Nors susidomėjimas ekologiškais maisto produktais, kurie yra natūralūs ir sveikesni, auga, jų vartojimą Lietuvoje riboja įvairūs veiksniai. Vienas svarbiausių - informacijos apie prekybos vietas stygius. Siekdamas suteikti vartotojams daugiau žinių apie ekologiškų maisto produktų pardavimo vietas, Lietuvos vartotojų institutas pristato ekologinių ūkių žemėlapį.

Skatins vartotojų ir ūkininkų bendravimą

„Sukurdami ekologinių ūkių žemėlapį siekėme konkrečių tikslų - skatinti tiesioginį vartotojų ir ūkininkų bendravimą, kuris didintų pasitikėjimą vieni kitais, o taip pat ekonominės naudos vartotojams, nes pirkti prekes tiesiogiai iš ūkininkų yra pigiau. Be to, iki šiol nebuvo vieno išsamaus žemėlapio, kuriame būtų galima rasti oficialiai sertifikuotus šalies ekologinius ūkius”, - sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Ekologinių ūkių žemėlapyje (www.tausojantismaistas.lt) yra pavaizduoti Lietuvos ekologiniai ūkiai, turintys VšĮ „Ekoagros” išduotą sertifikatą. Pasinaudojant VšĮ „Ekoagros” teikiamais duomenimis, žemėlapis atnaujinamas 2 kartus per metus. Paiešką žemėlapyje galima vykdyti pasinaudojant raktiniais žodžiais, ūkio gaminama produkcija, veiklos sritimi arba teritorine priklausomybe.

Mažesnis poveikis aplinkai

Kiekvienas maisto produktas daro poveikį aplinkai kiekvienoje savo gyvavimo stadijoje, t. y. per visą būvio ciklą, kurį sudaro derliaus išauginimo ir nuėmimo, transportavimo, sandėliavimo, gamybos, produkcijos platinimo, vartojimo bei atliekų sutvarkymo etapai. Moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią neigiamą poveikį aplinkai daro gamybos stadija.

„Rinkdamiesi vietinį ekologišką maistą vartotojai prie aplinkosaugos problemų sprendimo prisideda dvejopai. Pirmiausiai, ekologinė žemdirbystė yra vienas iš efektyviausių būdų, kaip mažinti neigiamą žemės ūkio produkcijos gamybos poveikį aplinkai, nes ekoūkiuose ribojamas pesticidų ir sintetinių trąšų naudojimas. Antra, vietinis maistas nukeliauja mažesnį atstumą, taigi sumažinama ir transportavimo žala aplinkai”, - teigia Vytauto Didžiojo universiteto aplinkotyros katedros lektorė dr. Renata Dagiliūtė.

Ekologiško maisto paklausa auga

Kaip rodo Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos (IFOAM) 2011 m. statistika, pasaulyje ekologiniai ūkiai užima 37,2 mln. hektarų žemės. Ekologiniai ūkiai Europos Sąjungos valstybėse vidutiniškai užima 5,4 proc. viso dirbamos žemės ploto. Į ES šalių septintuką, kur ekologinė žemdirbystė išplėtota labiausiai, patenka Lietuvos kaimynės - Estija (14, 8 proc.) bei Latvija (10,4 proc.).

Ekologiškų maisto produktų ir gėrimų pardavimų apyvarta pasaulyje nuolat auga - nuo 2008 iki 2011 m. ji padidėjo 25,1 proc. ir sudarė 48,5 milijardus eurų. Vien ES ekologiško maisto rinka 2011 m. išaugo 9 proc. ir siekė 21.5 milijardų eurų. ES senbuvėse ekologiškam maistui išleidžiama apie 2 proc. visų išlaidų maistui. Nemaža dalis ekologiško maisto yra importuojama iš trečiųjų šalių ir ji nuolat auga.

Naujosiose ES šalyse ekologiško maisto vartojimas sudaro tik 0,2 proc. visų išlaidų maistui „ES statistika rodo, kad palyginti su bendromis išlaidomis maistui, ekologiškai produkcijai išleidžiama nedidelė suma. Lietuvoje tos apimtys dar mažesnės, pvz., 2011 m. ekologiškam maistui vienas lietuvis vidutiniškai išleido vos 7 litus. Vis dėlto ekologiški produktai mūsų šalyje populiarėja ir išlaidos jiems palaipsniui auga. Svarbus veiksnys šios rinkos vystymuisi yra vartotojų informuotumas bei jų perkamoji geba”, - sako dr. R. Dagiliūtė.

Lietuvos ekologiniai ūkiai plėsis

Daugiausiai ekologinių ūkių Lietuvoje buvo 2007 metais, kai jų skaičius siekė 2855 vnt. Nuo tada ekologinių ūkių vis mažėja: 2008 m. sertifikuoti 2805 vnt; 2009 m. - 2679 vnt.; 2010 m. - 2668 vnt.; 2011 m. - 2598 vnt. ir 2012 m. - 2511 vnt. Tačiau patys ūkiai stambėja ir ekologinės gamybos plotas kasmet auga. 2007 m. jis siekė 125457 ha, 2011 m. - 157995 ha, o 2012 m. - jau 162655 ha.

„Atsižvelgiant į dabartines tendencijas tikėtina, kad 2013 m. ūkių greičiausiai ir toliau mažės, nes visi laukia 2014-2020 m. laikotarpio, kai keisis Europos Sąjungos paramos sistema. Vis dėlto įmonės turėtų plėstis, nes ekologiškų produktų paklausa sparčiai auga užsienio šalyse. Nežymus augimas pastebimas ir Lietuvoje”, - teigia VšĮ „Ekoagros” kokybės vadovas Tomas Demikis.

Straipsnis yra Lietuvos vartotojų instituto vykdomo projekto „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimas per tausojantį maisto vartojimą” dalis. Projektą iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas bei Lietuvos vartotojų institutas. Daugiau informacijos: www.tausojantismaistas.lt

Gegužės 25-26 dienomis gražioje sodyboje Nemuno kilpų regioniniame parke rengiame gamtos fotografijos mėgėjų seminarą. Audringai besiskleidžianti gamta ne vieną patraukė fotografuoti sugrįžusius paukščius, po žiemos atsigavusius laukinius žvėris, augalų ir vabzdžių makro kosmosą bei subtilius artėjančios vasaros peizažus.

Navicore nuotr.

Gamtos fotografų savaitgalio tikslas - išklausyti labiau patyrusių fotografų patarimų, išmokti geriau fotografuoti ir, žinoma, smagiai praleisti dvi dienas įspūdingame Punios šile.

Jūsų lauks įdomios paskaitos

Paukščių fotografija - pasakos Eugenijus Kavaliauskas, vienas labiausiai įgudusių paukščių fotografų, tarptautinių konkursų prizininkas, šiais metais nominuotas į Spaudos fotografų prizininkus Gamtos kategorijoje. Eugenijus yra Lietuvos gyvosios gamtos fotografų bendruomenės siela, visada išsiskiria sąmoju bei pasakotojo talentu. Eugenijus šiuo metu fotografuoja tiek Lietuvoje, tiek Skandinavijoje. Jis pasidalins patirtimis apie skirtingų paukščių gyvenimo būdą bei papasakos apie įrangos bei fototechnikos subtilybes.

Laukinių gyvūnų fotografavimas - Renato Jakaičio paskaita. Ji prasidės ekskursija po regioninį parką, kuriame auga šimtamečiai medžiai, aukščiausia Lietuvos pušis bei ganosi laukinių danielių kaimenės. Renatas darbuojasi šiame parke, tad gerai pažįsta kiekvieną kampelį. Žvėrių bei laukinių gyvūnų fotografavimas - viena sudėtingiausiu gyvosios gamtos fotografijos sričių. Turi išmanyti gyvūnų elgesį, pasižymėti didžiule kantrybe bei tikėtis sėkmės.

Makro. Drugių ir augalų fotografija - tai didžiausia Arūno Eismanto aistra, kuria tikrai užsikrėsite ir jūs. Arūnas pasakos kaip fotografuoti drugius saulei tekant, kaip juos privilioti šviesa, kokie augalų fotografavimo ypatumai.

Peizažas ir kompozicija - dėstys Flavijus Piliponis mūsų Naujosios Fotografijos Mokyklos mokytojas. Pasimokysite kaip ieškoti nebanalaus peizažo fotografinių kampų, kaip išnaudoti ryto ar vakaro šviesą, kaip pasinaudoti aukso pjūvio taisykle.

Šiame seminare galės dalyvauti iki 30 dalyvių - tiek Gintaro Kvedaravičiaus sodyboje „Šilas” yra vietų. Dar galės tilpti ir kelios palapinės. Šeštadienio vakare šeimininkas pažadėjo užkurti pirtį. O mes parūpinsime gerą orą ir smagią nuotaiką.

Seminaro kaina žmogui 150 Lt (nakvynė įskaičiuota).

Taikomos nuolaidos žurnalo FOTO prenumeratoriams, eFoto NARIAMS (metinė narystė) ir važiuojant grupėmis.

Tad paskubėkite rezervuoti vietas - jų skaičius ribotas.

Seminarą rengia Naujoji Fotografijos Mokykla, padeda žurnalas „Foto” ir efoto.lt

Išsamesnė informacija: http://www.efoto.lt/naujienos/kvieciame_i_gamtos_fotografijos_seminara

Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos informacija

Gamtosaugininkai, pastebėję, kad daug varliagyvių traukdami į tuoktavietes žūsta keliuose, jau ne vienerius metus vykdo projektus, siekdami apsaugoti suaugusius, o vėliau ir jauniklius. Pradžioje gelbėta renkant ir pernešant kibirais, o dabar statomi laikini užtvarai. Per pastaruosius tris metus išgelbėtų varliagyvių skaičius patrigubėjo.

Laikinieji užtvarai, gelbstintys varliagyvius. Kamanų VGRD archyvo nuotr.

Peržiemojusios Dabikinės senvagių dumble, varlės traukia į seklias, gerai įšildomas kūdras, kur suaugėliai užsiima giminės pratęsimo reikalais, o jaunikliai leidžia laiką vasaros stovyklose. Vandeningas ir labai sraunus Akmenupis nėra palankus kelionei prieš srovę, todėl varliagyviai juda pakrantėmis kirsdami judrų Akmenės - Mažeikių kelią. Migracijos įkarštyje, ypač šiltomis dienomis, šimtai jų žūdavo po automobilių ratais.

„Padedant Akmenės rajono savivaldybei, Kamanų rezervato direkcija įsigijo priemonių laikinam užtvarui įrengti. Trejus metus vykdytas pievinių varlių gelbėjimas pernešant į kitą kelio pusę davė pastebimų rezultatų. 2011 m. gaudyklėse jų surinkta apie 1300, po metų - visu tūkstančiu daugiau, o šiemet jau per 3200 individų. Daugiausiai keliauninkų išgelbstima šiltu ir lietingu metu, kuomet temperatūra pakyla iki 12-13º C ir daugiau. Kasmet fiksuojami savotiški paros rekordai: pirmaisiais metais - daugiau nei pusė tūkstančio, antraisiais - per 600, o trečiaisiais - beveik 900 varlių. Anksčiausiai migracija prasidėjo kovo 28 d. (2012 m.), vėliausiai - balandžio 16 d. (2013 m.). Paprastai stebimos dvi traukimo bangos: pirmiausia porų ir suaugėlių, po savaitės ar dešimties dienų - itin aktyvus jauniklių judėjimas.

Kibiruose įrengtos varliagyvių gaudyklės leidžia geriau pažinti jų įvairovę. Ryte drauge su varlėmis juose dažnai aptikdavome paprastųjų tritonų, pilkųjų ir žaliųjų rupūžių. Pastaroji rūšis reta ir saugoma, nors gyvena kaip tik žmonių kaimynystėje. Tai buvo 2012 m. sezono staigmena, tačiau šiemet jos nebepavyko aptikti. Šiame dinamiškame darbe kiekvieni metai pasižymi savais išskirtinumais” - sakė Kamanų valstybinio gamtinio rezervato biologė Sigita Sprainaitytė.

Varliagyvių gelbėjimo akcijos ir projektai sėkmingai vykdomi ir kitose Lietuvos saugomose teritorijose.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Panevėžio miesto savivaldybė gerina važinėjimo sąlygas dviračių mylėtojams. Prasidėjo dviračių infrastruktūros modernizavimo I etapo projekto rangos darbai.

„Norime ne tik gerinti sąlygas dviratininkams, bet ir paskatinti šia vis populiarėjančia ekologiška transporto priemone naudotis kuo daugiau gyventojų. Tam nuosekliai dirbta daugiau kaip 2 metus - per tą laiką pasiekėme, kad mūsų projektas būtų įtrauktas į valstybės projektų sąrašą, atliktos viešųjų pirkimų procedūros, kovo mėnesį pateikta paraiška Transporto investicijų direkcijai gauti finansavimą, gegužės mėnesį projektui skirtas finansavimas. Norėčiau pabrėžti, kad mums naudingas buvo bendradarbiavimas su sporto klubo „Dviračiai” vadovu Alfonsu Barausku”, - teigia Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė. Įgyvendinus projektą numatoma įrengti 0,33 km ilgio atitvarą pavojingoje, dviračių tako su Nevėžio upe besiribojančioje vietoje (po Smėlynės g. tiltu), rekonstruoti beveik 3,77 km pėsčiųjų ir dviračių takų Kultūros ir poilsio parke, Vasario 16-osios g. (nuo A. Smetonos iki Nemuno g.), Nemuno g. (nuo Taikos alėjos iki Klaipėdos g.). Rangos darbai pradėti nuo Vasario 16-osios gatvės. Juos atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjęs Panevėžio statybos trestas. Rangos darbus ketinama baigti 2014 m.

