Jaukiam poilsiui lauke įrengtos dengtos ir atviros aikštelės su lauko baldais, laužavietės išsikepti kepsniams. Aktyvesniam poilsiui siūlome valtis, vandens dviračius, pažaisti tinklinį.

Siūlome :  dviviečius kambarius, kurie turi virtuvėles, dušą,WC, televizorių, šaldytuvą. Kaina asmeniui – 40 Lt.

Ansamblis

Pakruojo dvaro sodybos ansamblis stilistiniu požiūriu išsiskiria iš kitų Lietuvos dvarų. Čia stilistinė formų raiška bei harmonija būdinga tiek reprezentacinės, tiek ir ūkinės dalies objektams, apsuptiems ansamblį vienijančio ir akcentus išryškinančio vertingo šimtamečio parko. Pakruojo dvaro sodyba yra ryškios ašinės kompozicijos ansamblis, pastatai sudaro keturias grupes: centrinę – reprezentacinę, dvi ūkines ir gamybinę.

Dvaro rūmai

Įspūdingiausias ir didžiausias Pakruojo dvaro sodybos pastatas – puošnūs dviaukščiai rūmai, stovintys sodybos viduryje. Manoma, jog dvaro rūmai buvo pastatyti XIX a. pradžioje. Dvaro rūmai – didingas pastatas, turintis vieną ypatybę, kuri išskiria jį iš kitų Lietuvos dvarų – tai unikalus Lietuvoje trijų portikų panaudojimas rūmų pastate: šešių kolonų – pagrindinio fasado centre ir dar dviejų keturkolonių iš abiejų pusių. Tokiam architektūriniam sprendimui būtų sunku surasti analogą Lietuvoje. Rūmų architektas nežinomas, tačiau atsižvelgiant į tuometinius dvaro savininkus, spėjama, kad veikiausiai tai buvo specialiai iš Vokietijos ar Latvijos kviestas architektas.

Rūmų interjerui būdingas iškilmingumas, ypač įspūdinga puošni veidrodžiais ir ornamentais puošta pokylių salė.  Dvaro rūmuose buvo įrengti miegamieji kambariai, pokylių salės, dvarininkų kabinetai, terasos ir balkonai su kerinčiais peizažais.

Rūmų interjero puošybai buvo panaudota gausybė aksesuarų – nuo medžioklės trofėjų iki krištolinių sietynų. Salėje kabėjo giminės portretai, gobelenai, vaizduojantys mitologines scenas, buvo stiklinė spinta, kurioje šeimininkas saugojo „carų dovanas“ – tabokinių kolekciją. Rūmuose taip pat saugota vertinga senovės ginklų kolekcija. Reta ir įdomi buvo vaizduojamosios dailės kolekcija.

Šiuo metu Pakruojo dvaro rūmai vis dar restauruojami. Dvaro rūmuose jau įrengtos pokylių salės, terasos ir balkonai.

Parkas

Peizažinis dvaro parkas, kurio struktūra išlikusi iki šių dienų, buvo užveistas 1850 – 1860 m. Iš vienos pusės natūralią teritorijos ribą sudaro užtvenktos Kruojos upės juosta, o iš kitos pusės teritorija aptverta lauko akmenų tvora. Pagal to meto anglišką parkų formavimo schemą pirmenybė buvo teikiama natūraliai gamtai ir natūralumo imitavimui. Parke auga apie 26 pavadinimų medžių, tarp jų dar prieš kelis šimtus metų atvežti ir pasodinti rečiausi augalai iš įvairių pasaulio kraštų.

Priešais centrinius dvaro rūmus yra didelė veja, kurios pakraščiais einantys takai gale subėga į vieną, šiaurinės dvaro teritorijos dalies link vedantį taką, kuris baigiasi įspūdingais metalo vartais, skiriančiais dvi funkcines dvaro teritorijos dalis – pietinę ir šiaurinę. Augalinių ir heraldinių motyvų kaliniais puošti vartai, kuriais dvaro savininkas labai didžiavosi, buvo įsigyti Rygoje vykusioje parodoje.

Karčema „Traktierius“

Lankantis Pakruojo dvare būtų nuodėmė neužsukti į XIX a. statytą dvaro karčemą „Traktierių“, kurioje autentiškai įrengtas interjeras sukuria ypatingą atmosferą. Karčemoje lankytojų laukia ypatingai ruošiami Šiaurės Lietuvos regiono kulinarinio paveldo patiekalai bei vietinės gamybos alus. Antrajame „Traktieriaus“ aukšte veikia garsiausio Lietuvos „razbainiko“ Tado Blindos muziejus.

Savaitgaliais ir švenčių dienomis Pakruojo dvaro „Traktieriuje“ organizuojamos nuotaikingos popietės su dvaro Malūnininku (daugiau informacijos rubrikoje „Lankytojams“).

