेको छ उहाँहरुको अनुभवमा </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"> </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">।</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"> </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">त्यसैले सबैको कुरा कुनै
सरकारी निकायले ‘सामाजिक शिक्षा </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">नेपालीमा पढाउनुपर्ने’ भनेर निर्णय गर्दियो भने
सबैले सजिलै समाजिक शिक्षा नेपालीमा पढाउने छन् भन्ने रह्यो । केन्द्रीय सरकारमा
यो विषय अवधारणाका रुपमा आइसकेपनि निर्णयनै गर्न समय लाग्ने देखिन्छ तर अहिलेको
संघीय संरचनामा प्रदेश वा स्थानीय तहले पनि आफ्नो क्षेत्रका विद्यालयका हकमा
निर्णय गर्न सक्छन् । यसैले हामीले प्रदेश सरकारका सामाजिक विकास मन्त्रीज्यूसंग
हाम्रा कुराहरु राख्यौं र अत्यन्त सकारात्मक प्रतिकृया पनि पायौं तर प्रदेश
सरकारले यस बारेमा कुनै छलफल गरेको खबर आएको छैन । पोखरा महानगरमा पनि प्रमुखज्यूसंग
कुराहरु राख्नुका साथै ज्ञापनपत्र दर्ता गरेर बुझाइएको थियो । महानगरले पनि कुनै
निर्णय गरेको जानकारी आएको छैन । स्याङ्जाको एक गाउँपालिका र दुइ नगरपालिकाबाट पनि
सकारात्मक प्रतिकृयाहरु प्राप्त भएका थिए तर ठोस निर्णय भएको खबर भने पाइएको छैन ।
हामी आशा गर्छौं, प्रदेश सरकार र स्थानीय तहहरुले अब यो विषयलाई महत्व दिनेछन् ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">विशेष उत्साहजनक खबर भने
नवलपुरबाट आएको छ । त्यहाँका अभियन्ता साथीहरुको मेहनतको परिणामस्वरुप देवचुली
नगरपालिका र हुप्से गाउँपालिकाले आफ्नो भूगोलभित्र भएका सबै विद्यालयहरुले सामाजिक
शिक्षा नेपालीमा पढाउनुपर्ने भनी निर्णय गरेका छन् । यस बाहेक पनि, पोखरा र
अन्यत्रका धेरै विद्यालयहरुले आफ्नै हिसाबले तल्लो तहबाट सामाजिक शिक्षा र नैतिक
शिक्षालाई नेपालीमा पढाउन थालेका छन् त्यसलाई क्रमैसंग माथिल्ला तहसम्म लैजाने
योजना बनाएका छन् ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">शिक्षा प्रणाली पेशेवरहरु उत्पादन गर्ने मेशीनमात्र
होइन, यो हामीले हाम्रो देश र समाजलाई कुन दिशामा लैजान चाहन्छौं, हाम्रो आफ्नो
अस्तित्वलाई कसरी जोगाउन र विकास गर्न चाहन्छौं भन्ने कुरासंग झन् धेरै सरोकार
राख्ने कुरा हो । शिक्षा हाम्रो समाज, हाम्रो भाषा र हाम्रो संस्कृतिसंग पनि
जोडिनुपर्छ । हामी आफैंले आफूमाथि लादेको भाषिक र सांस्कृतिक औपनिवेशिक दासताबाट
माथि उठ्न नीति निर्माता, अभिभावक, शिक्षक, विद्यालय सञ्चालक, नागरिक समाज लगायत
हामी सबैमा त्यहि स्तरको गम्भिरता चाहिएको छ । </span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: right;">
<b><span style="font-size: x-small;"><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; line-height: 107%;">(</span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; line-height: 107%;">गौतम</span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; line-height: 107%;"> ‘सामाजिक शिक्षा नेपालीमा अभियान’ का संयोजक हुन् ।)</span></span></b></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: right;">
<i><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><br /></span></i></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: right;">
<i><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><br /></span></i></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: right;">
<i><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">(मिति २०७५, बैशाख १९ गते बिहीबार, पोखराबाट प्रकाशित हुने 'समाधान' राष्ट्रिय दैनिकमा प्रकाशित)</span></i></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: right;">