Dviračių takų infrastruktūros modernizavimo I etapo projektui skirta beveik 1,886 mln. Lt ES parama. Savivaldybė įsipareigoja prisidėti daugiau kaip 332,8 tūkst. Lt lėšomis ir apmokėti netinkamomis ES finansuoti pripažintas išlaidas.

Panevėžio miesto savivaldybės informacija

Tarptautinės paukščių apsaugos asociacijos BirdLife mokslininkų ir dr. Ramūno Žydelio paskelbta publikacija atskleidė sukrečiančią statistiką: 400 000 paukščių kasmet žūna statomuose žvejybos tinklaičiuose (angl. “gill-net”). Tai viršija, skirtingai nei anksčiau buvo manyta, aiškiai dokumentuotą paukščių žūtį gaudant ūdomis (angl. “longline”). Ir tai įvertinimas tik jūriniams vandenims. Ši pasaulinio masto problema paviešinta pirmą kartą ir aiškiai parodo, jog reikalingos skubios priemonės paukščių priegaudai sumažinti.

Atlikta studija, kuri pirmą kartą įvertino jūrinių paukščių priegaudą statomuose tinklaičiuose globaliu mastu, pažymi, kad šis milžiniškas skaičius nurodo tik minimalias žūteis apimtis. Vis dar trūksta duomenų iš atskirų pasaulio vietų, taip pat nežinomos nelegalios žvejybos ar kitokio brakoneriavimo, kurių metu tinkluose taip pat įsipainioja paukščiai, apimtys.

„Skirtingai nuo ūdų ir traukiamų tinklų (tralų), kurių poveikį paukščių žūčiai galima sumažinti įgyvendinant tam tikrus techninius sprendimus, su statomais tinklaičiais susijusių analogiškų tyrimų kol kas nedaug, todėl jie turi būti plėtojami skubos tvarka”, - teigia dr. R.Žydelis.

Tinklaičiai įvairių žuvų žvejybai naudojami visame pasaulyje, pagrinde, priekrantės vandenyse. Paprastai jie gaminami iš plono neiloninio valo, kas daro juos praktiškai nematomais po vandeniu. Todėl nenuostabu, kad jie tokie pavojingi nardantiems vandens paukščiams, kurie įsipainioja ir žūva po vandeniu besivaikydami grobį. Tinklaičiuose įsipainioja Humbolto pingvinai, jūrinės antys, tarp jų ledinės ir nuodėgulės, įvairių rūšių narūnėliai, tarp jų tastės, alkos, laibasnapiai narūnėliai. Jūriniai paukščiai nėra vienintelės priegaudos aukos - žūva ir delfinai, ruoniai, jūriniai vėžliai.

Santykinai didžiausia jūrinių paukščių priegauda nustatyta Baltijos jūroje, kur, pagal tyrėjų įvertinimus, žūva iki 76 000 paukščių kasmet, taip pat šiaurinėse jūrose ir šiaurės-vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Nors iš atskirų pasaulio vietų dar trūksta duomenų, pakankamai didelis žuvusių jūrinių paukščių skaičius turėtų būti Pietų Atlante, Viduržemio jūroje, pietrytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, taip pat Japonijos ir Korėjos vandenyse.

Šios problemos sprendimu jau susirupino oficialios valdžios institucijos, pirmiausiai Europos Sąjunga. Praeitų metų lapkričio mėn. Europos Komisija patvirtino specialų veiksmų planą atsitiktinio jūrinių paukščių įsipainiojimo į žvejybos įrankius problemai spręsti. Jis numato būtinybę ir įpareigoja šalis-nares sumažinti paukščių priegaudą žvejybos įrankiuose, akcentuojant labiausiai problematiškus statomus tinklaičius. Ši problema turi būti sprendžiama per Bendros žuvininkystės politikos veiksmus, pirmiausiai užtikrinant paukščių žūties duomenų rinkimą, finansuojant tikslinius tyrimus ir įgyvendinant jų metu nustatytas priemones, sąlygojančias mažesnę paukščių žūtį tinklaičiuose.

Anot BirdLife Pasaulinės jūrinių paukščių programos atstovo politikai Rory Crawford, albatrosų apsaugos tikslinės grupės nariams glaudžiai bendradarbiaujant su žvejybos industrija, pavyzdžiui, plaukiant kartu į žvejybos vietas, pasiekti geri rezultatai mažinant paukščių priegaudą ūdomis ir tralais. Todėl toks bendradarbiavimas būtinas ir kituose žvejybos baruose. Jis taip pat paminėjo, kad BirdLife ir jos nacionaliniai partneriai siekia kartu su žvejais, naudojančiais statomus tinklaičius, ieškoti sprendimo būdų priegaudos problemai spręsti. O ES veiksmų planas atsitiktinio jūrinių paukščių įsipainiojimo į žvejybos įrankius problemai spręsti, turėtų padėti ieškant finansinių ir techninių galimybių, tuo pačiu užpildant dabartines žinių spragas. Tai ypač aktualu žiemojančioms sibirinėms gagoms, ledinėms antims ir nuodėgulėms, kurios nyksta globaliu mastu ir katastrofiškai mažėja Baltijos jūroje. „Priegauda tinklaičiuose yra „miegantis milžinas”, su kuriuo reikia susidoroti kaip tik įmanoma greičiau” - teigė minėtas BirdLife atstovas.

Tinkluose žuvusios nuodėgulės. Krister Castren nuotr.

Ledinė antis įsipynusi tinkle. Juliaus Morkūno nuotr.

Lietuvos ornitologų draugija, kaip jau rašėme, stebi vykstančius procesus Baltijos jūroje ir imasi veiksmų žiemojančių jūrinių ančių ir kitų vandens paukščių priegaudai mažinti, nes Lietuvos priekrantėje žvejai naudoja būtent statomus tinklaičius. Pirmiausiai renkami duomenys, kokiose priekrantės vietose ir kokiais laikotarpiais žūva daugiausia paukščių. Vėliau bus ieškoma praktinių sprendimų.

Lietuvos ornitologų draugijos informacija

Praėjusį savaitgalį Kauno Rotušės aikštę papuošė originali meno instaliacija - dviračių medis. Nenaudojamus dviračius šiam kūriniui padovanojo Kaune gyvenantys dviračių entuziastai.

„Įvairių apklausų duomenimis, dviratį turi net kas antras kaunietis. Todėl Kauną galima vadinti tikru dviratininkų miestu. Tai simbolizuoja ir Rotušės aikštėje išdygęs dviračių medis”, - pasakojo šios idėjos įgyvendinimą iniciavęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Didžiąją dalį senų nenaudojamų dviračių instaliacijai padovanojo dviračių entuziastai, tarp kurių - ir keli Kauno miesto savivaldybės darbuotojai. Instaliacijoje panaudotas gėles dovanojo Babtų medelynas.

Įgyvendinti šią idėją padėjo menininkė Jolanta Šmidtienė. Planuojama, kad dviračių medis Rotušės aikštę puoš iki rudens.

Kauno miesto savivaldybės informacija

Gegužės mėnesio pirmoje pusėje, kai orą ir žemę vis labiau sušildo saulės spinduliai, Nidos vidurinės mokyklos pradinukus pasikvietėme į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vidinį kiemelį. Klasėse, ant palangių augintus ir kruopščiai prižiūrėtus augalų daigelius vaikai savo rankomis persodino į žemę. Kiekvienai klasei paruošta atskira lysvė, kurioje jaunieji daržininkai pasodino savo sudaigintus augalus.

Susitikimo metu papasakojome, kad įvairias daržoves ir prieskonines žoleles stengsimės auginti gamtinės žemdirbystės pavyzdžiu, nenaudojant sintetinių trąšų, tik žemę mulčiuojant nupjauta žole. Pirmąjį kartą dar neturėjome nupjautos žolės, todėl į žemę persodintus augalus palaistėme vandeniu. Vaikų lysvėse vyrauja pomidorai, paprikos, cukinijos ir moliūgai. Ir kas sakė, kad vaikai nemėgsta daržovių? Į dirvą neperkėlėme tik žiedinių kopūstų daigų, kurie nudžiūvo ir neišgyveno iki sodinimo į žemę dienos. Gamtoje yra įprasta, kad išgyvena stipriausieji. Todėl ir dieną po persodinimo neišvengėme nuostolių. Dėl pasikeitusių sąlygų ar stiebelių pažeidimų nudžiuvo dalis į daržą pasodintų cukinijų.

Darbų įkarštis

Neišgyvenę augalai

Vasaros atostogų laikotarpiu vaikai maloniai pakviesti apsilankyti nacionalinio parko Lankytojų centre, kur su čia dirbančiais darbuotojais galės pabendrauti, apžiūrėti besikeičiančius augalus. Džiugu, jog jau pirmosiomis dienomis po sodinimo sulaukėme jaunųjų daržininkų, kurie domėjosi savo daržo būkle. Laikas nuo laiko, vasaros laikotarpiu, parko darbuotojai fotografuos ir pateiks informaciją apie pokyčius darže tiems, kurie sodino, bet neturi galimybės apsilankyti darže. Direkcijos internetiniuose tinklalapiuose www.nerija.lt, www.nerija.am.lt ir Facebook socialiniame tinkle vaikai turės galimybę stebėti, kaip auga jų pasodinti augalėliai, kaip žydi, užmezga vaisius. Siekiama, jog pradinukai suvoktų asmeninę atsakomybę už augalą ir jo priežiūrą.

1 klasės lysvė

2 klasės lysvė

3 klasės lysvė

4 klasės lysvė

Rugsėjo mėnesį projektas „Nuo pavasario iki rudens, nuo sėklos iki vaisiaus” bus užbaigiamas džiaugsmingu daržo gėrybių nuėmimu, sveikų, paprastų patiekalų gaminimu ir ragavimu, įgytos ankstyvos daržininkavimo patirties ir reikšmės aptarimu.

Džiaugiamės, jog nacionalinio parko aplinkosauginių projektų partnerei, Nidos vidutinei mokyklai 2013 m. gegužės 14 d. suteikta Žalioji vėliava ir tarptautinis Gamtosauginių mokyklų programos sertifikatas už aktyvią gamtosauginę veiklą. Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai, dalyvaudami šiame jaukiame renginyje, pasveikinimo Gamtosauginių mokyklų programos iniciatorių R. Braziulį ir Nidos vidurinę mokyklą. Tikimės ir toliau sėkmingai bendradarbiauti aplinkosauginėje srityje ir tęsti kartu pradėtus darbus.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos nuotraukos

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos informacija

Vytauto Didžiojo universitete atsirado dar viena graži „žalia” iniciatyva - atėjus pavasariui VDU III-iųjų rūmų (K. Donelaičio g. 52) kiemelyje sužaliavo naujas darželis, kuriame bendruomenė kviečiama auginti įvairius augalus, daržoves ir taip palaikyti ekologiškos gyvensenos idėjas. Iniciatyvos organizatorės - idėjos sumanytoja VDU magistrantė Ugnė Andrijauskaitė bei Infrastruktūros tarnybos darbuotoja Karina Klinkevičiūtė - pasidalino mintimis apie šį darželį.

Kaip Jums kilo mintis universiteto kiemelį papuošti augalais?

Miesto daržo idėją parsivežiau iš Niujorko, kur teko kurį laiką pagyventi. „Betoniniame mieste” labai daug įvairių netikėčiausių kampelių, pradedant apleistomis automobilių stovėjimo aikštelėmis ir baigiant daugiabučių stogais, yra paversta miesto daržais. Žmonės ten gali užsiauginti maisto savoms reikmėms, arba dirbdami žemę ir prižiūrėdami augalus drauge burti ir stiprinti kvartalo bendruomenę. O miesto daržuose auginama viskas - nuo salotų, prieskoninių augalų, pomidorų iki cukinijų bei netgi bulvių!

Jau kurį laiką svajojau apie to pritaikymą Lietuvoje. Dažnai privačių namų kiemus žmonės užsėja veja, o ir miestuose pilna neišnaudotų žemės lopinėlių, kurie galėtų pasitarnauti gražiems tikslams. Tiesa, nuo iniciatyvos šiek tiek atbaidydavo nepasitikėjimas žmonėmis - kad susodinti augalai bus suniokoti ar pavogti. Turėjau panašios patirties Vilniuje. Pernai miesto daržas „išdygo” ant Kaune esančios „Fluxus Ministerijos” stogo. Tik tiek, kad dėl stipraus vėjo kai kuriems augalams ten buvo prastos sąlygos augti, o vandenį laistymui reikėdavo ant triaukščio pastato stogo nešiotis iš pirmojo aukšto - ne itin smagu… Todėl sukdama galvą, kokia gi dar „betoninė erdvė” būtų tinkama miesto sodui, pagalvojau apie gerai pažįstamą universiteto kiemelį.

Ar universiteto erdvėse užaugintos daržovės vėliau bus kažkur panaudotos?

Pagrindinė idėja - kad kiemelio derlių galėtų suvalgyti universiteto bendruomenė: vasarą užsukę į skaityklą, jie galėtų išlėkti kieman ir pasiskabyti šviežios rukolos, nusiskinti pomidoriuką, o rudenį, sulaukus didžiojo derliaus, mokslo metų pradžios (ar kita) proga, būtų galima surengti bendruomenės vakarienę.

Ko siekiate šia iniciatyva?

Galėčiau išskirti du pagrindinius šios iniciatyvos tikslus. Pirmasis - sąmoningo gyvenimo skatinimas, tai yra, skatinimas į kasdienį gyvenimą įsileisti daugiau ekoidėjų. Beveik visi indai, kuriuose susodintos daržovės, yra susigrąžinti (angl. upcycling) - kažkas juose matė tik šiukšles, o mes įžvelgėme daugiau. Niekam nebereikalingi lagaminai tapo stilingais vazonais, o sandėliuose naudojamos europaletės - vis labiau populiarėjančiais vertikaliais mini sodais.

