Šis apdovanojimas neturi nieko bendro su stilingumu, elegancija ar mada…. Apsidovanojimų vajus skirtas blogeriams pasikelti reitingus google, pasidalinti skaitytojų srautais ir šiaip susireikšminti.

www.commonsense.lt

O kadangi šio apdovanojimo negalima užlaikyti, o reikia tuoj pat pasidalinti su kitais, tai dalinuosi:

įDebesis – labiausiai nepriklausomas priklausomas tinklaraštis Lietuvoje. Rašo apie gan įdomius dalykus – debesis.

Vienastoks.com – kažkada rašė labai daug, o skaitė jį dar daugiau, dabar visko mažiau, tai net nežinau…

Remigijaus Šimašiaus blogas – labiau skaitau tai ką rašo Gpliuse, ir labiau patinka, nei nepatinka tai ką perskaitau. Galbūt artėjančiuose  man bus lengviau.

Martynas Žilionis – dažnai šiek tiek, o dar dažniau visiškai, nepritariu autoriaus nuomonei, bet nuomonė įdomi, argumentuota ir sklandi.

Radiocool.lt – vienas iš senųjų. Skaitau dažniausiai tik sekmadieniais.

Laukinės žąsys – apie maistą ir jo davimo vietas, šviežias Andriaus Užkalnio projektas. Nors gal šis projektas ir nenori būti vadinamas tinklaraščiu (blogu), bet man tai visiškai blogas.

]]> http://www.lizi.lt/stylish-blogger-award-2012.html/feed 2 http://www.lizi.lt/pramoga.html http://www.lizi.lt/pramoga.html#respond Mon, 21 Mar 2011 14:18:44 +0000 http://www.lizi.lt/?p=884

Ar tikrai skiltis pramogos?

Užuojauta artimiesiems, o delfio redaktoriams pasitikrint galvą.

Tai gi stoviu eilėje prie siuntinių atsiėmimo, o prieš mane jaunuolis, apie 20 metų, toks šiuolaikiškas jaunimėlis: lyties iškart nepasakysi, klynas iki kelių, dviem dydžiais maža striukė, ausinukas. O eilė susidarė, nes iš jo prašė susimokėti už siuntos atsiuntimą, o jis buvo įsitikinęs, kad apmokėt turėjo siuntėjas. Skambutis siuntėjui, bevaisis aiškinamasis, ir sprendimas “ai gi nedaug – sumokėsiu”. Padavė jam dėžutė ir nuėjo grąžos atnešti, vaikinukas drebančiom rankom ir su džiaugsmingu nekantrumu puolė plėšti dėžutę. Išlupo, pažiūrėjau, iPod touch dėžutė pasirodė. Nu ką gi, įvertinau, rimta, daiktas geras, jam tiks. Lupam toliau – nieko. Taip, nieko. graži spalvota Ipod dėžutė, instrukcija, plastmasinis dėkliukas, o pačio ipod’o nėra. Pirma mintis – paštas pavogė! Paštininkė pasitaikė nepėsčia. Greit surinko visas dėžutės, plastmasės, visą kitą kas siųsta ir prie jaunuolio akių pasvėrė. Sulygino su deklaruotu svoriu išsiuntus, skirtumas 1 g. Vėl skambutis siuntėjui, ten, kiek supratau, apsimetimas kad nieko nesupranta. Kažkuriuo metu nuskambėjo mokėta suma – 190 lt, jei gerai nugirdau. Naujas toks kainuoja nuo 800 lt.

Tai ir moralas toks, pirkdami internetu būkime šiek tiek paranojikai, tikrinkime, domėkimes, tegul įtarimą kelia keisti dalykai, tokie kaip gerokai per maža kaina ar pan. Taip pat rinkimes mokėjimo būdus kurie leidžia apskųsti pardavėją ir susigrąžinti sumokėtus pinigus, pvz. paypal (sako ir per bankus mokant galima skundą duot ir pinigus atgauni, bet pats nebandžiau)

Gražinau aš tą formą, net nepradėjau pildyti. Ir pagalvojau, gal ir reikia mums Identity theft poros “teisingų” atveju Lietuvoje, atprastume visus savo duomenis dalintis už kelis IšiKI litus. O tai dabar ima tuos duomenis kas netingi. Nors kodėl ne, jei duoda, o gal prireiks kada? O apie šių duomenų apsaugą ar kas tinkamai pagalvoja? Kažkodėl abejoju…

Informacija, esanti šioje žinutėje ir su ja siunčiamuose dokumentuose yra konfidenciali.
Jei jūs nesate šios žinutės adresatas, bet koks šio dokumento ar jo dalies naudojimas
ar kopijavimas yra griežtai draudžiamas. Jei šią žinutę gavote per klaidą, prašome
apie tai informuoti siuntėją ir žinutę ištrinti.
Atsiprašome dėl kilusių nepatogumų. Ačiū.