<i><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><br /></span></i></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEii_49v7KAXcmWtTtvS3iV4SoWFAcRPGm2FoEOnh_QDptZ6HLjF3mgvAM7UXmCSRTFB4AmoNA8ddCsSn6UisvyUK9vfvnNt1Tdwrx7IMnIZ1eeW3eaIjTzpPzzoG6FUfz0m6eSuFBqI38fr/s1600/article-linguistic-colonialism.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="960" data-original-width="903" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEii_49v7KAXcmWtTtvS3iV4SoWFAcRPGm2FoEOnh_QDptZ6HLjF3mgvAM7UXmCSRTFB4AmoNA8ddCsSn6UisvyUK9vfvnNt1Tdwrx7IMnIZ1eeW3eaIjTzpPzzoG6FUfz0m6eSuFBqI38fr/s320/article-linguistic-colonialism.jpg" width="301" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: right;">
<i><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><br /></span></i></div>
Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-74949643598392567362019-04-28T01:13:00.003+09:002019-04-28T01:14:25.564+09:00हुने नहुने<br />
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;">हुने नहुने सबै</span><span lang="NE" style="font-size: 18.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;">सबै काम गरेको छु</span><span style="font-size: 18.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: 12.0pt;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;">यो प्यार जोगाउन खुब इन्तजाम गरेको छु<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 18pt; line-height: 107%;">कस्सम आफैंलाई
कहिल्यै ढाँटेको छैन </span><span style="font-size: 18pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: 12.0pt;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 18pt; line-height: 107%;">दुनियाँसंग जरुर थोरै छलछाम गरेको छु</span><span style="font-size: 18pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span style="font-family: "arial unicode ms", sans-serif; font-size: 18pt;">कोहि हिँडेको
थियो यो बाटोमा कुनै दिन</span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: 12.0pt;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 18pt; line-height: 107%;">उसका पद चाप खोजी खोजी सलाम गरेको छु</span><span style="font-size: 18pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 18pt; line-height: 107%;">बाँच्नु भन्नु भित्र
भित्रै मर्नु हो रहेछ</span><span style="font-size: 18pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 18pt; line-height: 107%;">पटक पटक यो मनको कत्लेआम गरेको छु</span><span style="color: red; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<br />Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-44036761855933803872019-04-26T01:34:00.000+09:002019-04-26T01:38:39.927+09:00अङ्ग्रेजी – साधन कि साध्य ?<br />
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">“हाम्रो ‘समर भ्याकेसन’
‘फिफ्टीन डेज’ को छ ।“</span><span style="font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span style="font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;">“</span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">मेरो ‘फेभरेट स्पोर्ट्स’ ‘स्विमिङ्ग’ हो ।“</span><span style="font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">“म ‘नेप्लीज सङ्’ सुन्दिन
। ‘इङ्लिस सङ्’ मन पर्छ ।“ </span><span style="font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: 12.0pt;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">आजभोलिका बालबालिकाले बोल्ने ‘नेपाली’ यस्तै
हुन्छ ।</span><span style="font-size: 12.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">“सत्सठ्ठी भनेको
‘सिक्स्टी टु’ हो ?” तपाईँले सत्सठ्ठी सालको कुनै घटनाको कुरा गर्दै हुनुहुन्छ भने
सुनीरहेका बच्चाहरुबाट यो प्रश्न आउन सक्ने संभावना धेरै छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">अहिलेका बच्चाहरु स्याऊ