Kita su tuo susijusi idėja - DIY (angl. do it yourself), arba „pasidaryk pats” filosofija, siūlanti kuo mažiau pirkti ir kuo daugiau reikalingų daiktų pasidaryti patiems. Tai liečia tiek pačio daržo įrengimą, tiek maisto užsiauginimą. Kam pirkti pomidorą, jei gali užsiauginti pats? Taigi, norime populiarinti miesto sodininkystę (angl. urban gardening) - ši idėja populiari kituose kraštuose, bet galėtų puikiai prigyti ir Lietuvoje. Juk turime sočiai nepanaudotų sklypų, gerą dirvožemį, dideles vandens atsargas. Maistas gali būti auginamas ne tik kaimuose, bet ir miestuose. Jei staiga atsirastų didžiulis skaičius miesto daržų, tuomet būtų galima skirti ten užaugintas daržoves nepasiturintiesiems, nes būtent daržovės ir vaisiai, kurie itin svarbūs žmonių mityboje, yra sunkiai įperkami daliai Lietuvos gyventojų.

Antrasis iniciatyvos tikslas - bendruomeniškumo skatinimas (angl. community building). VDU bendruomenė, palyginus su kai kuriais kitais universitetais, iš tiesų yra stipri, tačiau kodėl gi jos nesurišus dar vienais - žaliais ir skaniais - saitais? Daržas universiteto kieme leidžia patyrusiems „miesto sodininkams” pasidalinti patirtimi su norinčiais pradėti auginti daržoves blokinių namų sąlygomis. Čia gautas žinias ir patyrimus studentai bei darbuotojai gali išsinešti už universiteto ribų ir paskatinti naujų miesto daržų atsiradimą savo gyvenamojoje aplinkoje.

Ar gali prie jūsų idėjos įgyvendinimo prisijungti ir kiti VDU studentai, bendruomenės nariai? Kaip tai padaryti?

Be abejo, ši iniciatyva yra visiškai atvira. Nėra čia jokio „vado”, kurio reikėtų nuolankiai klausyti - kiekvienas gali ateiti, pasodinti augalėlį ar nusiskinti jau suaugusį, arba pasiūlyti bei įgyvendinti kokių daržo patobulinimų, pakonsultuoti dėl stiliaus ir estetikos. Veikia darželio „Facebook” puslapis, kur stengiamės pasidalinti naujienomis bei skelbiame, kokios pagalbos reikia.

Dėkui už pokalbį!

Kalbino Radvilė Lipskytė (r.lipskyte@vkt.vdu.lt).

Primename, kad VDU bendruomenė gali siūlyti savas idėjas ir iniciatyvas, kurias galima įgyvendinti universitete - pasiūlymus kiekvienas norintis gali teikti tinklalapio skiltyje „Pasiūlyk savo idėją VDU”.

Darželio puslapis socialiniame tinkle „Facebook”.

Vaizdo klipus ir Jono Petronio (j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą galima pažiūrėti čia.

VDU informacija

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo Lietuvoje uždraudžiama verslinė žvejyba vidaus vandens telkiniuose. „Svarbiausias tokio sprendimo argumentas - mūsų šalies žuvų ištekliai. Mokslininkų išvados aiškiai sako, jog jie vis mažėja. O verslinė žvejyba, kaip žinia, orientuota tikrai ne į tų išteklių puoselėjimą ir gausinimą. Tam verslininkai, skirtingai nei žvejai mėgėjai, lėšų praktiškai neskiria”, - teigia V. Mazuronis.

Gamtinių tyrimų centro duomenimis, net 84 proc. Lietuvos ežerų patiria per didelį žvejybos poveikį. Dėl to labai nepaliaujamai mažėja vertingų žuvų - ypač plėšriųjų - ištekliai. Aplinkos ministerijos vadovo žodžiais, esama ir kitų priežasčių. Verslinė žvejyba nėra pelninga - tą pripažįsta ir tie, kurie tuo užsiima. Be to, atsakingoms valstybės institucijoms nėra paprasta kontroliuoti verslinės žvejybos atstovų veiklą, sugaunamų žuvų kiekius ir t.t.

„Prieš nuspręsdami ne kartą diskutavome tiek su verslinės žvejybos bendruomene, tiek su plačiąja visuomene. Pirmieji pripažino, jog žvejyba jiems tikrai nėra pagrindinis pajamų šaltinis. Antrųjų nuomonė vienareikšmiška: verslinę žvejyba reikia uždrausti. Todėl, siekiant racionaliai tvarkyti vidaus telkinių žuvininkystę, nutarta taip, kaip nutarta”, - sako ministras.

Verslinė žvejyba bus leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje. Bus leidžiama ir specializuotoji ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba.

Aplinkos ministro įsakymas dėl verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose uždraudimo įsigalios 2015 metų sausio 1 dieną.

Aplinkos miniisterijos informacija

Pirmasis lietuviškų augalų vardų žinovas J. Pabrėža jas vadina balažuvėmis. Švedas K. Linėjus, šiuos augalėlius andromedomis pavadinęs, paaukojo juos graikų dievams. Andromedos - tai visada žaliuojantys pelkių krūmokšniai. Jie auga ten, kur kiti negali: mirksta vandenyje, pakenčia oro ir maisto stygių. Pats augalėlis nesiekia pusmetrio aukščio. Tačiau jei bandytumėte išrauti, tai rastumėte po samanomis besidriekiantį dešimties metrų stiebą su šaknelėmis.

Nuo šio šakniastiebio kyla stiebeliai su siaurais lapeliais. Sunku nusakyti, kiek metų tokiam krūmeliui - jo rievių nematyti, tačiau galima tikėtis, kad arti šimto.

Pamatyti andromedų stebuklą galima, kai jos pražysta gegužę. Beveik kiekvienas stiebelis iškelia į skėtelį susibūrusius žiedelius. Žiedeliai rausvi, balti, tarytum užvožti ąsotėliai be ąselių. Jie švelniai kvepia. Man vis atrodo, kad šie žiedai - tai žvaigždės, nusileidusios pasivaikščioti po raistelį, išsimaudyti jo vandenėly ir mums atnešti svarbią žinužę.

Graikų legenda pasakoja, kad Etiopijos karalystę užpuolė pabaisa ir kaip išpirkos pareikalavo karaliaus dukters Andromedos. Karalius ją paaukojo vardan šalies gėrio ir pririšo nuogą prie pakrantės uolos, kaip reikalavo pabaisa. Pro šalį netikėtai skrido Dzeuso sūnus Persėjas. Jis būtų palaikęs Andromeda nuostabia statula iš balto marmuro, jeigu jūros vėjas nebūtų kedenęs jai plaukų, o iš žavingų akių nebūtų byrėjusios didelės ašaros. Jo širdis suliepsnojo meile. Nusileidęs prie Andromedos sužinojo, kodėl ji taip kenčia. Drąsusis Persėjas pasiryžo ją išgelbėti. Kova su pabaisa buvo labai sunki, tačiau mūšis baigėsi Persėjo pergale. Tuomet jis vedė Andromedą ir visa šalis linksminosi vestuvėse. Šios ištikimos ir ištvermingos meilės vardan danguje įsižiebė Andromedos žvaigždynas, o pelkėse pražydo andromedos.

Andromedos žvaigždynas - devynioliktas pagal dydį, jo trys ryškiausios žvaigždės pabirusios dideliu puslankiu. Vakarinėje žvaigždyno dalyje yra garsusis Andromedos ūkas. Jis jungia milijardus saulių ir yra panašus į mūsų galaktiką. Andromedos ūkas - šviesiausia ir vienintelė plika akimi Lietuvoje matoma galaktika. Šioje vietoje Žemę gaubianti krištolo skaidrumo sfera yra kiek plonesnė, todėl pro ją astronomai žvelgia į užgalaktę.

Matau, atskrido triukšminga kamanė. Atsitūpė ant andromedos žiedelio, siurbia nektarą ir kartu apdulkina gėlelę. Vasaros gale šis žiedelis penkių kamarėlių (penkializdėje) dėžutėje subrandins sėklas.

Žmonės andromedų arbata gydėsi reumatą ir džiovą, iš jų gamino juodus dažus.

Kaskart, kai išvystu žydinčias andromedas, naujai apsvaigstu nuo jų grožio ir didingo paprastumo. Ir tarytum girdžiu jas sielai šnabždant meilės himną: „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kad buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria”. (plg. 1Kor. 13).

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos informacija

Apie naudingas kiaulpienės savybes buvo žinoma jau labai seniai. Dar Avicena rekomendavo šį augalą kaip gydomąją priemonę, padedančią sergant daugeliu ligų. Šiuolaikiniai specialistai visiškai sutinka su senovės gydytoju, juk pienė iš tiesų turi unikalią sudėtį.

Biso (Wikimedia Commons) nuotr.

Pienės lapuose esantis karotinas atsako už gerą regėjimą, odos ir gleivinių sveikatą, vitaminas C saugo organizmą nuo infekcijų ir belaikio senėjimo, vitaminas P padeda įsisavinti askorbo rūgštį ir reguliuoja nervų sistemos veiklą. Šiame augale yra ir naudingų mikroelementų, tokių kaip geležis, gerinanti kraujo sudėtį, būtinas kraujagyslėms manganas ir raminantis nervus varis. Bet svarbiausias pienės turtas - maisto skaidulinė medžiaga inulinas. Inulinas pasižymi sugebėjimu mažinti kenksmingojo cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti žarnyno mikrofloros sudėtį, šalinti iš organizmo toksinus ir kenksmingas medžiagas. Inulinas labai naudingas sergantiems cukriniu diabetu, nes ši medžiaga - pripažinta priemonė, reguliuojanti cukraus kiekį kraujyje. O smagiausia tai, kad jų kol kas niekas genetiškai nemodifikavo.

Kiaulpienė - nereiklus augalas, tačiau savyje turi pusę naudingų Mendelejevo lentelės cheminių elementų. Tai - kalis, natris, manganas, aliuminis, geležis, varis, kalcis, taip pat ir vitaminai A, B, E ir C. Iš senų laikų kiaulpienės vadinamos „gyvybės eliksyru”, padedančiu mažinti skausmą, skrandžio rūgštingumą, šlapimą varanti, skatinanti prakaitavimą, pasižyminti priešuždegiminiu ir tonizuojančiu poveikiu.

Vertinama pasaulio specialistų

Prancūzijoje, Austrijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Indijoje, Japonijoje ir JAV kiaulpienes augina specialiose plantacijose. Prancūzai - gydomosioms salotoms, uogienėms, vynui ir net marinavimui. Jauni kiaulpienių lapeliai praktiškai visiškai neturi jokio kartumo. Būtent iš jų daromos salotos ir padažai. Beje, švelnūs marinuoti kiaulpienių pumpurai pagal skonį primena kaparėlius. Iš žiedų verdamos egzotiškos uogienės, o iš šaknų gaminamas puikus gėrimas, šiek tiek primenantis kavą.

Nežemiškas grožis

Kiaulpienės savybė - šalinti negyvas ląsteles, drėkinti ir daryti odą elastinga sėkmingai naudojama kosmetologijoje. Iš kiaulpienių gaminamos maitinančios, drėkinančios, baltinančios ir jauninančios kosmetinės priemonės. Pvz., įtrinant į odą pienių lapų sultis, antikinės gražuolės išsivaduodavo nuo strazdanų ir pigmentinių dėmių. Kasdien naudojant kosmetines priemones pagamintas iš kiaulpienių oda skaistėja, valosi - dingsta bėrimai, pūlinukai ir inkštirai.

Ne gydytojas, o auksas

Kiaulpienė turtinga ir antioksidantais, saugančiais organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Taip pat teigiamai veikia druskos ir skysčių apykaitą organizme. Liaudies medicinoje vartojami ekstraktai, trauktinės ir užpilai, gaminami iš kiaulpienių šaknų. Jais gydomos kasos, skydliaukės ligos, padidintas skrandžio rūgštingumas, limfmazgių uždegimai, įvairūs bėrimai.

Gydomųjų savybių turi visos kiaulpienės dalys - šaknys, lapai ir žiedai. Šaknyse yra natūralių krakmolo ir cukraus pakaitalų, todėl gali būti naudojamos kaip dietinis produktas sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis. Kiaulpienės išvalo organizmą nuo toksinų ir stimuliuoja tulžies išsiskyrimą. Taip pat stimuliuoja kraujagyslių sistemos veiklą. Dar Avicena kiaulpienių pieniškomis sultimis gydydavo kepenų ir širdies ligas, rekomenduodavo kraujagyslių profilaktikai.

Kiaulpienių šaknų milteliai užberti ant žaizdų, opų ar nudegimų, juos gydo.

Kiaulpienių žiedai naudojami kepenų suriebėjimų, cirozės prevencijai, ardo tulžies pūslės akmenis ir valo kanalus, gerina kepenų veiklą, padeda esant gastritams, gerina virškinimą, skatina medžiagų apykaitą, varo prakaitą, aktyvina apsaugines organizmo funkcijas, tonizuoja, gerina apetitą ir atsikosėjimą. Žiedų nuoviras rekomenduojamas gerti esant padidėjusiam kraujo spaudimui ar nemigai. O nemažas geležies kiekis, esantis žieduose, didina hemoglobino lygmenį kraujyje. Liaudis kiaulpienių preparatus naudojo parazitinėms žarnyno kirmėlėms varyti.

