Laikina nuoroda į puslapį čia

Tradiciškai surasite lošimų žinias, kurių pastaruoju metu vis daugėja, tie patys rinkos dalyviai ir prižiūrėtojai nesnaudžia. Kaip visada, numeryje – redakcijos nuomonė, kurią savotiškai papildo AWP asociacijos prašymu skirtas dėmesys lošimais staiga susižavėjusiam naujajam nemokamam savaitraščiui „balsas.lt Savaitė“.

Tuo metu lažybų organizatoriai dar tik mato kylančią saulę. Per kovą atidaryti net aštuoni nauji lažybų punktai: keturi „Top Sport“ (2 Šiauliuose po vieną Vilniuje ir Alytuje), trys „Baltic Bet“ (2 Klaipėdoje ir 1 Panevėžyje), vienas „Orakulas“ (Šiauliuose). Vienintelis uždarytas – „Top Sport“ lažybų punktas Vilniuje.

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos atstovų teigimu, spartūs pokyčiai vyksta tiek dėl mokestinio laikotarpio pabaigos (mokestis skaičiuojamas pagal įrenginių skaičių), tiek dėl skelbtų planų laikinai uždrausti naujų lošimo vietų steigimą.

Per metus užsidarė apie 100 lošimo automatų salonų (Latvijoje nėra skiriamos lošimų kategorijos, daugelis automatų atitinka lietuviškąją „A“). Dėl to bendras lošimo automatų skaičius sumažėjo apie 3 tūkst. vienetų ir metų pabaigoje sudarė apie 13,7 tūkst. įrenginių.

Atitinkamai pasikeitė ir lošimų organizatorių veiklos pelningumo rodikliai. Veiklos pelno marža sumažėjo nuo 17 iki 3 proc. Rinkos dalyvių pelno rodikliai taip pat sumažėjo ir iš viso rinkoje uždirbta 5,3 mln. latų pelno.

Ar klubinis pokeris – perspektyvi televizijos tema?

Pagal atsiliepimus ir komentarus, susijusius su laida, manau, kad tikrai taip. Viešint Austrijoje vienos didžiausių pasaulyje sporto rinkodaros bendrovių atstovas, paprašytas įvardyti populiariausias nišinių sporto šakų TV teises, visų pirma nurodė sportinį pokerį. Taip pradėjome ieškoti Lietuvoje galiojančių įstatymų reikalavimus atitinkančios laidos.

Kas yra tokios laidos žiūrovas?

Pakankamai margas – negalima sakyti, jog tai prisiekęs sportinio pokerio mėgėjas, nemaža dalis žmonių, tokios laidos metu pirmą kartą susipažįsta su šia sporto šaka.

Ar šios laidos žiūrimumas skiriasi nuo bendrų kanalo rodiklių?

Kol kas neturime atskirų laidų ir/ar transliacijų reitingų, tad būtų sunku kažką pakomentuoti.

Lietuvoje draudžiama azartinių lošimų reklama – kaip tikitės uždirbti?

Tokias laidas remia ne tik azartinių lošimų įmonės, bet ir kiti verslai, todėl dėl investicijų grąžos nesibaiminame.

Beje, „Sportinio pokerio Premier lyga“ nuo pat pirmosios laidos turi savo rėmėją visam projekto galiojimo laikui.

Šiuo metu laidą rodote suaugusiems skirtu metu – kodėl? Ar tai lėmė minėti ribojimai, ar kitos priežastys?

Laida rodoma po 23 valandos, siekiant atitikti Visuomenės informavimo įstatymą ir įstatymus, kurie riboja nepilnamečiams žalingos informacijos pateikimą. Kadangi tai yra TV šou, o ne pokerio turnyro transliacija, azartinių lošimų įstatymai jai nėra taikomi.

FHM redaktorius yra pareiškęs, jog planuoja organizuoti atvirą Lietuvos pokerio čempionatą. Ar turite panašių minčių?

Mes turime idėjų galbūt rengti Lietuvos pokerio TV šou, tačiau tai kol kas ateityje, o pokerio čempionatus kol kas gali organizuoti tik licenciją tam turinčios įstaigos.

