<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<?xml-stylesheet type="text/xsl" media="screen" href="/~d/styles/rss2full.xsl"?><?xml-stylesheet type="text/css" media="screen" href="http://feeds.feedburner.com/~d/styles/itemcontent.css"?><rss xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/" xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/" xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/" xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/" version="2.0">

<channel>
	<title>nuotrupos.lt</title>
	
	<link>http://nuotrupos.lt</link>
	<description>apie viska</description>
	<lastBuildDate>Fri, 18 Nov 2011 10:36:30 +0000</lastBuildDate>
	<generator>http://wordpress.org/?v=2.8.4</generator>
	<language>en</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
			<atom10:link xmlns:atom10="http://www.w3.org/2005/Atom" rel="self" type="application/rss+xml" href="http://feeds.feedburner.com/Nuotruposlt" /><feedburner:info xmlns:feedburner="http://rssnamespace.org/feedburner/ext/1.0" uri="nuotruposlt" /><atom10:link xmlns:atom10="http://www.w3.org/2005/Atom" rel="hub" href="http://pubsubhubbub.appspot.com/" /><feedburner:emailServiceId xmlns:feedburner="http://rssnamespace.org/feedburner/ext/1.0">Nuotruposlt</feedburner:emailServiceId><feedburner:feedburnerHostname xmlns:feedburner="http://rssnamespace.org/feedburner/ext/1.0">http://feedburner.google.com</feedburner:feedburnerHostname><item>
		<title>Vaistažolių ruošimas</title>
		<link>http://nuotrupos.lt/843/vaistazoliu-ruosimas/</link>
		<comments>http://nuotrupos.lt/843/vaistazoliu-ruosimas/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 13 Nov 2011 20:47:45 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gamta]]></category>
		<category><![CDATA[dziovinimas]]></category>
		<category><![CDATA[ruosimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaistazole]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://nuotrupos.lt/?p=843</guid>
		<description><![CDATA[Neapdairiai ruošiant vaistažoles, nukenčia nemaža dalis naudingųjų veikliųjų medžiagų. Paprastai žaliavą vaistams reikia ruošti tada, kai joje būna daugiausiai veikliųjų medžiagų. Žolinių augalų antžeminėje dalyje veikliųjų medžiagų daugiausiai būna prieš žydėjimą arba tik pradėjus žydėti, šaknyse ir šakniastiebiuose – baigiantis augalo vegetacijai, žievėje &#8211; pavasarį ir rudenį, lapuose &#8211; kai jie pilnai išauga, pumpuruose &#8211; [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>http://nuotrupos.lt/843/vaistazoliu-ruosimas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Rauginiai augalai</title>
		<link>http://nuotrupos.lt/840/rauginiai-augalai/</link>
		<comments>http://nuotrupos.lt/840/rauginiai-augalai/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 13 Nov 2011 20:09:13 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gamta]]></category>
		<category><![CDATA[augalas]]></category>
		<category><![CDATA[ąžuolas]]></category>
		<category><![CDATA[tanidai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://nuotrupos.lt/?p=840</guid>
		<description><![CDATA[Rauginiams augalams priskiriami tanidus gaminantys augalai. Priklausomai nuo augalo rūšies tanidų randama medienoje, žievėje, šakniastiebiuose, šaknyse, lapuose, žieduose, vaisiuose. Ta-nidai paprastai kaupiami parenchiminių ląstelių vakuolėse. Jie yra sudėtingi, didelės molekulinės masės daugiaatomių fenolių junginiai. Tanidams būdingas sutraukiantis skonis. Tuo galima įsitikinti, pavyzdžiui, ragaujant neprinokusius obuolius.