खाँदैनन ‘एप्पल’ खान्छन्, भात खाँदैनन् ‘राइस’ खान्छन् । अंक र संख्यालाई त नेपालीमा
भन्न जान्दै-जान्दैनन्। हाम्रा बच्चाहरु गतिलोसंग नेपाली बोल्न जान्दैनन्, खासमा
गतिलो अङ्ग्रेजी पनि उनीहरु बोल्न सक्दैनन् । उनीहरुको नेपाली शब्द भण्डार अत्यन्त
सानो छ र उनीहरुको बोली ‘नेपाङ्ग्रेजी’ छ । उनीहरुले गतिलो नेपाली नबोली
टुटेफुटेको अङ्ग्रेजी ओकलेकोमा गर्वबोध गर्ने अभिभावकहरुको संख्या बढ्दै छ, त्यो
प्रवृत्तिलाई शिक्षक र विद्यालय सञ्चालकहरुले सक्दो मलजल गरीरहेका छन् । अङ्ग्रेजी
अहिले आएर बालबालिकामाथि थप सजाय दिइने कारण समेत बनेको छ । कतिपय विद्यालयमा
अङ्ग्रेजी मात्रै बोल्ने उर्दी जारी गरिएको हुन्छ, कुनै विद्यार्थीले झुक्किएर
नेपाली बोलिहाले उसलाई जरिबाना गरिन्छ वा शारीरिक सजाय दिइन्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">प्रख्यात हास्यब्यङ्ग
निबन्धकार स्व भैरव अर्यालको ‘महापुरुषको संगत’ भन्ने रचनामा एकजना पात्र छ
‘मिष्टर ड्याहाल बौ’ । त्यो पात्र आफ्ना छोराछोरीलाई नेपाली बोल्नै दिएन भने मात्र
उनीहरुको अङ्ग्रेजी राम्रो हुन्छ भन्ने ठान्छ । हामी शिक्षक र अभिभावकहरु अहिले
त्यहि मिष्टर ड्याहाल बौ बनेका छौं ।</span><br />
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span>
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12pt; line-height: 107%;">यसरी हामी यस्तो पुस्ता
हुर्काइरहेछौं जसले नेपाली साहित्य पढ्नेछैन, नेपाली सिनेमा हेर्नेछैन र नेपाली
सन्दर्भको कला बुझ्नेछैन । यसको संकेत बुझ्न कुनै ठूलो किताब पसल वा कुनै
पुस्तकालयमा पसेर एकाध घण्टा निरीक्षण गरे पुग्छ, २५ वर्ष मुनिका युवाहरु नेपाली
पुस्तकहरु राखिएको खण्डतिर जाँदै-जाँदैनन, उनीहरु सोझै अङ्ग्रेजी पुस्तकपत्रिका
भएतिर बत्तिन्छन् । आफ्नै भाषानै नबुझ्ने यस्तो पुस्तामा हाम्रो समाजको परम्परागत
ज्ञान हस्तान्तरण हुने सम्भावना पनि छैन</span><span lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12pt; line-height: 107%;">र यस्तो पुस्ताले हाम्रो समाजका सबलता र कमजोरीहरुको बिश्लेषण गर्ने कुरामा
चासोपनि देखाउने छैन ।</span><br />
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span>
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">अर्को एउटा प्रसङ्ग पनि ।
केहि समय पहिला पत्रपत्रिकाहरुमा कुसुण्डा भाषा लोप हुन लागेको विषयमा समाचारहरु
छापिएका थिए । कुसुण्डा भाषा बोल्न जान्ने दुईजना दिदीबहिनीमात्र बाँकी रहेको र
उनीहरुपछि त्यो भाषाको अस्तित्व सकिने चिन्ता व्यक्त गरिएको थियो उक्त आलेखमा ।
त्यसको केहि समयपछि भाषा आयोगले कुसुण्डा भाषा जोगाउन</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"> </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">ट्युशन कक्षाको योजना ल्यायो । कुसुण्डा भाषालाई
पहिलेदेखिनै सञ्चार माध्यमहरु र देशको शिक्षानीतिसंग जोड्न सकेको भए यसरी ट्युशन
कक्षानै चलाउनुपर्ने स्थिति आउने थिएन । देशका अरु थुप्रै भाषाहरु पनि लोप हुने
संघारमा छन्, तिनको संरक्षणका लागि काम गर्न शुरु गरिएन भने कुसुण्डा भाषाकै जस्तो
स्थिति आउनेछ ।</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"> </span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">यस्तो परिश्थितिको जग
भनेको हामीले अँगालेको कथित अङ्ग्रेजी माध्यमको शिक्षा हो । २००७ साल पछि हामीले
पश्चिमी शिक्षा पद्धति अँगाल्यौं । त्यतिखेर उपनिवेशवादबाट मुक्ति पाएका अरु धेरै
एशियाली, अफ्रिकी देशहरुले पनि पश्चिमा शिक्षा पद्धति अँगाले तर उनीहरुले पश्चिमा
समाजमा उत्पादित ज्ञानलाई आफ्नो भाषामा अनुवाद गरे र आफ्नै भाषालाई पठनपाठनको
माध्यम बनाए । हामीले भने वैज्ञानिक र प्राविधिक शिक्षाका लागि अङ्ग्रेजीलाईनै
माध्यम बनायौं । यसका कारण हाम्रो भाषाको वैज्ञानिक र प्राविधिक शब्द भण्डार बढ्न
सकेन । बिस्तारै गैर प्राविधिक विषयलाई पनि अङ्ग्रेजी माध्यममा पढाउने प्रचलन शुरु