Saulė - lėkštėje

Pasigaminti gydomąsias salotas iš kiaulpienių ir graikiškųjų riešutų itin paprasta. 100 g kiaulpienės lapų ir žiedų, 6 graikiškieji riešutai, 1 valgomasis šaukštas augalinio aliejaus. Lapus ir žiedus nuplauti, supjaustyti ir sumaišyti su skaldytais graikiškais riešutais bei aliejumi. Bijote kartumo? Išmirkykite lapus sūdytame vandenyje, tačiau atminkite - dėl to didelė dalis naudingųjų medžiagų prapuls.

Pats didysis Gėtė kas pavasarį mėgęs tokias salotas: imti po saują pienių, dilgėlių, rūgštynių lapų, skaninti petražolėmis, svogūnlaiškiais, vaistine agurkle, krapais, pridėti du kietai virtus ir susmulkintus kiaušinius, dvi supjaustytas svogūno galvutes.

Viskas sumaišoma ir užpilama padažu, kuris padaromas iš stiklinės rūgpienio, išmaišyto su druska ir pipirais, pridėjus pusę smulkintos citrinos su visa žieve.

Žaliosios salotos

Žliūgė, dilgėlės, garšva, pienių lapai, ridikėlių lapai, pipirinė, agurklė, rūgštynės (arba kiškio kopūstai), svogūnų laiškai, grietinė arba aliejus, prieskoniai.

Supjaustyti po saują visų minėtų žalumynų, užpilti aliejumi arba grietinė, pridėti mėgstamų prieskonių. Galima pridėti citrinos sulčių. Žalumynų proporcijos gali būti įvairios, pagal kiekvieno skonį.

Salotos su garšva

Morkos, garšva, aliejus.

100 g morkų smulkiai sutarkuoti, įdėti saują smulkiai supjaustytų garšvų lapų, sumaišyti su aliejumi, prieskoniais.

Sriuba iš garšvos

Smulkiai supjaustykite kelis svogūnus, morkas. Pakepkite juos keptuvėje su sviestu arba aliejumi kelias minutes. Pabaigoje įberkite šaukštą miltų ir gerai išmaišykite. Užpilkite vandens ir leiskite užvirti. Sudėkite nuskustos, supjaustytos gabaliukais bulvės. Kai bulvės išvirs, įdėkite smulkiai supjaustytą garšvą, pagal skonį pasūdykite (galima įberti pipirų, baziliko, muskato ir kitų prieskonių), pridėkite krapų, petražolių ir palaikykite šiltai, nukėlus nuo ugnies dar 10-20 min. Patiekite su grietine.

Garšva labai tinka šaltsriubei!

Kruopų ir laukinių žolių sriuba

2 valg. šaukštai miežinių ar kitokių kruopų, 2 morkos, 4 bulvės, 2 svogūnai, 2 valg. šaukštai aliejaus, po saują - garšvos, dilgėlių, pienės, varnalėšų lapų, builio, krapų, petražolės, prieskonių.

Kruopas nuplauti, išmirkyti, po to pavirti 5 min. Svogūnus supjaustyti, pakepinti svieste ar aliejuje, sudėti į sriubą. Kartu dėti smulkiai tarkuotas morkas, supjaustytas bulves, pavirti dar 10 min. Per tą laiką supjaustyti laukines žoles, po to jas visas sudėti į puodą ir nukėlus nuo ugnies laikyti uždengtą dar 20 min. Prieš valgant pabarstyti krapais, pagardinti grietine.

Dilgėlių troškinys

2 stiklinės supjaustytų dilgėlių, svogūnas, aliejus, džiovinti prieskoniai arba daržovės, žalumynai.

Dilgėles švariai nuplaukite, nuplikykite. Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinkite aliejuje, sudėkite dilgėles, prieskonius ir 1-2 min. viską dar pakepinkite. Troškinys tinka koldūnų įdarui, lietiniams, pyragėliams. Galima valgyti su virtomis bulvėmis, kruopų košėmis ar duona, tinka garnyrui prie mėsos, žuvies patiekalų.

„Kotletukai” iš garšvos ir rūgštynių

900 g garšvos, 200 g rūgštynių, 100 g aliejaus, grietinės, 1-2 svogūnai, 2 kiaušiniai, riekė mirkyto batono. Garšvą ir rūgštynes nuplikykite ir susmulkinkite. Svogūną susmulkinkite ir apkepkite aliejuje, sumaišykite su garšvos ir rūgštynių mase, įdėkite du kiaušinius, piene ar vandenyje išmirkytą batoną. Viską gerai išmaišykite ir, jeigu reikia, įberkite šaukštą miltų, manų kruopų arba džiūvėsėlių trupinių (kad galėtumėte formuoti). Suformuokite „kotletukus” ir kepkite aliejuje kol paskrus. Valgomi pagardinti grietine ar pomidorų padažu.

Dilgėlių „kotletukai”

100 g dilgėlių, 200 g sorų kruopų košės, 20g riebalų, druska, prieskoniai pagal skonį.

Dilgėles nuplauti, nuplikyti ir labai smulkiai supjaustyti arba permalti mėsmale. Dilgėlių masę sumaišyti su sorų kruopų koše, prieskoniais, suformuoti nedidelius „kotletukus” ir kepti įkaitintuose riebaluose. Patiekti su grietine.

Kiaušinienė su garšva (arba - dilgėlėmis, pienėmis, sumaltais gysločių lapais)

Pora saujų garšvos, svogūnų laiškai, du kiaušiniai. Smulkiai supjaustytus garšvos lapelius ir svogūnų laiškus troškinkite aliejuje 5 min., užpilkite plaktais kiaušiniais, kepkite kol kiaušiniai iškeps. Pabarstykite prieskoniais, druska.

Kiaulpienių kava

Kavai kiaulpienių šaknis reikia rauti anksti pavasarį, kai tik kalasi pirmieji lapeliai, arba vėlų rudenį, lapams nukritus. Beje, rudenį šaknys yra vertingiausios. Šaknys švariai nuplaunamos, nušveičiamos kempinėle, nudžiovinamos, supjaustomos ir džiovinamos orkaitėje (ne karštesnėje kaip 40 laipsnių).

Išdžiovintas prieš vartojimą galima lengvai paskrudinti ir sumalti kavamale. Užplikyti taip, kaip įprasta namų sąlygomis plikyti kavą.

Virškinimą gerinanti arbata

Kol dar žydi pienės, prisirinkite jų žiedų. Geriausia rinkti pievose toliau nuo kelių ir automobilių išmetamųjų dujų. Žiedus supjaustykite į dalis ir užšaldykite šaldiklyje. Rudenį ar žiemą, kai jau seniai net iš tolo nebus geltonųjų saulės žiedų laukuose, arbatinuke galėsite užplikyti šaldytus pienių žiedus. Tokia arbata paskatins virškinimą, pagerins tulžies ir kepenų veiklą.

Žalioji kosmetika

Pienė - ne tik skanus vaistas, bet ir puiki kosmetikos priemonė, todėl jos yra daugelyje veidui skirtų kaukių. Beje, pienių gerbėjams garantuota lygi oda ir jokių spuogų, nes pienės lapuose yra daug magnio, o jis, savo ruožtu, pasirūpins gera odos būkle.

• Pienių losjonas - puiki priemonė, gilai ir saugiai nuvalanti veido ir kaklo odą. Išsikaskite 3-4 augalus kartu su šaknimis, stiebais, lapais ir žiedais, kruopščiai nuplaukite, nudžiovinkite servetėle, supjaustykite, sudėkite į švarų stiklinį indą, užpilkite degtine (vienai stiklinei smulkintos žalumos - stiklinė degtinės), sandariai uždarykite ir 10 dienų palaikykite tamsioje vietoje. Po to antpilą perkoškite ir atskieskite virintu vandeniu (pusei stiklinės antpilo - viena stiklinė vandens). Naminiu pienių losjonu valykite veido ir kaklo odą du-tris kartus per dieną.

• Jei oda riebi, naudinga du kartus per savaitę palaikyti ant veido ir kaklo kaukę iš susmulkintų pienės lapų.

• Pienės lapų antpilas sustiprins plaukus. 1 valgomąjį šaukštą smulkintų pienės lapų užpilkite stikline virinto vandens, palikite pusvalandžiui, kad nusistovėtų. Šia namine priemone įtrinkite plaukų šaknis.

Žiedai. Padeda sutrikus virškinimui, užkietėjus viduriams ir esant kitoms skrandžio bėdoms. 200 g pienės galvučių užpilama 1 l vandens, paliekama 8-10 valandų nusistovėti. Taip nektaras, esantis žieduose, patenka į antpilą. Po to viskas perkošiama, įdedama 1,5 kg cukraus. Pamaišant verdama 1,5-2 valandas.

Lapai. Naudojami kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė. 2-3 valgomuosius šaukštus sausų smulkintų pienės lapų termose užpilama 0,5 l verdančio vandens, perkošiama ir geriama po ½ stiklinės 3-4 kartus per dieną iki valgymo likus pusvalandžiui.

Stiebai. Jais gydomas reumatas. Pienės stiebai smulkiai supjaustomi, ištrinami cukraus pudra, gauta masė valgoma po 1 arbatinį šaukštelį 2 kartus per dieną.

Šaknys. Puiki priemonė gydyti kepenų ir tulžies pūslės ligas, taip pat rekomenduojama esant mažakraujystei. Arbatinis šaukštelis smulkintų pienės šaknų užpilamas stikline virinto vandens, visa tai paliekama valandai nusistovėti, po to perkošiama ir vartojama po ¼ stiklinės 3 kartus per dieną valgio metu.

Sultys. Tai seniai liaudyje pripažinta priemonė, padedanti šalinti karpas, strazdanas, pigmentines dėmes ir kitus odos defektus. Ant karpos ar pigmentinės dėmės užtepama šiek tiek pienės sulčių ir po pusvalandžio nuplaunama. Šios procedūros nereikėtų taikyti, jei odos defektas yra ant veido - pienės sultis sunku nuplauti.

Sodininko pagalbininkė

Pienė nuo senų laikų - sodininko priešas. Bet ši piktžolė visai lengvai virs naudingu pagalbininku, jei iš jos pasigaminsite priemonę kovai su kenkėjais. Surinkite kibirą pienės lapų, susmulkinkite, užpilkite vandeniu, palaikykite parą ir apipurkškite šiuo antpilu sodo medžius.

Nuplautas šaknis galima supjaustyti kaip morką. Tai puikus kartumynas, stipriai veikiantis kepenis, gerinantis tulžies latakų tonusą, tulžies išsiskyrimą, saugantis nuo akmenligės. Du valgomuosius šaukštus smulkintos šaknies užpilti dviem stiklinėmis šalto vandens, 2-3 valandas pamirkyti ir tame pačiame vandenyje apie 15 min. pavirti ant mažos ugnies. Nukošti ir tokį nuovirą gerti po valgomąjį šaukštą šešis kartus per dieną 20 min. prieš valgį ir pavalgius po 20 min.

Galima pasidaryti ir sveikatinantį mišinį. Žalias ką tik išrautas šaknis nuplauti, sumalti mėsmale ir sumaišyti su medum, paskui pridėti česnako. Imti vieną dalį pienių šaknų, vieną dalį medaus ir trečdalį šio gauto kiekio - česnako. Palaikyti sandariai uždarytame stiklainyje 2-3 dienas. Per tą laiką medus ištirps.
Pakvėpuokime atidarę stiklainį pakaitom pro atskiras šnerves. (Pro abi šnerves kartu negalima nei pūsti, nei traukti.)

O paties sirupo po šaukštelį tris kartus per dieną vartokime - išvalys kraujagysles, bronchus. Pusę litro šio ruošinio galima suvartoti per tris mėnesius.

Literatūroje rašoma, kad kiaulpienė naudinga moterims ir dar labiau - vyrams. Vyrai, gerdami tik kiaulpienės šaknų kavą, kas rytą valgydami lapų salotas, niekada nevarstytų vaistinės durų, teiraudamiesi brangaus preparato. Pasak reklamų, būtų „taip paprasta susigrąžinti vyriškumą”.

Vaistinė žaliava. Rinkimas ir laikymas

Lietuvoje paprastoji kiaulpienė nėra vienintelė kiaulpienių rūšis. Čia taip pat auga mažoji bei pelkinė kiaulpienės. Visos vaistinei žaliavai yra tinkamos, tačiau Pelkinė kiaulpienė yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, todėl ją rinkti draudžiama.

Kiaulpienės šaknys kasamos pavasarį tik pasirodžius lapams arba rudenį, lapams pradėjus nykti. Iškastas šaknis reikia kruopščiai nuvalyti, nuplauti šaltu vandeniu, pašalinti smulkias šakneles bei likusius lapus. Storesnes šaknis reikėtų perpjauti išilgai pusiau. Pradžiai rekomenduojama šaknis pavytinti ir iš karto nedėti į džiovyklą. Tik vėliau džiovinti 40-50 C temperatūroje. Sudžiūvusi vaistinė žaliava praranda apie trečdalį savo masės.

Gerai išdžiūvusios šaknys rudos, perlaužtos šviesiai pilkos, bekvapės, karčios.

Lapai ir žiedai vaistinei žaliavai nedžiovinami, naudojami švieži. Jie gali būti renkami ir naudojami visą augalo vešėjimo laiką, tačiau geriausi pavasarį.

Utenos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija suderino dirbtuvių rekonstrukcijos ir naujos statybos, tradicinių amatų ir dirbtuvių paslaugų kaimelio projektą, Taikos g. 41, Nidoje. Esami pastatai bus rekonstruojami, išplečiami ir pritaikomi tradicinių amatų dirbtuvėms.

Pastato architektūriniai sprendiniai projektuojami kompleksiškai sprendžiant fasadų kompoziciją, išlaikant vientisą architektūrinę stilistiką, atsižvelgiant į pajūrio kraštovaizdžio savitumus. Projektuojant atsižvelgiama į gretimybes - šalia esančios Nidos menininku kolonijos architektūrinę išraišką ir spalvinį sprendimą.