Daugiausia tanidų sunaudojama odų pramonėje. Odų rauginimas yra vienas iš pagrindinių [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>http://nuotrupos.lt/840/rauginiai-augalai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Medingieji augalai</title>
		<link>http://nuotrupos.lt/837/medingieji-augalai/</link>
		<comments>http://nuotrupos.lt/837/medingieji-augalai/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 13 Nov 2011 19:40:26 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gamta]]></category>
		<category><![CDATA[augalas]]></category>
		<category><![CDATA[liepa]]></category>
		<category><![CDATA[medus]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://nuotrupos.lt/?p=837</guid>
		<description><![CDATA[Medingiesiems augalams priskiriami dažniausiai žiediniai augalai, kurių nektarinės išskiria nektaro. Tai evoliucinis augalų prisitaikymas apdulkinimui kurį atlieka bitės ir įvairūs vabzdžiai. Nektaras išsiskiria augalui žydint. Medingųjų augalų žydėjimo pradžia ir trukmė priklauso nuo rūšies biologinių, klimatinių, geografinių ir meteorologinių sąlygų, dirvožemio, o išskiriamas nektaro kiekis priklauso nuo augalo rūšies ir yra labai nevienodas.
Iš nektaro bitės [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>http://nuotrupos.lt/837/medingieji-augalai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kaučiukiniai augalai</title>
		<link>http://nuotrupos.lt/834/kauciukiniai-augalai/</link>
		<comments>http://nuotrupos.lt/834/kauciukiniai-augalai/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 13 Nov 2011 18:20:40 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gamta]]></category>
		<category><![CDATA[augalas]]></category>
		<category><![CDATA[kauciukas]]></category>
		<category><![CDATA[kiaulpiene]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://nuotrupos.lt/?p=834</guid>
		<description><![CDATA[Kaučiukiniai augalai kaupia savyje natūralų kaučiuką. Pagrindinę svarbą pramonei turi lateksiniai medžiai, kurie sukaupia daug ir lengvai išskiriamo kaučiuko. Kaučiukas tai stambiamolekulinis junginys, kuris perdirbamas į gumą.vSvarbiausias kaučiukinis augalas yra brazilinis kaučiukmedis. Iš Brazilinio kaučiukmedžio surenkama apie 95% pasaulyje gaunamo natūralaus kaučiuko. Kaučiukmedžiai sodinami ir pradedami sakinti nuo 10 metų amžiaus.
Nemažai žolinių kaučiukinių augalų rūšių [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>http://nuotrupos.lt/834/kauciukiniai-augalai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Gutaperčiniai augalai</title>
		<link>http://nuotrupos.lt/831/gutaperciniai-augalai/</link>
		<comments>http://nuotrupos.lt/831/gutaperciniai-augalai/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 13 Nov 2011 17:58:45 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gamta]]></category>
		<category><![CDATA[augalas]]></category>
		<category><![CDATA[gutaperca]]></category>
		<category><![CDATA[ozeksnis]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://nuotrupos.lt/?p=831</guid>
		<description><![CDATA[Gutaperčiniai augalai kaupia gutaperčą sukietėjusias į pieną panašias sultis. Gutaperča pagal cheminę sudėti ideali kaučiukui, tačiau kieta medžiaga. Gutaperča sudaryta iš angliavandenio gutos, baltyminės medžiagos ir įvairių dervų. Nuo gutos ir dervų santykio priklauso gutaperčios vertingumas. Vertingesnė ta gutaperča, kurioje yra mažiau dervų. Augaluose gutaperča kaupiasi pientakiuose kaip augalo sultys.
Gutaperča nepraleidžia vandens ir elektros srovės. [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>http://nuotrupos.lt/831/gutaperciniai-augalai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Eteriniai augalai</title>
		<link>http://nuotrupos.lt/828/eteriniai-augalai/</link>
		<comments>http://nuotrupos.lt/828/eteriniai-augalai/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 13 Nov 2011 15:37:58 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gamta]]></category>
		<category><![CDATA[augalas]]></category>
		<category><![CDATA[eteriai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://nuotrupos.lt/?p=828</guid>
		<description><![CDATA[Eteriniais  augalais vadiname augalus sintetinančius eterinius aliejus. Eterinio aliejaus kiekis augale priklauso nuo augalo rūšies, vystymosi fazės, meteorologinių ir kitų svarbių sąlygų, kvapas, koncentracija ir spalva nuolat kinta, tai priklauso nuo paros meto, saulės, temperatūros ir drėgmės poveikio, ir to paties augalo aromatas tai sustiprėja, tai susilpnėja. Daugiausia eterinių aliejų sukaupia šilto klimato augalai. [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>http://nuotrupos.lt/828/eteriniai-augalai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Derviniai augalai</title>
		<link>http://nuotrupos.lt/825/derviniai-augalai/</link>
		<comments>http://nuotrupos.lt/825/derviniai-augalai/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 13 Nov 2011 14:59:52 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gamta]]></category>
		<category><![CDATA[augalas]]></category>
		<category><![CDATA[derva]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://nuotrupos.lt/?p=825</guid>
		<description><![CDATA[Derviniais augalais vadiname dervas sintetinančius medžius, krūmus ir žolinius augalus. Dervos augaluose kaupiasi stiebe, lapuose, žievėje, sėklose. Dervas augalai išskiria natūraliai arba juos pažeidus. Dažniausiai dervos turi antiseptinių medžiagų, ore ir šviesoje kietėja, taip apsaugodamos augalą nuo kenkėjų ir ligų.