गर्यौं हामीले, अहिले लगभग सबै विषयको शिक्षण माध्यम अङ्ग्रेजी बनीसकेको छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">यतिखेर सबै निजी
विद्यालयहरु र धेरै सामुदायिक विद्यालयहरुले अङ्ग्रेजी माध्यममा शिक्षा दिने भनेर
विद्यार्थी बटुलेका छन् । यो कथित अङ्ग्रेजी माध्यमको शिक्षामा एउटा ‘नेपाली’लाइ
छोडेर बाँकी सबै विषयहरु अङ्ग्रेजीमा पढाइन्छ, सामाजिक शिक्षाजस्तो प्रत्यक्षत:
आफ्नो समाज र संस्कृतिसंग जोडिएको विषयलाइ समेत विद्रुप अनुवाद गरेर अङ्ग्रेजीमा
पढाइन्छ । नेपाली पनि अत्यन्त कम महत्व दिएर पढाउनका लागि मात्रै पढाइन्छ ।
त्यसैले कतिपय ‘राम्रा’ भनिने विद्यालयका विद्यार्थीहरुको ‘नेपाली’ अत्यन्त कमजोर
हुने र विद्यार्थीले नेपालीको ट्युशननै पढ्नु पर्ने बिडम्बनायुक्त स्थिति सृजना
भएको छ । जनप्रतिनिधिहरुलेनै यो प्रवृत्तिलाई बढावा दिन थालेको पनि देखिएको छ।
कास्की जिल्लाका सबै गाउँपालिकाहरुले अङ्ग्रेजी माध्यममा पढाउने सम्बन्धी सामूहिक घोषणानै गरेको समाचार आएको
थियो केहि समय पहिला</span><span lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">विगत</span><span lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">दुइ सय वर्ष यताको इतिहास अङ्ग्रेजी भाषाको दबदबाको इतिहास
हो । प्रमुख शक्तिराष्ट्रको रुपमा बेलायतको उदय र उसको विश्वब्यापी उपनिवेश
संजालका कारण अङ्ग्रेजी भाषा संसारभरि सजिलै फैलियो । फ्रेन्च, स्पेनिश र
पुर्तगाली भाषाहरु पनि फैलिए । अङ्ग्रेजहरु सामरिक र आर्थिक दृष्टिले मात्र बलिया
भएनन् यो अवधिमा । दर्शन, साहित्य, कला, संगीत, विज्ञान, इञ्जिनियरिङ्ग, राजनीतिक
प्रणालीको आधुनिकीकरण, खेलकूद आदि सबै क्षेत्रमा पनि उनीहरु अब्बल भए । यसैले
ज्ञानको उत्पादन र प्रयोगमा उनीहरु अगाडि भए र बाँकी विश्वले उनीहरुलाई
पछ्याउनुपर्यो । दोश्रो विश्वयुद्धपछि पनि अङ्ग्रेजीभाषी राष्ट्र अमेरिका
सर्वशक्तिमान र नेतृत्वदायी बन्यो । क्यानडा, अष्ट्रेलिया र न्युजिल्याण्डजस्ता देशहरु
पनि धनी र शक्तिशाली बने । यिनै कारणहरुको जोड हो अहिलेको विश्वमा अङ्ग्रेजी भाषाको
प्रभाव</span><span lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">तर यसको अर्थ संसारमा
अङ्ग्रेजी मात्र बाँकी छ वा हुनुपर्छ भन्नेचाहिँ होइन । मातृभाषीको संख्याकै कुरा
गर्ने हो अङ्ग्रेजी तेश्रो हो, संसारमा चिनियाँ र स्पेनी बोल्नेहरु अङ्ग्रेजी
बोल्नेभन्दा धेरै छन् । हिन्दी र पोर्चुगाली भाषा बोल्नेको संख्या पनि कम छैन ।
अरबी बोल्नेहरुको संख्या पनि धेरै छ</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"> </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">र यसले
ओगटेको भूगोल पनि ठूलो छ । बिश्वको सम्पर्क भाषा वा अन्तर्राष्ट्रिय भाषाको रुपमा
सधैंभरि अङ्ग्रेजी नै रहन्छ भन्ने छैन । विगतमा अरु भाषा अन्तर्राष्ट्रिय भाषा थिए
र भविष्यमा अर्को कुनै भाषाले अङ्ग्रेजीलाई विस्थापित गर्ने पनि निश्चित छ । विश्वका
सबै प्रमुख भाषाहरुमा त्यो सामर्थ्य र सम्भावना छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">कुनै पनि भाषा मानव
समाजको सम्पत्ति हो । समाजले हजारौं वर्ष लगाएर आर्जन गरेको अनुभव र ज्ञानको सङ्ग्रह
हो भाषा । सभ्यता, संस्कृति र परम्परालाई बोली दिने भाषाले नै हो । हाम्रो
देशभित्र बोलिने हरेक भाषाहरु यसैले हाम्रा अमूल्य निधि हुन्, हामीले तिनलाई लोप
भएर जान दिनु हुँदैन । हामी विज्ञान र प्रविधिमा पछि परेको कारण भाषा </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">होइन । </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">आधुनिक विज्ञान र
प्रविधिमा दक्ष हुन आफ्नो भाषा र
संस्कृतिलाई निमिट्यान्न पार्नुपर्दैन भन्ने कुरालाई जापान, कोरीया, चीन, सिंगापुर
आदिले देखाइसकेका छन् । सही राजनीतिक र सामाजिक व्यबश्थापन हुने हो भने हाम्रो
समाज पनि विज्ञान र प्रविधिमा अघि बढ्न सक्छ, भाषाकै कारणले रोकिने छैन । केहि प्राविधिक
ज्ञान हाम्रो समाजले उत्पादन गर्दै नगरेको पनि होइन । हाम्रो शिक्षाको अधकल्चो