Mat kaip, mass mailingas šiais laikais gali būti konfidencialus, o “naudojimas ar kopijavimas” griežtai baudžiamas. El. dalykų kopijavimo draudimas šiaip yra sunkiai suvokiamas, nes bet ką darant jie kopijuojasi. O ir laiške parašyti “jei jūs nesate šios žinutės adresatas”, mano manymu, yra nonsensas. Jie siunčia į el. pašto adresą nežinodami kas gauna į jį siunčiamas žinutės, bet kažką draudžia. O gal tai naujienų grupė su 1000 žmonių, kurie visi ir yra adresatai. Ir šiaip užsiiminėti nevisai leidžiamais dalykais ir dar kelti reikalavimus… yra keista.

Beje, buvo ten ir nuoroda:
Jei nebenorite gauti mūsų naujienų spauskite čia. Ją paspaudūs patenkama į ŽIA namų puslapį. Gražus fokusas.

Beje laiškas atėjo iš registracija@ziapartneriai.lt. Robotukai kis kis kis, žiūrėkit ką turiu :)

Taigi pirmieji Kobo metai ilgame 50 minučių video, bet jį tikrai verta pažiūrėti, jei norite daugiau sužinoti apie:

• eknygų skaitytojų įpročiai
• Kas atsitinka su pardavimais, kai el. knygos išleidimas užlaikomas
• Scrolinimas prieš vartymą telefone
• El. knygų kaina iš praktikos
• Knygų kaina vs vertė
• 5 patarimai leidykloms
• el. Knygų nieks nedovanoja (dar), bet dovanoja skaitykles
• skaityklės tik už 400 lt

Patikusi mintis iš šio video, kodėl el. knygos turi būti pigesnės už p. knygas:
Ar pirktumėt p. knygą jei prieš štai reiktų pasirašyti “daug puslapių” licenciją, kurioje būtų parrašyta, kad knygą galite skaityti tik jūs, negalima jos skolinti, negalit jos parduoti, ir iš vis – jums ji nepriklauso. Matyt nepirktumėt. O su el. knygomis būtent taip yra, tai vien dėl to jos turėtų kainuoti mažiau, nes niekas neparduodama.

Šiandien atsirado nauja funkcija, kurią nedelsdamas įjungiau ir aktyviai naudosiu – Message Sneak Peek. Paprasta kaip dvi kapeikos – paspaudus dešinį pelės klavišą atidaro laiško preview, neatidarinėjant pačio laiško, ir leidžia trinti arba archyvuoti. Gaunu nemažai laiškų kuriems to puikiai užteks, o man laiškus sutvarkyti užims daug mažiau laiko.

Klausimas Gmail naudotojams, be kurio Gmail labso pagerinimo jums Gmail atrodytų nebe toks žavus?

Nesuprantantiems rusiškai, tai vietoj įprasto paaiškinimo yra tekstas: jei norite sužinoti ką reiškia frazė siųskite SMS numeriu…

Cituosiu kažikurias mintis iš straipsnio, gal portalai nesupyks.
Infobalt valdybos narys Vytautas Vitkauskas: „Mes pasisakome už tai, kad mūsų atlikėjai ir autoriai tikrai nebadautų, tačiau kvestionuojamas tų mokesčių dydis“. Aš irgi už tai kad niekas nebadautų, bet ar mes turime (ir galime) išlaikyti visus badaujančius? USB, SSD laikmenas naudoju visai su kūrinių kopijavimu nesusijusiais tikslais, į HDD ir CD įrašinėju kūrinius kuriuos jau apmokėjau, t.y. tam autoriui sumokėjau, reik dar kartą?

O vat režisierius Arūnas Matelis mano, kad „kad autoriai turi teisę reikalauti atlyginimo“. Čia man iš vis mistika, ką reiškia turi teisę reikalauti atlyginimo? Už ką? Už filmą kurio nieks nežiūri? Muziką kurios niekas neklauso? Jei pvz. aš, neautorius, padarau darbą kuris nieko gero niekam neduoda ir jis nereikalingas, aš pinigų negaunu. Ar aš turiu teisę vis tiek reikalauti? Ir kas tada autorius? Mokytojas, kuris dėsto, o vaikai užsirašinėja, autorius ar ne? Tai gal tada apmokestinkim popieriaus lapą ir rašiklį, nes gi galima dainos žodžius užsirašyti, paveikslą persipaišyti ir dėl to autoriai badauja.
O jei aš nusiperku HDD ir sumoku tą mokestį autoriams, tai aš jau galiu iš Linkomanijos viską siųsti ir tai legalu? Nes jau sumokėjau autoriams? O jei vis gi turiu pirkti kūrinius, tai gal tada nuolaida priklauso, nes dalį aš jau sumokėjau pirkdamas laikmeną?