Kiek teko girdėti, pats buvote aistringas pokerio lošėjas?

Buvau ir esu. Lietuvoje turnyruose beveik nedalyvauju, didžiają laiko dalį žaidžiu internete.

Dalyvavęs dviejuose pasaulio čempionatuose, pernai šį renginį praleidau, todėl turiu planų sudalyvauti šiemetiniame WSOP čempionate.

užrašė Rolandas

Interneto portalo reklamoje skelbiama: „Didžiausia lažybų bendrovė Baltijos šalyse. Geriausi koeficientai. Greičiausias laimėjimų išmokėjimas“. Tiesioginė nuoroda veda į interneto svetainę http://www.triobet.com, kur teikiamos internetinių azartinių lošimų paslaugos.

Pasak asociacijos valdybos pirmininko  Gintaro Staniulio, interneto portale http://www.krepsinis.net lažybų bendrovės „Triobet“ reklama pasirodo jau ne pirmą kartą.

Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose.
Pagal įstatymo nuostatas azartinius lošimus Lietuvoje turi teisę organizuoti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, veikiančios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka bei gavusios šios veiklos licencijas ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba kai patvirtinamas totalizatoriaus ar lažybų lošimo reglamentas.

Kaip teigia dienraštis „Lietuvos rytas“, tai jau ne pirmas atvejis, kai „Triobet“ pažeidinėja Lietuvos teisės aktus. Nors formalūs teisės normų pažeidimai akivaizdūs, tačiau realaus teisės įgyvendinimo mechanizmo kol kas nerandama.

Kovą priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl azartinių lošimų internete vientisumo numato, jog tokie klausimai turėtų patekti į Europos Komisijos akiratį.

LOA, lrytas.lt, „Azartas LT“ inf.

Gerhardas Biuringeris (Gerhard Bühringer), beveik penkiolika metų vadovavęs Makso Planko (Max-Planck) Psichiatrijos instituto Žalingų įpročių tyrimo grupei, o dabar profesoriaujantis Drezdeno technologijų universitete, teigia, jog sunku apskaičiuoti patologinio lošimo paplitimo rodiklius ir palyginti juos tarptautiniu mastu. Žmonės nelinkę pripažinti savo problemų, todėl  apklausos neatskleidžia šio rodiklio. Be to, viešai skelbti tyrimai naudoja skirtingus patologinio lošimo apibrėžimus, vienur skaičiuojami visų lošimų rodikliai, kitur apsiribojama tik atskiromis lošimų rūšims.

Europos mastu daryti tyrimai rodo, jog 0,2% – 0,8% suaugusiųjų yra pataloginiai lošėjai. Tiesa, reikia įvertinti apribojimus, mažinančius gautų duomenų tikslumą. Nuo 0,5% iki 2% lošėjų patenka į platesnę probleminių lošėjų imtį, tačiau ir čia skiriasi vertinimo kriterijai, nors paprastai nagrinėjamos visos azartinių lošimų rūšys su piniginiais statymais, laimėjimais ir pralaimėjimais. Šiuo metu nėra adekvačių atskirų lošimo rūšių skaičių, nepakanka duomenų apskaičiuoti tendencijas laike.

Bendrai sutariama, teigia mokslininkas, kad didėjanti azartinių žaidimų pasiūla padidina probleminių lošėjų skaičių.

Anoniminiai lošėjai sveiksta kartu

Lietuvoje su priklausomybe lošimams kovojantys asmenys diegia Jungtinėse Amerikos Valstijose pasiteisinusių anoniminių grupių patirtį.

Lietuvos anoniminių lošėjų grupės atstovų teigimu, nėra lenva prisipažinti esant kitokiu, nei visi aplinkiniai. Todėl nenuostabu, kad daugelis probleminių lošėjų beviltiškai stengiasi įrodyti, kad gali lošti taip, kaip lošia visi kiti, t.y. vadovaudamiesi sveiku protu ir logika. Mintis, kad kada nors kažkokiu būdu pavyks kontroliuoti savo potraukį lošti, kamuoja kiekvieną priklausomybę turintį lošėją. Šis įsitikinimas dažniausiai būna toks stebėtinai tvirtas, kad priveda lo-šėjus iki kalėjimo grotų, beprotybės ar mirties.