अङ्ग्रेजीकरणका कारण हाम्रो विगतका यस्ता उपलब्धि पनि हामीले बिस्तारै गुमाउँदै
छौं ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">जर्मनी, फ्रान्स, इटाली,
स्पेन, पोर्चुगल, नर्वे, स्विडेन, डेनमार्क, फिनल्याण्ड आदि जस्ता यूरोपका धेरै
विकसित देशको प्रमुख भाषा अङ्ग्रेजी होइन । यी देशहरुको शिक्षा प्रणालीको माध्यम
पनि अङ्ग्रेजी होइन आफ्नै भाषा हो । अमेरिका लगायतका विकसित देशमा विद्यार्थीहरुलाई बहुभाषामा दक्ष हुन
प्रोत्साहित गरिन्छ ।</span><span lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">हामी भने अङ्ग्रेजीलाई नै
साध्य मानेर दौडिरहेका छौं</span><span lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">र यस क्रममा आफ्नै भाषाहरुलाई बिर्सन खोज्दैछौं ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">शिक्षाको माध्यमका रुपमा
अङ्ग्रेजीलाई लादेर ‘ड्याहाल बौ’ शैलीमा बच्चालाई अङ्ग्रेजी रटाउँदैमा हाम्रो
अङ्ग्रेजी राम्रो भएको पनि छैन । गैर अङ्ग्रेजी मातृभाषी देशहरुको अङग्रेजी भाषा
क्षमताको मूल्याङ्कनमा स्विडेन, नेदरल्याण्ड, डेनमार्क, नर्वे जस्ता देशहरु
उत्कृष्ट रहँदै आएका छन् । यी देशहरुको शिक्षा प्रणालीको माध्यमभाषा अङ्ग्रेजी
होइन । त्यसैगरी, अङ्ग्रेजीलाई देशको शिक्षा प्रणालीको प्रमुख माध्यम नबनाउँदैमा
कुनै देशको विज्ञान-प्रविधि क्षमता कमजोर बन्छ भन्ने पनि छैन । यतिखेर, संसारका
सबैभन्दा ‘इन्नोभेटिभ’ देशहरुको सूचिको माथिल्ला स्थानमा कोरीया, स्विडेन, जर्मनी,
स्वीजरल्याण्ड, जापान, इजरायल आदि छन् । यी सबै देशको शिक्षा प्रणालीको माध्यम
भाषा अङ्ग्रेजी होइन । देशको विज्ञान प्रविधिको क्षमता अङ्ग्रेजीमा पढाएर मात्र
बढ्ने होइन, यसका लागि राज्यको लगानी, दिर्घकालीन प्रतिबद्धता र अनुसन्धानको
संस्कृति चाहिन्छ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">शिक्षा पेशेवरहरु उत्पादन
गर्ने प्रकृयामात्र होइन, यो समाजको संस्कृति, परम्परागत ज्ञान र सीपलाई नयाँ
पुस्तामा हस्तान्तरण गर्ने प्रकृया पनि हो । हस्तान्तरणको यो प्रकृयाको सबैभन्दा
ठूलो माध्यम भनेको भाषा नै हो । स्थानीय भाषालाई माध्यम नबनाउने मात्र होइन
त्यसलाई अत्यन्त कम महत्व दिने हाम्रो शिक्षा प्रणालीका कारण हाम्रा सन्त्ततिले
आफ्नो भाषा गतिलोसंग सिकिरहेका छैनन् । नयाँ पुस्ताले आफ्नो भाषा गतिलोसंग
नसिकेपछि संस्कृति र परम्परागत ज्ञान र सीप पनि हस्तान्तरण नभई हराएर जान्छन् । के
यो हाम्रो अस्तित्वमाथि हामीले नै गरीरहेको गम्भिर प्रहार होइन?</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">पङ्क्तिकारको आशय अङ्ग्रेजी पढाउँदै नपढाउने भन्ने कदापि होइन । बालबालिकालाई अङ्ग्रेजी
पढाउनुपर्छ र उनीहरुलाई पोख्त बनाउनु पर्छ । सम्भव भएसम्म अरु विदेशी भाषा पनि
सिकाउनुपर्छ । तर यो क्रममा हामीले नेपाली भाषा र देशका बिभिन्न भागमा बोलिने
स्थानीय भाषाहरुलाई उपेक्षा गर्नु हुन्न ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">नेपाल एउटा बहुभाषिक देश हो । यति सानो भूगोलभित्र पनि सय भन्दा बढी जीवित
भाषाहरु अस्तित्वमा रहनु हाम्रो सौभाग्य हो । हाम्रा सम्पत्ति यी भाषाहरुको
संरक्षण र विकास जरूरी छ । कुनै पनि भाषाको संरक्षण र विकासका लागि त्यो भाषालाई
पठनपाठनको माध्यम बनाउनु पनि महत्वपूर्ण हुन्छ, वक्ता थोरै भएको भाषाका हकमा त यो
झन् अत्यावश्यक छ । यसैले पूर्व प्राथमिक तहको शिक्षालाई तुरुन्तै मातृभाषाको
माध्यममा लैजानुपर्छ । अहिले बच्चाहरु कम्तिमा तीन वर्ष पूर्व प्राथमिक तहमा
पढ्छन् । शिक्षाको पहिलो तीन वर्ष मातृभाषामा मात्रै पढाउनु पर्छ र त्यसपछि मात्र
अरु भाषा सिकाउनुपर्छ भन्ने विश्वब्यापी अवधारणा बनीसकेको छ । अङ्ग्रेजी पढाउन
कक्षा एक वा त्यसपछिबाट मात्रै शुरु गर्दा पनि फरक पर्दैन । प्राथमिक तहसम्म
मातृभाषा र (खस) नेपालीलाई मुख्य रुपमा र अङ्ग्रेजीलाई एउटा विषयको रुपमा मात्र
पढाउनुपर्छ । मातृभाषामा शिक्षा दिँदा पठनपाठन प्रभावकारी हुने र बालबालिकाको
सिकाइ राम्रो हुने अनुसन्धानहरु र विगतका अनुभवबाट प्रमाणित भइसकेको छ । यस बारेमा