Malūnininko namas – viešbutis „Stadala“

Vėlyvojo klasicizmo bruožų išsaugojęs malūnininko namas pastatytas XIX a. I pusėje prie Kruojos upės, šiaurinėje dvaro ansamblio dalyje. Savo dydžiu ir necharakteringa dvišlaite stogo forma  pastatas išsiskiria iš kitų dvaro šiaurinės dalies pastatų ansamblio. Rekonstruotame malūnininko name veikia viešbutis „Stadala“.

Vandens malūnas

Pakruojo dvaro sodybos vandens malūnas – unikalus, vienintelis Lietuvoje išlikęs vėlyvojo klasicizmo formų tokios paskirties statinys, stovintis šiaurinėje ansamblio dalyje, prie Kruojos upės. Jis buvo pastatytas 1823 m. Vandens malūną sudaro du dviejų aukštų stačiakampio formos nevienodo ilgio lygiagretūs korpusai, sujungti fasadine siena.

Vandens malūnas – vėlyvojo klasicizmo laikotarpio stiliaus statinys, bene vienintelis tokio architektūrinio sprendimo ir puošnių klasikinių formų malūnas Lietuvoje.

Rekonstruotame vandens malūne įrengtos pobūvių, konferencijų salės.

Vėjo malūnas

Šiaurinėje dvaro ansamblio dalyje 1823m. pastatytas vėjo malūnas gerai matomas nuo Linkuvos kelio. Malūnas išsiskiria iš kitų dvaro pastatų vertikaliu siluetu ir yra labai svarbus orientyras dvaro sodyboje.

Po Antrojo pasaulinio karo malūnas buvo pritaikytas siloso bokštui, vėliau – cemento sandėliui. Šiuo metu atkurtame vėjo malūne veikia ekspozicija.

Tiltas

Dvaro sodybos ansamblį puošia prieš keletą metų restauruotas unikalus arkinis tiltas per Kruojos upę. Tokio stiliaus tiltų Europoje yra tiktai du. Šis tiltas yra vienintelis Lietuvoje vėlyvojo klasicizmo statinys iš dolomito. Tai viena tinkamiausių vietų romantiškiems pasivaikščiojimams ar patogiam pasėdėjimui su meškere.

Planuojant keliones po Lietuvą, rekomenduojama įtrauktį šią vietą į savo maršrutą, turėsite progą pasigrožėti nuostabiais gamtos vaizdais.                                                         

Europos čempionatas Lietuvoje baigėsi Ispanijos rinktinės triumfu. Sekmadienį Kaune vykusiame pirmenybių finale ispanai 98:85 (25:20, 25:21, 25:21, 23:23) įveikė Prancūzijos krepšininkus ir apgynė prieš du metus Lenkijoje iškovotą trofėjų.

Bronzos medalius iškovojo Rusijos rinktinė

Rusijos rinktinė mažajame finale dėl trečios vietos nugalėjo Makedonijos rinktinę rezultatu 68:72 (13:17, 17:19, 20:16, 16:20) ir iškovojo Eurobasket 2011 bronzos medalius.

Pusfinaliai:

Ispanija 98 : 85 Prancūzija
Makedonija 68 : 72 Rusija

Ketvirtfinalis:

1. Ispanija – Slovėnija

2. Graikija – Prancūzija

3. Lietuva – Makedonija

4. Rusija – Serbija

Antrasis etapas – galutinė turnyrinė lentelė:

E grupė

Komanda R. L/P ĮM/PRA TŠK.
1. Ispanija 5 4/1 405/340 9
2. Prancūzija 5 4/1 383/388 9
3. Lietuva 5 3/2 405/397 8
4. Serbija 5 2/3 388/412 7
5. Vokietija 5 1/4 345/379 6
6. Turkija 5 1/4 331/341 6

F grupė

Komanda R. L/P ĮM/PRA TŠK.
1. Rusija 5 5/0 355/310 10
2. Makedonija 5 4/1 338/313 9
3. Graikija 5 3/2 348/336 8
4. Slovėnija 5 2/3 337/337 7
5. Suomija 5 1/4 338/372 6
6. Gruzija 5 0/5 329/377 5

Galutinė pirmojo “Eurobasket 2011″ etapo turnyrinė lentelė:

A grupė

Komanda R. L/P ĮM/PRA TŠK.
1. Ispanija 5 4/1 404/364 9
2. Lietuva 5 4/1 429/374 9
3. Turkija 5 3/2 385/333 8
4. Didžioji Britanija 5 2/3 372/410 7
5. Lenkija 5 2/3 401/424 7
6. Portugalija 5 0/5 344/430 5

B grupė

Komanda R. L/P ĮM/PRA TŠK.
1. Prancūzija 5 5/0 438/391 10
2. Serbija 5 4/1 432/386 9
3. Vokietija 5 3/2 377/357 8
4. Izraelis 5 2/3 399/448 7
5. Italija 5 1/4 380/405 6
6. Latvija 5 0/5 385/424 5