Išvis man keisti reikalavimai, kad „už darbą turi būti atlyginama“? Kodėl? Aš kiek įsivaizduoju taip nėra, ir turi šioje vietoje neegzistuoja, o yra gali. Ar aš kažko nesuprantu? Aš galiu sumokėti autoriui nusipirkdamas man patikusį paveikslą, aš galiu nusipirkti man patikusias dainas (ir jei jau jas nusipirkau, tai noriu galėti įsirašyti jas į CD, nebemokėdamas papildomai).

O pabaigai tai iš vis be komentaro, šokiruoja: „Lietuvoje autoriams iš viso surinkta 14 mln. litų, tačiau autoriai gavo tik 4,8 mln. litų“. Net jei aš nesuprantu ir jūs man paaiškinsite, kad autoriams reikia mokėti, vien už tai kad jie autoriai, tai kur dingsta du trečdaliai pinigų? Gal už surinktus pinigus perkami HDD, kad daugiau pinigų surinkt?

Paaiškinkit neišmanėliui.

Šiandien knygų mugė, tai skaitykle.lt kūrėjams bus gera proga gyvai parodyti knygų leidėjams kaip tai veikia, ir gal greitu metu turėsime žymiai daugiau knygų pardavime. Nes kol kas matau leidyklą Colibris, kurie ir ankščiau buvo gan novatoriški, Eugrimas, irgi pradėję nemokamai dalinti Drakštą, ir dar keletas, kur matyt labiau autorius nei leidykla dalyvauja.

Nusipirkau ir aš el. knygą. Visas prikimo procesas praėjo greitai ir sklandžiai, neskaitant perteklinių duomenų prašymo, tokių kaip adresas, bet čia matyt labiau sąskaitoms reikia nei pardavėjui.

O vat nusipirkus knygą ir prasidėjo. Knyga atsisiunčia .acsm formatu, kas reiškia kad reikia atsisiųsti ir įsidiegti Adobe Digital Edition, kas reiškia kad reikės užsiregistruoti Adobe.com ir gauti Adobe ID. Asmeniškai man dar reiškė pasikankinimą su Sony Readeriu ir jo programinę įranga. Bet štai visos kliūtys nugalėtos, pirmo karto skausmai iškentėti, knyga skaityklėje, galima naudoti pagal paskirtį. Bet apsaugos vistiek nervina ir turi mirti.

Labai džiaugiuosi skaitykle.lt progresu ir linkiu pačios didžiausios sėkmės.

Ankščiau esu parašęs keletą naudingų patarimų apie Google Adwords naudojimą, jie gali būti puiki atspirtis dar nebandžiusiems šios puikui reklamos sistemos, kad iškarto nepaleisti 40 EUR vėjais.

COOL-ER

Tai standartinio knygos dydžio skaityklė su 6 colių e-rašalo (e-ink) ekranu, kuris kaip jau gerai žinome, puikiai tinka skaitymui. Visos savybės įprastos, nieko labai ypatingo: palaiko įvairius knygų formatus PDF, EPUB, FB2, RTF, TXT, HTML, rodo jpg paveiksliukus ir groja mp3 bylas, turi 128 MB vidinės atminties, kurią galima praplėsti iki 4 GB su SD kortelėmis, baterija laiko iki 8000 puslapio vertimų (e-rašalo savybė), svoris mažas – 178 g. Knygas galima pirkti COOLER-EBOOKS eknygyne arba siųstis nemokamai iš kur patinka (pvz. manybooks.net) ir per USB laidą krautis į skaityklę. Didžiausias, šių skaityklių išskirtinumas – spalvos. Taip ryškios ryškios spalvos. Iš viso 8 skirtingos spalvos. Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti 5 spalvų. Tiesa korpuso plastmasė galėtų atrodyti šiek tiek solidžiau

Cybook Opus

Savybėmis labai panašus į COOL-ER. Negroja muzikos, bet turi automatinį ekrano orientavimą (portrait/landscape keičiasi vartant įrenginį), turi 1 GB vidinės atminties ir panašiai. Išsiskiria savo dydžiu. E-rašalo ekranas 5 coliai, kas daro jį labai mielą, o kartu gaunamas odinis dėklas ir labai solidų, o ir pats korpusas atrodo rimčiau nei COOL-ER. Prisipažinsiu, skaitydamas apie tokio dydžio skaitykles maniau, kad jos man netiks ir nepatiks, dėl savo mažo dydžio, bet pamatęs Cybook Opus iš kart jį pamilau. Ir mažas dydis visai netrukdo, dar net patogiau, galvojant apie mobilumą.