यूनेस्कोका धेरै प्रकाशनहरु उपलब्ध छन् । । हाम्रै देशमा पनि अनुसन्धानहरु भएका
छन् । मातृभाषामा शिक्षा उपलब्ध हुँदा बालबालिकाले बीचैमा पढाइ छोड्ने दरमा पनि
धेरै कमी आएको देखिएको छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">अर्को तर्फ कुनै पनि ब्यक्ति आफ्नो मातृभाषामा जति धेरै दक्ष भयो, उसको अर्को
भाषा सिक्ने क्षमता पनि उति नै बढ्ने कुरा पनि अनुसन्धानहरुबाट प्रमाणित भइसकेको छ
। यसरी हामीले बच्चाहरुलाई उनीहरुको मातृभाषामा आधारभूत तहको शिक्षा दिन सक्यौं
भने प्रकारान्तरमा त्यसले उनीहरुको अङ्ग्रेजी सिक्ने प्रकृयालाई पनि सघाउने छ
।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">घरमा खस नेपालीनै बोल्ने बच्चाहरुलाई पनि आधारभूत तहसम्म एउटा विषयका रुपमा
स्थानीय भाषा पढाउँदा सामाजिक अन्तर्कृया र सांस्कृतिक आदानप्रदानमा बृद्धि हुन्छ,
जुन हाम्रो समाजमा विद्यमान कतिपय पूर्वाग्रहहरु हटाउन र सामाजिक सद्भाव बढाउन
सहायकसिद्ध हुने छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">माध्यमिक तहमा कुन-कुन विषय नेपालीमा पढाउने, कुन-कुन विषय अङ्ग्रेजीमा पढाउने
र कुन-कुन विषयको अध्यापनको माध्यम रोज्न विद्यालयहरु स्वतन्त्र हुने भन्ने बारेमा
राज्यको स्पष्ट नीति हुनुपर्छ र यो नीतिलाई सरकारी र निजी सबै विद्यालयहरुले समान
रुपमा पालन गर्नुपर्छ ।</span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;"> </span><span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">स्नातक तहबाट भने रोजेको
विषय अनुसारको भाषा निर्धारण गर्न सकिन्छ । धेरै जसो प्राविधिक विषयको स्नातक तहमा
अहिले नेपाल र नेपाली समाजसम्बन्धी कुनै विषय पनि पढाइन्न । यस्ता धारमा पनि नेपालीमै
पढाउने गरी कम्तिमा एउटा विषय नेपाल र नेपाली समाजसम्बन्धी हुनुपर्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">विज्ञान र प्रविधि सिक्न
र बाँकी विश्वसंग संवाद गर्नका लागि हामीलाई अङ्ग्रेजी भाषा चाहिन्छ</span><span lang="NE" style="font-size: 12pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">तर यो क्रममा हामीले हाम्रा आफ्नै भाषाहरुको पनि संरक्षण र
विकास गर्नैपर्छ ।</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-justify: inter-ideograph;">
<div style="text-align: right;">
<i><span style="font-size: x-small;"><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; line-height: 107%;">- यो लेख 'अनलाइन खबर' ( </span><a href="https://www.onlinekhabar.com/2019/04/756715">https://www.onlinekhabar.com/2019/04/756715</a> ) <span style="font-family: "arial unicode ms", sans-serif;">मा प्रकाशित भएको थियो । </span></span></i></div>
</div>
<br />Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-48707198884375577222019-03-28T02:12:00.000+09:002019-03-28T02:14:57.497+09:00 बा आमा र घरहरु<br />
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt;">छोरा-बुहारी यूके, अमेरिका
छन्</span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">छोरी-ज्वाईँ अष्ट्रेलिया,
जापान छन्</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">गाउँको घरमा ताल्चा लागेको
छ</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">बजारको घर भाडामा लागेको छ</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">र बा आमा छतको कुनामा
मिल्किएका छन्</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<br /></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">नाती-नातिना जन्मने बेला</span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">आमाको</span><span lang="NE" style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"> </span><span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">‘शेयर