C grupė

Komanda R. L/P ĮM/PRA TŠK.
1. Makedonija 5 4/1 362/337 9
2. Graikija 5 4/1 360/324 9
3. Suomija 5 2/3 373/366 7
4. Kroatija 5 2/3 396/404 7
5. Bosnija ir Hercegovina 5 2/3 380/409 7
6. Juodkalnija 5 1/4 357/388 6

D grupė

Komanda R. L/P ĮM/PRA TŠK.
1. Rusija 5 5/0 371/321 10
2. Slovėnija 5 4/1 356/324 9
3. Gruzija 5 2/3 352/343 7
4. Bulgarija 5 2/3 339/357 7
5. Ukraina 5 2/3 322/327 7
6. Belgija 5 0/5 304/372 5

Bišpilio piliakalnis buvo kiek kasinėtas šio amžiaus pradžioje. Piliakalnyje rasta žiestosios keramikos, arbaletinių strėlių antgalių, peilių, ylų, cilindrinių spynų raktų ir kt. Dalis radinių yra dingę Pirmojo pasaulinio karo metais, nes šie daiktai buvo Jurbarko valdytojo kunigaikščio Vasilčikovo rūmuose ir jų dalį išsivežė vokiečiai, kita dalis saugoma Kauno istorijos muziejuje.

Aikštelėje prieš piliakalnį stovi akmuo Jurbarko vardo 735 metų jubiliejui paminėti.

Manoma, ant piliakalnio stovėjo medinė Kolainių pilis, XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje priklausiusi Panemunių (Nemuno) gynybinei sistemai, 1291 m. sudeginta kryžiuočių. [1]
Manoma, kad 3 km į pietvakarius nuo Mituvos žiočių 1259 m. buvo pastatyta Georgenburgo pilis, viena seniausių kryžiuočių pilių prie Nemuno, šie po 1260 m. Durbės mūšio ją apleido, lietuviai sugriovė. Maždaug tuo pat metu ant Jurbarko piliakalnio pilį pasistatė lietuviai. 1336 m. kryžiuočiai atnaujino Georgenburgo pilį, pavadino ją Jurgenburgu. Iki XV a. pradžios vyko lietuvių kovos su kryžiuočiais. 1403 m. Vytauto kariuomenė paskutinį kartą sudegino Jurgenburgo pilį. Po Žalgirio mūšio 1410 m. gyvenvietė pradėjo plėstis. Po 1422 m. Melno taikos nustačius Lietuvos ir Vokiečių ordino sieną miestelis atiteko Lietuvai, tapo jos pasienio punktu, svarbiu prekybos centru.

Saulėtą dieną nuo jo viršūnės matosi 6 ežerai. Rytinėje kalno papėdėje tyvuliuoja Linkmenas ir Asėkas, pietinėje – Alksnas, Alksnaitis o vakarinėje – didžiulis Ūkojas ir Pakasas. Į parko šiaurę Ladakalniu prasideda geomorfologinis draustinis. Ištisa kalvų grandinė-ledynmečio palikimas. Nuo kalno žiūrint į rytus, tarp dviejų ežerų išaugęs vienintelis parke 18 ha ąžuolynas. Jame auga retos augalų rūšys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai – didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai.
Vasarą Ladakalnis gausiai lankomas turistų. Jį galima aplankyti atvažiavus, keliaujant pėsčiomis arba plaukiant Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais.

Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai – Didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Ladakalnį juosiantys ežerai apipinti legendomis ir padavimais. Viena Alksno ežero įlanka vadinama Mergakumpiu. Pasakojama, kad kaimo merginos bėgo nuo Napaleono karių ir plaukdamos nuskendo šioje įlankoje. O Linkmeno ežere gyveno žaltys Linkmenas, kuriam čia buvo pastatyta didelė šventykla.

Archeologinis paminklas. Rytiniai ir vakariniai šlaitai statūs, pietiniai ir šiauriniai – nuožulnūs. Piliakalnius skiria loma. Ginučių piliakalniai tankiai apaugę mišku.

Piliakalnyje rasta lipdytinės keramikos liekanų. Manoma, kad IX–XII a. čia stovėjo medinė Linkmenų pilis, minima Vartbergės kronikoje 1373 metais. Pilį 1433 m. sudegino kryžiuočiai.

Vieno iš piliakalnių viršūnėje seniau buvo prezidento A. Smetonos 1934 m. savo 60-mečio proga pasodintas ąžuolas, greta pastatytas paminklinis akmuo. 1956 m. ąžuolas nukirstas, o akmuo nuridentas į Linkmeną. 1997 m. atstatyta paminklinė lenta apie A. Smetonos viešnagę šioje vietoje, o ąžuoliukas pasodintas Ladakalnio šlaite.