Statybos pradžia numatyta dar 2013 metais.

Ištrauka iš projekto

Šaltinis: www.maps.lt

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos informacija

Nors didžioji dalis gyventojų referendume nepritarė atominės elektrinės statyboms Lietuvoje, tačiau šalies miestuose jų gyventojai bandomi įtikinti apie atominės energetikos naudą. Lietuvos žaliųjų partija sulaukė nepatenkintų klaipėdiečių kreipimosi dėl jų mieste siuntinėjamų kvietimų ateiti į diskusiją „Kodėl ir kokios naujos energetikos strategijos reikia Lietuvai”. Kvietime teigiama, kad į šiuos klausimus atsakys UAB „Visagino atominės elektrinės” generalinis direktorius Rimantas Vaitkus, kartu su vienos politinės partijos atstovais.

Per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį Žaliųjų partijos lyderis L. Balsys taip ir neišgirdo aiškaus atsakymo iš ministro apie šią mokesčių mokėtojų pinigus švaistančią iš biudžeto finansuojamos įmonės vadovo veiklą. „Gerbiamasis Energetikos ministre, ar jūs gerbiate Lietuvos žmonių referendume pareikštą valią dėl Visagino atominės elektrinės? Jei taip, kaip galėtumėte paaiškinti faktą, jog Visagino atominės elektrinės direktorius ponas Rimantas Vaitkus už mokesčių mokėtojų pinigus važinėja po Lietuvos miestus ir toliau skleidžia idėjas apie atominės elektrinės naudą bei būtinybę? Ar ketinate imtis kokių nors priemonių, kad šiuo klausimu, į kurį Lietuvos žmonės jau seniai atsakė, Vyriausybė išsakytų tokią poziciją, kaip buvo nuspręsta referendume, ir kad tokie savavališki veiksmai už mokesčių mokėtojų pinigus daugiau nesikartotų?”, - pasiteiravo L. Balsys.

„Labai ačiū už jūsų klausimą. Aš norėčiau patvirtinti, kad Vyriausybė labai rimtai vertina patariamojo referendumo rezultatus ir tai atsispindi darbo grupės išvadose. Manome, kad diskusija dėl branduolinės energetikos ateities turi būti vykdoma informuojant visuomenę ir atsakant į visus klausimus. Turi būti vertinamas visas kontekstas dėl galimo sprendimo tęsti branduolinį projektą”, - kalbėjo J. Neverovič.

Lietuvos žaliųjų partijos lyderio manymu, Vyriausybė turėtų elgtis garbingai ir pripažinti referendumo rezultatus, o ne ieškoti būdų, kaip juos apeiti ir toliau vykdyti atominės elektrinės propagandą naudojant mokesčių mokėtojų, nepritariančių elektrinės statyboms, pinigus. L. Balsys taip pat ragina visas Lietuvos politines jėgas susilaikyti nuo pigaus politikavimo ir gerbti Lietuvos žmonių referendume pareikštą valią.

Lietuvos žaliųjų partija remia Vyriausybės užsakymu mokslininkų darbo grupės parengtą lankstų nebranduolinį Lietuvos energetinio saugumo garantavimo scenarijų.

Lietuvos žaliųjų partijos informacija

Š. m. gegužės 25 dieną kviečiame aktyvius dviratininkus į žygį po Jūkainių geomorfologinį ir Pašešuvio kraštovaizdžio draustinius. 20 km žygis skirtas ne tik susipažinti su Raseinių krašto saugomomis teritorijomis, jose esančiomis gamtos ir kultūros vertybėmis, bet ir aktyviai, sveikai praleisti laiką, nes 2013-ieji - Sveikatingumo metai.

Būtina žygio priemonė - tvarkingas dviratis. Žygio metu technine pagalba rūpinasi kiekvienas dalyvis. Ne visur veiks mobilusis ryšys.

Renkamės 10 val. Jūkainių pažintiniame - rekreaciniame take (Viduklės sen., Raseinių r. sav.) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Maršrutas driekiasi daugiausia lauko keliukais, vietomis bekele, įveikiant šaltiniuotas vietas, Šešuvies šlaitus, todėl žygeiviai turi pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne. Žygio metu trumpos pertraukėlės jėgoms papildyti pagal poreikį, bendru susitarimu. Numatoma žygio trukmė 4-5 val.

Žygį baigsime apie 16 val. Stovyklavietėje prie laužo pasidalinsime patirtais įspūdžiais.

Prašome žygeivius registruotis telefonais 8-614-25095, 8-428-70330 arba el. paštu dubysosrp@raseiniai.lt.

Kaip atvykti. Žemaičių plente ties Viduklės miesteliu pastatytas rudas kelio ženklas ,,Jūkainių pažintinis - rekreacinis takas”. Važiuoti nurodyta kryptimi apie 2 km iki miško. Pamiškėje pastatyta medinė skulptūra nukreips Jus į Jūkainių pažintinį - rekreacinį taką.

Dubysos regioninio parko direkcijos informacija

Šiaurės Amerikos ežeruose ir upėse paplitę spalvotieji baliniai vėžliai (Chrysemys picta) - viena iš daugelio roplių rūšių, kurių lytį nulemia temperatūra. Kol kas nėra žinoma kodėl, tačiau iš šiltesniuose lizduose perimų kiaušinių išsirita patelių jaunikliai, o iš vėsesniuose lizduose perėtų kiaušinių - patinai.

Pastaraisiais metais daugeliui tyrėjų nerimą kelią šios rūšies vėžlių likimas: globalinis atšilimas gali iškreipti šių roplių lyčių įvairovę. Spalvotųjų vėžlių patinams globalinis atšilimas gali būti pražūtingas. Vidutinei oro temperatūrai pakaktų pakilti vos 1°C, kad 100 procentų šios rūšies jauniklių išsiristų moteriškos lyties ir tai lemtų rūšies išnykimą. Rory Telemeco ir jo kolegos iš Ajovos valstybinio universiteto suformavo matematinį modelį, padedantį nuspėti, kaip vidutinės temperatūros didėjimas galėtų paveikti spalvotųjų balinių vėžlių gyvenimą.

Rory Telemeco kolega Fredric Janzen daugiau nei 25 metus dokumentavo spalvotųjų vėžlių jauniklių, išsiritusių mažoje Misisipės upės saloje, Karol apygardoje (Ilinojus, JAV), lyčių įvairovę. Jis pastebėjo, kad patelės pasirenka kiaušinių dėjimo datą priklausomai nuo oro temperatūros, tokiu būdu siekdamos užtikrinti lyginį vyriškųjų ir moteriškųjų jauniklių skaičių.

Mokslininkų komanda, kurdama matematinį modelį, pagal kurį galima nuspėti iš skirtingoje temperatūroje padėtų kiaušinių išsiritusių vėžlių jauniklių lyčių įvairovę, naudojo šiuos duomenis kartu su istoriniais įrašais apie dirvožemį ir oro temperatūrą. Išmėginant modelį, iš 46 laisvėje gimusių jauniklių grupė teisingai atspėjo 40-ties lytį.

Paskui R. Telemeco komanda naudojo tą patį modelį, kad atspėtų, kas galėtų nutikti būsimų jauniklių lyčių įvairovei pasikeitus vidutinei temperatūrai. Remiantis įprasta klimato kaita manoma, jog per ateinantį amžių vidutinė temperatūra JAV vidurio vakaruose pakils 4°C. Grupės naudotas modelis parodo, jog toks temperatūros padidėjimas reiškia, kad net jeigu vėžliai dėtų kiaušinius anksčiau, šaltesniu metu, vis tiek visi išsiritę jaunikliai būtų moteriškosios lyties. Tyrėjų komanda atrado, jog taip nutiktų vidutinei temperatūrai pakilus vos 1,1°C.

Anot evoliucijos biologo Richard Shine iš Sidnėjaus universiteto Australijoje, šie duomenys gali būti pritaikyti daugeliui rūšių, kurių lytį nulemia temperatūra. Jis teigia, kad visi krokodilai, dalis vėžlių ir driežų, taip pat keletas žuvų rūšių bus neišvengiamai paveikti temperatūros kaitos. „Tam, kad gyvūnai išvengtų atšilimo poveikio, neužteks vien padėti kiaušinius keliomis savaitėmis anksčiau”, - pabrėžia Richard Shine.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus”.

Parengta pagal:

• Painted turtles set to become all-female

Išradingai sutvarkyta M. K. Čiurlionio g. 77 namo aplinka traukte traukia akį, džiugina visus aplinkinius ir bent akimirkai priverčia pamiršti visus rūpesčius. Šis Druskininkų daugiabučio kiemo vaizdelis, ko gero, netrukus paplis po visą Europą: kaip sakė idėjos ir kompozicijos autorius druskininkietis Vitas Martinonis, sportininkai ir svečiai, praėjusią savaitę viešėję Sporto centre vykusiame Europos rankų lenkimo čempionate, skubėjo nufotografuoti kiemelio kompoziciją atminčiai.

Tikriausiai kiekvienas, skubantis gatve, nusišypso ir pasidžiaugia tokia išmone. Druskininkų savivaldybei skambinę kurorto svečiai siunčia širdingiausius linkėjimus namo gyventojams ir dėkoja idėjos ir kompozicijos autoriui.

Neseniai šešiasdešimtmetį atšventęs V. Martinonis, druskininkietis nuo 1953-ųjų, papasakojo, kad kolekcionuoti dviračius kompozicijai pradėjo dar rudenį. Triratuką, kuris pagamintas dar 1960-aisiais, surado Alytaus apskrityje, kiti „vietiniai” - iš Švendubrės, Jaskonių kaimo, buvę numesti kaip nereikalingi padargai. Pridėjęs ranką ir išmonę, Vitas atnaujino juos ir sako, kad sukurti visą šį grožį jam atsiėjo vos daugiau nei 100 litų. Gėles pasodino kartu su dukterėčia Jūrate.

Šios pastangos ir graži iniciatyva mums visiems dar kartą primena, kad Druskininkuose jau apsigyveno vasara, ir jos grožį, jei tik panorėsime, galime išryškinti kiekvienas, savaip papuošdami, sutvarkydami viešą mus supančią erdvę, aplinką.

Laimos Rekevičienės nuotraukose - druskininkiečio Vito Martinonio sukurta kiemelio prie M.K.Čiurlionio g.77 kompozicija.

Druskininkų savivaldybės informacija

Prieš miesto šventę „Kauno dienos 2013″ Rotušės aikštę papuoš originali meno instaliacija - dviračių medis. Ant stulpo, stovinčio viduryje aikštės, iki penktadienio vakaro bus pakabinti dviračiai ir gėlės.

„Rotušės aikštėje stovintis stulpas, ant kurio žiemą konstruojama eglutė, šiltuoju sezonu tikrai nepuošia reprezentacinės miesto vietos. Idėją pasiskolinau iš kitų Europos miestų, tačiau Kaunas bus pirmasis Lietuvos miestas, kuriame išdygs toks dviračių medis”, - pasakojo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Didžiąją dalį senų nenaudojamų dviračių instaliacijai padovanojo dviračių entuziastai, tarp kurių - ir keli Kauno miesto savivaldybės darbuotojai. Gėlėmis medį papuoš Babtų medelynas.

„Įgyvendinti šią idėją mums padėjo menininkė Jolanta Šmidtienė. Medis turėtų pražįsti jau šį vakarą ir džiuginti iki rudens”, - teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas.

Sukurti dviračių medį mieste paskatino ir europinis konkursas „European cycling chalange 2013″, kuriame šiemet dalyvauja Kaunas. Juo siekiama paskatinti miestiečius kuo daugiau naudotis dviračiais.

Kauno miesto savivaldybės informacija

Nepaisant to, kad po argumentuotų vietos bendruomenės ir Aplinkosaugos Koalicijos pastabų Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) 2012-07-09 d. priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. VR-1.7-617 dėl privalomo durpių gavybos Naujienų durpių telkinyje (Trakų r., Paluknio sen.) poveikio aplinkai vertinimo, 2013-04-12 d.departamentas priima jau naujas atrankos išvadas dabar jau dėl dviejų Naujienų durpių telkinio dalių (134,48 ha ir 30,61 ha plotuose) nurodant, kad tolimesnis poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Toks sprendimo pakeitimas yra visiškai nesuprantamas Lietuvos ornitologų draugijai (LOD), nes, nepaisant to, kad planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) Užsakovai (UAB „Ferta” vietoje UAB „Gavyba”) formaliai pakeitė nagrinėjamos teritorijos plotą, priimant 2012-07-09 d. išvadą buvo remtąsi Aplinkos Koalicijos pateikta informacija apie teritorijos gamtines vertybes didesniame plote nei buvo planuojama ūkinė. Taigi, pareigūnai buvo informuoti apie didžiulę Paluknio pievų gamtosauginę svarbą. Be to, LOD pateikė Aplinkos ministerijai (AM) prašymą suteikti Paluknio pievoms Natura 2000 teritorijos statusą. 2013-03-05 d. jis buvo svarstomas Komisijos nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo nagrinėti posėdyje, kuriame svečio teisėmis dalyvavo ir VRAAD direktorius Rolandas Masilevičius.