भाउ’ अकासिन्छ</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">र ‘तेल भिसा’ जारी हुन्छ</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">यसैले बा आमा अचेल
बेला-बेला </span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">उडिरहेका पनि देखिन्छन्<o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">घण्टौं लामा ट्रान्जिटहरुमा</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">उँघ्दै गरेका पनि भेटिन्छन्</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<br /></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">प्लेनमा उड्दै गरेको
अर्धनिद्रामा</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">ट्रान्जिटमा अड्किएको
दिक्दारीमा</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">परदेशी
भिडमा एक्लिएको बेला</span><span style="font-family: "calibri" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">बिरानो
मध्यान्हमा अत्तालिएको बेला</span><span style="color: red; font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">बा आमा </span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">कहिले चौतारीका दौंतरी
सम्झन्छन्</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">कहिले गोठ र पँधेरा
सम्झन्छन्</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">मन-मनै लेकबेंसी गर्छन्</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">खोला तर्छन् र मेला भर्छन्</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<br /></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">तर बाको एउटा गोडा चल्न
छोडिसक्यो</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">आमाका आँखा धमिला-धमिला
भइसके</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">गाउँ पुग्न बाका गोडाले
दिँदैनन्</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">शहर डुल्न आमाका आँखाले
दिँदैनन्</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<br /></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">यूके, अमेरिकाबाट चन्दा
आएको छ</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">अष्ट्रेलिया, जापानबाट
चन्दा आएको छ </span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">शहरमा नयाँ वृद्धाश्रम
बन्दैछ</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">बाका दुइटै गोडा नचल्ने
भइसक्दा</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">आमाका आँखा पूरै
धमिलिइसक्दा</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">बजारको घर पनि ‘उतै’बाट
बिक्री भइसक्ने छ</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">र गाउँको घरलाई पनि झाडीले
छोपिसक्ने छ</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">र त्यतिबेलासम्म, </span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;">शायद वृद्धाश्रम पनि पूरै
बनीसक्ने छ</span><span style="font-family: "calibri" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div align="left" class="MsoNormal" style="line-height: 107%; mso-pagination: widow-orphan; text-align: left;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="line-height: 107%; text-align: right;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 12.0pt; line-height: 107%;"><i>(असार ३२, २०७५; पोखरा)</i></span></div>