Ir penkių spalvų COOL-ER ir mažajį šaunuolį Cybook Opus jau galima pirkti el. knygyne ManoKnyga.lt.

Savo Sony Redear PRS-700 tikrai keisčiau į bet kurį iš šių dviejų, vien dėl ekrano ryškumo ir skaitymo malonumo.

Elektroninių knygų skaityklių jau galima sakyti turim, dabar lauksim lietuviškų el. knygų, nors kai toks anglų k. ir rusų k. resursas, tai…

El. knygų skaityklės labai brangios

Deja, tai nėra mitas. Žinomesni Kindle, Sony Reader, Nook ir mažiau žinomi HanLin eReader, BeBook, iLiad ir daugelis kitų kainuoja apie ar virš 300 JAV dolerių. Aš tik manau, kad nuožmi konkurencija konkurencija kainą greit nuleis iki patrauklesnių kainų. Tiems kurie skaičiuoja kainų skirtumus tarp el. knygų ir knygų, ir tokio įrenginio atsiperkamumą, galiu tik pasakyt kad daugelį įrenginių mes nusiperkam net nelaukdami atsipirkimo (pvz. TV, PSP ir t.t.)

El. knygos mažina atlygį knygos autoriui / knygos leidėjui

Yra nemažai šio mito variacijų, nes pinigai visada jautri tema. Prisipažinsiu, aš nežinau tikslios situacijos Lietuvoje, kaip vyksta pinigų dalybos tarp autorių-autorių teisių turėtojų-leidėjų-knygynų. Bet skaitau nemažai užsienio tinklakračių apie knygas, leidybą, agentus ir panašiai, tad galiu pabandyti paneigti ir šį mitą.

Taigi situacija šiai dienai: nuolaidas, kurios yra taikomas el. knygoms, taiko knygynas, tad leidėjas gauna daugmaž tą patį, kaip ir už knygos pardavimą, o autoriai nėra lepinami dideliais komisiniais, nei nuo knygų nei nuo el. knygų. Bet tai yra šiandiena, ir ilgai taip nebus.

Ateityje manau: Knygynų dalis mažės, nes platinti knygas nereikia nei sandėlio, nei infrastruktūros, nei investicijų į asortimentą, platinti ir bandyti parduoti galės bet kas. Autorių dalis didės – labai populiarūs autoriai net galės patys galės nustatyti komisinį kurį mokės už pardavimus, o jų knygas bandys parduoti visi kas manys kad gali. Tai jau vyksta ir dabar, tokiose sistemose kaip Click2Sell.eu. Leidėjų dalis mažės – minimum bent tiek kiek dabar yra užsimesta dėl knygos spausdinimo, popieriaus, sandėliavimo, transportavimo ir panašių paslaugų. Maximum – populiarūs autoriai jų išvis atsisakys.

Tai apibendrinant: šiuo metu atlygis nuo el. knygos yra labai panašus į atlygį gaunamą nuo knygų. Ateityje – autoriaus dalis didės, leidėjų stipriai mažės, nebent jie sugebės greit persiorientuoti ir pasiūlyti skaitytojui kažką vertingo.

Jei nekalbėt apie skaitymą mob. telefonuose, nors juose tikrai daug kam patinka skaityti knygas, dėl priežasties, kad telefonas visada ir visur kartu. Nekalbėt apie kompiuterio ekranus, kuriuose galvojama kad ir reiktų skaityti elektronines knygas, ir nemažai el. knygų yra perskaitoma jame. O kalbėt apie specialiai tam skirtus įrenginius, tokius kaip Sony Reader, Kindle, Hanlin eReader ir daugelį kitų kurie naudoja e-rašalo (e-ink) technologiją, tai skaitant knygas juose, akys nevargsta labiau nei skaitant knygą popieriuje. Tekstas aiškiai matosi ir prie itin stipraus apšvietimo, ir žiūrint į ekraną įvairiais kampais. Be to įrenginyje galima visada pasididint šrifto dydį, ko tikrai nepavyks spausdintoje.

Tai apibendrinat: e-rašalo raidės atrodo lygiai taip pat kaip spausdintos raidės ant popieriaus, ir akim kitaip nei skaitant normalią knygą – nekenkia.