Minėto posėdžio metu priimtas nutarimas LOD parengti detalesnę informaciją apie esamą teritorijos žemėvaldą, nustatytas upių apsaugos zonas, saugomų teritorijų ribas ir klausimo nagrinėjimą pratęsti kito komisijos posėdžio metu. Todėl visiškai nesuprantamas VRAAD skubotas sprendimas, kuris priimtas tinkamai neišanalizavus esamos gamtinės situacijos ir neįvertinus sukauptos informacijos apie biologines vertybes. 2013-04-12 d. VRAAD atrankos išvadų Nr. (38-4)-VR-1.7-1864 ir (38-4)-VR-1.7-1865 6.1 ir 6.2 punktuose nurodoma, kad pagal atliktus biologinės įvairovės botaninius ir zoologinius tyrimus nustatyta, jog PŪV vietos nepasižymi vertinga biologine įvairove. Tokias išvadas padarė PŪV užsakovų įgaliotas dokumentų rengėjas UAB „GJ Magma”.

Tai yra visiška netiesa, nes LOD duomenimis, Naujienų durpių telkinio teritorija yra ypač vertinga ornitologiniu požiūriu dėl jose perinčių bei iš gretimų miškų maitintis atskrendančių nykstančių ir saugomų paukščių rūšių bei migruojančių paukščių sankaupų. Dalis surinktų duomenų jau suvesti į AM Saugomų rūšių informacinę sistemą. Kiti yra skelbti įvairioje ornitologinėje literatūroje, oficialiose buvusio Ekologijos instituto (dabar Gamtos tyrimų centras) valstybinio paukščių monitoringo ataskaitose. Jau pernai LOD kartu su Aplinkos Koalicijos partneriais rašė VRAAD, kad kultūrinėms Merkio upės slėnio pievoms ties Madziūnų kaimu ir jose perintiems paukščiams iškilo grėsmė dėl bandymo čia pradėti durpių gavybą, ir kad čia nustatytas didžiausias griežlių (Crex crex) tankumas Lietuvoje, daug metų stebima viena iš kelių stulgio (Gallinago media) perimviečių šalyje. Tačiau kažkodėl priimant sprendimą buvo pasiremta UAB „GJ Magma” informacija, kurioje yra daug klaidingos informacijos, visiškai neatspindinčios realios ornitofaunistinės situacijos PŪV plote.

Griežlė. Renato Jakaičio nuotr. www.naturephoto.lt

Pavyzdžiui, teiginys, kad į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti paprastieji griciukai (Limosa limosa) čia neberi jau 7-8 metus yra melagingi, nes šie paukščiai čia perėjo 2012 m., peri ir šiemet. Kadangi šie paukščiai yra nesunkiai pastebimi, mes vertiname UAB „GJ Magma” išvadas kaip tendencingas, kuriomis negalima remtis priimant sprendimus dėl teritorijos gamtosauginės reikšmės. Dar keistesnis ir ginčytinas teiginys, jog „… žemės ūkio mašinoms nuolat dirbamuose žemės ūkio plotuose dažnai sunaikinami visi varliagyviai, smulkūs žinduoliai ir paukščių jaunikliai”. Tuo tarpu tik atskirais metais ir tik dalyje teritorijos pievos šienaujamos paukščių veisimosi metu, t. y. iki liepos 1-os dienos. Žemdirbystės plotuose darbai vykdomi dar vėliau. Be to, PŪV veikla be jokios abejonės įtakos ir gretimuose plotuose perinčių paukščių populiacijas, kurių tarpe yra nemažai saugomų rūšių.

Paprastasis griciukas. Renato Jakaičio nuotr. www.naturephoto.lt

Atskirai reikia paminėti globaliai nykstančio ir į ES Paukščių direktyvos I-ą priedą įrašyto stulgio (Gallinago media) tuokvietes nagrinėjamuose plotuose, kur yra viena iš penkių Rytų Lietuvoje likusių šios rūšies perimviečių ir antra pagal svarbą dėl santykinai palankios rūšies populiacijos būklės (dėl daugiamečių stebėjimų ir palyginti stabilios gausos). Būtent šios rūšies, o taip pat į ES Paukščių direktyvos I-ą priedą įrašytos griežlės (Crex crex) apsaugai LOD siūlė Paluknio pievų daliai, kuri apima ir PŪV plotus, suteikti Natura 2000 teritorijos statusą. Be šių, čia peri pievinės lingės (Circus pygargus), putpelės (Coturnix coturnix), atskirais metais - švygždos (Porzana porzana), raudonkojai tulikai (Tringa totanus), balinės pelėdos (Asio flammeus). Be to, Paluknio pievose matinasi kitoje PAST - Rūdninkų girioje ir gretimuose miškuose perintys juodieji gandrai (Ciconia nigra), jūriniai ereliai (Haliaetus albicilla), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), vapsvaėdžiai (Pervis apivorus), tetervinai (Tetrao tetrix), gervės (Grus grus) ir kiti paukščiai. Paluknio pievos išsiskiria ir didžiojoje paplitimo arealo dalyje nykstančių pempių (Vanellus vanellus) gausa, kurių vien nagrinėjamoje teritorijoje ir jos kaimynystėje peri virš dešimties porų.

Stulgys. Renato Jakaičio nuotr. www.naturephoto.lt

Pievinė lingė. Kęstučio Čepėno nuotr. www.naturephoto.lt

Kadangi išvadą dėl PŪV teritorijos gamtosauginės svarbos priėmė abejotinos biologinės kompetencijos įmonė, LOD siekia užginčyti VRAAD sprendimą, kad durpių gavyba Paluknio pievose gali būti pradėta be detalesnio galimo poveikio gamtinėms vertybėms vertinimo. Tuo būdu bus išsaugoti Paluknio pievose bei jos apylinkėse perintys paukščiai. Be to, VRAAD sprendimas mums atrodo neskaidrus, nes atsakingi pareigūnai prieš tai buvo informuoti apie PŪV teritorijos svarbą paukščių apsaugai. Galiausiai atrankai pateiktoje medžiagoje nenagrinėtas galimas durpių kasybos poveikis greta esančioms Natura 2000 teritorijoms - Merkio upei ir Rūdninkų giriai, nors jos palyginti artimoje planuojamos ūkinės veiklos teritorijos aplinkoje, o ekologiškai yra glaudžiai susijusios su Paluknio pievomis. Kartu LOD siūlo pateikti išsamius duomenis apie Paluknio pievų nykstančias rūšis, migruojančių paukščių sankaupas ir, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, VRAAD priimti apgalvotus ir atsakingus sprendimus, kuriuos gamtinės nevyriausybinės organizacijos atidžiai stebės.

Lietuvos ornitologų draugijos informacija

Užsodinę bendruomenės daržą Pilaitėje, Žali.lt, įgyvendindami „Veiklaus jaunimo” programos remiamą „Bendruomenės daržai” projektą toliau tęsia bendruomenės parkų-sodų-daržų maratoną, burdami bendruomenes vieningai veiklai ir mokydami miesto vaikus sodininkavimo ir daržininkavimo paslapčių. Šį kartą jau keliamės į miesto centrą, senąjį gamtos ir asfalto apsuptyje skendintį Žvėryno rajoną. Čia kartu su vietos bendruomene ir Naujamiesčio seniūnija bandysime žalinti kompozitoriaus Eduardo Balsio vardo skverą šalia Žvėryno tilto. Parke žadame pasodinti dekoratyvinius ir sodo medelius, įrengti gėlynus ir daržovių lysves.

Kartu su Žvėryno jaunimo dienos centru sutvarkysime ir Neries pakrantės šlaitą šalia Gedimino akmens. Taigi, laukiame talkininkų iš Žvėryno ir aplinkinių miesto centro gyvenviečių, nusiteikusių bendram naudingam darbui puoselėjant mielą gamtos kampelį, na, ir draugiškam pasibuvimui kartu.

Žali.Lt

Gegužės 15 d. Vilniaus miesto Pilaitės mikrorajone, šalia šio rajono kultūros centro „Beepart” šurmuliavo bendruomenės daržininkų būrys. Pirmieji iš anksto paruoštą lysvę užsodino „Pilaituko” darželio vaikai. Pasodinę agurkų ir pomidorų daigus, mažieji pilaitiškiai jau turės pirmąją savo vardinių daržovių lysvę, kurią prižiūrės, puoselės, sekdami augalų augimą, formavimąsi, vaisių nokimą. Po valandos susirinkę Pilaitės bendruomenės ir susivienijimo Žali.lt nariai užpildė likusias lysves salierų, porų, pomidorų, kaliaropių ir agurkų daigais bei pasėję įvairiausių daržovių sėklas.

Be to, šalia daržo šiais metais pasodinta ir keletas vaiskrūmių. Pasodintas lazdynas, šilauogės, avietės, serbentai. Taigi, dabar Pilaitiškiai galėsime ne tik pasidžiaugti vienmečių daržovių derliumi, bet kasmet raškyti neatnaujinant derančius vaisius ir uogas. Be to, galėsime kasmet nuolat gerėtis atsinaujinančių, vis besiformuojančių krūmų dekoratyvumu.

Renginyje svečiavosi ir Žirmūnų bendruomenės, besiruošiančios įgyvendinti panašų projektą, atstovas Martynas Demšė.

Žali.Lt inicijuotas pirmasis bendruomenės daržas Pilaitėje sodinamas jau antri metai. Šiemet ši idėja remiama programos „Veiklus jaunimas” jaunimo iniciatyvos „Bendruomenės daržas” projekto. Pažymėtina, kad šiemet šia idėja susidomėjo dar keletas Vilniaus bendruomenių. Taigi, panašius daržus pasiruošę įrengti ir Antakalnio, Žirmūnų bei Žvėryno mikrorajonų aktyvistai.

Daugiau vaizdų iš talkos.

Virginija Vingrienė

Žali.Lt

Mieli vilniškiai, miesto svečiai ir jų draugai, Ann Wigmore žaliavalgių klubas šį šeštadienį, gegužės 18 d., 15.00 val. kviečia į susitikimą gamtoje - žygį, kurio metu susipažinsime su laukiniais augalais! Susitikimo tema: “Atgal į Gamtą. Laukiniai augalai - nemokamas maistas ant Jūsų stalo”.

Šį kartą - Ainis Pivoras - botanikas, besidomintis laukiniais maistiniais augalais, jų praktiniu panaudojimu, sveika gyvensena. Augęs vienkiemyje Rytų Lietuvos miškuose, mielai praves pažintinę ekskursiją po Verkių regioninį parką, supažindindamas su čia augančiais augalais, jų maistinėmis, vaistinėmis savybėmis, augimo vietomis, poveikiu sveikatai ir panaudojimu kiekvieną dieną. Susitikimo vieta.

Ekskursijos metu tiesiog gamtoje gaminsime pririnktų žalėsių salotas, tad turėkite savo mylimiausią šaukštą/šakutę ir lėkštutę.

Dalyvio mokestis - 20 litų, kurie naudojami Ann Wigmore Fondo sveikatos projektų skatinimui ir vystymui.

Kiekvienam dalyviui - dovana - maistinių augalų žinynas :)

PRAŠYMAS: būtina registracija el. paštu gintare@livingann.com, nes žmonių skaičius grupėje ribotas. Nedelsk - registruokis dabar!

Gintarė Jonaitytė
ANN WIGMOR FONDAS

Tel.: +370 615 27522
El.p.: gintare@livingann.com

www.sveikata.org
www.annwigmore.eu
www.livingann.com

Renginys Facebook’e.

Gegužės 18 dieną Biliūnų kaime (Kauno r., Raudondvario seniūnija) bus atidarytas Tradicinių amatų centras. Jame vyks tarptautinis amatininkų pleneras, bus galima stebėti, kaip kaustomi arkliai, kalami namų apyvokos, meno dirbiniai, vyks amatų pamokos.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasakojo, kad Tradicinių amatų centras buvo įkurtas siekiant išsaugoti Lietuvos kaimo paveldą, telkti bendruomenę. „Viliuosi, kad centras paskatins jaunimą domėtis senaisiais amatais ir taps vieta, kur bus galima įdomiai ir maloniai leisti laiką”, - kalbėjo meras.

Amatų centras įkurtas Juozapo Liekio sodyboje, kuri yra Juozo Naujalio muziejaus filialas. Viena 80 kv. m rąstinio namo dalis bus skirta senovinei kalvei. Joje sumūrytas žaizdras, įrengtos odinės dumplės, gręžimo staklės, 100 kg sveriantis priekalas, daugiau kaip 50 įvairių kalvio įrankių. Šalia kalvės stovės ir mobilūs žaizdrai, čia pat bus kaustomi arkliai.

Kita pastato dalis skirta parodoms ir švietėjiškai veiklai. Čia stovės dvejos audimo staklės, penki skirtingi siūlų verpimo rateliai, atvežti iš įvairių Lietuvos vietų. Salėje bus eksponuojami įvairūs linų apdirbimo įrankiai: linų šukos, mintuvai, siūlų sukimo įrenginiai.

Muziejuje vyks tautodailininkų parodos, audimo, pynimo ir kitokios amatų pamokos. Planuojama vykdyti švietėjiškas programas „Lino kelias” bei „Metalas buityje ir mene”.

Kauno rajono vietos veiklos grupės pirmininkas Vytautas Zubas pasakojo, kad projektas buvo įgyvendintas pasinaudojus „Leader” programa. Šiam tikslui jėgas suvienijo Kauno rajono vietos veiklos grupė, J. Naujalio memorialinis muziejus ir Kauno rajono savivaldybė.

V. Zubas neabejoja, kad projektas bus sėkmingas - Tradicinių amatų centras veiks jau trauką turinčioje Juozapo ir Vandos Liekių sodyboje.

120 kv. m dalinai uždengtas karkasinis pastatas skirtas senovinei technikai eksponuoti ir apsaugoti nuo aplinkos poveikio. Antrajame jo aukšte bus senoviniai buities reikmenys: daugiau nei 100 varinių ir žalvarinių indų, arklių pakinktai, medinės žagrės, tekėlai, senovinės spynos, raktai, žibalinės lempos, virduliai, lygintuvai, radijo imtuvai.