<br />Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-66328371815713536372019-03-11T01:40:00.001+09:002019-03-11T01:40:20.321+09:00मेरो पनि जमाना थियो -----<b><span style="font-size: large;"><span style="background-color: white; color: #1d2129; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif;">मेरो पनि जमाना थियो, जमाना क्या फुक्काफाल थियो</span><br style="background-color: white; color: #1d2129; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif;" /><span style="background-color: white; color: #1d2129; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif;">साथीहरु अझै डाहा गर्छन् ‘यार तेरो त मालामाल थियो!’</span><br style="background-color: white; color: #1d2129; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif;" /><span style="background-color: white; color: #1d2129; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif;">हरेक बिहान नराम्ररी झस्काएर सम्झाउँछ साला ऐनाले</span><br style="background-color: white; color: #1d2129; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif;" /><span style="background-color: white; color: #1d2129; font-family: Helvetica, Arial, sans-serif;">जमानामा यो तालुमा पनि कालो बाक्लो कपाल थियो !</span></span></b>Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7194690039826453361.post-16796618283890257902019-03-07T17:22:00.000+09:002019-03-12T00:50:38.210+09:00मैले कोरेका यी घेराहरु<br />
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;">मैले कोरेका यी घेराहरुको
के होला ?</span><span style="font-size: 18.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;">मलाई प्रिय चेहराहरुको के
होला ?</span><span style="font-size: 18.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span><br />
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;"><br /></span>
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;">मेरा सुस्केराहरु रहलान् नरहलान् ?</span><br />
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;">म नाचेका यी पखेराहरुको के होला ?</span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;">जब सधैंका लागि उडेर
जानेछिन् आमा</span><span style="font-size: 18.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;">गुँडमा पर्खिने बचेराहरुको के होला ?</span><span style="font-size: 18.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , sans-serif; font-size: 18pt; line-height: 107%;">यो यात्रापछिको
यात्रा कता जाने हो ?</span><span style="font-size: 18pt; line-height: 107%;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;">यहाँ सँगालेका फेराहरुको के होला ?</span><span style="font-size: 18.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="margin-bottom: .0001pt; margin-bottom: 0in;">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;">जब एक्लै एक्लै जानुछ,
रित्तै जानुछ</span><span style="font-size: 18.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal">
<span lang="NE" style="font-family: "arial unicode ms" , "sans-serif"; font-size: 18.0pt; line-height: 107%;">हाम्रा यी ‘तेरा र मेरा’हरुको के होला ?</span><span style="font-size: 18.0pt; line-height: 107%; mso-bidi-font-family: "Arial Unicode MS"; mso-bidi-language: NE;"><o:p></o:p></span><br />
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiOI34jdqRvhjopMbfn6GHENfcXUZE1guZ9zoOJC6nL8OOEASgzXihSPAX9mMKlwLXY2U4WWEj-k0vDn_q7DMirJSD1ko6lGXnbvhwOqzCn6uxyENt3lKoBC1yNdvK9xIyeLqcLMzo6ymvj/s1600/philosophical.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="960" data-original-width="960" height="320" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiOI34jdqRvhjopMbfn6GHENfcXUZE1guZ9zoOJC6nL8OOEASgzXihSPAX9mMKlwLXY2U4WWEj-k0vDn_q7DMirJSD1ko6lGXnbvhwOqzCn6uxyENt3lKoBC1yNdvK9xIyeLqcLMzo6ymvj/s320/philosophical.jpg" width="320" /></a></div>
<br /></div>
<div style="text-align: right;">
(फाल्गुन १५, २०७५, पोखरा)</div>
Basantahttp://www.blogger.com/profile/00736262122360069167noreply@blogger.com0