Pagal konsistenciją natūralios dervos skirstomos į skystąsias, minkštąsias ir kietąsias. Natūralios dervos ir jų produktai naudojami [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>http://nuotrupos.lt/825/derviniai-augalai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Dekoratyviniai augalai</title>
		<link>http://nuotrupos.lt/823/dekoratyviniai-augalai/</link>
		<comments>http://nuotrupos.lt/823/dekoratyviniai-augalai/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 13 Nov 2011 14:09:17 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gamta]]></category>
		<category><![CDATA[augalas]]></category>
		<category><![CDATA[dekoratyviniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://nuotrupos.lt/?p=823</guid>
		<description><![CDATA[Dekoratyvinių augalų savybes sunku apibrėžti, kadangi dekoratyvumo požymiai suprantami labai įvairiai ir sunku visa tai apibrėžti. Dekoratyvūs augalai puošia žmogaus aplinką, dažniausiai puošnūs augalų žiedai, bet žiedai žydi palyginus trumpai, tad daugelis dekoratyvių augalų rūšių vertinami dėl gražių ir ilgai išsilaikančių lapų, gražių ir įdomių vaisių ar dėl jų bendro įdomaus pavidalo, visų dalių tobulos [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>http://nuotrupos.lt/823/dekoratyviniai-augalai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Dažiniai augalai</title>
		<link>http://nuotrupos.lt/820/daziniai-augalai/</link>
		<comments>http://nuotrupos.lt/820/daziniai-augalai/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 12 Nov 2011 17:33:15 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gamta]]></category>
		<category><![CDATA[augalas]]></category>
		<category><![CDATA[dazai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://nuotrupos.lt/?p=820</guid>
		<description><![CDATA[Dažiniai augalai  įvairiose savo dalyse kaupia dažinius organinius junginius, kurie panaudojami įvairioms medžiagoms dažyti. Šie junginiai, dažniausiai glikozidai, kaupiasi augalo stiebuose (mediena, žievė), lapuose, žieduose, vaisiuose, sėklose, šaknyse, ar ląstelių skysčiuose. Yra žinoma daugiau nei 2000 augalinių dažų, tačiau dažniausiai naudojami apie 130. Augant chemijos pramonei, augalinius dažus daugelyje sričių pakeitė gerokai pigesni sintetiniai, [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>http://nuotrupos.lt/820/daziniai-augalai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Celiuliozė</title>
		<link>http://nuotrupos.lt/817/celiulioze/</link>
		<comments>http://nuotrupos.lt/817/celiulioze/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 12 Nov 2011 17:01:32 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[celiulioze]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://nuotrupos.lt/?p=817</guid>
		<description><![CDATA[Celiuliozė yra didelės molekulinės masės angliavandenis arba kitaip tariant polisacharidas. Celiuliozė nesilydo, kaitinama be oro anglėja, yra atspari tempimui. Netirpsta vandenyje, bet jį gerai įgeria. Augalai celiuliozę sintetina iš paprasčiausių angliavandenių ir yra pagrindinė augalinių ląstelių sienelių sudedamoji dalis.
Celiuliozė labai paplitusi gamtoje. Daugiau nei pusė organinės anglies žemės paviršiuje yra celiuliozės sudėtyje. Dauguma gyvūnų nesugeba [...]]]></description>
		<wfw:commentRss>http://nuotrupos.lt/817/celiulioze/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>