XIX - XX a. technikos ir etninės kultūros ekspoziciją skraidyklių sporto entuziastas ir konstruktorius J. Liekis savo sodyboje įkūrė 2005 metais. Dabar čia eksponuojami trys XX a. pirmosios pusės traktoriai, kelios prieškarinės kuliamosios mašinos, javų malūnai, ūkininkų brikeliai, fajetonas, arklinės rogės, stogų dengimui skirtų skiedrų gaminimo staklės, 100 metų senumo kojinės medžio tekinimo staklės, 35 varikliai, taip pat skiedrų mašinos, žolių smulkintuvai, akselinės, arklinės žoliapjovės ir kita. Didžioji dalis technikos suremontuota ir veikia.

Gegužės 18 dieną vyksiančioje šventėje ketina dalyvauti amatininkai iš Lietuvos, Suomijos, Lenkijos, Čekijos. Bus galima įsigyti unikalių rankų darbo gaminių. Vyks Auksarankio ir Auksarankės rinkimai, koncertuos folkloro kolektyvai, veiks vaikų kiemelis.

Gurmanų lauks šiupininės ir žuvienės katilai, kalvių kepsniai, kaimiškos dešros, sūriai, įdaryti blynai, žolelių arbata, pienių kava, kiti kulinarijos paveldo skanėstai.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Bitininkai ir rapsų augintojai turėtų būti bičiuliai, tačiau neretai jie atsiduria skirtingose barikadų pusėse. Dėl masiško bičių nykimo visame pasaulyje susirūpinę bitininkai džiaugiasi, kad ES dvejus metus bus uždrausti pesticidai, kenkiantys bitėms ir kitiems apdulkintojams. O augintojai piktinasi, kad dėl šios priežasties gali tekti atsisakyti auginti pelningą kultūrą - rapsus.

Stebės dvejus metus

Penkiolika ES šalių, tarp jų ir Latvija, Estija bei Lenkija, pritarė Europos Komisijos (EK) siūlymui apriboti pesticidų - neonikotinoidų - naudojimą. Aštuonios valstybės tam prieštaravo, o keturios, tarp kurių buvo ir Lietuva, balsuodamos susilaikė.

Neonikotinoidai naudojami ir augalams purkšti, ir sėklai apdoroti (beicuoti) prieš sėją. Bus uždrausta jais beicuoti sėklas augalų, kuriuos lanko bitės bei kiti vabzdžiai apdulkintojai. Lietuvoje šis draudimas daugiausia rūpesčių sukels rapsų augintojams. Minėtais pesticidais beicuotų sėklų negalės naudoti ir mėgėjai sodininkai bei daržininkai. Juos nedraudžiama bus naudoti tiems augalams, kurie netraukia vabzdžių apdulkintojų.

Dvejus metus bus draudžiama naudoti tris neonikotinoidų grupei priklausančius pesticidus - imidaklopridą, klotianidiną (gamina vokiečių kompanija „Bayer) ir tiametoksamą (gamina šveicarų kompanija „Syngenta”).

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) duomenimis, neonikotinoidų grupės veikliosios medžiagos klotianidino ir tiametoksamo yra registruotuose augalų apsaugos produktuose „Modesto” ir „Actara 25 WG”. Šie produktai Lietuvoje naudojami žieminių ir vasarinių rapsų sėklai beicuoti, o „Actara 25 WG” - ir obelų, kriaušių, bulvių, šiltnamiuose auginamų dekoratyvinių augalų kenkėjams naikinti.

Aptariant pesticidų žalą būtina suvokti problemos mastą ir kalbėti ne tik apie pavojų bitėms, bet ir žmogui bei visai gamtai. Martyno Vidzbelio nuotr.

EK sprendimu dvejus metus bus stebimas draudimo veiksmingumas, taip pat bus atliekami papildomi tyrimai dėl pesticidų kenksmingumo bitėms.

Per dieną gali netekti derliaus

„Pagaliau suvoktas pesticidų naudojimo problemos mastas. Apmaudu, kad Lietuva, kurioje kaip maras plinta verslumo dvasia, skatinanti siekti pelno bet kokia kaina, nepalaikė draudimo”, - sakė Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto doc. dr. Algirdas Amšiejus. Tačiau žemdirbiai priešiškai vertina EK sprendimą drausti naudoti neonikotinoidus. „Negalime ramiai gyventi. Vos išsprendžiame kokią problemą, tuoj atsiranda kita. Priėmus tokius sprendimus gali tekti atsisakyti auginti rapsus, ypač vasarinius. Pasėjus nebeicuotą sėklą, neapsiginsime nuo spragių. Šie kenkėjai užpuola vos bedygstantį daigelį ir greitai jį sunaikina. Per dieną kitą galime netekti viso derliaus”, - sakė ES draudimu pasipiktinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Anot LAAA vadovės Aušros Beniulienės, neonikotinoidai - inovatyvus augalų apsaugos būdas, kurį naudojant galima sėkmingai auginti kukurūzus, javus, rapsus, cukrinius runkelius, nes jie veiksmingai ir ilgą laiką saugo augalus nuo kenkėjų. Uždraudus beicuoti sėklas, vos išdygusius rapsus jau reikės purkšti chemikalais. Ir greičiausiai ne kartą. Taip anksti naudoti insekticidus esą būtų kur kas pavojingiau aplinkai, nes didelė dalis produkto patektų ant dirvožemio ar pasklistų aplinkoje.

„Šiuo metu beicavimui alternatyvių priemonių nėra. Tad augintojai arba atsisakys rapsų, arba ryšis juos auginti didesnėmis sąnaudomis”, - samprotavo A.Beniulienė.

LAAA vadovė svarstė, kad pesticidų draudimas gali paskatinti ūkininkus imtis nelegalių veiksmų ir bandyti patiems įvairiais preparatais apdoroti sėklas. Gali būti, kad dalis rapsų augintojų ir dabar imasi tokios saviveiklos. Pagal nustatytas taisykles sėklas pesticidais apdoroti gali tik atestuotos sėklininkystės įmonės.

Statistikos departamento duomenimis, pernai rapsų buvo prikulta apie 627 tūkst. tonų - kone trečdaliu daugiau nei 2011 m. Apie 80 proc. rapsų eksportuojama. Prognozuojama, kad, uždraudus naudoti neonikotinoidus, rapsų derlius sumažėtų 10-20 proc., cukrinių runkelių - 30 proc., o kukurūzų - 50 proc.

Duomenys pagal pesticidų gamintojus

EK, drausdama naudoti pesticidus, rėmėsi Europos maisto saugos tarnybos ataskaita, kurioje nurodyta, kad neonikotinoidais apdorotos sėklos pavojingos bitėms, iš pražydusių augalų renkančioms žiedadulkes ir nektarą. Žemdirbiai, chemikalų gamintojai nesutinka ir tvirtina, kad tam įrodyti nepakanka mokslinių duomenų, nes tyrimai buvo atliekami ne natūraliomis sąlygomis, o laboratorijoje. Jie pabrėžia, kad nėra patvirtintų metodų, kaip atitinkamus tyrimus atlikti, kokius duomenis rinkti, kaip juos vertinti ir pan.

A.Amšiejus įsitikinęs, kad objektyvių tyrimų galima tikėtis tada, kai tuo bus suinteresuotos valstybės, o ne chemikalų gamintojai. „Tyrimus užsako chemikalus gaminančios ir didžiulius pelnus gaunančios kompanijos. Ar tyrimų rezultatai gali būti nepalankūs jų finansuotojui?!” - retoriškai klausė bitininkystės ekspertas.

Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas sakė, kad bitininkai negali ramiai klausytis chemikalų gamintojams atstovaujančių organizacijų aiškinimų, esą bitės miršta nuo ligų, o ne nuo pesticidų. „Būname šokiruoti, kai pesticidų naudotojai ir propaguotojai ima aiškinti mums, bitininkystės profesionalams, nuo ko miršta bitės”, - karščiavosi jis.

Veda prie išprotėjimo

Pasak A.Amšiejaus, aptariant pesticidų žalą būtina suvokti problemos mastą ir kalbėti ne tik apie pavojų bitėms, bet ir žmogui bei visai gamtai. „Pagaliau reikia atmerkti akis ir galvoti apie žmonijos išlikimą! Bitės tarsi indikatorius parodo, kas negerai. Tuo reikėtų tik pasidžiaugti. Štai neonikotinoidai veikia nervinę vabzdžių sistemą, kitaip tariant, veda prie išprotėjimo. Šie pesticidai išsilaiko 6 mėnesius, tad gali prasiskverbti ne tik į žiedadulkes, nektarą. Ar jų nėra rapsų aliejuje, išspaudose, taigi, ir kiaušiniuose, mėsoje? Ar tai neveda žmonių prie išprotėjimo - štai kur klausimas! O ką daro kiti chemikalai?!” - rėžė bitininkas.

Anot Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidento, bitininkai pastebi, kad per rapsų žydėjimą bitės tampa labai piktos, puola žmones. „Bitės, paragavusios tokių rapsų nektaro, neranda avilių, tampa labai piktos, pjaunasi tarpusavyje. Kolegos pastebi, kad nužydėjus rapsams bitės aprimsta, tačiau nusilpsta, daug jų neišgyvena. Tose vietovėse, kur auginama daug rapsų, bitininkai netenka daug bičių šeimų”, - aiškino A.Amšiejus.

Pirmieji apie neonikotinoidų pavojų bitėms prabilo prancūzai, auginantys daug kukurūzų, saulėgrąžų. „Dar 2008 m. iš prancūzų atsivežiau jų sukurtą filmą apie bites. Ten parodyta, kiek bičių krenta prie laktų, kaip pakinta jų elgsena ir pan. Jį rodžiau Lietuvos augalininkystės tarnyboje, tačiau, matyt, niekam įspūdžio nepaliko”, - nusivylimo neslėpė bitininkas.

Siūlė laukti išsamesnių tyrimų

Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjas Jonas Grigaliūnas nevienareikšmiškai vertino draudimą naudoti neonikotinoidus. „Lazda turi du galus. Bitininkams bus gerai, bet ūkininkams - ne. Jei sėklos negalima bus beicuoti, augintojai turės du kartus rapsus purkšti nuo spragių. Tai irgi negerai”, - sakė Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovas.

Anot jo, Lietuvos pozicija buvo tokia: galutinį sprendimą priimti tada, kai bus atlikti išsamesni tyrimai - ne tik laboratoriniai, bet ir lauko sąlygomis. J.Grigaliūnas sakė, kad Lietuva būtų palaikiusi ir Vengrijos teikiamą variantą, pagal kurį buvo siūloma sustiprinti pesticidų naudojimo kontrolę ir užtikrinti, kad būtų numatytos rizikos mažinimo priemonės, tačiau šis siūlymas nebuvo svarstytas.

Europos žalieji reikalauja uždrausti ir daugiau žemės ūkyje naudojamų pesticidų. Europos augalų apsaugos asociacija susirūpinusi, kad, pradėjus taikyti naujus rizikos bitėms vertinimo kriterijus, ne tik insekticidai, bet ir herbicidai, fungicidai, augimo reguliatoriai negalės atitikti tų kriterijų.

Komentarai

Kenkėjai tampa atsparūs chemijai

Henrikas Selezenevas, Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos narys

Uždraudus minėtą beicą, rapsų sėklininkystė taps neprasminga, nes dabar jam pakeisti nėra jokių alternatyvių priemonių. Tai gali paskatinti ūkininkus pačius imtis nelegaliai apdoroti rapsų sėklą įvairiais mišiniais. Sėklų beicavimas patikimai saugojo nuo spragių, kurios pavojingesnės vasariniams rapsams. O pastaraisiais metais dėl šaltų žiemų vasarinių rapsų auginama daugiau. Siekiant apsisaugoti nuo spragių, vos bedygstančius rapsus tenka purkšti kitais pesticidais. Tačiau bėda ta, kad kenkėjai tampa atsparūs cheminiams preparatams. Taip atsitiko su rapsų žiedinukais. Jei spragės taps atsparios pesticidams, auginti vasarinius rapsus bus labai rizikinga arba visai neįmanoma.

Augalų apsauga be pesticidų

Dr. Roma Semaškienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja

Problema ta, kad dabar nėra kuo pakeisti uždraustą pesticidą, skirtą sėkloms beicuoti. Pasėjus nebeicuotą sėklą, palankiomis oro sąlygomis spragės gali akimirksniu nugraužti rapsus. Ūkininkas kartais gali net nepastebėti kenkėjų, o laiku juos pastebėjus rapsus teks ne kartą purkšti insekticidais. Tačiau, laikantis direktyvos dėl tausaus pesticidų naudojimo, reikia kuo mažiau naudoti chemijos. Augalų apsauga - ne tik pesticidų naudojimas, todėl ir mokslas, ir ES politika skatina daugiausia dėmesio skirti sėjomainai, veislėms, sėjos laikui, žemės dirbimui ir pan. Svarbu pastebėti, kad Lietuvoje yra problemų dėl sėjomainos. Daug augalų atsėliuojama, todėl daugėja ligų ir kenkėjų, tad be pesticidų neišsiverčiama.

VL žurnalistė Vida Tavorienė

Gegužės 18 d., šeštadienį, jau 12-ąjį kartą Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode Kairėnuose (Kairėnų g. 43, Vilnius) bus švenčiama Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Šių metų tema - vanduo ir bioįvairovė. Šventėje bus primenama vandens reikšmė visoms pasaulio ekosistemoms. Šventėje Botanikos sode bus organizuojamos specializuotos ekskursijos, vyks konkurso mokiniams „Mano žalioji palangė” ir žurnalo „Sodo spalvos” konkurso „Mano sodyba” laureatų apdovanojimai, koncertai ir parodos.

Švedijos ambasada VU Botanikos sodui dovanos įžymaus gamtininko K. Linėjaus knygas.