Anoniminių grupių patirtis jau dabar suteikia pakankamai medžiagos tyrimams, jog pagrindinis priklausomybę turinčio asmens pasveikimo etapas – tai suvokimas, kad pirmiausia privalo sąžiningai ir atvirai prisipažinti sau, jog yra priklausomas(-a) nuo lošimo. Tai pirmasis išsivadavimo iš priklausomybės žingsnis.

Lietuvoje ruošia tyrimą

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos duomenimis, 2009 metų pradžioje daugiau nei 800 piliečių buvo pateikę prašymus neleisti lošti. Tokią savanorišką programą valstybės institucija vykdo nuo 2004 metų. Per praėjusius 2008-uosius prašymų padaugėjo beveik perpus – metų pradžioje bendras prašymų skaičius tesiekė 433.

2008-ųjų rudenį komisija subūrė darbo grupę, kuri šiuo metu ruošia pasiūlymus, kaip turėtų būti tobulinama probleminių lošimų prevencijos sistema, planuojamas išsamus lošimų situacijos tyrimas.

Nors probleminių lošimų teoretikai siūlo probleminių lošimų atvejus nagrinėti plačiau, Lietuvoje kol kas veikia tik minėta savanoriška prašymų neleisti lošti sistemą. Praėjusių metų ataskaitoje Valstybinė lošimų priežiūros komisija atskleidė, jog neskirta biudžetinių asignavimų visuomenės švietimui apie lošimo riziką, o rekomendacijų riboti pasiūlą Lietuvoje negalima įgyvendinti dėl pernelyg liberalaus Azartinių lošimų įstatymo nuostatų.

Petras

Trečiojo numerio pagrindinė tema įspėja ir nurodo nepamiršti racionalaus proto, saugotis daug žybsinčių neoninių šviesų ir ramiai vertinti savo galimybes, pramogauti, o ne švaistyti savo uždirbtus pinigus.

Numeryje reaguojame ir į Lažybų organizatorių aljanso žinią, jog Lietuvoje veikiantys interneto portalai neteisėtai reklamuoja „Triobet“ bendrovę. Tai tik dar vienas akmuo į prastai prižiūrimą Lietuvos teisės sistemos daržą. Įdomios turėtų  būti ir „Sport1“ programų direktoriaus Andriaus Tapino mintys apie pirmąją Lietuvoje rodomą sportinio pokerio šou laidą.

Loškime atsakingai!

Liubov Loginova, vadovaujanti bendrovei „Alsart“, teigia, jog dabar tikėtini trys įvykių scenarijai. Pagal pirmąjį draudimas įsiteisės ir visos dabar veikiančios bendrovės bus priverstos arba užsidaryti, arba veiklą tęsti nelegaliai. Antrasis scenarijus – tai termino atidėjimas. Nurodoma, jog realus rinkos uždarymo terminas būtų 2013-2015 metai, iki kada specialūs „lošimų rezervatai“ bus pasirengę priimti lošimų organizatorius. Pagal trečią scenarijų visi lošimų organizatoriai bus uždaryti dėl neatitiktų teisinių reikalavimų, o realiai veiklą perims naujai įsteigtas valstybės monopolis.

Specialiai klubinio pokerio mėgėjus iš Lietuvos (ir tik juos) „Unibet“ kviečia į nemokamą turnyrą (freeroll), kuris vyksta kiekvieną antradienį nuo 20 val. (Lietuvos laiku). Prizinis turnyro fondas – 100 eurų.

Atidarymo proga pirmą kartą prisijungiantiems vartotojams „Unibet“ dovanoja 100 proc. premiją, kuri gali siekti iki 100 eurų sumą.

Rudenį apie savo planus kurti lietuvišką vartotojo sąsają buvo pranešusi kita klubinio pokerio bendruomenė internete „Poker Stars“, tačiau kol kas tai ir liko planais. Šiuo metu be „Unibet“ lietuvių kalba lošimai ir informacija apie juos pasiekiama teisėsaugos persekiojamoje „Triobet“ ir aktyviai internetu brukalus lietuvių kalba siuntinėjančioje „bwin.com“.