Šventės renginių tvarkaraštis:

11.00 val. - konkurso mokiniams „Mano žalioji palangė” laureatų apdovanojimas;

12.00 val. - šventės atidarymas ir K. Linėjaus knygų dovanojimo ceremonija.

12.45 val. - tarptautinei šventei - Augalų žavadieniui - paminėti skirtos pažintinės ekskursijos: „Laukinės gamtos žiedai”, „Reti ir įdomūs rododendryno ir japoniško sodo augalai”, „Po magnolijų žydėjimo arba skubėk palengva”, „Kai gėlės ir alyvos žydi”, „Ten, kur šilčiau: šiltnamio augalų pasaulis”;

13.00 val. - Lietuvos gamtos fondo fotografijų paroda „Ar iš balos tas gražumas” atidarymas;

13.30 val. - žurnalo „Sodo spalvos” konkurso „Mano sodyba” laureatų apdovanojimas.

Tarptautinė biologinės įvairovės diena Lietuvoje minima nuo 2001 m. Kiekvienais metais visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į vieną iš biologinės įvairovės išsaugojimo aspektų - klimato pokyčių ar žemdirbystės įtaką, invazinių organizmų pavojų, specifinėms ekosistemoms kylančias grėsmes.

2000 m. gruodžio 20 d. JT Generalinė asamblėja gegužės 22-ąją paskelbė Tarptautine biologinės įvairovės diena. Šią dieną buvo priimta Biologinės įvairovės konvencija. Šventės metu įvairiose pasaulio šalyse visuomenė supažindinama su gyvūnijos ir augalijos įvairove. Šia proga renginius Lietuvoje organizuoja Aplinkos ministerija ir Vilniaus universiteto Botanikos sodas Kairėnuose.

BNS

Lietuvoje tęsiami įžuvinimo darbai: rytoj į Marijampolės savivaldybės teritorijoje esantį Amalvo ežerą bus paleista apie 680 kilogramų lynų. Tą pačią dieną į Musios ežerą Vilniaus apskrityje bus paleista apie 102 kilogramai lynų.

„Tai antrasis ir trečiasis, tačiau tikrai ne paskutiniai vandens telkiniai, į kuriuos paleidžiame žuvų jauniklius. Dar laukia ežerai Alytaus, Molėtų, Plungės, Švenčionių, Varėnos rajonuose”, - sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Šiame etape iš viso planuojama įžuvinti 18 vandens telkinių. Jie praturtės lydekomis, sterkais, šamais, lynais, baltaisiais amūrais ir margaisiais plačiakakčiais - iš viso apie 174 tūkst. vienetų.

„Šiems darbams, kaip jau skelbėme, skirta apie 350 tūkst. litų. Iš viso šiemet įžuvinimui numatyta 1 mln. 150 tūkst. litų iš lėšų, surinktų už parduotus mėgėjų žvejybos leidimus”, - teigia L. Jonauskas.

Jis pažymi, kad, atsižvelgus į mokslininkų atliktus tyrimus ir rekomendacijas, ežeruose veisiamos ne lervutės ar paaugintos lervutės, o vyresni kaip pusės metų žuvų jaunikliai. Jų išgyvena kur kas daugiau nei lervučių.

Aplinkos ministerijos informacija

Šiandien Kaimo reikalų komiteto posėdyje pritarta patobulintam Seimo nutarimo “Dėl žemės pardavimo užsieniečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo” projektui Nr. XIIP-415 ir nutarta siūlyti Vyriausybei artimiausiu metu ieškoti galimybių siekti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo keitimo arba ieškoti alternatyvių būdų tam, kad draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsienio subjektams nebūtų laikomas laisvo kapitalo judėjimo pažeidimu.

LR Seimo kanceliarijos informacija

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymo projektą, kuriame įkainiai už atliekų išmetimą į aplinką didinami dešimtimis kartų.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nuotr.

„Kuomet per akciją „Darom” pamačiau, kas darosi mūsų miškuose, supratau, kad kitokios išeities neturime. Jei norime išvaduoti aplinką nuo dešimčių ar net šimtų „sąvartynėlių”, turime skubiai imtis griežtų priemonių”, - teigia V. Mazuronis.

Ministro žodžiais, dabar galiojantys atliekų, išmestų į aplinką, padarytos žalos tarifai - viso labo simboliniai. „Aš asmeniškai juos pavadinčiau juokingais. Kai tarifai tokie, tai nereikia stebėtis, kodėl visur aplink - šiukšlės”, - sako Aplinkos ministerijos vadovas.

Įkainis už išmestas statybines medžiagas šiandien - 1000 litų, padangas - 1300 litų, kitas nepavojingas atliekas - 1800 litų, pavojingas atliekas - 12 tūkst. litų. Tuo tarpu naujajame įsakymo projekte siūloma atliekas skirstyti tik į dvi kategorijas: pavojingas ir nepavojingas. Tarifas už pirmųjų išmetimą - 36 tūkst. litų, už antrųjų - 15 tūkst. litų.

„Be to, įvedamas ir minimalios žalos dydis, koks šiandien apskritai neegzistuoja. Įkainis už nedidelę taršą nepavojingomis atliekomis siektų 500 litų, pavojingomis - 1500 litų”, - informuoja V. Mazuronis.

Įsakymo projektas perduotas derinti Žemės ūkio, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio bei Krašto apsaugos ministerijoms.

„Tikiuosi, jog artimiausiu metu šiuos tarifus galėsime įteisinti. Nuo tada, manau, prabangą šiukšlinti sau leis nebent tik turtingi žmonės. O visi kiti turės pačią geriausią alternatyvą: šiukšles dėti ten, kur jas ir privalu dėti”, - reziumuoja ministras V. Mazuronis.

Aplinkos ministerijos informacija

Lietuvos vartotojų institutas gegužės 20 d. 10.00 val. BNS spaudos centre, Jogailos g. 9/1, Vilnius (4 aukštas) pristatys Lietuvos ekologinių ūkių žemėlapį.

Nors susidomėjimas ekologiškais maisto produktais, kurie yra natūralūs ir sveikesni, auga, jų vartojimą Lietuvoje riboja įvairūs veiksniai. Vienas svarbiausių - informacijos apie prekybos vietas stygius. Siekdamas suteikti vartotojams daugiau žinių apie ekologiškų maisto produktų pardavimo vietas, institutas pristato ekologinių ūkių žemėlapį.

© Paylessimages - Fotolia

„Lietuviai ekologiškus maisto produktus dažnai perka tiesiai iš ūkio, kuriame jis pagamintas, tačiau iki šiol nebuvo vieno išsamaus žemėlapio, kuriame būtų galima rasti oficialiai sertifikuotus šalies ekologinius ūkius”, - sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

Pristatyme dalyvaus Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė, kuri kalbės apie ekologinių ūkių žemėlapio poreikį, VDU Aplinkotyros katedros dėstytoja dr. Renata Dagiliūtė, pristatysianti, kodėl verta rinktis vietinį ekologišką maistą, VšĮ Ekoagros vadovas Gintaras Nagulevičius ir kokybės vadovas Tomas Demikis, kurie pristatys naujausią Lietuvos ekologinių ūkių statistiką, ir VĮ „GIS-Centras” produktų administratorius Andrius Balčiūnas, pademonstruosiantis žemėlapio funkcionalumą.

BNS

Minint 11-ąsias Bt medvilnės oficialaus įteisinimo Indijoje metines, Indijos be GMO koalicija (Coalition for a GM Free India) išleido daugiau nei 400 paskelbtų mokslinių darbų, rodančių neigiamą genetiškai modifikuotų pasėlių/ maisto produktų poveikį, rinkinį.

Minint 11-ąsias Bt medvilnės oficialaus įteisinimo Indijoje metines, Indijos be GMO koalicija išleido mokslinių darbų rinkinį, pavadintą „Neigiamas transgeninių pasėlių/maisto produktų poveikis: mokslinių nuorodų ir santraukų rinkinys“ (Adverse impacts of transgenic crops/foods. A Compilation of Scientific References with Abstracts), kuris parodo, kad vis daugėja įrodymų apie neigiamą genetiškai modifikuotų pasėlių ir maisto produktų poveikį įvairiose srityse.

„Kol [Indijos] vyriausybė nesivaržo netgi Parlamente paskelbti, jog nėra jokio neigiamo genetiškai modifikuotų pasėlių/maisto produktų poveikio, išleidus šį rinkinį tikimės, kad GMO šalininkai nustos kvailinti visuomenę. „Tai jokiu būdu ne išsamus rinkinys, bet tik iliustruojantis sąrašas“, – sakoma Koalicijos pareiškime. „Šios gyvos, neatšaukiamos technologijos poveikį įvairioms sritims (kiek įmanoma, nes vis dar labai trūksta tyrimų, taip pat ir ilgalaikių bei atliktų nepriklausomų mokslininkų) politikai ir piliečiai turi suprasti prieš išleidžiant genetiškai modifikuotus organizmus į aplinką, ypač dideliu mastu.“

„Diskusiją dėl GM pasėlių nuolat aštrina teiginiai, kad nepritarimas GM augalams kyla dėl „neprotingų emocijų“ ar „neišmanymo“ ir kad nėra neigiamo technologijos poveikio „mokslinių įrodymų“. Tačiau realybė yra ta, kad yra daug mokslinių įrodymų, rodančių problemas su GM pasėliais. Keli moksliniai darbai taip pat nurodo, jog reikalingi tolesni, išsamūs tyrimai.

„Tačiau mes norėtume pakartoti, kaip ir visada, kad GM augalai nėra vien techninis klausimas. Tai yra daug platesnis ir gilesnis klausimas, kurį pramonė ir GM šalininkai nori mokslo vardu apriboti. Šiame kontekste mes norime parodyti, kad yra pakankamai įrodymų prieš šią technologiją netgi toje srityje“, – teigia Koalicija.

„Norėtume pabrėžti, kad „šie tyrimai egzistuoja nepaisant stipraus pasipriešinimo nepriklausomiems GM augalų tyrimams (nesuteikiant galimybės gauti GM sėklų, neleidžiant publikuoti nepalankių rezultatų, nepalankių darbų puolimo) dėl intelektinės nuosavybės teisių sukuriamų kliūčių, kompanijų, kurioms priklauso technologija, priešinimosi ir negailestingo puolimo, šmeižimo bei grasinimų nepriklausomiems mokslininkams, kurie nustatė neigiamą šios technologijos poveikį. Tai iš tikrųjų reiškia, kad jei būtų leidžiami laisvi ir nepriklausomi GM pasėlių tyrimai, daug daugiau tokių tyrimų išvystų dienos šviesą“, – sakė Sridharas Radhakrishnanas, Indijos be GMO koalicijos narys.

„Šiuo rinkiniu bandoma pristatyti konkrečiose srityse esančius įrodymus, pavyzdžiui, molekulinio lygmens nestabilumą ir nenuspėjamumą, sukeltą genų inžinerijos proceso; poveikį sveikatai, sukeliamą atskirų genų, taip pat ir GMO, o taip pat dėl cheminių medžiagų, naudojamų su tam tikrais GMO; poveikį aplinkai poveikio biologinei įvairovei, dirvožemiui, kenkėjams ir ligoms požiūriu, poveikį netiksliniams organizmams, „superpiktžolių“ sukūrimą ir t. t.“, – teigė Kavitha Kuruganti, Indijos be GMO koalicijos narė, kuri sudarė šį rinkinį.

Be poveikio sveikatai ir aplinkai, į rinkinį taip pat įtraukti tyrimai, kuriuose nagrinėti su GM pasėliais susiję derliaus mitai, reglamentavimas ir siūlomi biologinio saugumo vertinimo režimų patobulinimai, taip pat tyrimai, kuriuose nagrinėtas etinis, socioekonominis GMO poveikis, įskaitant sėklų monopolijų sukūrimą  kelių tarptautinių kompanijų rankose.

Indijos be GMO koalicija tikisi, kad šis rinkinys privers skeptikus pripažinti daugybę prieš šią technologiją jau esančių įrodymų, o taip pat mokslininkus bei reguliuojančiąsias institucijas atlikti gerai parengtus vertinimus, kad galėtų būti užfiksuoti ankstyvi perspėjimai ir būtų galima priimti tinkamus sprendimus.

Vertė Brigita Pupelytė

Parengta pagal:

Mounting scientific evidence on adverse impacts of GM crops/foods

Neigiamas transgeninių pasėlių/maisto produktų poveikis. Mokslinių nuorodų su santraukomis rinkinys (Adverse impacts of transgenic crops/foods. A Compilation of Scientific References with Abstracts)

Sudarė Kavitha Kuruganti

padedant Ananthasayanan, Dileep Kumar, Lekshmi Narasimhan,  Priyanka M. ir Kapil Shah

2013 m. balandis

Visą rinkinį galima peržiūrėti čia.

www.gmo.lt

Kaimo reikalų komitetas aptarė paramos fondo „Tatulos programa” veiklos tęstinumo galimybes Šiaurės Lietuvos karsto regione, kuris apima Biržų ir Pasvalio rajonų teritorijas. Fondas „Tatula” pirmasis pradėjo vykdyti tikslinę programą „Požeminio vandens apsauga nuo užteršimo ir ekologiškai švarios žemdirbystės vystymas intensyvaus karsto zonoje” ir pasiekė gerų rezultatų sprendžiant aplinkosaugos klausimus šiame regione.

Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius pažymėjo, kad Lietuvoje toks regionas yra vienintelis bei labai jautrus požeminio vandens užterštumui ir pasiūlė inicijuoti atitinkamų įstatymų pakeitimus siekiant užtikrinti fondo „Tatula” veiklos funkcijas.

LR Seimo kanceliarijos informacija